Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-763-538/2012
Teisėjas Marius Dobrovolskis (Proceso Nr. 2-06-3-05241-2011-7)
Procesinio sprendimo kategorija
44.2.; 121.21; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. liepos 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. S. ir atsakovės A. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei A. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 000 Lt turtinės žalos ir 15 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. gruodžio 23 d., apie 12.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje tarpusavio konflikto metu atsakovė A. L. tyčia smogė jai į veidą ir ne mažiau kaip du kartus spyrė į galvą. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 2671 nurodyta, kad sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Klaipėdos apygardos teismas 2005-04-11 nuteisė A. L. pagal LR BK 140 str. 1 d. Kadangi po sumušimo jos sveikatos būklė pablogėjo, ieškovė kreipėsi į gydytojus, kurie nustatė galvos smegenų traumą – sukrėtimą, kairės ausies sumušimą. 2008-07-08 buvo atliktas papildomas teismo medicinos tyrimas, kurio metu konstatuota, kad jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2008-12-02 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis. Nors baudžiamoji byla, perduota į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, buvo nutraukta suėjus nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos paliktas nenagrinėtas, tai neatima iš jos teisės kreiptis dėl padarytos nusikalstamais veiksmais turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Todėl kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės turtinę 2000 Lt žalą (už gydymą ir vaistų pirkimą) ir 15 000 Lt neturtinės žalos, nes patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės A. L. ieškovės A. S. naudai 628,99 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos. Kitos ieškinio dalies netenkino. Pripažino, kad atsakovė A. L. atlygino A. S. 200 Lt neturtinės žalos ir 586,35 Lt turtinės žalos iki sprendimo priėmimo. Priteisė iš atsakovės A. L. valstybės naudai 109,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad teismas atsižvelgė į 2008-12-02 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2A-8/2008, kuria buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-11 nuosprendis dėl A. L. nuteisimo pagal 140 str. 1 d. bei teismo išlaidų ir žalos atlyginimo priteisimo, tačiau šiuo atveju svarbi yra panaikinimo priežastis – nukentėjusiajai A. S. po nuosprendžio priėmimo nustatytas sunkesnis sveikatos sutrikdymo mastas – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal 2008-07-08 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus komisijinę specialistų išvadą Nr.KG 59/08(03), A. S. po 2003-12-23 patirtos traumos apžiūros metu buvo stebėtos poodinės kraujosruvos veide, galvoje, odos nubrozdinimai veide, dešinėje rankoje, kraujosruvos kairės akies obuolyje. Jau po eksperto apžiūros, papildomai gydytojai nustatė galvos smegenų traumą – sukrėtimą, kairės akies sumušimą, kuris komplikavosi kochleariniu neuritu, klausos pablogėjimu. Šios išraiškos buvo nustatytos degeneracinio pobūdžio, amžinų pakitimų (ligų) fone. A. S. patirta trauma – nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirtuose dokumentuose neišskirta, kiek pablogėjo klausa dėl traumos ir kiek dėl degeneracinio pobūdžio problemų. A. L. veiksmai – smūgių sudavimas A. S., kurių metu nesunkiai buvo sutrikdyta A. S. sveikata, buvo neteisėti. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė visa civilinės atsakomybės sąlygas – žalą, atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę dėl žalos atsiradimo ir priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir žalos ir nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti dėl jos neteisėtų veiksmų ieškovei atsiradusią žalą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė įrodymus apie patirtą 628,99 Lt turtinę žalą, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 628,99 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kitos ieškovės reikalavimo dalies dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovės netenkintino kaip neįrodytos. Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą įvertino 15 000 Lt, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kad ji buvo sužalota nesunkiai, ieškovei dėl patirtų sužalojimų nebuvo kilusi grėsmė gyvybei, į ieškovės elgesį įvykio metu – įžeidžiančio pobūdžio gestų atsakovei demonstravimą, – prašomą atlyginti neturtinės žalos dydį sumažino iki 3000 Lt.
Apeliaciniu skundu atsakovė A. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškinio dėl padarytos žalos atlyginimo senaties terminas CK 1.125 str. 8 d. pagrindu baigėsi 2006-12-24, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė kreipėsi nesuėjus ieškinio senaties terminui ir nėra pagrindo taikyti ieškinio padavimo senatį. Taip pat CPK 182 str. 3 d. nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Šiuo atveju tokio nuosprendžio nėra – nuosprendis panaikintas ir baudžiamoji byla nutraukta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė kad šiuo atveju svarbi yra panaikinimo priežastis, kadangi tai prieštarauja CPK 182 str. 3 d., kurioje nenustatyta, kad į tokias aplinkybes leidžiama atsižvelgti. Baudžiamojoje byloje atsakovė nuolat ir nuosekliai neigė A. S. kaltinimus ir įrodinėjo, kad ji nepadarė žalos jos sveikatai. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, teismas neturėjo pagrindo nenagrinėjant įvykio aplinkybių ir faktų iš esmės, o tiktai vadovaujantis vidiniu įsitikinimu ir tikimybių pusiausvyros principu daryti išvadą, kad atsakovė sužalojo A. S.. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas nepagristai priteisė per didelę 3000 Lt žalos atlyginimo sumą. Byloje nenustatyta, kad incidentas turėjo įtakos jos sveikatos pablogėjimui, kadangi ieškovė gimusi 1933 metais ir jos sveikata nėra gera. Taip pat atsakovei priteista neturtinės žalos atlyginimo suma sudaro beveik 5 mėnesių jos pensijos dydį ir teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės sunkią turtinę padėtį, nors privalėjo įvertinti galimybes išmokėti tokią pinigų sumą. Teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą antrą katrą. Taip pat nurodė, kad kaip teisingai pažymėta sprendime, iš atsakovės jau buvo priteista 106,35 Lt turtinės žalos atlyginimas ir 200 Lt neturtinės žalos atlyginimas ieškovei ir šias sumas atsakovė jai sumokėjo, todėl mano, kad nėra pagrindo nagrinėti šį klausimą iš naujo.
Apeliaciniu skundu ieškovė A. S. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, ir priteisti ieškovei A. S. iš atsakovės A. L. 2000 Lt turtinės ir 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad dėl neteisėtos atsakovės A. L. veikos ji patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, tačiau skundžiamu teismo sprendimu reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumažintas nepagrįstai. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, vaistų įsigijimo ir kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Nors likusią sumą, kurią sudarė išlaidos medikamentų įsigijimui, patvirtinančių išlaidas įrodymų ieškovė pateikti negalėjo, nes jų neišsaugojo, tačiau teismui buvo pagrindas vadovautis 2008-07-08 komisijinėje specialistų išvadoje išvardytais ambulatorinės kortelės įrašais, iš kurių matyti, kad dėl galvos smegenų traumos – sukrėtimo, kairiosios ausies sumušimo ieškovei išliko liekamieji reiškiniai ir buvo skirtas gydymas vaistais: petiliumu, kavintonu, agapurinu, eufilinu, lorafenu, amitriptilinu, fiziologinėmis infuzijomis, sermionu, leksotaniliu, betaserku, polivitaminais, pinosolio lašais. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nesivadovavo tokiu neturtinės žalos dydžio kriterijų reikšmės vertinimu ir nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį, neužtikrinantį teisingumo. Teismas neatsižvelgė į atsakovės padarytos žalos sukeltas pasekmes, t. y., kad dėl atsakovės smurtinių veiksmų ieškovė patyrė ir dabar patiria didelį fizinį skausmą ir dvasines kančias, iki šiol išliko galvos smegenų sutrenkimo liekamieji reiškiniai: galvos skausmai, svaigimas, ūžimas, kraujavimas iš kairiosios ausies bei klausos sutrikimas, ieškovę slegia depresija ir nerimas dėl ateities. Teismas nevertino, kad žalą padariusi A. L. veikė tyčia, t. y. sąmoningai siekė jai sukelti dvasinius ir moralinius išgyvenimus, kad patyrė kančias, pažeminimą. Nesutinka su teismo sprendime nurodytu faktu, kad neturtinė žala mažintina, atsižvelgiant į ieškovės elgesį įvykio metu, – įžeidžiančio pobūdžio gestų atsakovei demonstravimą. Šios teismo nurodytos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neįrodytos ir ieškovė jokių įžeidžiančių veiksmų atsakovei nedarė.
Atsiliepimu į atsakovės A. L. apeliacinį skundą ieškovė A. S. prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-13 sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti.
Atsiliepimu į ieškovės A. S. apeliacinį skundą atsakovė A. L. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniai skundai netenkinti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-539/2009 priimtos nutarties matyti, jog baudžiamasis procesas kaltinant A. L. nusikaltimu, numatytu LR BK 138 str. 1 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui nutrauktas. A. L. buvo kaltinama tuo, kad 2003 m. gruodžio 23 d., apie 12.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip tris kartus kumščiu smogdama A. S. į veidą ir kartą spirdama į galvą, nukentėjusiajai padarė smegenų sukrėtimą, kairės ausies sumušimą, poodines kraujosruvas veide, galvoje, odos nubrozdinimą veide, kraujosruvas kairės akies obuolyje ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Šioje byloje baudžiamasis procesas buvo pradėtas privataus kaltinimo tvarka, kai 2004-03-18 A. S. su skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama A. L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 140 str. 1 d. To paties teismo 2004-11-26 nuosprendžiu, vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. A. L., nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti LR BK 140 str. 1 d. požymių, išteisinta. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2005-04-11 nuosprendžiu pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl A. L. išteisinimo, panaikino ir priėmė nuosprendį, kuriuo A. L. pripažino kalta pagal LR BK 140 str. 1 d. ir ją nuteisė laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti A. S. padarytą materialinę žalą. A. S. iš A. L. priteista 106,35 Lt turtinė žala, 200 Lt neturtinė žala ir 480 Lt atstovavimo išlaidų. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras 2008-09-10 nutarimu, vadovaudamasis LR BPK 444 str. 1 d. 4 p., 446–447 str., pradėjo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių gali būti panaikintas 2005-04-11 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, kuriuo A. L. pripažinta kalta pagal LR BK 140 str. 1 d. Naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimo metu nustačius, kad A. L. veiksmuose yra sunkesnio nusikaltimo, būtent BK 138 str. 1 d., sudėties požymiai nei to, už kurį ji nuteista, tas pats prokuroras 2008-10-07 priėmė išvadą kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kad būtų panaikinti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų nuosprendžiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, motyvuodamas tuo, jog nukentėjusiosios sužalojimu įtariamai A. L. gali būti pareikštas kaltinimas pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 d.) ir todėl būtina atlikti ikiteisminį tyrimą, vadovaudamasis LR BPK 443 str. 1 d., 449 str. 1 d. 1 p., 2008-12-02 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-11 nuosprendžio dalį dėl A. L. nuteisimo pagal LR BK 140 str. 1 d., taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-11-26 nuosprendžio dalį dėl A. L. išteisinimo ir šią bylos dalį perdavė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti. Atlikus reikiamus procesinius veiksmus, prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir baudžiamąją bylą, kaltinant A. L. nusikaltimu, numatytu LR BK 138 str. 1 d., 2008-12-19 perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nustatė, jog nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 1 d., dėl kurios yra kaltinama A. L., buvo padaryta 2003 m. gruodžio 23 d., t. y. seniau nei prieš penkerius metus, todėl baudžiamąjį procesą dėl A. L. šioje byloje nutraukė.
Dėl ieškinio senaties.
Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas turėjo taikyti ieškinio senatį, kadangi veika padaryta 2003-12-23 ir ieškinio senatis baigėsi 2006-12-24. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.131 str. 1 d. nurodyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2004-03-18 privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į teismą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., ir prašė priteisti iš atsakovės 173,35 Lt turtinę ir 2000 Lt neturtinę žalą.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovė nesuėjus ieškinio senaties terminui kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, todėl pagrindo taikyti ieškinio padavimo senatį nėra (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali būti priteisiama, jeigu įrodyta, kad ji padaryta, ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Turtinė žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas; negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007).
Pagal pridėtą baudžiamosios bylos Nr. 1-118-539/2009 medžiagą, 2005-04-11 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu A. L. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., ir nuteista laisvės apribojimu trims mėnesiams, iš A. L., A. S. naudai priteista 106,35 Lt turtinės, 200 Lt neturtinės žalos ir 480 Lt atstovavimo išlaidų. Pažymėtina, kad bylos galutinis procesinis sprendimas, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, skiriasi nuo išteisinamojo nuosprendžio, nes tik išteisinamasis nuosprendis reiškia, kad asmuo yra nekaltas, t. y. arba nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Todėl šiuo atveju byloje neabejotinai nustatyta, kad A. L. 2003-12-23, apie 12 val. 30 min., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje tarpusavio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu smogė A. S. į veidą ir ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į galvą, padarydama A. S. poodines kraujosruvas veide, galvoje, odos nubrozdinimą veide, kraujosruvas kairės akies obuolyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-539/2009 nustatytas faktas, kad atsakovė A. L. sužalojo ieškovę A. S., yra prejudicinis faktas šioje byloje ir nebeturi būti nustatinėjamas (CPK 182 str. 3 d.). Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis įrodyta, jog atsakovė tyčia sužalojo ieškovę, žalos atsiradimo faktą patvirtina į bylą pateikti įrodymai (Komisijinė specialisto išvada Nr. KG-59/08(03), ligos istorijos), t. y. byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – žala, atsakovės neteisėti veiksmai, kaltė dėl žalos atsiradimo ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos. Esant tokioms aplinkybėms atsakovė privalo atlyginti dėl jos neteisėtų veiksmų ieškovei atsiradusią žalą (CPK 178 str., 185 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2000 Lt turtinės žalos ir pateikė įrodymus, kad patyrė 480 Lt išlaidas baudžiamojoje byloje Nr.1-118-539/09 (t. 1, b. l. 93, 163; t. 2, b. l. 7), susijusias su advokato teisine pagalba, 148,99 Lt išlaidų, susijusių su medikamentų pirkimu (b. l. 60, 61; prijungta civilinė byla Nr.2-1223-618/2011, b. l. 43 ). Ieškovė nurodė, kad likusią turtinę žalą sudaro išlaidos medikamentams, išlaidų kuriems patvirtinančių įrodymų pateikti negali, ir apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nors ir likusią sumą, kurią sudarė išlaidos medikamentų įsigijimui, patvirtinančių išlaidas įrodymų ieškovė pateikti negalėjo, nes jų neišsaugojo, tačiau buvo pagrindas vadovautis 2008-07-08 komisijinėje specialistų išvadoje išvardytais ambulatorinės kortelės įrašais, iš kurių matyti, kad dėl galvos smegenų traumos – sukrėtimo, kairiosios ausies sumušimo ieškovei išliko liekamieji reiškiniai ir buvo skirtas gydymas vaistais: petiliumu, kavintonu, agapurinu, eufilinu, lorafenu, amitriptilinu, fiziologinėmis infuzijomis, sermionu, leksotaniliu, betaserku, polivitaminais, pinosolio lašais, bei priteisti likusią sumą. Pažymėtina, kad byloje nepateikta įrodymų apie vartotus vaistus bei jų kainas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė jų ieškovei bei pagrįstai nustatė atlygintinos turtinės žalos dydį – 628,99 Lt (CPK 178 str., 185 str.).
Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytas atvejis, kai neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad žala padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Ta aplinkybė, kad neturtinė žala, jeigu yra įrodyta, kad ji padaryta, atlyginama nusikaltimo padarymo atveju ar dėl sveikatos sužalojimo, pabrėžia, kokią svarbą suteikia įstatymų leidėjas nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų gynimui ir sveikatos, kaip vienos iš didžiausių vertybių, apsaugai. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą nustatomas teisingas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens dideliais sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Byloje nustatyta atsakovės kaltė ir ieškovės sveikatos sužalojimas, taip pat nustatyta, kad ieškovei padarytas nesunkus kūno sužalojimas, nustatyta, kad ieškovė jau anksčiau skundėsi ūžimu kairėje ausyje, anksčiau ne kartą kreipėsi į medikus dėl galvos skausmų, nenustatyta, kiek klausa pablogėjo dėl traumos ir kiek dėl degeneracinio pobūdžio problemų. Taip pat byloje nustatyta, kad po sveikatos sužalojimo ieškovės sveikata pablogėjo, t. y. Klaipėdos apygardos teismas 2005-04-11 nuosprendžiu A. L. pripažino kalta pagal LR BK 140 str. 1 d. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras 2008-09-10 nutarimu pradėjo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir nustačius, kad A. L. veiksmuose yra sunkesnio nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., sudėties požymių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-12-02 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-11 nuosprendžio dalį dėl A. L. nuteisimo pagal LR BK 140 str. 1 d., taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-11-26 nuosprendžio dalį dėl A. L. išteisinimo ir šią bylos dalį perdavė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti. Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą įvertino 15 000 Lt, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kad ji buvo sužalota nesunkiai, ieškovei dėl patirtų sužalojimų nebuvo kilusi grėsmė gyvybei, ieškovės elgesį įvykio metu – įžeidžiančio pobūdžio gestų atsakovei demonstravimą, prašomą atlyginti neturtinės žalos dydį pagrįstai sumažino iki 3000 Lt (CK 6.263 str. 2 d. , CPK 178 str., 185 str.).
Atsakovė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per didelę sumą neturtinei žalai atlyginti bei neatsižvelgė į sunkią atsakovės materialinę padėtį, į tai, kad ji yra pensininkė. LR CK 6.282 str. 3 d. numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės padaryta veika yra tyčinė, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo mažinti atlygintinos žalos dydį.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje neaiškiai nurodė priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Nustatyta, kad yra įrodymų, jog A. L. atlygino A. S. 480 Lt atstovavimo išlaidų ir 200 Lt neturtinės žalos, A. S. 2005-08-30 prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo patvirtino, kad atsakovė A. L. 106,35 Lt gražino (baudžiamoji byla Nr.1-118-539/09, t. 2, b. l. 81, 84). Tai reiškia, kad atsakovei turi būti įskaityta 200 Lt neturtinės žalos ir 586,35 Lt turtinės žalos atlyginimo bei priteista suma turi būti sumažinta minėtomis sumomis. Todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad priteistina iš atsakovės A. L. ieškovės A. S. naudai 42,64 Lt turtinės žalos ir 2800 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Atmetus apeliacinius skundus, šalims bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. L. ieškovės A. S. naudai 42,64 Lt turtinės žalos ir 2800 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kitos ieškinio dalies netenkinti.
Priteisti iš atsakovės A. L. valstybės naudai 109,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis
Kolegijos teisėjos Virginija Nijolė Griškevičienė
Alona Romanovienė