(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės R. K. skundą dėl 2014 m. liepos 29 d. uždarosios akcinės bendrovės „Abrisas“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, tretieji asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius), valstybės įmonė „Turto bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „RK matavimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus sąrama“, uždaroji akcinė bendrovė „Fosus“, Gyventojų registro tarnyba, uždaroji akcinė bendrovė “Topometra”, G. J., R. K..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. K. prašė 2014 m. liepos 29 d. BUAB „Abrisas“ kreditorių susirinkimo (toliau ir – Kreditorių susirinkimas) nutarimus pripažinti negaliojančiais visa apimtimi. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartimi įpareigojo BUAB „Abrisas“ bankroto administratorių (toliau ir – Administratorius) sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą atsakovo bankroto byloje. Administratorius, vykdydamas šį teismo įpareigojimą, 2014 m. liepos 10 d. pranešimu informavo kreditorius apie 2014 m. liepos 29 d. numatomą sušaukti BUAB „Abrisas“ kreditorių susirinkimą ir jo darbotvarkę, į kurią buvo įtraukti pareiškėjos, trečios eilės kreditoriaus UAB „Topometra“ ir Administratoriaus siūlomi klausimai. Kreditorių balsavimo biuleteniai kreditoriams buvo išsiuntinėti el. paštu 2014 m. liepos 20 d. Vėliau, t. y. 2014 m. liepos 25 d. kreditoriams buvo išsiųsti naujai paruošti balsavimo biuleteniai bei papildoma medžiaga. Pakeitimai balsavimo biuleteniuose buvo susiję su daliniu Kreditorių susirinkimo darbotvarkės pakeitimu, inicijuotu paties Administratoriaus. Pareiškėjos, UAB „Topometra“ ir Administratoriaus Kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų pasiūlymai buvo teikiami kaip alternatyvūs. Kreditoriai dėl kiekvieno atskiro pasiūlymo darbotvarkės klausimais savo poziciją turėjo išdėstyti atskirai, tačiau balsavimo biuletenyje alternatyvių balsavimo variantų nebuvo numatyta. Raštu pareikštos kreditorių nuomonės dėl Kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo negalėjo būti priimamos balsavimui, nes balsavimo biuletenių forma buvo klaidinanti. Nutarimas dėl darbotvarkės tvirtinimo turėjo būti grindžiamas tik pareiškėjos, kurios atstovė dalyvavo Kreditorių susirinkime ir balsavo prieš šį nutarimą, balsais. Dėl to nutarimas patvirtinti Kreditorių susirinkimo darbotvarkę yra neteisėtas, pažeidžiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 str. 1 d. reikalavimus. Pripažinus šį nutarimą neteisėtu, neteisėtais tampa ir visi kiti Kreditorių susirinkimo nutarimai.

Taip pat nurodė, kad Kreditorių susirinkimas darbotvarkės 8.1 klausimu priėmė nutarimą Administratoriaus veiklos ataskaitą tvirtinti tik po jos išklausymo. Tai reiškia, kad Administratorius turėjo pareigą atsakyti ir į kreditorių klausimus. Tačiau Administratorius neatsakė į pareiškėjos atstovės pateiktus klausimus, susijusius išimtinai tik su Administratoriaus veikla atsakovo bankroto byloje. Neįvykdžius Kreditorių susirinkimo darbotvarkės 8.1 klausimu priimto nutarimo, nebuvo galimas Administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimas, t. y. negalėjo būti sprendžiamas darbotvarkės 8.2 klausimas. Administratorius, pasiūlęs Kreditorių susirinkimo darbotvarkės 8 klausimu balsuoti alternatyvius nutarimo variantus, kurie vienas kitą eliminuoja, sąmoningai suklaidino kreditorius, taip sudarydamas sąlygas nepagrįstam Administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimui.

Pabrėžė ir tai, kad Kreditorių susirinkimo darbotvarkės 14 klausimu priimtu nutarimu pritarti UAB „Topometra“ iniciatyvai dėl BUAB „Abrisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu šis kreditorių susirinkimas viršijos savo kompetenciją, nes pagal ĮBĮ 20 str. 1 d. tyčinio bankroto nustatymas yra išimtinė teismo prerogatyva.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjos R. K. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad visi kreditoriai, įskaitant ir pareiškėją, iki Kreditorių susirinkimo gavo patikslintus balsavimo raštu biuletenius. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Kreditorių susirinkimo nutarimai turėjo būti priimami pagal 2014 m. liepos 25 d. dieną visiems kreditoriams išplatintą balsavimo raštu biuletenį. Įvertinęs biuletenių turinį, teismas konstatavo, kad balsavimo raštu biuleteniais pati susirinkimo darbotvarkė nebuvo keičiama, o biuleteniai buvo tik papildyti nutarimų projektais dėl darbotvarkės klausimų išsprendimo. Kadangi visi kreditoriai iki Kreditorių susirinkimo gavo susirinkimo medžiagą, įskaitant darbotvarkę ir nutarimų projektus, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, jog kreditoriai buvo suklaidinti. Atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai nenumato pareigos administratoriui siūlyti alternatyvias darbotvarkes, teismas sprendė, kad administratorius jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Nustatęs, kad visų pateikusių savo pageidavimus dėl darbotvarkės kreditorių, tarp jų ir pačios pareiškėjos, klausimai buvo įtraukti į darbotvarkę, Kreditorių susirinkime dalyvavo 96,52 % dydžio balsavimo teisę turintys kreditoriai, visi nutarimai buvo priimti balsų dauguma, teismas sprendė, kad naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms LR ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus.

Kreditorių susirinkimo nutarimą 14 darbotvarkė klausimu teismas vertino kaip kreditorių išreikštą pritarimą dėl tyčinio bankroto klausimų išsprendimo iniciavimo, o ne kaip sprendimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Pasak teismo, tai, kad administratorius neatsakė į 30 pareiškėjos atstovės susirinkime siurpriziškai iškeltų klausimų, negali būti pagrindu kreditorių susirinkimo nutarimus pripažinti negaliojančiais. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja iš esmės neskundžia nutarimų, priimtų kitais darbotvarkėje nustatytais klausimais, teisėtumo materialiaisiais aspektais, nepateikia argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų dėl priimtų nutarimų turinio neteisingumo, teismas padarė išvadą, kad šiuo skundu pareiškėja siekia tik vieno tikslo – daryti spaudimą administratoriui ir išvengti tyčinio bankroto klausimo nagrinėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė R. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jos skundą ir 2014 m. liepos 29 d. BUAB „Abrisas“ kreditorių susirinkimo nutarimus pripažinti negaliojančiais visa apimtimi. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, visiškai nepagrįstai konstatavo nesant procedūrinių Kreditorių susirinkimo organizavimo bei nutarimų jame priėmimo pažeidimų. Administratorius pažeidė ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p. nustatytą pareigą ginti visų kreditorių interesus bankroto procese, nes BUAB „Abrisas“ pirmos eilės kreditorių buvusių bendrovės darbuotojų R. B. ir I. D. neinformavo apie kreditorių susirinkimo organizavimą. Dėl Kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų balsavimui nebuvo numatytos jokios alternatyvos. Tai reiškia, kad iš apeliantės ir kitų Kreditorių susirinkimo dalyvių buvo atimta teisė pasisakyti prieš kreditoriaus UAB „Topometra“ pateiktą darbotvarkės klausimą (darbotvarkės 14 kl.) ir Administratoriaus pateiktą klausimą (darbotvarkės 13 kl.). Taip paruoštu balsavimo biuleteniu Administratorius suvaržė Kreditorių susirinkimo dalyvių teises tinkamai dalyvauti kreditorių susirinkime ir jame ginti savo teises ir reikalavimus (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.). Suvaržant kreditorių balsavimo teises kiekvienu konkrečiu darbotvarkės klausimu, nebuvo sukurtos tinkamos prielaidos nutarimui šiuo klausimu priimti pagal ĮBĮ 24 str. 1 d.

2. Skundžiama nutartis dalyje dėl apeliantės skunde išdėstytų administratoriaus pažeidimų, padarytų Kreditorių susirinkime priimant nutarimą 8.2 darbotvarkė klausimu, iš esmės be motyvų, todėl yra neteisėta ir panaikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 338 str.). Teismo argumentas, kad Administratorius neatsakė į siurprizinius klausimus, laikytinas niekiniu, nes tokių klausimų uždavimas negali riboti įstatymu kreditoriams suteiktos teisės gauti informaciją apie bankroto bylos eigą, tame tarpe ir apie Administratoriaus veiklą (ĮBĮ 21 str. 2 d. 2 p.). Kreditorių susirinkimo dalyviai savo balsų dauguma buvo nustatę, kad Administratoriaus veiklos ataskaita bus tvirtinama tik po jos išklausymo. Išklausymas, apeliantės nuomone, apima ir kreditorių teisę užduoti klausimus Administratoriui, siekiant išsiaiškinti kreditorių dominančias aplinkybes. Apeliantė šia teise pasinaudojo, tačiau Administratorius nė vieno atsakymo į jos atstovės klausimus nepateikė, todėl Kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 8.1 klausimu, tinkamai neįgyvendino.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimą darbotvarkės 14 klausimu, savo kompetencijos ribų neperžengė, nes šiuo nutarimu nebuvo priimtas sprendimas dėl BUAB „Abrisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, o tik išreikštas kreditorių pritarimas dėl tyčinio bankroto klausimų išsprendimo inicijavimo. Kreditorių susirinkimo protokolo informacija leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad Kreditorių susirinkimui buvo siūlomą spręsti BUAB „Abrisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą. Teismas negalėjo savo nuožiūra plečiamai aiškinti Kreditorių susirinkimo dalyvių pozicijos, išdėstytos darbotvarkės 14 klausimu, o privalėjo pripažinti, kad tokia nutarimo formuluotė nepašalina visų abejonių dėl Kreditorių susirinkimo kompetencijos ribų peržengimo, nes bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas yra išimtinai teismo prerogatyva (ĮBĮ 20 str.). Palikus šį nutarimą galioti, tektų pripažinti, kad BUAB „Abrisas“ kreditoriai jau yra pasisakę dėl BUAB „Abrisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kas sukeltų neigiamas teisines pasekmes, numatytas ĮBĮ 20 str.

Tretieji asmenys kreditoriai UAB „Vilniaus sąrama“, UAB „RK matavimai“ ir G. J. prašo apeliantės R. K. atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimuose palaikė apeliantės atskirojo skundo argumentus ir nurodė, kad organizuojant Kreditorių susirinkimą, rengiant balsavimo biuletenius, prieš pat susirinkimą pateikiant naują Administratoriaus veiklos ataskaitos variantą, kuris iš esmės skiriasi nuo anksčiau pateiktojo, jų kaip kreditorių interesai taip pat buvo pažeisti.

BUAB „Abrisas“ bankroto administratorius UAB „Administravimas ir auditas“ ir tretieji asmenys kreditoriai VSDFV Vilniaus skyrius bei UAB „Topometra“ prašo apeliantės R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Administratorius atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

1. Kreditorių informavimas užtruko dėl techninių kliūčių. Kai kuriems kreditoriams, tarp jų ir apeliantei, išsiųsti laiškai grįžo dėl neveikiančių el. pašto adresų. Kreditorė R. B. apie susirinkimą buvo informuota jos vyro el. pašto adresu, o I. D., kuris gyvena netoli Administratoriaus biuro, laiškas buvo nuneštas. Nei vienas kreditorius, tarp jų ir apeliantė, iki Kreditorių susirinkimo dienos nepasiūlė išbraukti kurį nors klausimą iš darbotvarkės, neprašė į pateiktą balsavimo raštu biuletenį įtraukti alternatyvią/ias darbotvarkes. Balsavimo raštu biuleteniais susirinkimo darbotvarkė nebuvo keičiama. Kreditorių susirinkime nebuvo svarstomi nutarimai, apie kuriuos kiti kreditoriai nežinojo.

2. Klausimus pareiškėjos atstovė padiktavo Administratoriaus įgaliotam asmeniui ne svarstant 8 klausimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo, bet prie kitų klausimų (paskutinis 15 darbotvarkės klausimas), kai balsavimai dėl administratoriaus veiklos ataskaitos išklausymo ir tvirtinimo jau buvo įvykę. Kreditoriaus klausimų pateikimas vertintinas kaip dar vienos administratoriaus ataskaitos parengimas, tačiau ataskaitą parengti administratorių gali įpareigoti tik kreditorių susirinkimas, o ne pavienis kreditorius.

3. Kreditorius UAB „Topometra“, kuris dar 2010 m. lapkričio 15 d. pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos teismui dėl BUAB „Abrisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, siūlydamas Kreditorių susirinkimo darbotvarkės 14 klausimu nutarimo projektą, siekė išsiaiškinti, kiek kreditorių pritaria UAB „Topometra“ pozicijai šiuo klausimu. Šis nutarimas nesukelia jokių teisinių pasekmių.

VSDFV Vilniaus skyrius atsilipime nurodė, kad Administratorius, organizuodamas Kreditorių susirinkimą, procedūrinių pažeidimų nepadarė.

UAB „Topometra“ Atsiliepime, be analogiškų Administratoriaus atsiliepime nurodytiems argumentams, nurodė ir šiuos argumentus:

1. Apeliantė nepateikė jokių motyvų ir įrodymų, kad nepranešimas kitiems kreditoriams apie Kreditorių susirinkimą kokiu nors būdu pažeidė jos teises.

2. Apeliantė neturi subjektinių teisių kitų kreditorių vardu reikšti reikalavimus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

3. Nutarimai dėl kelių alternatyvių darbotvarkių negali būti priimami, nes galima situacija, kai kreditoriai balsuodami priimtų sprendimus jas visas ar keletą jų patvirtinti, ir tokiu būdu viename susirinkime būtų priimami nutarimai pagal keletą savarankiškų darbotvarkių.

4. Rašytinės ataskaitos pateikimas kreditoriams iki Kreditorių susirinkimo yra prilyginamas jos „išklausymui“. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad Administratoriaus ataskaita jai nebuvo pateikta.

5. Administratoriaus atsakymų į apeliantės klausimus nepateikimas neturi teisinės reikšmės, nes šie klausimai nebuvo iš anksto įtraukti į kreditorių susirinkimo darbotvarkę pranešant visiems kreditoriams.

6. Skirtingai nei teigia apeliantė, teismas susiaurino nutarimo 14 darbotvarkės klausimu aiškinimą, nurodė tikrąją Kreditorių susirinkimo sprendimo reikšmę bei apribojo galimybę platesniam šio sprendimo rezultatų aiškinimui.

Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė prašymą priimti naujus papildomus įrodymus. Prašyme nurodė, kad šiuos įrodymus prašė išreikalauti pirmosios instancijos teisme, tačiau dalis įrodymų apygardos teismui nebuvo perduota, o apeliantė juos gavo tik po atskirojo skundo padavimo. Nauji įrodymai papildomai patvirtina, kad kreditoriai buvo suklaidinti, nes kreditoriams tvirtinti buvo pateikti du skirtingi Administratoriaus veiklos ataskaitos tekstiniai variantai, o balsavimo biuleteniuose nebuvo išskirta, už kurį variantą balsuojama. Taip pat patvirtina, kad Administratorius, ruošdamas Kreditorių susirinkimo medžiagą, veikė išimtinai tik vieno kreditoriaus – UAB „Topometra“ – interesais.

Administratorius prašo apeliantės pateiktų naujų įrodymų nepriimti, nes patikslinta Administratoriaus veiklos ataskaita visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo žinomas įrodymas, todėl buvo galimybė šį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui.  Apeliantei buvo pateikta el. laiškų, kuriuose Administratorius bendrauja ir su kitais kreditoriais, aptardamas Kreditorių susirinkimo organizacinius klausimus, pasiūlymus. Šie įrodymai nepagrindžia jokių bylai reikšmingų aplinkybių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apeliantė kaip naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui pateikė du skirtingus Administratoriaus veiklos ataskaitos variantus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad abu šie ataskaitos variantai jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui (1 t., 73-82 ir 120-131 b. l.). Pateikdama Administratoriaus susirašinėjimą su kreditoriaus UAB „Topometra“ atstovu derinant klausimus dėl Kreditorių susirinkimo medžiagos, apeliantė nepagrindė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes šie įrodymai patvirtina ar paneigia (CPK 180 str.). Administratoriaus šališkumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, apeliantė nenurodė, dėl kokių priežasčių negalėjo anksčiau, dar iki skundo padavimo pirmosios instancijos teismui, kreiptis į Administratorių su prašymu pateikti šiuos įrodymus. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos įrodymus.

Dėl nutarimo patvirtinti Kreditorių susirinkimo darbotvarkę teisėtumo

Apeliantė dėl procedūrinių pažeidimų ginčijo Kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta šio susirinkimo darbotvarkė, ir tuo pagrindu prašė pripažinti negaliojančiais visus kitus Kreditorių susirinkimo nutarimus. Pirmosios instancijos teismas jokių esminių procedūrinių pažeidimų organizuojant Kreditorių susirinkimą nenustatė.

Byloje nustatyta, kad Administratorius, vykdydamas teismo įpareigojimą sušaukti pirmąjį BUAB „Abrisas“ kreditorių susirinkimą, 2014 m. liepos 10 d. pranešimu informavo BUAB „Abrisas“ kreditorius apie 2014 m. liepos 29 d. numatomą sušaukti BUAB „Abrisas“ kreditorių susirinkimą ir jo darbotvarkę, į kurią buvo įtraukti pareiškėjos, trečios eilės kreditoriaus UAB „Topometra“ ir Administratoriaus siūlomi klausimai (1 t., 17 b. l.). Kartu su Kreditorių susirinkimo medžiaga 2014 m. liepos 20 d. kreditoriams el. paštu  buvo išsiųsti balsavimo raštu biuleteniai (1 t., 18-21 b. l.). Papildydamas Kreditorių susirinkimo medžiagą naujais nutarimų projektais, Administratorius 2014 m. liepos 25 d. el. paštu išsiuntė kreditoriams atitinkamai pakoreguotus balsavimo raštu biuletenius (1 t., 22-27 b. l.), iš kurių turinio matyti, kad Kreditorių susirinkimo darbotvarkė nebuvo pakeista ir išliko tokia pati, kokia buvo nurodyta 2014 m. liepos 10 d. pranešime.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo teiginiais, kad Administratorius suvaržė kreditorių teises tinkamai dalyvauti Kreditorių susirinkime ir juos suklaidino. Į nutarimo dėl Kreditorių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimo projektą buvo įtraukti visi tiek apeliantės, tiek ir kitų dalyvių pateikti pasiūlymai. Apeliantė nepagrindė, kokiu būdu jai buvo apribota teisė dalyvauti Kreditorių susirinkime, į darbotvarkę įtraukus Administratoriaus ir UAB „Topometra“ pasiūlytus klausimus. Pažymėtina, kad ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p. įtvirtinta kreditorių, kurių reikalavimus patvirtino teismas, teisė dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus apima ir jų teisę teikti savo pasiūlymus dėl svarstytinų klausimų. Nagrinėjamu atveju Administratorius iš anksto informavo visus dalyvius apie pasiūlymus dėl Kreditorių susirinkimo darbotvarkės. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė ar kiti kreditoriai iki Kreditorių susirinkimo būtų teikę Administratoriui kokius nors prieštaravimus dėl tam tikrų pasiūlymų įtraukimo į susirinkimo darbotvarkę. Administratoriaus ir UAB „Topometra“ pasiūlyti klausimai nelaikytini alternatyviais apeliantės pasiūlytiems klausimams. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad balsavimo biuletenis turėjo būti suformuluotas taip, kad kreditoriams būtų sudaryta galimybė išreikšti savo poziciją dėl kiekvieno atskiro klausimo įtraukimo į darbotvarkę. Pažymėtina, kad tiek apeliantė, tiek ir kiti kreditoriai savo pritarimą ar nepritarimą Administratoriaus ir UAB „Topometra“ pasiūlytais darbotvarkės klausimais galėjo išreikšti balsuodami dėl atitinkamų nutarimų.

Iš Kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad BUAB „Abrisas“ kreditoriai balsų dauguma priėmė nutarimą patvirtinti Kreditorių susirinkimo darbotvarkę (1 t., 28-36 b. l.). Taigi daugumą balsų turinčius kreditorius tokia susirinkimo darbotvarkė tenkino, todėl konstatuoti, kad šis nutarimas priimtas neteisėtai, nėra jokio pagrindo (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Kiti atskirojo skundo argumentai šios teismo išvados taip pat nepaneigia.

Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad dalis kreditorių balsuodami raštu pateikė Administratoriui pirminį biuletenio variantą, o ne vėliau pakoreguotą, neturi reikšmės nutarimo dėl darbotvarkės tvirtinimo teisėtumui, kadangi paskesniame biuletenio variante nutarimo projektas dėl darbotvarkės tvirtinimo nebuvo keičiamas. Sulyginus byloje pateiktus abu biuletenio variantus, matyti, kad balsavimo raštu biuletenis buvo papildytas Administratoriaus pasiūlytais nutarimų projektais 6–uoju darbotvarkės klausimu („Pavedimo sutarties teksto derinimas“) ir 9–uoju darbotvarkės klausimu („Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“). Kreditorių susirinkimo protokole prie šių klausimų nurodytos pastabos dėl kreditoriaus UAB „Vilniaus sąrama“, kuris balsavo pagal seno pavyzdžio balsavimo raštu biuletenį, balsų neužskaitymą dėl atitinkamų papildomai pateiktų nutarimų projektų. Kreditorius Gyventojų registro tarnyba savo atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui taip pat nurodė, kad 2014 m. liepos 25 d. gauto patikslinto balsavimo biuletenio raštu nepildė ir Administratoriui neteikė (1 t., 70 b. l.). Vien ta aplinkybė, kad dalis Kreditorių susirinkime balsavusių kreditorių tinkamai neišreiškė savo valios dėl minėtų papildomų nutarimų projektų, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos nutarimus negaliojančiais. Byloje nustatyta, kad visi nutarimai priimti balsų dauguma. Administratorius nurodė, kad kartu su Kreditorių susirinkimo protokolu bankroto bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateiktos balsavimo raštu biuletenių kopijos. Duomenų, kad priimant Kreditorių susirinkimo nutarimus būtų neteisingai suskaičiuoti balsavimo rezultatai, byloje nėra.

Apeliantės argumentas, kad BUAB „Abrisas“ pirmos eilės kreditoriai R. B. ir I. D. nebuvo informuoti apie Kreditorių susirinkimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirma, Administratorius nurodė, kad dėl neveikiančių el. pašto adresų šių kreditorių tiesiogiai informuoti nebuvo galimybės, tačiau šiems kreditoriams apie Kreditorių susirinkimą buvo pranešta kitais būdais. Pažymėtina, kad patys kreditoriai turi pareigą pranešti bankroto administratoriui apie pasikeitusius jų kontaktinius duomenis. Antra, nei R. B., nei I. D. tuo pagrindu, kad nebuvo tinkamai informuoti apie Kreditorių susirinkimą, šio susirinkimo nutarimų neginčijo. Trečia, apeliantė neįrodinėjo, kad nepranešimas kitiems kreditoriams apie Kreditorių susirinkimą kokiu nors būdu pažeidė jos teises. Bylos duomenimis, kreditorių R. B. ir I. D. bendras kreditorinis reikalavimas sudaro 0,71 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos (1 t., 36 b. l.). Apeliantė neteigė, o ir bylos duomenys nesuponuoja išvados, kad minėtų dviejų kreditorių balsai būtų galėję nulemti kitokius Kreditorių susirinkimo sprendimus.  

Dėl Administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo

Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmesti apeliantės argumentai dėl Administratoriaus padarytų pažeidimų priimant nutarimą patvirtinti Administratoriaus veiklos ataskaitą, yra nemotyvuota, todėl neteisėta ir panaikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 338 str.). Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi skundžiama nutartis nurodytu pagrindu galėtų būti naikinama tik tuo atveju, jeigu joje apskritai nebūtų jokių motyvų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstė argumentus, kuriais remdamasis priėmė tokį sprendimą, be kita ko glaustai pasisakydamas ir dėl skundo argumentų, susijusių su Administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimu.

Apeliantė ginčijo Kreditorių susirinkimo nutarimą 8–uoju darbotvarkės klausimu tuo pagrindu, kad kreditoriams nubalsavus už jos pasiūlymą Administratoriaus veiklos ataskaitą tvirtinti tik po jos išklausymo, Administratorius neatsakė į apeliantės atstovės pateiktus klausimus dėl Administratoriaus veiklos, todėl ataskaita negalėjo būti laikoma „išklausyta“ ir dėl to negalėjo būti tvirtinama.

Teikdama savo pasiūlymą dėl nutarimo projekto Kreditorių susirinkimo 8–uoju darbotvarkės klausimu, apeliantė jokių klausimų Administratoriui nenurodė, todėl šie klausimai nebuvo įtraukti nei į Administratoriaus veiklos ataskaitą, nei į Kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Iš byloje esančio Kreditorių susirinkimo dalyvių sąrašo matyti, kad visi kreditoriai, išskyrus apeliantę, balsavo raštu iš anksto. Visa Kreditorių susirinkimo medžiaga, įskaitant ir Administratoriaus veiklos ataskaitą, kreditoriams buvo pateikta iki šio susirinkimo. Kreditorių balsų dauguma buvo priimtas nutarimas patvirtinti Administratoriaus veiklos ataskaitą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuoti, kad šis nutarimas yra neteisėtas, nėra jokio pagrindo (ĮBĮ 24 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad apeliantės atstovės Kreditorių susirinkime pateikti klausimai jokios įtakos kreditorių apsisprendimui dėl Administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo negalėjo turėti, nes dauguma kreditorių savo valią šiuo klausimu jau buvo išreiškę raštu iš anksto. Ta aplinkybė, kad Administratoriaus įgaliotas asmuo Kreditorių susirinkimo metu neatsakė į pateiktus klausimus, galėjo lemti pačios apeliantės apsisprendimą balsuojant dėl ataskaitos tvirtinimo. Tačiau tai negali būti vertinama kaip kreditoriaus teisės gauti informaciją apie bankroto bylos eigą ribojimas. Pagal ĮBĮ 23 str. 1 d. 11 p. kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Tokia tvarka buvo nustatyta Kreditorių susirinkimo nutarimu 8–darbotvarkės klausimu.

Argumentas, kad dalis kreditorių pakeistą Administratoriaus veiklos ataskaitos variantą gavo tik prieš pat Kreditorių susirinkimą, šiuo atveju neturi reikšmės, nes kreditoriai VSDFV Vilniaus skyrius ir UAB „Topometra“, kurių bendras kreditorinis reikalavimas sudaro 51,25 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos, laikosi pozicijos, kad Administratoriaus veiklos ataskaita ginčijamu nutarimu patvirtinta teisėtai. Vien šių kreditorių balsų pakanka minėtai ataskaitai patvirtinti. Todėl net ir tuo atveju, jeigu dalis kreditorių faktiškai nespėjo susipažinti su pakeista Administratoriaus veiklos ataskaita, o tai padarę šiuo klausimu būtų balsavę kitaip, galutiniam balsavimo rezultatui dėl Administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo tai neturėtų lemiamos įtakos. Dėl šios priežasties konstatuoti, kad Administratorius padarė esminį procedūrinį pažeidimą, per vėlai pateikdamas Kreditorių susirinkimo medžiagą daliai kreditorių, apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo.

Dėl pritarimo UAB „Topometra“ iniciatyvai kreiptis į teismą dėl BUAB „Abrisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu

ĮBĮ 20 str. 1 d. nustato, kad teismas, esant šio įstatymo 2 str. 12 d. nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu.

Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorius UAB „Topometra“ 2010 m. lapkričio 15 d. pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos teismui dėl BUAB „Abrisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Administratorius kreditoriaus UAB „Topometra“ pasiūlymu į Kreditorių susirinkimo darbotvarkę 14–uoju punktu įtraukė klausimą dėl BUAB „Abrisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Iš Kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad UAB „Topometra“ siūlė kitiems kreditoriams pritarti jų iniciatyvai dėl BUAB „Abrisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Kreditorių balsų dauguma buvo priimtas toks nutarimas: „Remiantis administratoriaus ataskaitoje pateikta išsamia informacija apie nustatytus BUAB „Abrisas“ tyčinio bankroto požymiu, pritarti UAB „Topometra“ iniciatyvai dėl BUAB „Abrisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu“.

Apeliantė, ginčydama minėtą Kreditorių susirinkimo nutarimą, teigė, kad Kreditorių susirinkimas viršijos savo kompetencijos ribas. Pirmosios instancijos teismas su tokiais argumentais nesutiko. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas plečiamai išaiškino Kreditorių susirinkimo dalyvių poziciją šiuo klausimu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėto nutarimo formuluotė yra pakankamai aiški ir interpretuoti ją taip, kaip nurodo apeliantė, nėra jokio pagrindo. Apeliantė nenurodo, kokias konkrečiai neigiamas teisines pasekmes galėtų sukelti toks Kreditorių susirinkimo nutarimas. Sprendimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu priima teismas (ĮBĮ 20 str. 1 d.). Kreditorių susirinkimo pritarimas iniciatyvai dėl BUAB „Abrisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu nepaneigia šios teismo kompetencijos. Nenustačius, kad ginčijamas Kreditorių susirinkimo nutarimas 14–uoju darbotvarkė klausimu pažeistų imperatyvias ĮBĮ ar kitų teisės aktų nuostatas, naikinti šio nutarimo nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių procedūrinių pažeidimų bei prieštaravimų imperatyvioms ĮBĮ ar kitų teisės aktų nuostatoms priimant ginčijamus Kreditorių susirinkimo nutarimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti apeliantės R. K. apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.