Civilinė byla Nr. eA2-1305-555/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10645-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.4.9.6.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.4.2.2

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3075-454/2020 pagal pareiškėjos J. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018 pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. A., M. A. dėl nekilnojamojo daikto statybos deklaracijos užbaigimo deklaracijos pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys D. P. (ankstesnė pavardė D. A.), uždaroji akcinė bendrovė „Fotovoltinė šviesa“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja (ieškovė) J. B. kreipėsi į teismą su prašymu, vadovaujantis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (ekspertizės išvada), pakeisti Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusį 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018, ir priimti naują sprendimą – 2013 m. spalio 14 d. D. A. pasirašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

2.       Pareiškėja nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018, buvo atmestas jos ieškinys dėl 2013 m. spalio 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pripažinimo negaliojančia, kurios pagrindu atsakovai A. A. ir M. A. jiems priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 18 d. įregistravo ūkinio pastato rekonstrukciją Nekilnojamojo turto registre. Šis sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-729-601/2019, atmetus ieškovės apeliacinį skundą. Kauno apygardos teisme 2019 m. liepos 22 d. nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1172-230/2019 buvo pateikta ekspertizės išvada, kurioje nustatyta, kad tas pats ginčo pastatas neatitinka II-os grupės nesudėtingam statiniui keliamų reikalavimų, o tai yra esminė aplinkybė priimant sprendimą dėl ginčo ūkinio pastato deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pripažinimo negaliojančia. Ieškovė taip pat nurodė, kad įregistruotas rekonstruotas pastatas buvo maždaug 50 cm atstumu nuo gretimo ieškovei priklausančio sklypo ribos ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. jos sklype kilusio gaisro metu apdegė. Ieškovė, jai trečiojo asmens D. P. ir draudimo bendrovės iškeltose bylose dėl žalos atlyginimo, siekia įrodyti, kad žala kilo dėl didelio nukentėjusiojo asmens neatsargumo, nes pastatas stovėjo neteisėtai per arti, todėl kreipėsi su ieškiniu dėl statybos užbaigimo deklaracijos pripažinimo negaliojančia, kaip neatitinkančios tikrovės: po rekonstrukcijos buvęs sandėliukas virto gyvenamuoju namu, jau nebeatitinkančiu II‑os grupės statiniui keliamų reikalavimų, todėl jam įteisinti turėjo būti gautas kaimyninio sklypo savininkų sutikimas. Ieškovė teigė, kad statinio bendrasis plotas po rekonstrukcijos akivaizdžiai viršija maksimalią 80 m2 ribą, būtiną jį priskirti II-os grupės nesudėtingų statinių kategorijai, o ši aplinkybė neginčijamai buvo nustatyta pagrindu atnaujinti procesą esančioje ekspertizės išvadoje. Šioje byloje po atliktos ekspertizės paaiškėjus ginčo pastatui nesant II-os grupės nesudėtingam statiniui, įrodymų vertinimas turi būti atliekamas iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamoje deklaracijoje apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pateikti priešingi ekspertizės išvadai tikrovės neatitinkantys duomenys, ši deklaracija turi būti pripažinta negaliojančia.

3.       Suinteresuoti asmenys (atsakovai) A. A. ir M. A. prašė atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nurodė, kad ieškovės pateikta ekspertizės išvada buvo parengta remiantis tapačiais dokumentais, kurie buvo pateikti ir bylą nagrinėjant pirmą kartą. Tai reiškia, kad ieškovės kitoje byloje pasitelktas teismo ekspertas atliko tapačių duomenų, kurie buvo civilinėje byloje, vertinimą ir padarė kitokią išvadą nei pirmos ir apeliacinės instancijos teismai. Tų pačių duomenų skirtingas vertinimas ir interpretavimas pasibaigus teismo procesui, neturėtų būti laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka esminio naujumo kriterijaus – šie duomenys buvo bylos medžiagoje, buvo tiriami ir vertinami, šalys dėl jų galėjo pateikti savo paaiškinimus, specialistų išvadas ir pan., todėl naujas jų vertinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Ieškovė į bylą pateikė ekspertizės išvadą, kurioje nustatyta, kad pastatas neatitiko II grupės nesudėtingų statinių kategorijos kriterijų. Ieškovė įrodinėdama, jog pastatas neatitiko II grupės nesudėtingų statinių kategorijos galėjo: 1) kreiptis į teismo ekspertą / kitą specialistą, kad jis pateiktų specialisto išvadą dėl pastato priskirtinumo II-os grupės nesudėtingiems statiniams; 2) prašyti apeliacinės instancijos teismo, kad jis paskirtų teismo ekspertizę; 3) pateikti specialisto išvadą apeliacinės instancijos teisme. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė turėjo objektyvią galimybę kreiptis į specialistus ir gauti jų išvadą, kokiai statinių kategorijai priskirtinas pastatas, tačiau ieškovė to nepadarė. Ekspertizės išvadoje nurodyta aplinkybė galėjo būti nustatyta nagrinėjant bylą pirmą kartą, todėl ji negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe ir jos pagrindu negali būti atnaujinamas procesas. Ekspertizės išvada, kurioje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. pastatas neatitiko II-os grupės nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų, niekaip negalėtų įtakoti kitokio teismo sprendimo priėmimo, o atlikta rekonstrukcija ir ją įforminusi deklaracija nepažeidė ieškovės teisių. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, pati ieškovė pripažino, kad nereiškė atsakovams pretenzijų dėl rekonstruoto pastato atstumo, todėl ieškovės sutikimas nebuvo reikalingas. Ieškovės pateikta ekspertizės išvada nepaneigia šių aplinkybių. Ieškovės pateiktoje ekspertizės išvadoje nustatyta, kad pastatas 2017 m. rugpjūčio 18 d. neatitiko II-os grupės nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų. Ieškovės pateikta ekspertizės išvada, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. pastatas neatitiko II-os grupės nesudėtingam statiniui keliamų reikalavimų, nepaneigia, kad 2013 m. spalio 14 d. deklaracijos pateikimo metu pastatas tokius reikalavimus atitiko. Ekspertizės išvada nepagrindžia, kad: 1) pastatas pastatytas pažeidžiant 3 m atstumą nuo ieškovės sklypo ribos; 2) 2013 m. spalio 14 d. deklaracijos pateikimo metu, pastatas neatitiko II‑os grupės nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų. Net ir atnaujinus byloje procesą, teismas negalėtų priimti kitokio sprendimo.

4.       Suinteresuotas asmuo (trečiasis asmuo) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir nurodė, kad inspekcija 2017 m. gruodžio 11 d. gavo ieškovės 2017 m. spalio 6 d. skundą, kuriuo buvo pranešta apie galbūt gretimame žemės sklype vykdomą savavališką gyvenamojo namo statybą. Įgaliotas specialistas 2018 m. sausio 3 d.–2018 m. sausio 5 d. atliko patikrinimą ir 2018 m. sausio 8 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Inspekcijos specialistas patikrinimo metu nustatė, kad 2017 m. rudenį buvo rekonstruojamas II-os grupės nesudėtingas pastatas žemės sklype. Inspekcijos Kauno departamentas 2018 m. sausio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo“ informavo ieškovę, kad „apie 78,81 kv. m bendrojo ploto ir 6,50 m aukščio II-os grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamas pastatas buvo rekonstruojamas, perstatant pastogės aukštą, naujai įrengiant stogo konstrukcijas, galbūt neišlaikant teisės aktų nustatyto atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti, tačiau žemės sklypo ribos riboženkliais nebuvo pažymėtos. Gretimo žemės sklypo bendrasavininkų sutikimai nepateikti“. 2017 m. spalio 16 d. skundo nagrinėjimo metu galiojusių taisyklių 50 punktas nustatė, kad teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, statyba laikoma mažareikšmiais teisės aktų pažeidimais. Inspekcijos Kauno departamentas rašte informavo ieškovę, kad jos skundo nagrinėjimas yra nutrauktas, kadangi pateiktas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų statybos srityje, ir tai nėra išimtinis atvejis, o žemės sklypas, iki kurio ribos galbūt pažeisti teisės aktų nustatyti atstumai, suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, tačiau nėra nužymėtas riboženkliais. Inspekcija 2018 m. sausio 8 d. rašte nurodė, kad nurodytu atveju pastato rekonstravimui statybą leidžiančio dokumento nereikėjo. Nagrinėjamu atveju deklaracija nebuvo pateikta inspekcijai, ji tiesiogiai užregistruota VĮ Registrų centre. Užpildę deklaraciją asmenys, kurios pagrindu registruojama nuosavybė, garantuoja, kad joje pateikti duomenys yra teisingi, veikia savo rizika, jei ateityje paaiškėtų, kad pateikti duomenys neatitiko tikrovės. Kadangi už deklaracijos teisėtumą atsako ją užpildęs asmuo, todėl iškilus ginčui dėl deklaracijos teisėtumo ir pagrįstumo, turėtų būti išsiaiškintos visos statytojo teisės įgyvendinimo aplinkybės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018.

6.       Teismas laikė, kad pareiškėja, nepraleisdama termino, pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018 (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Prašymo padavimo termino neginčijo ir suinteresuoti asmenys. 

7.       Teismas nurodė, kad civilinę bylą nagrinėjant tiek pareiškėjai, tiek teismui buvo žinoma aplinkybė, jog yra tikimybė, kad 2013 m. spalio 4 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą gali būti pripažinta negaliojančia kaip neteisėta, tačiau šią aplinkybę teismai įvertino priimant procesinius sprendimus. Teismai vadovavosi 2018 m. sausio 8 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo nustatyta, kad 2017 m. rudenį buvo rekonstruojamas II-os grupės nesudėtingas pastatas žemės sklype. Teismas sutiko, kad pareiškėja byloje prašė paskirti ekspertizę, tačiau prašymas buvo atmestas, teismui užteko oficialių rašytinių įrodymų, kad nuspręstų, jog nėra pagrindo panaikinti ginčijamą deklaraciją, kurioje nurodyta II-a nesudėtinga ginčo statinio kategorija. Tuo tarpu pareiškėja byloje nesiėmė aktyvių veiksmų nepateikė specialisto išvados, neprašė apeliacinės instancijos teismo, kad jis paskirtų teismo ekspertizę, nepateikė specialisto išvados apeliacinės instancijos teismui. Teismas vertino, kad pareiškėja, kaip protinga ir sąžininga šalis, galėjo imtis aktyvių veiksmų ir jau nagrinėjant bylą pirmos instancijos metu atlikti ekspertizę ir ją pateikti teismui, siekiant įrodyti, kad ginčo pastatas galimai neatitinka II-os grupės nesudėtingam statiniui keliamų reikalavimų, tačiau jos visą bylos nagrinėjimo laikotarpį neatliko. Priešingas aplinkybių vertinimas sudarytų prielaidas šaliai, kuri proceso metu nepasinaudojo viena iš savo teisių teikti įrodymus ir prieštaravimus, iš naujo kvestionuoti įrodymų vertinimą bei jį iš esmės atnaujinti, kai teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

8.       Teismas sprendė, kad pareiškėjos pateiktas ekspertizės aktas ir jame padarytos išvados nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kadangi nurodytos išvados galėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pateiktas ekspertizės aktas yra naujai atsiradęs ir teikiamas įrodymas, kuris neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau šis įrodymas savo pobūdžiu yra išvestinis iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kurie buvo ir galėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismas sutiko su suinteresuotų asmenų argumentu, kad tų pačių duomenų skirtingas vertinimas ir interpretavimas pasibaigus teismo procesui, neturėtų būti laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka esminio naujumo kriterijaus – šie duomenys buvo bylos medžiagoje, buvo tiriami ir vertinami, šalys dėl jų galėjo pateikti savo paaiškinimus, specialistų išvadas ir pan., todėl naujas jų vertinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Pareiškėjos pateikta ekspertizės išvada gali būti vertinama kaip naujas įrodymas byloje tirtoms aplinkybės patvirtinti ar paneigti, bet ne naujai paaiškėjusi aplinkybė. Teismas laikė, kad pareiškėja neįrodė būtinų sąlygų procesui atnaujinti. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.

9.       Teismas vertino, jog pareiškėjos pateiktos eksperto išvados reikšmė ginčo išsprendimui negali būti laikoma neabejotina ir neginčytina, t. y. negalima daryti išvados, jog šio įrodymo pateikimas bylą išnagrinėjusiam teismui neabejotinai sąlygotų priešingo teismo sprendimo priėmimą. Pareiškėja neįrodė, kad jos nurodytos aplinkybės jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kad jai jos tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Teismas laikė, kad pareiškėja nurodytomis aplinkybėmis ginčija įsiteisėjusį teismo sprendimą, o ne nurodo aplinkybes, kurios galėtų būti proceso atnaujinimo pagrindas, todėl jos neturi esminės reikšmės bylai. Pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių. Pareiškėjos reikalavimas atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu yra nepagrįstas ir neįrodytas. Remiantis išdėstytu, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis savarankišką proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų bei teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, visumą, konstatavo, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, turintys sudaryti proceso atnaujinimo pagrindą, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

10.       Atskiruoju skundu pareiškėja J. B. prašo atskirąjį tenkinti ir priimti nutartį atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėja kreipėsi į specializuotą atsakingą tos srities priežiūrą vykdančią instituciją – Statybos priežiūros inspekciją, ir gavo neigiamą atsakymą, kuris ir buvo vienu iš esminių įrodymų, atmetant ieškinį. Šiuo atveju tik teismo paskirta ekspertizė galėjo turėti aukštesnę įrodomąją galią ir to aktyviai siekė pareiškėja, bet ne dėl savo pasyvumo ar kokių nors kitų, nuo jos priklausančių priežasčių, nepasiekė.

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-90-943/2020, ir Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. A2-1822-221/2019, kuriose konstatuota, kad skirtingas tų pačių aplinkybių vertinimas nesudaro pagrindo jas pripažinti naujai paaiškėjusiomis ir turinčiomis esminę reikšmę bylai. Toks teismų praktikos taikymas yra ydingas: šioje byloje pagrindas bylos atnaujinimui yra ne tų pačių aplinkybių vertinimas, o pirmą kartą nagrinėjant bylą galimai nustatyta aplinkybė, kad statinio kvadratūra neviršija II-os grupės nesudėtingam statiniui nustatytų 80 m2 ribą, o ekspertizės rezultate gauta nauja priešinga faktinė aplinkybė, kad viršija, dėl ko iš esmės keičiasi statinio teisinis rėžimas.

10.3.                      Ginčijamos deklaracijos pagrindu yra įregistruotas ir šiuo metu stovi neteisėtai iš sandėliuko į dviejų miegamųjų gyvenamąjį namą rekonstruotas bei po gaisro atstatytas pastatas. Proceso tikslas šioje byloje ir yra šios faktinės tikrovės neatitinkančios aplinkybės kontrolė ir teisingumo įvykdymas. Panašius dalykus skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodo ir teismas, tačiau galiausiai neatskleidžia dalyko esmės, pirmenybę suteikdamas formaliam vertinimui. Sutinka su teismo nuomone, kad galutinis sprendimas dėl deklaracijos pripažinimo negaliojančia nebūtinai turės būti pakeistas, tačiau teisingumo įvykdymas reikalauja, kad toks sprendimas būtų padarytas tik įvertinus jau po teismo sprendimo priėmimo gautas ekspertės išvadas.  

11.       Suinteresuoti asmenys A. A. ir M. A. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1.                      Pareiškėjos pateikta ekspertizės išvada buvo parengta remiantis tapačiais dokumentais, kurie buvo pateikti ir pirmą kartą nagrinėjant civilinę bylą. Ieškovės kitoje byloje pasitelktas teismo ekspertas atliko tapačių duomenų, kurie buvo civilinėje byloje vertinimą ir padarė kitokią išvadą nei pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismai. Tų pačių duomenų skirtingas vertinimas ir interpretavimas pasibaigus teismo procesui, neturėtų būti laikomas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka esminio naujumo kriterijaus – šie duomenys buvo bylos medžiagoje, buvo tiriami ir vertinami, šalys dėl jų galėjo pateikti savo paaiškinimus, specialistų išvadas ir pan., todėl naujas jų vertinimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Priešingu atveju būtų sudaroma sąlyga piktnaudžiauti proceso atnaujinimo institutu. Pareiškėja nepateikė argumentų, kurie pagrįstų, kodėl ekspertizės išvada turėtų būti vertinama kaip naujai apaiškėjusi aplinkybė.

11.2.                      Šiuo atveju, ieškovė į bylą pateikė ekspertizės išvadą, kurioje nustatyta, kad ginčo pastatas neatitiko II-os grupės nesudėtingų statinių kategorijos kriterijų. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad esą ekspertizės išvados ar analogiško įrodymo išnagrinėtoje civilinėje byloje ji negalėjo gauti. Priešingai, bylą nagrinėjant pirmą kartą, ieškovė turėjo visas galimybes kreiptis į specialistus ir gauti jų išvadą, kokiai statinių kategorijai priskirtinas pastatas, tačiau ji to nepadarė. Bylą nagrinėjant pirmą kartą ir teismui atsisakius paskirti byloje ekspertizę, ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ekspertizės skyrimo klausimas jai yra mažai aktualus, nes byloje yra pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia jos reikalavimą. Ekspertizės išvadoje nustatyta aplinkybė galėjo būti nustatyta ir nagrinėjant bylą pirmą kartą, todėl ji negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe ir jos pagrindu negali būti atnaujinamas procesas.

11.3.                      Ekspertizės išvada, kurioje nustatyta, kad ginčo pastatas 2017 m. rugpjūčio 18 d. neatitiko II-os grupės nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų, niekaip negalėtų įtakoti kitokio teismo sprendimo priėmimo. Ginčo pastatas buvo pastatytas 1973 m., o 2012 m. atlikus jo rekonstrukcija nebuvo sumažintas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų iki besiribojančių sklypų ribų ir nebuvo įrengta naujų konstrukcijų. Jeigu 1973 m. pastatytas pastatas stovėjo mažesniu nei 3 m. atstumu nuo ieškovės sklypo ribos, jo rekonstrukcijos metu nepakeitus konstrukcijų atstumo, atsakovai neprivalėjo gauti ieškovės rašytinio sutikimo rekonstrukcijos atlikimui. Atsižvelgiant į tai, atlikta rekonstrukcija ir ją įforminusi deklaracija nepažeidė ieškovės teisių. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėja pripažino, kad nereiškė jiems pretenzijų dėl rekonstruoto pastato atstumo, todėl jos sutikimas, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus nebuvo reikalingas.

11.4.                      Pareiškėjos pateikta ekspertizės išvada, kad ginčo pastatas 2017 m. rugpjūčio 18 d. neatitiko II-os grupės nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų, nepaneigia, kad 2013 m. spalio 14 d. deklaracijos pateikimo metu jis tokius reikalavimus atitiko. Pateikta ekspertizės išvada nepagrindžia, kad pastatas pastatytas pažeidžiant 3 m. atstumą nuo ieškovės sklypo ribos, kad 2013 m. spalio 14 d. deklaracijos pateikimo metu, pastatas neatitiko II-os grupės nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2013 m. spalio 4 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą ex officio nuo jos sudarymo momento. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018, ieškovės patikslintą ieškinį atmetė, Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-729-601/2019, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. B. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti pagrindu, t. y., anot jos, naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjos nuomone, naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančią pagrindą pakeisti teismo sprendimą, reikėtų pripažinti po pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių spendimų nagrinėjant kitą civilinę bylą Nr. e2-1172-230/2019 (dabar c/b Nr. e2-423-230/2020) gautame 2019 m. liepos 22 d. ekspertizės akte nustatytą aplinkybę, kad ginčo pastatas neatitinka II-os grupės nesudėtingam statiniui keliamų reikalavimų ir sudaro pagrindą procesui civilinėje byloje atnaujinti. 

16.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

17.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 20 ir 21 p.).

18.       CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014, 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turėjo įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

20.       Klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas priėjo prie išvados, kad kaip proceso atnaujinimo pagrindas pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, jos galėjo būti žinomos nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, užfiksuotos byloje esančiuose įrodymuose, kurie buvo ištirti ir įvertinti įstatymo nustatyta tvarka, ir, kad 2019 m. liepos 22 d. ekspertizės akte pateikta išvada neatitinka naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės požymio, todėl nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

21.       Jau minėta, kad kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, turinčią reikšmės išnagrinėtai bylai ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, pareiškėja nurodo tai, kad po prašomos atnaujinti bylos iš esmės išnagrinėjimo kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1172-230/2019 (dabar c/b Nr. e2-423-230/2020) gautame 2019 m. liepos 22 d. ekspertizės akte buvo nustatyta aplinkybė, jog ginčo pastatas neatitinka II-os grupės nesudėtingam statiniui keliamų reikalavimų. Pareiškėjos nuomone, būtent ši ekspertizės išvada laikytina naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe priimant sprendimą dėl ginčo ūkinio pastato deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pripažinimo negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką, taip pat įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjos argumentai dėl aplinkybių naujumo yra nepagrįsti. Pareiškėjos pateiktame ekspertizės akte pateikta išvada dėl to, kad ginčo pastatas neatitinka II-os grupės nesudėtingam statiniui keliamų reikalavimų negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, t. y., kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, negalima pripažinti, kad ši aplinkybė pareiškėjai nebuvo žinoma (negalėjo būti žinoma) nagrinėjat bylą iš esmės.

22.       Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo bei negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010). Akcentuotina ir tai, jog procesui atnaujinti aptariamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo.

23.       Jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamos tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26).

24.       Iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-19047-429/2018, bei Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-729-601/2019, matyti, kad bylos nagrinėjimo metu buvo kilęs ginčas dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą teisėtumo, ieškovei įrodinėjant, kad ginčo statinys po atliktos rekonstrukcijos neatitinka II-os grupės nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas iš esmės tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jai galėjo būti žinomos ir bylos iš esmės nagrinėjimo metu, o pateiktu teismo ekspertizės aktu pareiškėja siekia praplėsti išnagrinėtoje byloje ištirtas įrodinėjimo priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybių naujumas reiškia ne vien formaliai naujo įrodymo pateikimą, tačiau ir užfiksavimą naujo įrodymo turinyje tokių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjos pateiktas ekspertizės aktas yra naujai atsiradęs ir teikiamas įrodymas, kuris neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau šis įrodymas, kaip tą pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, savo pobūdžiu yra išvestinis iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kurie pareiškėjai buvo žinomi bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas padarė atitinkamą išvadą.

25.       Byloje ginčo dėl to, kad ieškovės pateikta ekspertizės išvada buvo parengta remiantis tapačiais rašytiniais įrodymais, kurie buvo pateikti ir į prašomą atnaujinti civilinę bylą, nėra. Taigi, teismo ekspertas, kitoje nagrinėjamoje byloje pateikęs ekspertizė aktą, atliko tų pačių duomenų, kurie buvo tiriami ir bylą nagrinėjat pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams, vertinimą. Pareiškėja nurodo, kad tokios ekspertizės siekė ir bylos pirmą kartą nagrinėjimo metu, tačiau teismas jos prašymo dėl teismo ekspertizės skyrimo netenkino. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teikė prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, kuris buvo netenkintas, teismui nusprendus, kad pakanka byloje esančių oficialių įrodymų, kuriuose ir buvo nustatyta aplinkybė, jog ginčo statinys priklauso II-os grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pažymėtina, kad teismui imperatyvo skirti byloje ekspertizę įstatymas nenumato (CPK 2121straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu pareiškėja, bylą nagrinėjant pirmą kartą, žinodama dėl ko vyksta ginčas ir teismui nepaskyrus jos prašomos teismo ekspertizės, siekdama įrodyti tam tikras aplinkybes, susijusias su ginčo statiniu, galėjo imtis aktyvių veiksmų ir savo iniciatyva teikti įrodymus, kreipdamasi į ekspertus, pateikti jų išvadas, tačiau tokių veiksmų neatliko. 

26.       Pareiškėja aiškiai nurodo, kad nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu, tačiau minėta, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pagrindo minėtą sprendimą peržiūrėti. Bylos aplinkybėms iš esmės esant toms pačioms, byloje priimtas sprendimas pakartotinai peržiūrėtas negali būti, kai teisės į apeliaciją ir kasaciją yra išnaudotos. Priešingas aiškinimas neatitiktų proceso atnaujinimo tikslų. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjos pateiktas ekspertizės aktas laikytinas nauju įrodymų, kuris galėjo būti pateiktas ir bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau pareiškėja, turėdama pareigą įrodyti savo teigiamas aplinkybes dėl ginčo statinio neatitikties teisės aktų reikalavimams (CPK 178 straipsnis), savo procesinėmis teisėmis tinkamai nepasinaudojo ir, kaip minėta, į bylą neteikė savo iniciatyva gautos specialisto išvados, nereiškė apeliacinės instancijos teismui prašymo dėl ekspertizės skyrimo.

27.       Pažymėtina, kad CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos pateiktos eksperto išvados reikšmė šios bylos nagrinėjimo kontekste negali būti laikoma neabejotina ir neginčytina, t. y. nėra pagrindo daryti išvadą, jog šio įrodymo pateikimas šiuo konkrečiu atveju bylą išnagrinėjusiam teismui neabejotinai sąlygotų priešingo teismo sprendimo priėmimą.

28.       Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką, teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateiktas ekspertizės aktas ir jame padaryta išvada nevertintina kaip naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė, kadangi išvadoje pateikti duomenys galėjo būti žinomi pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.

29.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

30.       Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai motyvavo skundžiamą nutartį bei pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje nėra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje 1 punkte įtvirtintu pagrindu, ir turėjo pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą. Atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos netinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas ar nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 7,35 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, pareiškėjos atskirojo skundo netenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš pareiškėjos J. B..   

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš pareiškėjos J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 7,35 Eur (septynis eurus 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas