ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.   

Šiauliai

     Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skundą dėl prokuroro nutarimo, kuriuo netenkintas prašymas dėl viešojo intereso gynimo, panaikinimo, suinteresuoti asmenys Šiaulių apygardos prokuratūra, UAB „Mano Būstas Šiauliai“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau taip pat – pareiškėja) pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2021 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. 5VI-9 ,,Palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 5VI-3 ,,Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Nurodė, kad ji 2020 m. gruodžio 19 d. pareiškimu Nr. S-5044 ,,Dėl viešojo intereso gynimo, dėl neteisingo daugiabučių namų techninės priežiūros tarifo taikymo“ kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą (toliau ir Pareiškimas) ir prašė įvertinti UAB „Mano būstas Šiauliai“ neveikimą, bei dėl to kylančias pasekmes ir ginti viešąjį interesą siekiant įpareigoti šią įmonę laikytis teisės aktų reikalavimų, bei atitinkamai techninės priežiūros išlaidas perskaičiuoti visiems daugiabučių namų butų savininkams ne didesniais nei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-370 (toliau ir Sprendimas) patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimaliais techninės priežiūros tarifais ir kompensuoti susidariusias permokas. Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė L. M. 2021 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 5VI-3 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones (toliau – Nutarimas 1). Su šiuo nutarimu pareiškėja nesutiko, todėl jį skundė aukštesniajam prokurorui, tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė R. D. 2021 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 5VI-9 paliko galioti Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 5VI-3 ,,Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ (toliau – Nutarimas 2).

Suinteresuotas asmuo Šiaulių apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimu į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. liepos 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2021 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 5VI-9 ,,Palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 5VI-3 ,,Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors pareiškėja teigia, jog aukštesnysis prokuroras, priimdamas Nutarimą 2 jo nemotyvavo, nenagrinėjo pareiškėjos skunde teiktų argumentų, neanalizavo įrodymų, tačiau kaip matyti iš Nutarimo 2, nutarimas yra motyvuotas, įvertinus byloje esančius ir po Nutarimo 1 priėmimo pareikalautus bei gautus įrodymus. Nutarime 1 ir Nutarime 2 nurodyti skundui išnagrinėti iki skundo pateikimo galioję ir aktualūs teisės aktai, atlikta jų teisinė analizė, teisės aktai tinkamai taikyti įvertinus byloje esančius įrodymus. Nors pareiškėja nurodė, jog nebuvo pasisakyta dėl jos skunde nurodytų aplinkybių, nevertinti įrodymai, tačiau su šiuo pareiškėjos teiginiu teismas nesutiko, nes Nutarime 1 ir Nutarime 2 pasisakyta dėl esminių ginčo aplinkybių, nutarimai motyvuoti atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, o tai, kad vieni ar kiti įrodymai nutarimuose nebuvo paminėti, ar nebuvo pasisakyta dėl jų įrodomosios reikšmės, nesudaro pagrindo teigti, jog įrodymai iš viso nebuvo vertinti.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nors pareiškėja nurodė, jog prokurorai nevertino jos nuomone skirtingų LR Aplinkos ministerijos išaiškinimų dėl LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtintos 2018 m. gegužės 3 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) taikymo, taip pat nepasisakė dėl to, kuriame iš LR Aplinkos ministerijos raštų nurodytas išaiškinimas yra aktualus, tačiau kaip matyti iš nutarimų prokurorai minėtų išaiškinimų nevertino kaip skirtingų, visuose išaiškinimuose pabrėžiama, kad Metodika ir Sprendimu patvirtintais tarifais privalo vadovautis administratorius, kuris pats teikia techninės priežiūros paslaugas, o tuo tarpu, kai techninės priežiūros paslaugas teikia kitas paslaugos tiekėjas pagal sutartį, tuomet savivaldybės patvirtinti maksimalūs tarifai nėra taikomi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šių išaiškinimų nepaneigia ir LR Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 11 d. raštas Nr. (14)D8(E)-193 „Dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo“, kuris, teismo nuomone, dalyje dėl paslaugų ir darbų pirkimo iš susijusių juridinių asmenų yra lakoniškas, nurodytas tik teisinis reglamentavimas, neįvertinus visų aplinkybių, šioje dalyje išreikšta abejonė nebuvo pagrįsta. Pareiškėjai skunde nenurodžius aplinkybių dėl galimų konkurencijos pažeidimų ir/ar viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų perkant techninės priežiūros paslaugas/darbus iš susijusių juridinių asmenų, ir prokurorams nutarimuose neįvertinus minėtų aplinkybių ir LR Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 11 d. rašte Nr. (14)D8(E)-193 „Dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo“ išreikštos abejonės, spręstina, kad prokurorai nepažeidė nustatytos kreipimosi dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo tvarkos.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad prokurorai nepagrįstai nurodė, jog ginčas yra kilęs tarp pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkės, ir UAB „Mano Būstas Šiauliai“, kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, dėl priskaičiuotų mokėjimų už daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą pagrįstumo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., kadangi pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad dėl Sprendimu nustatytų maksimalių tarifų (ne)taikymo galimai reiškė pretenzijas ir kitų butų savininkai.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prokurorams nenustačius, jog buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nėra pagrindo tirti pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl galimai jai ar kitiems butų savininkams padarytos žalos (nuostolių), jų masto, ar yra pagrindas materialiniam reikalavimui ir t. t. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos teiginius dėl to, kad prokurorai nevertino viešojo intereso pažeidimo realumo, pasekmių ir kitų aplinkybių.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-6280-1119/2021 bei priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą ir Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2021 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. 5VI-9 ,,Palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 5VI-3 ,,Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ panaikinti, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. 

Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino pareiškėjos argumentus. Pareiškėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės vien išvardino prokurorų nutarimuose pateiktus įrodymus ir teisės aktus, tačiau nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės.

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas LR Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 11 d. raštą Nr. (14)D8(E)-193 „Dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo“ bei jo atitikimą anksčiau LR Aplinkos ministerijos teiktiems raštams dėl Metodikos ir Sprendimu patvirtintų tarifų taikymo, kai techninės priežiūros paslaugas teikia kitas paslaugos tiekėjas pagal sutartį, padarė nepagrįstas, subjektyvias išvadas ir išėjo už skundo nagrinėjimo ribų. LR Aplinkos ministerija 2021 m. sausio 11 d. rašte Nr. (14)D8(E)-193 „Dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo“ išreiškė abejonę, ar tais atvejais, kai techninės priežiūros paslaugas administratorius perka iš susijusios ūkio subjektų grupės (pvz. iš tos pačios įmonių grupės kitos įmonės), neturėtų būti laikoma, kad techninės priežiūros paslaugas teikia pats administratorius, tačiau pirmosios instancijos teismas šią išvadą nepagrįstai vertino kaip lakonišką ir tokio savo pasisakymo nemotyvavo. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Nutarimą 1 ir Nutarimą 2 priėmę prokurorai šios aplinkybės netyrė ir nepasisakė dėl administratorės UAB „Mano Būstas Šiauliai“ ir techninės priežiūros paslaugos teikusios įmonės sąsajumo, o tai vienas iš pagrindų dėl neteisėto Nutarimo 2 priėmimo, nes galimai techninės priežiūros paslaugas teikia susiję juridiniai asmenys, kurie turėtų būti laikomi tuo pačiu administratoriumi. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodė, kad pati pareiškėja skunde nenurodė aplinkybių dėl galimų konkurencijos pažeidimų ir/ar viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų perkant techninės priežiūros paslaugas/darbus iš susijusių juridinių asmenų; prokurorai, turėdami tokią informaciją, turėjo pareigą ją patikrinti, ar konkretus asmuo nėra administratorius, nes ginčas ir yra susijęs išimtinai su administratoriaus funkcijų teisingu vykdymu ir maksimalaus tarifo taikymu.

Atskiruoju skundu pareiškėja nurodė, kad kreipėsi pagalbos į pačią Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, kaip LR Vyriausybės įgaliotą instituciją, kuri 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateikė raštą Nr. (14)- D8(E)-4306. Pirmosios instancijos teismas nekreipia dėmesio, kad prokuroras priimdamas Nutarimą 1 neduoda nuorodos į šį LR Aplinkos ministerijos pateiktą 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. (14)-D8(E)-4306, visiškai neanalizuoja jo reikšmės ir nesiima priemonių išsiaiškinti, kodėl ta pati institucija teikia skirtingus paaiškinimus (vienu atveju maksimalūs techninės priežiūros tarifai, kuriuos nustatė savivaldybės taryba taikomi, kitu – netaikomi) ir kuris paaiškinimas yra teisingas. To nevertino ir pirmos instancijos teismas.

Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad prokurorai nepagrįstai laikė ginčą kaip kilusį tarp pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkės, ir UAB „Mano Būstas Šiauliai“, kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, dėl priskaičiuotų mokėjimų už daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą pagrįstumo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d, neanalizuoja pareiškėjos argumentų, kad aukštesnysis prokuroras net nebandė įsigilinti į tai, kad tai siejasi ne tik su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, bet ir kitų Šiaulių mieste esančių daugiabučių namų bendrųjų patalpų savininkų interesais, kurių mastas buvo nurodytas ne tik Pareiškime, bet ir skunde dėl Nutarimo 2. Nutarime 2 iš viso nebekalbama apie tai, ar yra grėsmė viešajam interesui, ar ne, o tai savaime yra procesinis pažeidimas.

Suinteresuotas asmuo UAB „Mano Būstas Šiauliai“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti ir netenkinti pareiškėjos atskirojo skundo.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino prokuroro veiksmus, kuriais buvo atlikinėjama skundo tyrimo procedūra. Atskirajame skunde pareiškėja pateikia subjektyvią savo nuomonę ir kategoriškai bando nuginčyti prokuroro atliktus veiksmus ir tyrimą, tačiau nepateikia konkrečių tyrimo procedūros pažeidimų egzistavimo, o tik nurodo pavienes faktines aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja akcentuoja, jog nei aukštesnysis prokuroras, nei pirmosios instancijos teismas nebando įsigilinti į tai, kad ginčas siejasi ne tik su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, bet ir kitų Šiaulių mieste esančių daugiabučių namų bendrųjų patalpų savininkų interesais, o tokius savo teiginius pareiškėja gina remiantis tuo, kad suinteresuotas asmuo neva galėjo gauti nepagrįstai neteisėtai gauti dideles sumas. Vis dėlto, pažymėtina, kad pareiškėja nurodė tik apytikslę 176 000 Eur sumą, kaip gautą nepagrįstai, tačiau neįrodinėja nepagrįsto praturtėjimo sąlygų ir nepateikia jokių įrodymų ir remiasi vien savo subjektyvia nuomone. Pareiškėja nenurodė jokių įrodymų dėl galimų konkurencijos pažeidimų ir/ar viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų perkant techninės priežiūros paslaugas/darbus iš susijusių juridinių asmenų, ir prokurorams nutarimuose neįvertinus minėtų aplinkybių. Tačiau tik formaliai, nepateikiant jokių pagrįstų įrodymų, vis bando nuneigti įstatymų normomis ir leistinais įrodymais pagrįstus faktus.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. gruodžio 19 d. pareiškimu Nr. S-5044 kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą su prašymu dėl viešojo intereso gynimo, prašydama įvertinti UAB „Manos Būstas Šiauliai“ neveikimą, iš to kylančias pasekmes ir imtis priemonių viešajam interesui ginti su tikslu įpareigoti šią įmonę techninės priežiūros išlaidas perskaičiuoti visiems daugiabučių namų butų savininkams ne didesniais nei Sprendimu patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų maksimaliais techninės priežiūros tarifais ir kompensuoti susidariusias permokas. Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė L. M. 2021 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 5VI-3 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui pateikė 2021 m. kovo 10 d. skundą Nr. S-909 „Dėl 2021-02-08 nutarimo „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ Nr. 5VI-3. Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė R. D. 2021 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 5VI-9 paliko galioti Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 5VI-3 ,,Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“.

CPK 49 straipsnyje numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Taigi prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su prašymu siekiant apginti viešąjį interesą, ir kreiptis su tokiu prašymu prokuroras turi teisę, kai nustato pakankamai reikšmingą teisės aktų pažeidimą, kurio pašalinimas turėtų esminės reikšmės ginant visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne, suteikia prokurorui.

Prokuroras, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, tiria ar nebuvo pažeisti konkretūs materialiosios teisės aktai, kurie reguliuoja pareiškėjo nurodytą faktinę situaciją. Tokio prokuroro tyrimo eigos procedūros numatytos Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme (toliau – Prokuratūros įstatymas), Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl viešojo intereso gynimo (toliau – Rekomendacijos) bei kituose prokuratūros veiklą reguliuojančiose teisės aktuose. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

Prokuroras, gavęs informaciją apie galimai pažeistą viešąjį interesą ir atlikęs tyrimą, gali priimti sprendimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones arba atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 4 dalis, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 31–40 punktai).

Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

Aptartas teisinis reguliavimas teismui leidžia apsiriboti tik skundžiamo prokuratūros nutarimo revizija procedūriniu aspektu ir nenagrinėti tų pareiškėjos skundo argumentų, kuriais pareiškėja nesutinka su prokuratūros sprendime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nurodytomis išvadomis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas matyti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu ir neprivalo nagrinėti pareiškėjos argumentų dėl materialiosios teisės pažeidimų. Šiuo atveju pareiškėja, nesutinkanti su Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. D. 2021 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 5VI-9, kuriuo paliktas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. M. 2021 m. vasario 8 d. nutarimas Nr. 5VI-3, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, turėjo konkrečiai nurodyti bei pagrįsti, kokių tyrimo eigos procedūrų prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos skundą, nesilaikė, arba kokios konkrečiai tyrimo procedūros (teisės normos) buvo pažeistos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos 2020 m. gruodžio 19 d. pareiškimas dėl viešojo intereso gynimo, 2021 m. kovo 10 d. skundas dėl nutarimo bei 2021 m. birželio 1 d. patikslintas skundas teismui iš esmės yra analogiško turinio, jų dalykas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis dėl materialinio pobūdžio pažeidimų, pareiškėja prokurorų nutarimų neteisėtumą grindžia skirtingu savo ir prokurorų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, dėl, jos manymu, būtinybės nagrinėjamu atveju ginti viešąjį interesą, buvo detaliai aptarti ir pripažinti nepagrįstais Nutarimu 1. Šiaulių apygardos prokuratūros aukštesnioji prokurorė, ištyrusi pareiškėjos skundą, Nutarimu 2 Nutarimą 1 paliko galioti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukštesnioji prokurorė, tirdama pareiškėjos pateikto skundo pagrįstumą nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką.

Remdamasis bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl viešojo intereso gynimo, tiek nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl Nutarimo 1, buvo renkami faktiniai duomenys dėl visų pareiškėjos nurodytų aplinkybių, surinkti faktiniai duomenys buvo analizuojami ir vertinami, padarant motyvuotą išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais, o pareiškėjai teikiant iš esmės tapačius argumentus, kaip ir anksčiau teiktuose skunduose ir daugumai šių argumentų esant dėl materialinio pobūdžio pažeidimų, dėl kiekvieno pareiškėjos argumento nepasisako.

Iš pareiškėjos pateikto atskirojo skundo matyti, kad ji laikosi pozicijos, jog nei prokurorai, nagrinėjantys skundą, nei pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertino LR Aplinkos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. rašto Nr. (14)-D8(E)-4306 reikšmės ir nesiėmė priemonių išsiaiškinti, kodėl ta pati institucija teikia skirtingus paaiškinimus. Vis dėlto, toks pareiškėjos argumentas pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tyrimą atlikusi prokurorė 2020 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. S5-2884 kreipėsi į LR Aplinkos ministeriją dėl paaiškinimo gavimo klausimais, susijusiais su atliekamu tyrimu, kartu su paklausimu buvo pateikti ir LR Aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 25 d. raštas Nr. (14)-D8-2362 bei 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. (14)-D8(E)-4306. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2021 m. sausio 11 d. rašte Nr. (14)-D8(E)-193 aiškiai nurodė, kad organizuodamas techninės priežiūros paslaugos pirkimą administratorius pats apskaičiuoja techninės priežiūros tarifą, kuris nurodomas pirkimo dokumentuose, bei pažymėjo, kad jis gali būti didesnis nei savivaldybės tarybos patvirtintas statinio techninės priežiūros maksimalus tarifas, o taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymai nereglamentuoja perkamos techninės priežiūros paslaugos maksimalios kainos ir įkainio. Tyrimą atlikęs prokuroras būtent šiuo išaiškinimu ir vadovavosi, priimdamas Nutarimą 1, todėl nėra pagrindo teigti, jog prokuroras nesiėmė tinkamų priemonių panaikinti neaiškumus dėl LR Aplinkos ministerijos išaiškinimų prieštaringumo.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad LR Aplinkos ministerija 2021 m. sausio 11 d. rašte Nr. (14)D8(E)-193 „Dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo“ išreiškė abejonę, ar tais atvejais, kai techninės priežiūros paslaugas administratorius perka iš susijusios ūkio subjektų grupės (pavyzdžiui, iš tos pačios įmonių grupės kitos įmonės), neturėtų būti laikoma, kad techninės priežiūros paslaugas teikia pats administratorius. Pareiškėja nurodė, kad atsižvelgiant į šį išaiškinimą, tyrimą atlikęs prokuroras turėjo pareigą imtis priemonių išsiaiškinti dėl UAB „Mano Būstas Šiauliai“ sąsajumo su įmone, iš kurios ši pirko techninės priežiūros paslaugas – UAB „Mano Būsto priežiūra“, tačiau pirmosios instancijos teismas šią LR Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 11 d. rašte Nr. (14)D8(E)-193 pateiktą abejonę nepagrįstai vertino kaip lakonišką bei nurodė, kad pati pareiškėja skunde nenurodė aplinkybių dėl galimų konkurencijos pažeidimų ir/ar viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų perkant techninės priežiūros paslaugas/darbus iš susijusių juridinių asmenų.

Pažymėtina, kad UAB „Mano Būstas Šiauliai“ yra privatus juridinis asmuo, užsiimantis ūkine-komercine veikla, siekiantis materialios naudos, suinteresuotas gauti pelną, jo tikslas – tenkinti privačius interesus (CK 2.34 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju tai – įmonė, turinti teisę teikti nekilnojamojo turto administravimo paslaugas ir administruodama patalpas siekianti gauti materialinės naudos. Konkurencijos sąlygos daugiabučių namų administravimo rinkoje reikšminga dalimi priklauso nuo esamo teisinio reglamentavimo ir butų ir kitų patalpų savininkų aktyvumo renkantis bendrosios nuosavybės valdymo formą, pasirenkant ir keičiant administratorių. Pažymėtina, kad patys vartotojai (daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai) turi sprendimo teisę pasirinkti (pakeisti) daugiabučių namų administravimo paslaugų teikėją, t. y. patys vartotojai gali nuspręsti, kuris paslaugų teikėjas būtų jiems tinkamiausias. Tokią teisę įtvirtina Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatos, ir, atitinkamai butų ir kitų patalpų savininkai gali rinktis kitų ūkio subjektų teikiamas paslaugas. Apeliacinės instancijos vertinimu, daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo rinkoje turi veikti konkurencija, o ne dirbtinis namų administravimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų laisvės užsiimti verslu reglamentavimas (ribojimas), todėl apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos argumentus, kad prokuroras turėjo pareigą įvertinti LR Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 11 d. rašte Nr. (14)D8(E)-193 pateiktas abejones dėl administratoriaus ir techninę priežiūrą atlikusios įmonės sąsajumo atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad prokuroras ir aukštesnysis prokuroras nepagrįstai nenagrinėjo aplinkybių, ar buvo pažeistas viešasis interesas, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nenustačius, jog UAB „Mano Būstas Šiauliai“ atliko teisės pažeidimą, prokurorams nekilo pareiga vertinti, ar tokiais veiksmais buvo pažeistas viešasis interesas.

Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas pakartoja, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė (CPK 49 straipsnis), o vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias prokuroro teisę ginti viešąjį interesą teikiant teismui ieškinį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutartis  paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

         Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                            Irena Stasiūnienė