Civilinė byla Nr. e2-12300-1077/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07727-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.3; 2.6.2.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EB Teisė ir konsultacijos“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viskas jam“ dėl palūkanų ir išieškojimo išlaidų.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 34,41 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, 10,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė pasirašė su UAB Eurocash1 saugos sutartį Nr. SPS-19/8667 (toliau ir – Sutartis), pagal kurią įsipareigojo mokėti už jai suteiktas paslaugas. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. RP-230404-1 UAB Eurocash1 perleido reikalavimo teisę į skolą bei į palūkanas, delspinigius ir kitas netesybas ieškovei. 2023 m. gegužės 9 d. atsakovė atliko mokėjimą, t. y. sumokėjo pagrindinę prievolę į naujojo kreditoriaus sąskaitą, kartu pripažindama, jog nebuvo atsiskaičiusi laiku. Kadangi pagrindinė prievolė nebuvo įvykdyta laiku, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės palūkanas ir skolos išieškojimo išlaidas, remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pažymi, jog teisių ir pareigų perleidimas trečiajam asmeniui, šiuo atveju ieškovei, buvo padarytas nesilaikant pasirašytos Sutarties, todėl yra neteisėtas. Sutarties 6.12 punkte yra įtvirtinta, kad Apsauga turi teisę perleisti visas savo teises ir pareigas pagal Sutartį tretiesiems asmenims be išankstinio Kliento sutikimo, informuodama apie tai Klientą. Prie ieškinio ieškovė nepateikia jokios informacijos, kad Apsauga (Eurocash, UAB), kokiu nors būdu būtų apie tai informavusi Klientą (Viskas JAM, UAB). Antra, atsakovė nurodo, jog Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Tačiau Sutarties 3.7 punkte yra nustatytos kitokios netesybos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas.
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar tarp ieškovės ir pradinės kreditorės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis sukelia teisines pasekmes atsakovei ir kokios teisinės pasekmės turėtų kilti už vėlavimą įvykdyti piniginę prievolę, jei sutartimi sutartos kitokios pasekmės negu nustatytos įstatymu.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir jų teisinio vertinimo.
5. Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, jog pradinė kreditorė UAB Eurocash1 ir atsakovė 2019 m. spalio 2 d. sudarė saugos sutartį Nr. SPS-19/8667, kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė paslaugas atsakovei ir išrašė tris PVM sąskaitas faktūras: 1) 2020 m. gegužės 1 d. Nr. RSF062481 58,24 Eur sumai, kurios apmokėjimo data 2020 m. gegužės 31 d.; 2) 2020 m. birželio 1 d. Nr. RSF0630621 45,98 Eur sumai, kurios apmokėjimo data 2020 m. birželio 30 d.; 3) 2020 m. liepos 1 d. Nr. RSF0636680 45,98 Eur sumai, kurios apmokėjimo data 2020 m. liepos 31 d. Pradinė kreditorė 2023 m. balandžio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP230404-1 perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovei. Ieškovė informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą elektroniniu laišku. Atsakovė 2023 m. gegužės 9 d. sumokėjo 150,20 Eur skolą už suteiktas paslaugas ieškovei.
Dėl kreditorės teisės perleisti reikalavimo teisę.
6. Atsakovės argumentas, jog reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir ieškovės, nesukelia teisinių pasekmių, yra teisiškai nepagrįstas. Pirmiau nurodytoje pradinės kreditorės ir atsakovės sutarties 6.12 punkte nurodyta Apsauga turi teisę perleisti visas savo teises ir pareigas pagal Sutartį tretiesiems asmenims be išankstinio Kliento sutikimo, informuodama apie tai Klientą.
7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
8. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytoje sutartyje yra nurodyta dispozityvioji CK nuostata apie reikalavimo perleidimą, jog perleidus reikalavimo teisę pradinė kreditorė turėtų informuoti atsakovę, tačiau sutartimi nėra uždrausta perleisti reikalavimo teisę ir informuoti apie reikalavimo perleidimą atsakovę, remiantis kitais CK nurodytais būdais. Apie reikalavimo perleidimą atsakovę informavo ieškovė ir atsakovei apie tai buvo žinoma, tai patvirtina, jog atsakovė pagrindinę prievolę įvykdė ieškovės naudai. Atsakovei taip pat įteikti teismo procesiniai dokumentai, įskaitant reikalavimo perleidimo sutartį, kuri patvirtina, jog ieškovė turi reikalavimo teisę. Dėl to darytina išvada, jog pradinės kreditorės ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis sukelia teisines pasekmes atsakovei, kadangi atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo tinkamai informuota ir supranta, jog reikalavimo teisė buvo perleista.
Dėl palūkanų už vėlavimą atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
9. Ieškovė prašo priteisti 34,41 Eur palūkanas, kurių metinė norma 8 procentai už vėlavimą atsiskaityti už atsakovei suteiktas paslaugas pagal ieškinyje nurodytus vėlavimo laikotarpius. Reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – MAPKSVPĮ). Pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
10. Atsakovė laikosi pozicijos, jog palūkanos negali būti priteistos, kadangi pradinės kreditorės ir atsakovės ginčo sutarties 3.7 punkte sutarta dėl 0,04 procentų dydžio palūkanų už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Teismas neturi pagrindo sutikti su šia atsakovės pozicija.
11. Pažymėtina, kad palūkanas perskaičiavus pagal ginčo sutartyje nurodytą dydį, būtų gaunama didesnė suma t. y. 62,79 Eur (apskaičiuojama 58,24 x 0,0004 x 1073 d. + 45,98 x 0,0004 x 1043 d. + 45,98 x 0,004 x 1012 d.), negu ieškovės prašoma priteisti 34,41 Eur suma, kurią ieškovė apskaičiavo pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį, taikant palūkanas, kurių metinė norma 8 procentai, nustatyti pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį. Kreditorė, laikydamasi dispozityvumo principo, turi teisę reikalauti priteisti mažesnes įstatymines palūkanas, nors ir sutartimi nustatytos didesnės (CPK 13 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis, MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 5 dalis).
12. Kita vertus, šiais savo atsikirtimais atsakovė iš esmės pripažįsta savo pareigą mokėti palūkanas pagal sutartyje nustatytą dydį, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog šią pareigą įvykdė (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo turi faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovės 34,41 Eur palūkanas tenkintinas.
Dėl 40 Eur baudos.
13. Kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovei kilusi pareiga mokėti palūkanas už vėlavimą atsiskaityti, taip pat tenkintinas ir ieškovės reikalavimas jos naudai iš atsakovės priteisti 40 Eur sumą.
Dėl procesinių palūkanų.
14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 10,5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, reikalavimą grindžia MAPKSVPĮ.
15. MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.
16. Pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį, palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.
17. Ieškovė į teismą kreipėsi 2023 m. gegužės 24 d., vadinasi, turi būti vertinama palūkanų norma, galiojusi 2023 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad 2023 m. sausio 1 d. galiojo 2,5 proc. dydžio fiksuotoji palūkanų norma (šaltinis: https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/key_ecb_interest_rates/html/index.en.html), kurią padidinus 8 procentiniais punktais, gaunama 10,5 proc. palūkanų norma.
18. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos 10,5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (74,41 Eur) nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2023 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo.
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, patenkinus ieškovės reikalavimą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas už ieškinį sumokėtas 22,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis).
21. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepatirtos, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-260, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,EB Teisė ir konsultacijos“ (juridinio asmens kodas 300611884) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viskas jam“ (juridinio asmens kodas 304300432) 34,41 Eur (trisdešimt keturių eurų 41 ct) palūkanų, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų, 10,5 (dešimt su puse) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (74,41 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vilija Ranceva