Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A –239 – 227 / 2012
Dalia Pranckienė Proceso Nr. 2-08-3-02650-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
78.2.1; 121.15; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui D. K., išvadą teikiančiai savivaldybės institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos dukters K. K. tėvas, priteisti iš atsakovo materialinį vaiko išlaikymą, mokant periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 300 Lt iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo vaiko materialinio išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus 10800Lt, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: pripažino D. K. K. K. tėvu, o K. K. D. K. vaiku, priteisė iš D. K. materialinį išlaikymą K. K. 250 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2011-04-19) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, 5400 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimą, nepilnamečio vaiko K. K. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė I. K., su ja nustatė vaiko gyvenamąją vietą. Taip pat teismas iš D. K. į valstybės biudžetą priteisė 364 Lt žyminio mokesčio, 21,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 1523,50 Lt išlaidų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos I. K. teikimu, atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Nustatė, kad I. K. 2007-04-03 gimė duktė K. K.. Vaiko tėvystė nebuvo neįregistruota (b.l.4,28). Iš ieškovės, dalinai ir iš atsakovo paaiškinimų nustatė, kad šalys bendravo tris mėnesius nuo 2006m. birželio mėnesio ir yra turėję lytinius santykius, ko pasekoje ieškovė pastojo ir pagimdė vaiką – K. K.. Byloje atlikus tėvystės nustatymo ekspertizę akte padaryta išvada, kad D. K. yra K. K. tėvas su 99,99999% tikimybe (b.l.59-65). Esant nurodytoms aplinkybėms pripažino, kad atsakovas yra biologinis K. K. tėvas (CK 3.146 – 3.148 str.). Vaikui gyvenant kartu su savo motina, kuri vaiku rūpinasi, prižiūri, augina, atsižvelgiant į tai, kad K. K. yra mažametė ir būtent ieškovė yra pajėgi užtikrinti jos poreikių ir interesų patenkinimą, laikė, kad K. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitinka jos interesus (CK 3.168 str., 3.169 str.2d.). Nustačius, kad atsakovas pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdo, teismas jį priteisė atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams, jo tėvų turtinei padėčiai bei turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Pripažino, kad ieškovės turtinę padėtį apibūdina jos gaunamos pajamos, kurias sudaro apie 315 Lt per mėnesį, gaunama socialinė pašalpa ir 52Lt išmoka vaikui. Be to, ji slaugo neįgalią motiną, kurios slaugai yra skiriama 765Lt išmoka kas mėnesį. Ieškovė yra ¼ dalies 0,0700ha, 0,0400ha, 0,4500ha, 0,8800ha 0,1814ha žemės sklypų ir namų valdos (duomenys neskelbtini) savininkė. Atsakovas šiuo metu niekur nedirba ir negauna pajamų, jis yra automobilio Opel Omega v.n. (duomenys neskelbtini) kuriam yra įregistruotas areštas, savininkas. Jis turi nepilnametį vaiką, nurodo, kad jo žmona dirba ir gauna minimalų darbo užmokestį. Teismas vadovaudamasis ieškovės paaiškinimais, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas yra sparčiai augantis, mergaitę reikalinga išmaitinti, nuolat keisti išaugamus rūbelius, avalynę ir pan., užtikrinti jai tinkamas gyvenimo sąlygas, darė išvadą, kad ieškovės nurodoma 600 Lt per mėnesį suma K. K. išlaikymui yra pagrįsta. Konstatavo, kad šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, negu atsakovo, nes ji turi nedideles pajamas ir nekilnojamąjį turtą, todėl gali kas mėnesį skirti vaiko išlaikymui kiek didesnę sumą, nei pusė kas mėnesį vaikui išlaikyti reikalingos sumos. Atsižvelgė į tai, kad atsakovas nors neturi pajamų, bet yra darbingo amžiaus, todėl turi realią galimybę teikti vaikui materialinį išlaikymą - 250 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Teismas ieškovę paskyrė nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.192str., 3.194str., 3.196str.1d.1p., 3.198str., 3.185-3.191str.). Nurodė, kad atsakovui nevykdžius pareigos teikti vaikui išlaikymą iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teisme. Nustatant priteisiamo vaiko išlaikymo įsiskolinimo dydį atsižvelgė į tai, kad vaiko poreikiai praėjusį laikotarpį buvo mažesni ir lėšos jų patenkinimui buvo reikalingos mažesnės, negu nustatyta šiuo metu, kai vaikas jau yra sulaukęs ketverių metų, todėl iš atsakovo vaikui priteisė 5400Lt (36 mėn. x 150Lt) išlaikymo įsiskolinimą. Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė bylinėjimosi išlaidas (CPK 80, 88, 92, 93, 96 str.).
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – dukters išlaikymui priteisti periodines mėnesines išmokas po 150 Lt, sumažinti išlaikymo įsiskolinimą iki 3600 Lt. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovo turtinė padėtis sunki, jis ir jo sutuoktinė yra bedarbiai, atsakovas pajamų, nekilnojamojo turto neturi, privalo išlaikyti šeimos narius, sūnų F. K. bei žmonos vaiką K. Š., mokėti komunalinius mokesčius, maitintis, pirkti vaistus, drabužius, išlaikyti gyvenamąjį būstą. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl ji turi skirti daugiau lėšų vaiko išlaikymui. Sutinka mokėti po 150 Lt kasmėnesines išmokas vaiko išlaikymui.
Ieškovė I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto teiginys, kad jis dėl savo turtinės padėties vaiko išlaikymui gali skirti tik 150 Lt per mėnesį, yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sąvoka „turtinė padėtis“ yra aiškinama ir taikytina atsižvelgiant ne tik į faktines pajamas, bet ir asmens galimybę užsidirbti. Atsakovas yra jaunas, sveikatos problemų neturintis, darbingas asmuo, gali susirasti darbą ir rasti galimybę teikti teismo priteistą išlaikymą. Atmestinas atsakovo nemotyvuotas prašymas mažinti išlaikymo įsiskolinimą.
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1 p.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).
Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 str. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį paprastai yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2007-12-17 LRV nutarimas Nr. 1368). Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad 600 Lt per mėnesį suma K. K. išlaikymui yra pagrįsta.
Teisėjų kolegijos nuomone, atmestinas apelianto argumentas, kad teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį laikydamas, kad atsakovas turi galimybę vaiko išlaikymui teikti 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovės turtinę padėtį apibūdina jos gaunamos pajamos, kurias sudaro apie 315 Lt per mėnesį gaunama socialinė pašalpa ir 52Lt išmoka vaikui, taip pat neįgalios motinos slaugai yra skiriama 765Lt išmoka kas mėnesį. Ieškovė yra ¼ dalies 0,0700ha, 0,0400ha, 0,4500ha, 0,8800ha 0,1814ha žemės sklypų ir namų valdos Šilagalio k. Panevėžio r. savininkė, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas šiuo metu niekur nedirba ir negauna pajamų, jis yra automobilio Opel Omega v.n. (duomenys neskelbtini) kuriam yra įregistruotas areštas, savininkas. Atsakovas turi nepilnametį vaiką F. K., gim. 2006-11-12. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė duomenis, kad jis yra registruotas darbo biržoje, išmokų negauna, taip pat, kad jo sutuoktinė I. K. įregistruota darbo biržoje. Teismo nustatyta, kad I. K. neturi kilnojamojo registruotino, nekilnojamojo turto, nuo 2012 metų nedirba, 2011 metais jos pajamos sudarė tik 1177,66 Lt. Atsakovas nurodė, kad šeimoje taip pat auga I. K. sūnus K. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliantas bedarbio statutą įgijo, t. y. kreipėsi į teritorinę darbo biržą ir buvo joje registruotas nuo 2009-12-02 iki 2011-02-17, darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius, naujai atsakovas įregistruotas darbo biržoje tik nuo 2011-10-05, t.y. jau prasidėjus bylos nagrinėjimui. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad iki 2011-10-05 atsakovas dėjo pastangas susirasti darbą ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių jis negali apskritai dirbti. Be to, atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis 2010-01-17 grįžo iš Airijos, kur dirbo, todėl tikėtina, kad turi santaupų pragyvenimui.
Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad vaikams būtų sudarytos panašios išlaikymo sąlygos, kiek tai galima pagal aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009). Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad nepilnamečio F. K. išlaikymui skiria 200-250 Lt per mėnesį, todėl ir ne santuokoje gimusiai dukteriai turėtų skirti atitinkamo dydžio išlaikymą. Esant nurodytoms aplinkybės teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.
CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad iš atsakovo išieškotino išlaikymo dydis nepilnametei dukteriai per praėjusius trejus metus turėtų būti 150 Lt atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiai praėjusį laikotarpį buvo mažesni ir lėšos jų patenkinimui buvo reikalingos mažesnės, negu nustatyta šiuo metu, kai vaikas jau yra sulaukęs ketverių metų. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad įsiskolinimas paskaičiuotas kasmėnesinį išlaikymo dydį laikant neženkliai viršijančiu 1MGL (minimalius vaiko poreikius tenkinti nustatytą sumą).
Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagristas, apeliacinio skundo motyvais jį naikinti pagrindo nėra. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas vaiko išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis arba atsiranda papildomų vaiko priežiūros išlaidų, pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytų asmenų prašymą vaiko išlaikymo dydis gali būti teismo pakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Laimantas Misiūnas
Margarita Dzelzienė
Laimutė Sankauskaitė