Civilinė byla Nr. 2-1906/2014             

                                          Procesinio sprendimo kategorija 129.22 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1233-730/2014 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui P. J., trečiasis asmuo akcinė bendrovė ,,Swedbank“, dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad ieškovė ir atsakovas P. J. buvo sudarę susitarimą įgyti butą adresu (duomenys neskelbtini), du butus-kambarius adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), automobilį Opel Corsa, automobilį Fiat Ulysse, pinigines lėšas banko sąskaitose bendros dalinės nuosavybės teise, kurioje ieškovei priklauso 1/2 nuosavybės teisės dalis ir atsakovui priklauso 1/2 nuosavybės teisės dalis. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą adresu (duomenys neskelbtini); butą adresu (duomenys neskelbtini), ir butą adresu (duomenys neskelbtini), automobilį Opel Corsa; žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė jai asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį 2013 07 31 dienai atsakovo banko sąskaitose buvusių lėšų. Tuo tarpu atsakovui ieškovė prašė priteisti asmeninės nuosavybės teise: automobilį Fiat Ulysse; 1/2 dalį 2013 07 31 dienai ieškovės banko sąskaitose buvusių lėšų, t.y., 4,23 Lt. Taip pat ieškovė prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 36 213,07 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią bendros dalinės nuosavybės teisės dalį ir 2 000 Lt neturtinės žalos, o atsakovui iš ieškovės 102 054,13 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią bendros dalinės nuosavybės teisės dalį. Be to, ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti, kad 2003 07 16 „Swedbank“ AB suteiktas 36 100 Lt kreditas ir 2011 10 11 „Swedbank“, AB suteiktas 45 000 Lt kreditas, kurio bendras likutis 2013 08 02 dienai yra 68 426,14 Lt, yra ieškovės ir atsakovo bendra dalinė prievolė, kurioje kiekvienas privalo įvykdyti po 1/2 prievolės dalį. Pripažinus tarp ieškovės ir atsakovo buvus susitarimą dėl bendros dalinės nuosavybės sukūrimo, ieškovė sutinka toliau asmeniškai vykdyti prievoles bankui.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį, 2014 m. sausio 24 d. sudarytą tarp ieškovės L. J. ir P. J..

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą, nepatvirtino 2014 m. sausio 24 d. sudarytos taikos sutarties tarp ieškovės L. J. ir atsakovo P. J..

Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 30 000 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad  teismas 2014-01-27 nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp šalių 2014-01-24. Atsakovas, vykdydamas taikos sutartį, 2014-01-30 pervedė 30 000 Lt į ieškovės sąskaitą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-03-27 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-27 nutartį panaikino ir perdavė klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Ieškovė atsakovui nurodytų pinigų negrąžino, bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas patvirtino, kad ir grąžinti nesiruošia, nors pagrindas piniginių lėšų gavimui išnyko. Atsakovui padaryta 30 000 Lt žala, nes piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Be to, atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovės sąskaitoje esančius           30 000 Lt, o tik jų nesant ar esant nepakankamai, ieškovės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą                   30 000 Lt sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nustatė atsakovui septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad vertinant atsakovo nurodomo prašymo pobūdį, prašymo pagrindu nurodomas aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad atsakovas siekia apginti savo pažeistą teisę, tai yra, gauti nuostolių, padarytų jam ieškovei pervedant 30 000 Lt vykdant taikos sutartį ir ieškovei jų negrąžinant, atlyginimą. Teismo teigimu, atsakovas, siekdamas apginti nurodytą savo pažeistą teisę šioje nagrinėjamoje byloje, turi pareikšti priešieškinį, atitinkantį ieškiniui keliamus reikalavimus, sumokėti civilinio proceso įstatymu nustatyto dydžio žyminį mokestį. Ieškinys turi atitikti civilinio proceso įstatymo bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111, 113-114 straipsniuose, ir papildomus ieškiniui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 135 straipsnyje. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nustatė atsakovui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, tai yra, pateikti priešieškinį, atitinkantį civilinio proceso įstatymo reikalavimus, sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį (CPK 115 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas P. J. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nurodė pateikti priešieškinį, atitinkantį civilinio proceso įstatymo reikalavimus, sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Atsakovas šiuo atveju pasinaudojo galimybe, kuri numatyta CPK 95 straipsnio 1 dalyje – pateikė motyvuotą prašymą dėl nuostolių atlyginimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kitoks byloje susiklosčiusios situacijos aiškinimas ir taikymas prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui. Prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

2. Teismas privalėjo išspręsti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ne vėliau kaip tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, nes buvo pareikštas prašymas dėl nuostolių atlyginimo.

Ieškovė L. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad CPK 95 straipsnio 1 dalies taikymas reiškia deliktinės atsakomybės taikymą, kuris galimas tik esant sąlygoms, nustatytoms CK 6.246-6.249 straipsniuose. Šias sąlygas turi įrodyti atsakovas, tačiau nė viena šių sąlygų nebuvo įrodyta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas siejamas su ieškinio (priešieškinio) pateikimu, kuris šiuo atveju nebuvo pateiktas, todėl teismas pagrįstai atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kokia tvarka turi būti nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties (kuria buvo patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis), kuri vėliau buvo panaikinta, pagrindu išmokėtos sumos susigrąžinimo.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo

Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, siekdamas apginti nurodytą savo pažeistą teisę šioje byloje, turi pareikšti priešieškinį.

Pažymėtina, kad CPK 760–762 straipsniuose nustatyta sprendimo įvykdymo atgręžimo procedūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialinių teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimas CPK 760 straipsnio 1 dalyje  apibrėžiamas kaip grąžinimas atsakovui visko, kas iš jo buvo išieškota ieškovo naudai pagal panaikintą jau įvykdytą teismo sprendimą, t. y. jeigu panaikinamas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal atsakovo S. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-204/2010).

CPK LVI skyriuje, reglamentuojančiame sprendimo įvykdymo atgręžimą, yra įtvirtinta taisyklė, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą tiek pirmosios instancijos teismas, kuriam byla perduodama iš naujo nagrinėti, tiek apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai, galutinai išsprendžiantys ginčą, privalo išspręsti savo iniciatyva. Ir tik tokiu atveju, jeigu teismai savo iniciatyva šio klausimo neišsprendžia, atsakovui numatyta teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įvykdymo atgręžimo (CPK 761 str. 2 d. ir 762 str. 2 d.). Pareiškimas paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos (CPK 761 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įvykdymo atgręžimo klausimas turės būti išspręstas galutiniu teismo procesiniu sprendimu, priimtu nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Dėl nurodytų argumentų atmestinas apelianto skundo motyvas, kad šiuo atveju teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu išmokėtos sumos priteisimas turėtų būti tenkinamas atsakovui pateikus prašymą dėl nuostolių atlyginimo, kuri numatyta CPK 95 straipsnio 1 dalyje.

Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria nustatytas atsakovui terminas priešieškiniui pareikšti, yra nepagrįsta dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, todėl panaikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). 

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovės sąskaitoje esančius 30 000 Lt, o tik jų nesant ar esant nepakankamai, ieškovės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą šiai sumai.

Civilinio proceso įstatymas  numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). CPK penktojo skirsnio normų analizė suponuoja išvadą, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieškiniui (t. y. materialiajam teisiniam reikalavimui) užtikrinti. Todėl pasisakytina dėl galimybės užtikrinti atsakovo procesinį prašymą – įvykdyti sprendimo (nutarties), kuriuo buvo užbaigta byla, atgręžimą. 

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimo atgręžimo vykdymo užtikrinimui taip pat gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nes, priešingu atveju, užsitęsus bylinėjimosi procesui, iki galutinio sprendimo byloje priėmimo, kita proceso šalis gali neturėti tų lėšų, kurios reikalingos sprendimo atgręžimo įvykdymui. Tokiu būdu, vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas nagrinėjamu atveju yra grėsmė, kad jų nesiėmus, pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įvykdymo atgręžimas, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Dėl minėtų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą, teismas privalės išspręsti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties, kuria buvo panaikinta taikos sutartis, įvykdymo atgręžimo klausimą (grąžinti atsakovui jo sumokėtus 30 000 Lt), taiko atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones - ieškovės piniginių lėšų 30 000 Lt sumai areštą, nesant ar esant nepakankamai piniginių lėšų - ieškovės nekilnojamojo ar kilnojamojo turto areštą.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti.

Atsakovo P. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti – areštuoti ieškovės L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) pinigines lėšas 30 000 Lt sumai. Tik nesant ar esant nepakankamai piniginių lėšų, areštuoti ieškovės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą 30 000 Lt sumai. Bendra areštuotų lėšų ir (ar) turto vertė neturi viršyti 30 000 Lt.

Nutarties kopiją išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.