Administracinė byla Nr. N⁴⁴⁴-615/2011

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3.

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė :

I.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 10 d. nutarimu A. K. atžvilgiu nutraukė administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį (vairavimas neblaiviam esant lengvam girtumo laipsniui), nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda A. K. buvo paskirta už tai, kad ji 2010 metų sausio 31 d., apie 01 val. 10 min., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) kaime vairavo automobilį, būdama neblaivi (nustatyta 0,47 promilės). Pažymėjo, jog iš alkotesterio rodmenų matyti, kad    2010 m. sausio 31 d., 01 val. 12 min., kur buvo patikrintas A. K. blaivumas ir nustatyta 0.47 promilės, tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. K. išgėrė pusę litro alaus pusės valandos bėgyje ir iš karto vairavo automobilį, o pavažiavus keletą metrų, ji buvo sustabdyta. Konstatavo, kad alaus gėrimas, automobilio vairavimas ir blaivumo tikrinimas įvyko keletos minučių intervale. Pažymėjo, jog alkotesterio „Drager“ instrukcijoje numatyta, kad prietaisu gali būti tikrinama praėjus ne mažiau kaip 15 minučių nuo alkoholio vartojimo, priešingu atveju parodymai gali būti netikslūs. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad alkotesteriu nustatyta, jog leistina neblaivumo norma viršyta tik keliomis dešimtosiomis dalimis, yra pakankamas pagrindas abejoti alkotesterio rodmenų tikrumu. Akcentavo, jog tokiu atveju akivaizdžiai iškyla abejonės dėl to, ar iš viso padarytas pažeidimas. Papildomai surinkti įrodymų, patvirtinančių pažeidimo padarymą, nėra galimybės. Nesant pakankamai nenuginčijamų A. K. kaltės įrodymų, teismas bylą nutraukė nesant jos veiksmuose ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

II.

            Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyris (toliau – ir Institucija), nesutikdamas su  Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 18 – 20), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo padaryta išvada, jog byloje nėra pakankamai nenuginčijamų duomenų, kad       A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, prieštarauja surinktai administracinės bylos medžiagai. Pažymi, kad byloje esantys pareigūnų tarnybiniai pranešimai patvirtina, jog A. K. automobilį vairavo neblaivi, su padarytu pažeidimu ji sutiko, alkotesterio rodmenų neginčijo, be to, jos kaltę dėl vairavimo neblaiviai patvirtina jos pačios administracinio teisės pažeidimo protokole įrašytas paaiškinimas bei parašas, kuriuo ji patvirtino sutinkanti su jai nustatyti neblaivumo laipsniu. Mano, jog A. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai yra gynybinė pozicija, pasirinkta siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą veiką. Pažymi, jog teismas nagrinėdamas administracinę bylą rėmėsi vien tik A. K. nenuosekliais parodymais, be to, bylos nagrinėjimo metu A. K. pakeitus parodymus ir taip atsiradus prieštaravimams tarp pastarosios duodamų parodymų ir policijos pareigūnų nustatytų aplinkybių, teismas nesiėmė priemonių iškviesti į teismo posėdį liudyti policijos pareigūnų, kurie tiesiogiai nustatė A. K. padarytą pažeidimą.

            Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą A. K. prašo skundžiamą nutarimą palikti galioti. Atsiliepime nurodo, jog nesutinka su alkotesterio rodmenimis, nes policijos pareigūnai į alkoholio matuoklį jai pūsti davė tik vieną kartą, o bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ji važiavo būdama išgėrusi alaus. Pažymi, kad gyvena vienkiemyje, turi tris nepilnamečius vaikus, gyvena su mama, todėl labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat nurodo, jog nuo gegužės mėnesio pradės dirbti kitame miestelyje.

            Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

            Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK     284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.  

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti.

            Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą teisme nebuvo apklausti A. K. vairuojamą automobilį sustabdę ir jos neblaivumą tikrinę policijos pareigūnai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N⁵⁷⁵-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK                 276 straipsnis) ir jų nepakeičia.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N¹-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio    2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius konkrečiai parodymus teisme davė A. K., ar šie parodymai išsamūs ir neprieštaringi. Be to, atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnai teismo posėdžio metu nebuvo apklausti, nėra galimybės nustatyti apeliantės teiginių atitikimą policijos pareigūnų užfiksuotoms įvykio aplinkybėms, juo labiau, kad iš jos atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2) matyti, jog iš pradžių ji su pažeidimu sutiko, jokių pastabų policijos pareigūnams nereiškė, o vėliau tikino, jog jie į jos paaiškinimą, kad ji prieš kelias minutes gėrė alaus, nekreipė dėmesio, į alkoholio matuoklį jai davė pūsti tik vieną kartą, kas kelia pagrįstų abejonių A. K. parodymų nuoseklumu. Esant tokiai situacijai apeliacinės instancijos teismas taip pat negali patikrinti kitų apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.

Įvertinus ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo trūkumus, darytina išvada, jog apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, o teismo nutarimas yra naikintinas, perduodant bylą Šilutės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

            Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

            Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Šilutės rajono apylinkės teisme.

            Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                   Antanas Ablingis                                                                                                                          Ričardas Piličiauskas                                                                                                                      Virgilijus Valančius