Baudžiamoji byla Nr. 1A-56-487/2021

Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00012-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.1.; 1.2.19.3.1.; 1.2.19.4.1.; 1.2.14.7.1.; 1.1.6.6.; 1.1.4.4.5.; 1.2.29.1.1.; 1.2.18.10.; 2.4.2.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.4; 2.4.7.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Justo Namavičiaus,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,        

dalyvaujant prokurorui Rolandui Stankevičiui, 

nuteistajam E. Č., jo gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

nuteistojo R. Ž. gynėjui advokatui Ramūnui Putinui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro, nuteistojo R. Ž. ir nuteistojo E. Č. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nubaustas:

-       pagal BK 225 straipsnio 1 dalį 480 minimalaus gyvenimo lygio (toliau ir MGL) dydžio (24 000 Eur)  bauda;

-       pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda;

-       pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 580 MGL dydžio (29 000 Eur) bauda;

-       pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda;

-       pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir R. Ž. paskirta galutinė subendrinta 690 MGL (34 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, R. Ž. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 460 MGL (23 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 15 d., 12.25 val. iki 2018 m. sausio 17 d., 9.45 val. (2 dienos), vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikant, kad neatlikta bausmės dalis yra 456 MGL dydžio bauda, t. y. 22 800 Eur.

R. Ž. įpareigotas baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 682 straipsniu,  R. Ž. atimta teisė 3 (trejus) metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš R. Ž. išieškota konfiskuotino turto vertė – 5 635,33 Eur.

E. Č. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nubaustas:

-       pagal BK 227 straipsnio 1 dalį 510 MGL (25 500 Eur) dydžio bauda;

-       pagal BK 184 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;

-       pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;

-       pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes ir E. Č. paskirta galutinė subendrinta 510 MGL (25 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, E. Č. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 340 MGL (17 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 15 d., 9.30 val. iki 2018 m. sausio 17 d., 9.00 val. (2 dienos), vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikant, kad neatlikta bausmės dalis yra 336 MGL dydžio bauda, t. y. 16 800 Eur.

E. Č. įpareigotas baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       R. Ž. pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad:

1.1.       Jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kurios 99,88 procento visų akcijų priklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei, direktoriaus pareigose, būdamas vienasmenis bendrovės valdymo organas, atsakingas už jos veiklą, turintis teisę vienvaldiškai jos vardu sudaryti sandorius, veikti santykiuose su trečiaisiais asmenimis, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. pradžios, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2017 m. gruodžio 15 d. telefoninių pokalbių ir betarpiškų susitikimų (duomenys neskelbtini) metu, tęstiniais tyčiniais veiksmais susitarė tiesiogiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi E. Č. priimti iš jo kyšį – turtinę naudą, išvengiant išlaidų už savo ir trečiųjų asmenų, V. Ž. ir O. Č. reikmėms įgyjamus gaminius bei paslaugas ir šiuo tikslu aptarė užmaskuotą kyšio priėmimo būdą, o būtent tai, kad, jam (R. Ž.) išsirinkus gaminių ar paslaugų tiekėją, už gaminius ar paslaugas apmokės UAB „(duomenys neskelbtini)“, o atsiskaitymui tarp bendrovių, kuriose R. Ž. išsirinks reikalingus gaminius ar paslaugas, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįsti, bus naudojami suklastoti tikri dokumentai, kuriuose bus melagingai įrašyti ne realiai R. Ž. užsakyti, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje tariamai reikalingi gaminių ir paslaugų pirkimai, kuriuos būtų galima lengviau pritaikyti fiktyviam nurašymui ar kitokio panaudojimo įforminimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamoje apskaitoje, be to tikruoju pirkėju nurodant ne R. Ž. kaip privatų asmenį, o tariamo pirkėjo juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus R. Ž. per du kartus priėmė iš E. Č. pastarajam svetimu dėl užimamų pareigų patikėtu ir jo žinioje buvusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu, bendros 5 635,33 Eur vertės kyšį bei siekdamas šio kyšio gavimą užmaskuoti, teikiamomis priemonėmis – patarimais, reikalingų dokumentams sudaryti rekvizitų ir duomenų suteikimu, padėjo E. Č. suklastoti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje panaudoti suklastotus tikrus dokumentus tokiomis aplinkybėmis:

1.1.1.                      1) laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. pradžios iki 2018 m. rugsėjo 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), jis (R. Ž.), gavęs iš E. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus, tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties sudarymui parinktų gaminių sąrašą, kiekius ir pavadinimus, pritaikytus patogesniam jų apskaitymui kaip panaudotų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, perdavė juos prašydamas įrašyti rengiamuose dokumentuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinei direktorei A. M., nesuvokiančiai, kad dalyvauja E. Č. ir R. Ž. rengiamoje papirkimo – kyšininkavimo nusikalstamoje veikoje, kuri per kitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, parengė ir atspausdino 2017 m. rugsėjo 8 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija ALSM Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose pirkėju vietoje jo (R. Ž.) nurodyta bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, taip pat vietoje jo asmeninėms reikmėms užsakytų ir realiai įgytų lauko durų (1 vnt.), langų (2 vnt.), vidaus durų (3 vnt.) ir jų tvirtinimo bei komplektuojančių detalių, šiuose tikruose dokumentuose įrašyti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodami medienos skydai 25 vnt. (35 m2) ir medienos tašai 6 m ilgio 43 vnt. (258 m) už 3 793,30 Eur be PVM (4 589,89 Eur su PVM). E. Č. pasirašius 2017 m. rugsėjo 8 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija ALSM Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu juos suklastojus, taip pat per kitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, panaudojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, sudarytos sąlygos apmokėti už jo R. Ž. reikmėms pasirinktus gaminius, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neketino įgyti ir neįgijo.

1.1.2.                      2) laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. pradžios iki 2017 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini), gavęs iš E. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus, tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingos su Lietuvos ir Čekijos uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)) sutarties sudarymui parinktų betono klojimo darbų paslaugos turinio informaciją, pritaikytą patogesniam paslaugos apskaitymui kaip gautinos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, bei šiuos duomenis prašydamas įrašyti rengiamuose dokumentuose netiesiogiai per pažįstamą, apie nusikalstamą veiką nesuvokiantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėją bei buvusį ilgametį vadovą A. J. M., taip pat pavaldų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) departamento direktorių L. M., kurie dėl nusikalstamos veikos nekalti, perdavė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. V. ir direktoriaus pavaduotojui L. S., nesuvokiantiems apie E. Č. ir R. Ž. papirkimo bei kyšininkavimo susitarimą, nežinantiems jų tikrųjų ketinimų, kurie atspausdino 2017 m. gruodžio 1 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio mėn. data surašytą atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2017 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydami juose tikrovės neatitinkančią informaciją, tai yra užsakovu vietoje jo, R. Ž., nurodant bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, taip pat vietoje R. Ž. užsakytų ir įgytų kalvės grindų betonavimo darbų, įrašydami vandentiekio kamerų betoninių pagrindų (36 m2) įrengimą (duomenys neskelbtini) už 1 264,98 Eur su PVM. E. Č. pasirašius 2017 m. gruodžio 1 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ją suklastojus, taip pat per kitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, kurie dėl nusikalstamos veikos nėra kalti, panaudojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, sudarytos sąlygos apmokėti už jo R. Ž. reikmėms atliktas paslaugas pasirinktus gaminius, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neketino įgyti ir neįgijo.

1.1.3.                      Tokiu būdu, jam, R. Ž., padedant E. Č. suklastoti tikrus dokumentus ir šiam suklastojus bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje panaudojus suklastotus tikrus dokumentus 2017 m. birželio 8 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija ALSM Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 1 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis 2017 m. birželio 12 d. bankiniu pavedimu apmokėta 1 500,00 Eur ir 2017 m. rugsėjo 6 d. bankiniu pavedimu apmokėta 3 089,89 Eur, iš viso 4 589,89 Eur už jo (R. Ž.) asmeninėms reikmėms užsakytas, pagamintas ir perduotas asmeniniam naudojimui lauko duris (1 vnt.), langus (2 vnt.), vidaus duris (3 vnt.) ir jų sudėtines komplektuojančias detales, bei 2018 m. gruodžio 15 d. bankiniu pavedimu apmokėta 1 045,44 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už jo, R. Ž., asmeninėms reikmėms ir naudai atliktus kalvės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), grindų betonavimo darbus.

1.1.4.                      Kyšį R. Ž. priėmė už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra jo, (R. Ž.) palankumą vykdant ir kontroliuojant tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 6 d. sudarytą buitinių nuotekų siurblinės ir spaudiminės nuotekų linijos rekonstravimo (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 95 590,00 Eur), be kita ko už tai, kad jis (R. Ž.) nereikštų priekaištų dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vėlavimo atlikti darbus pagal šios sutarties programoje numatytą, abiejų šalių 2017 m. sausio 6 d. patvirtintą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo grafiką, netaikytų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu sutartyje numatytų sankcijų (baudų), taip pat kad jis (R. Ž.) pritartų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naujai 2017 m. lapkričio 27 d. pateiktam darbų atlikimo grafikui, taip pat kartu siekdamas jo (R. Ž.) teisėtų įgaliojimų, susijusių su 2017 m. vasario 9 d. vandentiekio ir nuotekų skirstomųjų tinklų rekonstravimo darbų bei jų defektų ištaisymo (duomenys neskelbtini) rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 924 816,31 Eur) vykdymu ir jos kontrole, taip pat siekdamas bendro jo (R. Ž.), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovo, palankumo palaikant glaudžius ir naudingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio sutartinius darbų rangos santykius ateityje.

1.2.       Taip pat jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios dauguma akcijų priklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei, direktoriaus pareigose, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 redakcija su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ABĮ) 12 dalies nuostatą, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pažeisdamas ABĮ 19 straipsnio 8 dalies, 37 straipsnio 7 dalies nuostatas, veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, būdamas vienasmenis bendrovės valdymo organas, turintis teisę vienvaldiškai bendrovės vardu sudaryti sandorius, būdamas atsakingas už bendrovės kasdienės veiklos organizavimą, darbuotojų priėmimą ir atleidimą iš darbo, jų skatinimą ir nuobaudų skyrimą, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos sau, savo sutuoktinei V. Ž. ir sutuoktinės mamai O. Č., išvengti asmeninių išlaidų už naujai statomo ūkinės paskirties statinio (kalvės), V. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus, taip pat išvengti asmeninių išlaidų už krovinių transportavimą į jam ir V. Ž. nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir į O. Č. nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2017 m. gegužės mėn. pradžios iki 2017 m. gruodžio mėn. pabaigos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai ir per pavaldžius bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, nežinojusius apie nusikalstamas veikas ir dėl to nekaltus, duodamas daugkartinius neoficialius nurodymus, įpareigojo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus – Ūkio aptarnavimo departamento administracijos viršininką A. A., Ūkio aptarnavimo departamento administracijos vyriausiąjį energetiką R. M., Ūkio aptarnavimo departamento vyriausiojo energetiko skyriaus elektromonterį N. A., Ūkio aptarnavimo departamento vyriausiojo energetiko skyriaus elektromonterį A. J., Ūkio aptarnavimo departamento ūkio skyriaus vairuotoją kranininką V. B., Ūkio aptarnavimo departamento tinklų eksploatavimo tarnybos vairuotoją šaltkalvį remontininką A. B., Ūkio aptarnavimo departamento tinklų eksploatavimo tarnybos meistrą A. Č., Ūkio aptarnavimo departamento tinklų eksploatavimo tarnybos suvirintoją V. K., Ūkio aptarnavimo departamento tinklų eksploatavimo tarnybos stalių J. D., Ūkio aptarnavimo departamento ūkio skyriaus suvirintoją R. J., Ūkio aptarnavimo departamento ūkio skyriaus meistrą V. M., Ūkio aptarnavimo departamento ūkio skyriaus ekskavatorininką V. P., Ūkio aptarnavimo departamento ūkio skyriaus vairuotoją šaltkalvį remontininką A. Š., Ūkio aptarnavimo departamento ūkio skyriaus šaltkalvį remontininką S. S., Ūkio aptarnavimo departamento administracijos viršininką J. V., Ūkio aptarnavimo departamento ūkio skyriaus vairuotoją ekspeditorių L. Z., darbo metu atlikti su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikla nesusijusius ūkinės paskirties statinio (kalvės), esančio sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus, taip pat krovinių gabenimo į šią sodybą darbus, taip pat krovinių gabenimo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), darbus, ir tyčia nuslėpė tai nuo kitų bendrovės darbuotojų bei savininkų. Nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, dėl nusikalstamos veikos nebūdami kalti, vykdydami R. Ž. nurodymus, laikotarpyje nuo 2017 m. gegužės mėn. pradžios iki 2017 m. gruodžio mėn. pabaigos, darbo metu, naudodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias transporto bei darbo priemones, atliko ūkinės paskirties statinio (kalvės) statybos darbus žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis transporto priemonėmis nugabeno šiuo adresu reikiamas statybines medžiagas, lauko duris (1 vnt.) ir langus (2 vnt.), taip pat nugabeno vidaus duris (2 vnt.) į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir vidaus duris (l vnt.) į butą, adresu (duomenys neskelbtini), atlikdami šiuos veiksmus:

1.2.1.                      2017 m. gegužės mėn., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. V., darbo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, kartu su R. Ž. nuvyko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), kur atliko būsimų kalvės pamatų matavimo darbus, kelionė ir darbas truko ne mažiau kaip 3 val.

1.2.2.                      2017 m. gegužės mėn., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. D. ir J. V., darbo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, nuvyko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), kur atliko kalvės pamatų išmušimo darbus, kelionė ir darbas truko ne mažiau kaip 3 val.

1.2.3.                      2017 m. gegužės mėn., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. D. ir J. V., darbo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, nuvyko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), kur atliko kalvės pamatų išmušimo koregavimo darbus, kelionė ir darbas truko ne mažiau kaip 3 val.

1.2.4.                      2017 m. gegužės mėn., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, R. M., N. A. ir A. J., darbo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, nuvyko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), kur atliko būsimos kalvės įvadinio elektros kabelio klojimo darbus, kelionė ir darbas truko ne mažiau kaip 5 val.

1.2.5.                      2017 m. gegužės mėn., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. D., V. M., S. S. ir R. J., darbo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, nuvyko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), kur atliko kalvės pamatų betonavimo darbus, kelionė ir darbas truko ne mažiau kaip 8 val.

1.2.6.                      2017 m. gegužės mėn., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. D. ir J. V., darbo metu, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur atliko kalvės pamatų laistymo darbą, kelionė ir darbas truko ne mažiau kaip 1 val. 30 min.

1.2.7.                      2017 m. gegužės mėn. arba birželio mėn., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. D. ir S. S., darbo metu, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, nuvyko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), nuvyko į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur atliko trinkelių klojimo darbus, kelionė ir darbas truko ne mažiau kaip 7 val. Taip pat V. P., darbo metu, darbiniu traktoriumi, nugabeno iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), žvyro, kurį sodyboje išpylė ir paliko ten dirbusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, taip pat kartu su J. D. nuvykę į kitą kaimynystėje esamą žemės valdą, atliko joje kelmo rovimo ir duobių užlyginimo darbus, V. P. kelionė ir darbas truko ne mažiau kaip 4 val.

1.2.8.                      2017 m. gegužės mėn., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. D. ir A. Š., darbo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, nuvyko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į įmonę, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje už R. Ž. paduotus pinigus nupirko tvorelės kuoliukus ir plokštes, iš viso 19 vnt. komplektuojančių tvorelės detalių už 190 Eur, kuriuos pakrovę nugabeno sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje iškrovę paliko, kelionė ir darbas truko ne mažiau kaip 2 val. 30 min.

1.2.9.                      2017 m. gegužės mėn. arba birželio mėn. tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. D., J. V., S. S., R. J., darbo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, nuvyko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), kur atliko sodybos vidinės tvorelės statybos darbus, kelionė ir darbas truko ne mažiau kaip 8 val. Taip pat J. P. darbo metu darbine transporto priemone nugabeno iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), vieną betoninį kuolelį tvorai statyti, kurį iškrovė ir paliko sodyboje dirbusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, gabenimas truko apie 1 val.

1.2.10.                      2017 m. liepos mėn., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, R. J., S. S., J. V., darbo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, nuvyko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), kur atliko skylių kalvės terasos atramų pamatams gręžimo darbus, kelionė ir darbas truko ne mažiau kaip 7 val.

1.2.11.                      2017 m. vasarą, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, V. B., darbo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, nuvyko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), kur atliko kanalizacijos talpyklų turinio išsiurbimo darbą, kelionė ir darbas truko ne mažiau kaip 2 val.

1.2.12.                      2017 m. rugpjūčio mėn. viduryje, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. A. ir L. Z., darbo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, nugabeno iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), bituminę stogo dangą, kurią sodyboje iškrovę paliko, kelionė ir darbas truko ne mažiau kaip 30 min.

1.2.13.                      2017 m. rugsėjo mėn., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. A. ir L. Z., darbo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nugabeno, į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), langus (2 vnt.), ir lauko duris (1 vnt.), bei jų komplektuojančias detales, kurias sodyboje iškrovę paliko, kelionė ir darbas truko ne mažiau kaip 1 val. 30 min.

1.2.14.                      2017 m. rudens pradžioje, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, V. B. ir L. Z., darbo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, nugabeno iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), 2 (dvejas) duris į butą, adresu (duomenys neskelbtini), 1 (vienas) duris į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurias abiejuose butuose iškrovę paliko, kelionė ir darbas truko ne mažiau kaip 3 val.

1.2.15.                      2017 m. rugpjūčio mėn. arba rugsėjo mėn., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. D., R. J., S. S., V. M., darbo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, nuvyko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), kur J. D. ir S. S. atliko kalvės langų (2 vnt.) ir lauko durų (1 vnt.) įstatymo darbus, R. J. bei V. M. atliko kalvės išorės dažymo darbus, kelionė ir darbas truko ne mažiau kaip 7 val.

1.2.16.                      2017 m. rugsėjo mėn., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, R. J. ir V. M., darbo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, nuvyko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), kur atliko kalvės vidaus dažymo darbus, dirbo ne mažiau kaip 2 darbo dienas, kelionės ir darbas truko ne mažiau kaip po 7 val., iš viso ne mažiau kaip 14 val.

1.2.17.                      2017 m. spalio mėn., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. D. kartu su R. J., V. M., S. S., darbo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, nuvyko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), kur atliko kalvės stogo dengimo ir lietvamzdžių prijungimo darbus, J. D. dirbo ne mažiau kaip 5 dienas po 8 val., iš viso ne mažiau kaip 40 val., iš kurių dalį, ne mažiau kaip 7 val., atliko su R. J., dalį, ne mažiau kaip 2 (dvi) dienas po 7 val., iš viso ne mažiau kaip 14 val., su V. M., dalį, ne mažiau kaip 8 val., su S. S..

1.2.18.                      2017 m. spalio mėn. arba lapkričio mėn., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. D., darbo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, nuvyko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), kur atliko kalvės langų apdailos darbus, dirbo ne mažiau kaip 2 dienas po ne mažiau kaip 6 val., iš viso kelionės ir darbas truko ne mažiau kaip 12 val.

1.2.19.                      2017 m. rudenį, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, R. M., N. A., A. J., darbo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, nuvyko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), kur atliko kalvės elektros dėžutės (rozečių bloko) įrengimo bei pajungimo darbus, kelionė ir darbas truko ne mažiau kaip 1 val.

1.2.20.                      2017 m. lapkričio mėn., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. Č., A. B. ir V. K., darbo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone, nuvyko iš darbų objekto (duomenys neskelbtini) į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), kur atliko šulinių vandens tiekėjo užsukimo bei vandens išleidėjo atsukimo darbą, kelionė ir darbas truko ne mažiau kaip 1 val. 30 min.

1.2.21.                      2017 m. gruodžio mėn., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, J. D., V. M., L. Z., S. S., R. Ž., darbo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis transporto priemonėmis, nuvyko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į R. Ž. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kur pakrovė kulbę, kurią nugabeno į sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), kur ją iškrovę paliko, toliau nuvyko į R. Ž. nurodytą butą, adresu (duomenys neskelbtini), arba į butą, adresu (duomenys neskelbtini), į kurį nugabeno ir kuriame J. D. įstatė palangę, taip pat bute surinkę lentų likučius, parvežė jas į R. Ž. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kelionė ir darbas truko nemažiau kaip 4 val.

1.2.22.                      Nurodytiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, laikotarpyje nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. sausio mėn., darbo metu, dirbant jo ir šeimos narių naudai su bendrovės veikla nesusijusius darbus, R. Ž. tyčia nuslėpė tai nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkų bei kitų darbuotojų, taip pat atsakingiems bendrovės darbuotojams, dėl nusikalstamos veikos nekaltiems, parengus ir atspausdinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 metų gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip pat jų pagrindu darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, įrašius juose tikrovės neatitinkančią informaciją apie jo (R. Ž.) ir jo šeimos narių naudai dirbto su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nesusijusio darbo veikla laiką kaip faktiškai bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbtą darbo laiką, taip pat apskaičiavus bei išmokėjus jų darbo užmokesčius ir susijusius mokesčius, iš viso 1513,67 Eur, R. Ž., pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)  (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 13 straipsnio 1 dalies ir 4 punkto nuostatas, kad tarp privalomų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, laikotarpyje nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. sausio mėn., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), parengė ir pasirašė direktoriaus įsakymus – 2017 m. birželio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais patvirtino darbo užmokesčių žiniaraščiuose įrašytus nurodytų asmenų darbo užmokesčius, taip juos suklastodamas, taip pat įsakė apie nusikalstamą veiką nesuvokiančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei O. P. išmokėti darbo užmokesčius nurodytiems asmenims, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, taip pat nuosavo kapitalo dydžio už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., taip pat, išmokėjus priskaičiuotus darbo užmokesčius ir susijusius mokesčius, R. Ž. padarė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1513,67 Eur dydžio turtinę žalą.

1.2.23.                      Tokiais savo akivaizdžiai neteisėtais ir savanaudiškais veiksmais įgydamas turtinę ir kitokią asmeninę naudą, veikdamas tiesiogiai ir netiesiogiai per jam pavaldžius, apie nusikalstamą veiką nesuvokusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, suklastodamas tikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, apgaulingai tvarkydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tokiu būdu padarydamas BK uždraustas veikas, numatytas 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarydamas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1 513,67 Eur dydžio turtinę žalą, R. Ž. piktnaudžiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus tarnybine padėtimi, diskreditavo ir pažemino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, kaip viešąsias paslaugas teikiančios ir viešąjį interesą tenkinančios įmonės vadovo, vardą, sumenkino bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ autoritetą ir įvaizdį jos darbuotojų, savininkų ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės bendruomenės akyse ir dėl tokių jo, R. Ž., veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2.       E. Č. pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad:

2.1.       Jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku ir generaliniu direktoriumi, pagal ABĮ 12 dalies nuostatą, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pažeisdamas 19 straipsnio 8 dalies, 37 straipsnio 7 dalies nuostatas, veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, siekdamas valstybės tarnautojui prilyginto asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Ž. teisėto veikimo vykdant įgaliojimus, tai yra pastarojo palankumo vykdant ir kontroliuojant tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 6 d. sudarytą buitinių nuotekų siurblinės ir spaudiminės nuotekų linijos rekonstravimo (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 95 590,00 Eur), be kita ko konkrečiai siekdamas, kad R. Ž. nereikštų priekaištų dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vėlavimo atlikti darbus pagal šios sutarties programoje numatytą, abiejų šalių 2017 m. sausio 6 d. patvirtintą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbų atlikimo grafiką, netaikytų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu sutartyje numatytų sankcijų (baudų), taip pat kad R. Ž. pritartų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naujai 2017 m. lapkričio 27 d. pateiktam darbų atlikimo grafikui, taip pat kartu siekdamas R. Ž. teisėtų įgaliojimų, susijusių su 2017 m. vasario 9 d. vandentiekio ir nuotekų skirstomųjų tinklų rekonstravimo darbų bei jų defektų ištaisymo (duomenys neskelbtini) rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 924 816,31 Eur) vykdymu ir jos kontrole, taip pat siekdamas bendro R. Ž., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovo, palankumo palaikant glaudžius ir naudingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio sutartinius darbų rangos santykius ateityje, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. pradžios, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2017 m. gruodžio 15 d. telefoninių pokalbių ir betarpiškų susitikimų metu (duomenys neskelbtini), tęstiniais tyčiniais veiksmais tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su R. Ž. duoti jam (R. Ž.) kyšį – turtinę naudą, išvengiant išlaidų už savo ir trečiųjų asmenų, V. Ž. ir O. Č. reikmėms įgyjamus gaminius bei paslaugas ir šiuo tikslu aptarė užmaskuotą kyšio davimo būdą, o būtent tai, kad, R. Ž. išsirinkus gaminių ar paslaugų tiekėją, už gaminius ar paslaugas apmokės UAB „(duomenys neskelbtini)“, o atsiskaitymui tarp bendrovių, kuriose R. Ž. išsirinks reikalingus gaminius ar paslaugas, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįsti, bus naudojami suklastoti tikri dokumentai, kuriuose bus melagingai įrašyti ne realiai R. Ž. užsakyti, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje tariamai reikalingi gaminių ir paslaugų pirkimai, kuriuos būtų galima lengviau pritaikyti fiktyviam nurašymui ar kitokio panaudojimo įforminimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamoje apskaitoje, be to tikruoju pirkėju nurodant ne R. Ž., kaip privatų asmenį, o tariamo pirkėjo juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus.

2.2.       Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, E. Č. per du kartus tyčiniais tęstiniais veiksmais davė R. Ž. bendros 5635,33 Eur vertės kyšį, jam (E. Č.) svetimu dėl užimamų pareigų patikėtu ir jo žinioje esančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu, šios bendrovės lėšomis 2017 m. birželio 12 d. bankiniu pavedimu apmokėdamas 1500,00 Eur ir 2017 m. rugsėjo 6 d. bankiniu pavedimu apmokėdamas 3089,89 Eur, iš viso 4589,89 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už R. Ž. asmeninėms reikmėms užsakytas, pagamintas ir perduotas asmeniniam naudojimui lauko duris (1 vnt.), langus (2 vnt.), vidaus duris (3 vnt.) ir jų sudėtines komplektuojančias detales bei 1 045,44 Eur 2018 m. gruodžio 15 d. bankiniu pavedimu apmokėdamas Lietuvos ir Čekijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už R. Ž. asmeninėms reikmėms ir naudai atliktus kalvės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), grindų betonavimo darbus bei tokiu būdu tyčia iššvaistydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 635,33 Eur vertės turtą bei padarydamas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 5 635,33 Eur dydžio žalą, taip pat šių lėšų panaudojimo tikruosius tikslus ir paskirtį atlikdamas aktyvius veiksmus užmaskavo netikromis ūkinėmis operacijomis, suklastodamas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje veikloje ir apskaitoje panaudodamas jam žinomai suklastotus tikrus dokumentus, tariamai pagrindžiančius darbų ir medžiagų įsigijimą ir panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje – komercinėje veikloje, nors jos neatlygintinai suteiktos privataus asmens R. Ž. interesų tenkinimui, tokiais savo veiksmais taip pat tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, tokiomis aplinkybėmis:

2.2.1.                      1) laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. pradžios iki 2018 m. rugsėjo mėn. pabaigos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinei direktorei A. M., nežinančiai apie E. Č. ir R. Ž. papirkimo bei kyšininkavimo susitarimą, nežinant jų tikrųjų ketinimų, vykdant R. Ž. prašymą, kartu su kitais, apie nusikalstamą veiką nesuvokusiais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, parengus bei atspausdinus 2017 m. birželio 8 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija ALSM Nr. (duomenys neskelbtini), kitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidinius užsakymo, gaminimo bei buhalterinės apskaitos dokumentus, įrašius juose pirkėju vietoje R. Ž. bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, taip pat vietoje R. Ž. užsakytų įgytų lauko durų (1 vnt.), langų (2 vnt.), vidaus durų (3 vnt.) ir jų tvirtinimo bei komplektuojančių detalių, įrašius medienos skydus 25 vnt. (35 m2) ir medienos tašus 6 m ilgio 43 vnt. (258 m) už 3 793,30 Eur be PVM (4 589,89 Eur su PVM), E. Č., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, siekdamas apmokėti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už R. Ž. užsakytus, R. Ž. pagamintus ir R. Ž. įgytus gaminius, laikotarpyje nuo 2017 m. gegužės mėn. pradžios iki 2018 m. rugsėjo mėn. pabaigos (duomenys neskelbtini) pasirašė 2017 m. birželio 8 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtindamas joje įrašytą tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip ją suklastodamas, taip pat, siekdamas apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis už R. Ž. asmeninėms reikmėms įgytus gaminius bei nuslėpti kyšio davimo R. Ž. aplinkybes, perdavė žinomai suklastotą sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą pavaldiems, apie nusikalstamą veiką nesuvokiantiems, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, nurodydamas atlikti bankinius pavedimus, taip pat įtraukti juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir nurašyti juose įrašytas medžiagas kaip panaudotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų objekte taip šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir vedamoje apskaitoje.

2.2.2.                      2) laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. pradžios iki 2017 m. gruodžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. V., nesuvokiančiam apie E. Č. ir R. Ž. papirkimo bei kyšininkavimo susitarimą, vykdant R. Ž. prašymą, kartu su kitais, apie nusikalstamą veiką nesuvokiančiais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais parengus bei atspausdinus 2017 m. gruodžio 1 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gruodžio mėn. data surašytą atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašius juose pirkėju vietoje R. Ž. bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, taip pat vietoje R. Ž. užsakytų ir įgytų kalvės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), grindų betonavimo darbų įrašius vandentiekio kamerų betoninių pagrindų (36 m2) įrengimą (duomenys neskelbtini) už 1 045,44 Eur be PVM (1264,98 Eur su PVM), E. Č., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, siekdamas apmokėti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už R. Ž. asmeninėms reikmėms įgytus kalvės grindų betonavimo darbus, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) pasirašė 2017 m. gruodžio 1 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtindamas joje nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip ją suklastodamas, taip pat, siekdamas apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis už R. Ž. asmeninėms reikmėms įgytus betonavimo darbus bei nuslėpti kyšio davimo R. Ž. aplinkybes, perdavė žinomai suklastotą sutartį, atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą pavaldiems, apie nusikalstamą veiką nesuvokiantiems, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, nurodydamas atlikti bankinius pavedimus, taip pat įtraukti juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir apskaityti juose įrašytus darbus kaip įgytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų objekte taip šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir vedamoje apskaitoje.

2.2.3.                      Šiais savo tyčiniais tęstiniais veiksmais, E. Č., siekdamas užmaskuoti duotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu R. Ž. kyšį ir kartu pagrįsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų panaudojimą per nusikalstamą veiką nesuvokiančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąją buhalterę A. P., vykdžiusią jo nurodymus, panaudojo žinomai suklastotus dokumentus – 2017 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija ALSM Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), bei tęsdamas nusikalstamą veiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje surašius 2017 m. rugsėjo 6 d. prekių pajamavimo orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, užpajamavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registre „Pirkimo dokumentai“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų objektą (sandėlį) pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, perduoti medienos skydai ir mediniai tašai, kaip nupirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ALSM Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos 2017 m. rugsėjo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių (medžiagų) nurašymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nurašė kaip sunaudotus objekte „(duomenys neskelbtini)“, E. Č., 2017 m. rugsėjo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose kartu su apie nusikalstamą veiką nesuvokiančiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere A. P., komercijos direktoriumi R. R. ir statybos direktoriumi M. V., pasirašė 2017 m. rugsėjo 30 d. medžiagų sunaudojimo objekte uždirbant pajamas aktą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtindamas jame įrašytą jam žinomai melagingą informaciją, neva iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyti skydai ir medienos tašai buvo sunaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų objekte „(duomenys neskelbtini)“, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje panaudodamas dar vieną žinomai suklastotą tikrą dokumentą, o nusikalstamą veiką nesuvokianti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė A. P., vykdydama E. Č. nurodymus, 2017 m. gruodžio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), apskaitė betonavimo darbų pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 045,44 Eur be PVM (1 264,98 Eur su PVM) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registre „Pirkimo dokumentai“, kaip įgytus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektą „(duomenys neskelbtini)“.

2.2.4.                      Šiais savo veiksmais E. Č., pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatą, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 13 straipsnio 1 dalies ir 4 punkto nuostatas, kad tarp privalomų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, veikdamas per apie nusikalstamą veiką nesuvokiančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterę A. P., apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Kauno apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde prašoma Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendį pakeisti:

1)       R. Ž. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį sugriežtinti paskirtas bausmes ir:

-       pagal BK 225 straipsnio 1 dalį paskirti 1020 MGL dydžio baudą,

-       pagal BK 24 straipsnio 6 dalį  ir 300 straipsnio 1 dalį paskirti 210 MGL dydžio baudą, 

-       pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirti 1150 MGL dydžio baudą,

-       pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirti 500 MGL dydžio baudą,

-       pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirti 200 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausme, paskirta už BK 225 straipsnio 1 dalį, apimti švelnesnę bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti subendrintą bausmę 1020 MGL baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausme paskirta už BK 228 straipsnio 2 dalį apimti švelnesnes bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1150 MGL baudą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrintas bausmes sudėti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1260 MGL (47451,6 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, R. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 840 MGL dydžio, tai yra 31634,40 Eur baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 15 d. 12.25 val. iki 2018 m. sausio 17 d. 9.45 val. (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 836 MGL dydžio bauda, tai yra 31 483,76 Eur.

2)       Iš nuosprendžio pašalinti R. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

3)       Pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžio dalį dėl BK 682 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam R. Ž., nustatant, kad jam Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu jame nurodytam terminui, vadovaujantis BK 682 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą valstybės ar savivaldybių įmonėse, kituose valstybės ar savivaldybių kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse taip pat valstybės tarnyboje, atėmimas.

4)       E. Č. pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį sugriežtinti paskirtas bausmes ir:

-       pagal BK 277 straipsnio 1 dalį paskirti 990 MGL dydžio baudą,

-       pagal BK 184 straipsnio 2 dalį paskirtį 200 MGL dydžio baudą,

-       pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtį 500 MGL dydžio baudą,

-       pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtį 300 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta bausme už BK 227 straipsnio 1 dalį apimti švelnesnes bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 990 MGL (37 283,40 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, E. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 660 MGL dydžio, tai yra 24 855,60 Eur baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 15 d. 09.30 val. iki 2018 m. sausio 17 d. 09.00 val. (2 dienas), vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 656 MGL dydžio bauda, tai yra 24 704,96 Eur.

5)       Iš nuosprendžio pašalinti E. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

6)       Likusią Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1.       Apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendis skundžiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. dalyje dėl nuteistiesiems R. Ž. ir E. Č. nepagrįstai taikytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nuteistiesiems R. Ž. ir E. Č. skirtų bausmių (baudų) dydžių, taip pat dėl nuteistajam R. Ž. paskirtos netinkamos baudžiamojo poveikio priemonės turinio – uždraudimo dirbti valstybės tarnyboje.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

3.2.       Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad R. Ž. ir E. Č. bylos proceso metu prisipažino visiškai ir gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, tai laikė nuteisėtųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau apelianto nuomone, toks teismo sprendimas yra nepagrįstas.

3.3.       R. Ž. atveju, apeliantas atkreipia dėmesį, kad pastarasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus, tačiau klausimo dėl savo kaltės nekomentavo ir parodymų nedavė (t. 12, b. l. 176, 185). Pirmosios apklausos 2018 m. sausio 15 d. metu R. Ž. paaiškino, kad nuo savo kaltės vertinimo susilaiko ir teisę parodymus duoti nesinaudos, juos duos vėliau. Apklausiamas 2019 m. gegužės 17 d., jis analogiškai nurodė, kad klausimo dėl savo kaltės nekomentuos, parodymus duos vėliau. Pasak apelianto, tokia nuteistojo pozicija bylos ikiteisminio tyrimo metu rodo, kad pastarasis vengė duoti bet kokius parodymus, kol nebuvo susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. R. Ž. pripažino kaltę, tik susipažinęs su kaltinamuoju aktu, o bendrovei padarytą žalą atlygino tik teisminio nagrinėjimo metu. Jo prisipažinimą lėmė ne laisva valia, o ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, pakankamų spręsti apie jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, gausa. Baigus ikiteisminį tyrimą, R. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tai buvo pažymėta ir kaltinamajame akte. Apelianto nuomone, R. Ž. prisipažinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu negali būti vertinamas, kaip nuoširdus, pakankamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti. Tai, kad jis, apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės nekomentavo bei parodymų nedavė, iš esmės reiškia pasyvų savo kaltės neigimą, tai negalėjo padėti ir nepadėjo teisėsaugos institucijoms aiškintis nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės ir nuteistojo procesinis elgesys viso ikiteisminio tyrimo metu, prokuroro vertinimu, leidžia spręsti, kad R. Ž., susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, akivaizdžiai patvirtinančiais jo dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme, suprato, kad prisipažinti jam tiesiog yra naudingiau nei neigti kaltę, o tai negali atitikti lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, privalomo kriterijaus – nuoširdumo. R. Ž. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino, tik suprasdamas, kad neišvengs apkaltinamojo nuosprendžio ir norėdamas, kad skiriama bausmė būtų kuo švelnesnė bei pritaikytas BK 641 straipsnis, leidžiantis skiriamą bausmę mažinti 1/3.

3.4.       Vertindamas nuteistojo E. Č. procesinį elgesį viso proceso metu, apeliantas taip pat mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog jis prisipažino dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų savanoriškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Ikiteisminio tyrimo pirmos apklausos 2018 m. sausio 12 d. metu, E. Č., dalyvaujant savo pasirinktam gynėjui, ne tik neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet ir klaidino tyrėjus, nurodydamas, kur iš neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyti skydai ir tąšeliai panaudoti, pasakojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą (duomenys neskelbtini) objektuose. Prokuroras pabrėžia ir tai, kad, būdamas įtariamuoju, E. Č. 2018 m. sausio 15 d. apklausos metu, užbėgdamas įvykiams už akių, kaip pats nurodė – iš nutarties kratai atlikti supratęs, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams yra kilę daugiau klausimų dėl tam tikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių operacijų (kurios jam įteiktame pranešime apie įtarimą net nebuvo inkriminuotos), klaidino tyrimą ir dėl betonavimo darbų pas R. Ž. atlikimo, jų įforminimo ir panaudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Po pranešimo apie įtarimą įteikimo E. Č. 2018 m. vasario 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo „(duomenys neskelbtini)“ prašė grąžinti lėšas, nes neva per klaidą apmokėjo ne už savo objektą, taip norėdamas akivaizdžiai sukurti planą išvengti bent dalies įtarimų. 2019 m. balandžio 26 d. įteikus pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 227 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, E. Č. nurodė neįvardysiantis savo pozicijos dėl kaltės ir parodymus duoti atsisakė. Ir tik 2019 m. gegužės 15 d., E. Č., nurodė prisipažįstantis pilnai, o 2019 m. gegužės 16 d. jo gynėjas pateikė prokurorui prašymą atleisti E. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuris prokuroro buvo atmestas.

3.5.       Pasak apelianto, tokie E. Č. parodymai ir kaltės pripažinimas negali būti vertinami kaip nuoširdūs, o tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju jis savo kaltės nepripažino iki tol, kol iš įtarimo detalumo, iš kitų savo įmonės apklaustų darbuotojų suprato, kad prisipažinti naudingiau, negali būti laikoma nuoširdumu. Prokuroro vertinimu, E. Č. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino, siekdamas būti atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu. Net ir pripažindamas savo kaltę, E. Č. davė iš esmės ją menkinančius parodymus, tai yra nebuvo visiškai nuoširdus. Apie E. Č. padėjimą teisėsaugos institucijoms išaiškinti nusikalstamą veiką duomenų nėra, jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo akivaizdus teisėsaugos institucijų klaidinimas bei trukdymas. Baigus ikiteisminį tyrimą, E. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tai 2019 m. birželio 17 d. kaltinamajame akte pažymėjo ir prokuroras.

3.6.       Šiuo aspektu apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas E. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio nuostatų pagrindu. Tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad nėra pagrindo E. Č. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas įvertino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai dėl kaltės nebuvo nuoseklūs, vienodi, o dalyje parodymų jis nėra pripažinęs kaltės. Savo kaltę jis pripažino tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, paaiškėjus nusikaltimų padarymui ėmėsi priemonių nepagrįstam apmokėjimui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) susigrąžinti ir tuo nuslėpti padarytą nusikaltimą. Teismas konstatavo, kad prisipažinimas ir aktyvi atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų. Nepaisant to, skirdamas bausmę, viena iš dviejų E. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažino tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o tai neatitinka paties teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytų išvadų.

3.7.       Šių nurodytų aplinkybių pagrindu prokuroras teigia, kad tiek R. Ž., tiek E. Č. dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigailėjo, o R. Ž. neduodamas bei E. Č. duodamas iš dalies melagingus parodymus nepadėjo teisėsaugos institucijoms aiškinantis nusikalstamą veiką, klaidino teisėsaugos institucijas. R. Ž. ir E. Č. prisipažinimai buvo akivaizdžiai įtakoti ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, patvirtinančių neabejotiną jų dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, ir negali būti laikomi visišku jų prisipažinimu dėl pareikšto kaltinimo ir tuo labiau nerodo nuoširdaus gailėjimosi. Todėl, prokuroro nuomone, teismas be pagrindo nustatė R. Ž. ir E. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

3.8.       Prokuroro nuomone, E. Č. ir R. Ž. pirmosios instancijos teisme įrodymų tyrimo metu išsakyti pareiškimai (parodymai), kad jie pripažįsta padarę visas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankami nuteistiesiems paskirtas subendrintas bausmes mažinti 1/3 BK 641 straipsnio pagrindu. BK 641 straipsnis pritaikytas pagrįstai, nors, kaip minėta, nuteistųjų pozicija nepakankama nustatyti dar ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę. 

3.9.       Prokuroras skunde nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai pripažinęs nuteistųjų R. Ž. ir E. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be pagrindo sumažino abiem nuteistiesiems paskirtos bausmės (baudos) dydžius. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl nuteistiesiems paskirtų pernelyg švelnių bausmių (dydžio) ir netinkamai pritaikyto bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio

3.10.       Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad byloje yra pagrindas spręsti dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių sugriežtinimo.

3.11.       Teismas, abiejų nuteistųjų veiksmuose įžvelgė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savanorišką žalos atlyginimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau skundžiamame nuosprendyje neindividualizuota kurioms padarytoms nuteistųjų nusikalstamoms veikoms ši atsakomybę lengvinanti atsakomybę aplinkybė pritaikyta, kadangi ji gali būti pritaikyta ne visoms padarytoms nusikalstamoms veikoms, o tik kelioms – R. Ž. dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o E. Č. – dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Kitos nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 225 straipsnio 1 dalis, 227 straipsnio 1 dalis, 222 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis) nebuvo susijusios su turtinės žalos padarymu, todėl ir lengvinanti atsakomybę aplinkybė šioms veikoms negali būti pripažįstama. Tai sudaro pagrindą bausmes atitinkamai griežtinti.

3.12.       Taip pat nurodoma, kad teismas, svarstydamas nuteistiesiems R. Ž. ir E. Č. dėl veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, skirtinų bausmių klausimą, nepagrįstai sureikšmino perduoto – priimto kyšio vertę, apibūdindamas ją kaip ne itin didelę. Šiuo aspektu prokuroras atkreipia dėmesį, kad nustatyta kyšio davimo (priėmimo) suma, kurios nuteistieji neginčijo, yra 5 635,33 Eur, ji atitinka 149,6 MGL (5 635,33: 37,66) dydį. Todėl ši kyšio vertė laikytina labiau artima sunkių – BK 225 straipsnio 3 dalyje ar 227 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų (kai perduoto (priimto) kyšio vertė viršija 250 MGL vertę) sudėčiai, nei minimaliam dydžiui, pakankamam kvalifikuoti veikas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 1 dalį (veikų padarymo 2017 m. spalio – gruodžio mėnesiais metu sudarė 37,66 Eur). Todėl nusikalstama veika pagal BK 225 straipsnio 1 dalį laikytina pakankamai pavojinga, net kyšio sumą vertinant atsietai nuo kitų požymių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Todėl teismo išvada apie kyšio sumą BK 227 straipsnio 1 dalies, 225 straipsnio 1 dalies kvalifikavimo aspektu ir pripažįstant ją ne itin didele, neįvertinus net ir kyšininkavimui užmaskuoti padarytų kitų nusikalstamų veikas – BK 300 straipsnio 1 dalis, 184 straipsnio 1 dalis, 222 straipsnio 1 dalis, laikytina nepagrįsta. Todėl mažinti nuteistiesiems bausmes, nurodant, kad kyšio vertė nebuvo itin didelė, teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

3.13.       Prokuroro vertinimu, teismas, nepagrįstai nustatęs lengvinančias aplinkybes, R. Ž. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, skyrė baudas, vos 3 kartus viršijančias minimalias, tai yra atitinkamai 150 MGL ir 300 MGL, kai baudų vidurkis atitinkamai už nesunkų nusikaltimą yra 1025 MGL, o už apysunkį 2050 MGL. Už apysunkę korupcinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje teismas nuteistajam R. Ž. skyrė 480 MGL dydžio baudą, kuri yra daugiau nei 4 kartus mažesnė, nei baudos vidurkis. Tuo pačiu vertintina ir tai, kad byloje buvo netinkamai pritaikytas bausmių ir nuobaudų dydis. Pasak apelianto, įvertinus, kad veikos padarytos iki 2018 m. sausio 1 d., kai bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 37,66 Eur, o ne teismo pritaikytas 50 Eur, paskirta subendrinta ir 1/3 sumažinta bausmė – bauda dar sumažėtų ir tik keletą kartų viršytų perduoto (priimto) kyšio vertę, o tai vienareikšmiškai neatgraso nuo panašių savo pobūdžiu nusikalstamų veikų darymo ateityje.

3.14.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bausmė už korupcinę nusikalstamą veiką turėtų žymiai viršyti kyšio sumą (kaip nagrinėjamoje byloje už 5 635,33 Eur kyšį bent 5 kartus), tokia bausmė bus atgrasanti, o tuo pačiu 3 kartus mažesnė už padaryto nusikaltimo baudos vidurkį. Tuo tarpu teismas už korupcinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, nuteistajam E. Č. skyrė 510 MGL dydžio baudą, kuri yra net 4 kartus mažesnė už padaryto nusikaltimo baudos vidurkį. Įvertinus tai, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas netinkamai pritaikė bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, baudos dydis dar sumažėtų.

3.15.       Sutikdamas su R. Ž. ir E. Č. už nusikalstamas veikas, už kurias šie asmenys pripažinti kaltais, parinkta bausmių rūšimi (bauda), prokuroras nesutinka su bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, dydžiais. Anot prokuroro, teismas privalo vadovautis bausmės vidurkio taisykle ir, nesant baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, rodančių mažesnį kaltininko ar jo padarytos veikos pavojingumą, negali skirti už medianą žymiai mažesnės baudos. Pažymima, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nuo 2017 m. spalio 6 d. galiojusi BK 47 straipsnio redakcija už nesunkų nusikaltimą numatė nuo 50 iki 2000 MGL dydžio baudą, už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4000 MGL dydžio baudą, už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6000 MGL dydžio baudą, tai reiškia, kad baudos vidurkis už nesunkų nusikaltimą nusikalstamų veikų padarymo metu buvo 1025 MGL, už apysunkį nusikaltimą – 2050 MGL, o už sunkų nusikaltimą – 3075 MGL dydžio.

3.16.       Pasak apelianto, teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakė tik dėl nepagrįstai nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nemotyvavo, kodėl žymiai nukrypo nuo bausmės rūšies vidurkio ir už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė tik nežymiai minimalią ribą viršijančias bausmes. Todėl daroma išvada, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. Ž. už nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, bei nuteistajam E. Č. už nusikaltimus, numatytus BK 227 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, paskyrė per mažas bausmes, kurios neproporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms, nėra pakankamai atgrasančios ir efektyvios, todėl neužtikrina BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos bausmės paskirties. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

3.17.       Prokuroro manymu, teismas, paskirdamas bausmes – baudas, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ nuostatas, tai yra bausmės (baudos) dydį apskaičiavo pagal minėto nutarimo redakciją, galiojančią nuo 2018 m. sausio 1 d. (bazinis bausmių ir nuobaudų dydis 50 Eur), kai tuo tarpu turėjo taikyti nusikalstamų veikų padarymo metu iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 37,66 Eur. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl nuteistajam R. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo dirbti valstybės tarnyboje netinkamos apimties ir turinio

3.18.       Apeliaciniame skunde prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistajam R. Ž., vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 682 straipsniu, kartu su bausme buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė 3 metus dirbti valstybės tarnyboje. Tačiau, prokuroro įsitikinimu, teismas neteisingai įvertino tai, jog nuteistasis R. Ž. nusikalstamas veikas padarė, būdamas valstybės tarnautoju, nes jis nusikalto ne būdamas valstybės tarnautoju, o eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, tai yra eidamas pareigas, kurios prilyginamos valstybės tarnautojo pareigoms (BK 230 straipsnio 3 dalis).

3.19.       Prokuroro nuomone, teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai skyrė nurodytam terminui teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, tačiau baudžiamojo poveikio priemone skirtus draudimus (ribojimus) pernelyg susiaurino. Teisės tam tikram laikotarpiui dirbti valstybės tarnyboje atėmimas nepadės pilnai įgyvendinti bausmės paskirties ir tikslų. Tai ypač aktualu, įvertinant tai, kad R. Ž., net ir priėmus jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, galėtų eiti buvusias ar panašias pareigas, tai yra galėtų eiti pareigas, kurios yra prilyginamos valstybės tarnautojo pareigoms.

3.20.       Skunde pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ net 99,88 procento visų akcijų priklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei. Bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje aukščiausias vadovaujamas pareigas užėmė nuteistasis R. Ž., yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, taip kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 punkte. Nuteistajam R. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dirbti valstybės tarnyboje visiškai nepadės įgyvendinti bausmės paskirties, nes tokia priemonė būtų taikoma tik ketinančiam dirbti valstybės tarnyboje. Tuo tarpu R. Ž. nedirbo valstybės tarnyboje nei darydamas nusikalstamas veikas (korupcinio pobūdžio), nei bylos nagrinėjimo metu. Dėl to manoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pakeičiant nuteistajam R. Ž. baudžiamojo poveikio priemone paskirto draudimo (atimta teisė 3 metus dirbti valstybės tarnyboje) turinį plečiamąja prasme – paskiriant teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą valstybės ar savivaldybių įmonėse, kituose valstybės ar savivaldybių kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse taip pat valstybės tarnyboje 3 metus atėmimą.

4.       Nuteistojo R. Ž. apeliaciniame skunde prašoma pakeisti 2020 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir paskirti nuteistajam R. Ž. švelnesnę bausmę – sumažinant paskirtos baudos dydį; taikyti MGL dydį, galiojusį nusikalstamų veikų padarymo momentu, bei įpareigoti baudą sumokėti per 3 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4.1.       Apeliantas, skųsdamas teismo nuosprendį dėl bausmės (baudos dydžio ir baudos sumokėjimo termino), nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl baudos dydžio nepagrįstas ir neteisėtas, teismo paskirta bauda yra pernelyg griežta, neteisingai paskaičiuotas MGL dydis, bausmė paskirta, neatsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias bei kitas aplinkybes, neatitinka baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties bei neproporcinga padarytoms veikoms, paskirta pažeidžiant BK 54 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies nuostatas.

4.2.       Apelianto vertinimu, nuosprendžiu paskirta bausmė ir jame nurodyti jos skyrimo motyvai formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo normų reikalavimus, tačiau baudos dydis buvo parinktas, teismui pilnai neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, taip pat pilnai neįsigilinus į kaltinamojo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Todėl skiriant bausmę buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o paskirtoji bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo bei humanizmo principams ir ji negali būti vertinama kaip teisinga.

4.3.       Apeliaciniame skunde aptardamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, apeliantas nurodo, kad baudžiamojo proceso metu negali būti keliamas tikslas bet kokiomis priemonėmis ir būdais apkaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu ir paskirti kuo griežtesnę bausmę. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta ir teisinga sankcija. 

4.4.       Pasak apelianto, nors pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad jis 2019 m. rugsėjo 19 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 514,67 Eur ir taip atlygino turtinę žalą bendrovei, tačiau lengvinanti aplinkybė, jog jis savo noru atlygino žalą, buvo nepakankamai įvertinta. Apeliantas mano, kad ši lengvinanti aplinkybė turi ypatingos reikšmės ir turėjo būti įvertinama (akcentuojamas ir į kasacinės instancijos teismo pateiktas išaiškinimas, kad juo anksčiau kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, tuo daugiau reikšmės tai turi skiriant bausmę (kasacinė teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-287/2009). Nors teismas pripažino, jog egzistuoja dvi lengvinančios aplinkybės, t. y. kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, bei savanoriškas žalos atlyginimas bendrovei, taip pat nurodė, kad gauta nauda ir gauto kyšio suma nebuvo itin didelė, atsižvelgiant ir į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jis turėjo galimybę BK 54 straipsnio pagrindu skirti švelnesnę bausmę. Tačiau, apelianto nuomone, tai nebuvo padaryta, o jam paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Apeliantas remiasi kasacinės instancijos teismo išaiškinimu, kad BK 54 straipsnio 3 dalies normos taikymui nebūtinas reikalavimas nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (kasacinė teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-689/2019); BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013 ir kt.). Baudžiamojo įstatymo normai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 348/2013).

4.5.       Be to, apelianto įsitikinimu, teismas, paskirdamas 456 MGL dydžio baudą (22 800 Eur), neteisingai skaičiavo MGL dydį (skaičiavo 50 Eur). Inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. pradžios, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2017 m. gruodžio 15 d., kai MGL dydis buvo 38 Eur. Teismas, skaičiuodamas MGL dydį, galiojusį nuo 2018 m. sausio 1 d., pasunkino jo padėtį, tai prieštarauja BK 3 straipsnio 3 daliai. Tokios pozicijos dėl MGL dydžio laikėsi ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras, kuris baigiamojoje kalboje prašė paskirtą baudą skaičiuoti, taikant MGL dydį –38 Eur.

4.6.       Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismo sprendimu jis buvo įpareigotas baudą sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Toks įpareigojimas yra neįvykdomas, jį sužlugdytų finansiškai, jis būtų priverstas parduoti nekilnojamąjį turtą, galbūt net bankrutuoti, nes ilgą laiką buvo bedarbis, šiuo metu pajamos nedidelės, todėl toks įpareigojimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Prašo nustatyti 3 metų terminą paskirtai baudai sumokėti.

5.       Nuteistojo E. Č. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliaciniame skunde prašoma pakeisti 2020 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria E. Č. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, panaikinti, E. Č., padariusį šias nusikalstamas veikas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoti laiduotojo A. M. atsakomybei pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka be užstato ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Netenkinus šio prašymo, sumažinti teismo paskirtą baudą.

5.1.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, todėl netinkamai išsprendė E. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir atidavimo pagal laidavimą klausimą, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas dėl E. Č. baudžiamosios atsakomybės.

5.2.       Byloje teismas, netenkindamas pateikto prašymo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti E. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savo sprendimą argumentavo kasacinio teismo jurisprudencija, kad, net ir esant visoms šioje normoje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tačiau teismas, analizuodamas vieną iš BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų privalomų sąlygų taikyti šio straipsnio nuostatas – visišką kaltės pripažinimą, kaip būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių vertino paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą bei padarė visiškai prieštaringas išvadas, nei nustatytos šios bylos aplinkybės.

5.3.       Teismas, motyvuodamas sprendimą parinkti E. Č. beveik visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, akivaizdžiai konstatavo, kad E. Č. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą (t. y. nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 punkte numatytas sąlygas). Tačiau teismas, vertindamas galimybę taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir motyvuodamas laidavimo instituto netaikymą E. Č., nurodė, kad jo parodymai dėl kaltės nebuvo nuoseklūs, vienodi, o dalyje parodymų jis nėra pripažinęs kaltės, kad savo kaltę pripažino tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, kad, paaiškėjus nusikaltimų padarymui, ėmėsi priemonių nepagrįsto apmokėjimo susigrąžinimui iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir padaryto nusikaltimo nuslėpimui. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad prisipažinimas ir aktyvi atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų.

5.4.       Nuteistojo gynėjas nurodo, kad E. Č., nors pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje savo kaltės nepripažino, nagrinėjant bylą teisme, paaiškino, kad sulaikymo metu blogai jautėsi dėl peršalimo ir dėl atliktos kratos metu patirto streso, todėl pirmos apklausos metu davė tikrovės neatitinkančius parodymus. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nei E. Č., nei jo gynėjas nebuvo supažindinti su ikiteisminio tyrimo bylos duomenimis ir net neprašė leisti su jais susipažinti, todėl iki pat susipažinimo su jau baigto ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga negalėjo žinoti, kiek ir kokius duomenis surinko pareigūnai. Dėl šios priežasties apeliantas teismo teiginį, kad nuteistasis neva prisipažino tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, laiko neatitinkančiu tikrovės.

5.5.       Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų pinigų susigrąžinimo – dar ikiteisminio tyrimo metu E. Č. paaiškino, kad po pareigūnų apsilankymo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kai M. Š. pasakė, jog per klaidą „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje ir sąskaitoje faktūroje įrašytus betonavimo darbus priskyrė (duomenys neskelbtini) objektui, jis (E. Č.) pradėjo domėtis, ar šie darbai realiai tame objekte atlikti, išsiaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu visai neatliko, todėl nusprendė susigrąžinti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtus pinigus. M. Š. padavė jau parengtą 2018 m. vasario 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pinigų grąžinimo“, kuriame jis pasirašė, tačiau jokių veiksmų dėl pinigų grąžinimo nesiėmė. Dėl šios priežasties teigia, kad teismo teiginys, jog tokiu būdu neva buvo bandoma nuslėpti padarytą nusikaltimą, neatitinka tikrovės. Skunde pažymima, kad net ir tuo atveju, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sugrąžinusi pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, nusikaltimas nebūtų nuslėptas. Apelianto manymu, šie veiksmai buvo pernelyg sureikšminti tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek bylą nagrinėjusio teismo. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai realiai neatliko dokumentuose įrašytų vandentiekio kamerų betoninių pagrindų įrengimo (duomenys neskelbtini) darbų, taip pat jokių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu neatliko. Tokiu būdu, apeliantas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nepagrįstas ir tai pastarosios įmonės vadovas puikiai suvokė. Todėl pinigų grąžinimas bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų pareikalavimas iš asmens, kuriam realiai buvo suteiktos paslaugos, t. y. R. Ž., būtų logiškas žingsnis.

5.6.       Taip pat skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje nieko konkretaus nenurodė apie E. Č. požiūrį į savo padarytas nusikalstamas veikas, tačiau spręsdamas dėl galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, deklaratyviai pažymėjo, kad jo aktyvi atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų sąlygų. Pasak apelianto, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu E. Č. apgailestavo dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, jas vertino neigiamai, atlygino padarytą žalą. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad kaltinamasis elgėsi nenuoširdžiai. Tokiu būdu teismas, pripažindamas šią aplinkybę lengvinančia jo atsakomybę ir tuo pačiu vertindamas ją, kaip neatitinkančią BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, padarė prieštaringas išvadas ir buvo nenuoseklus.

5.7.       Šių aplinkybių kontekste gynėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad baudžiamoji byla teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis). Šį faktą sąlygojo aplinkybė, jog teismas pripažino, kad abu kaltininkai, taip pat ir E. Č., prisipažino esantys kalti. Pasirinkęs tokį įrodymų tyrimo būdą, teismas pripažino, kad kaltinamųjų parodymai yra teisingi, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. E. Č. kaltės pripažinimas padėjo teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ir bylai svarbias aplinkybes, o taip pat ir teismui išnagrinėti bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be to, vadovaudamasis BK 641 straipsniu, teismas paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, šios normos taikymą taip pat argumentuodamas aplinkybe, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Anot nuteistojo gynėjo, šios aplinkybės taip pat patvirtina teismo išvadų dėl E. Č. visiško kaltės pripažinimo prieštaringumą.

5.8.       Apelianto vertinimu, E. Č. situacija visiškai atitinka ir apeliaciniame skunde nurodytą teismų praktiką – jis pripažino esmines inkriminuotų veikų aplinkybes dar ikiteisminio tyrimo metu ir šiuos teisingus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307- 689/2019, 2K-81-895/2020 ir kt.), tuo pačiu pažymint ir tai, kad šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

5.9.       BK 40 straipsnio nuostatų netaikymą teismas argumentavo ir tuo, kad E. Č. padarė keturias tyčines, baigtas veikas (du apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus), kurios nebuvo atsitiktinės, padarytos siekiant naudos. Tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nepasisakė dėl to, kad visos E. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi. Šį faktą teismas pripažino rezoliucinėje dalyje, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrindamas pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taisykles – apėmimo būdu. Tokiu būdu teigiama, kad nei ši aplinkybė (apie nusikalstamų veikų daugetą), nei inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltės forma, nei stadija, nei motyvai, kaip nenumatyti BK 40 straipsnio taikymo sąlygose, nesudaro kliūties atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Padarytų nusikalstamų veikų sunkumo laipsnis taip pat yra aiškiai apibrėžtas BK 40 straipsnio 1 dalyje ir E. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos šį apibrėžimą atitinka. Teismo išvada apie tai, kad nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jokiais argumentais nepagrįsta. Nei anksčiau, nei po šių nusikalstamų veikų E. Č. nebuvo baustas už jokius teisės pažeidimus, todėl ši teismo išvada laikytina prielaida, kuria grįsti teismo išvadas draudžia įstatymas.

5.10.       Be šių aplinkybių nurodoma ir tai, kad, atsisakydamas taikyti BK 40 straipsnį, teismas pažymėjo, jog E. Č. yra savarankiška, brandi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių piramidę, profesinėje srityje užima vadovaujamas pareigas, gali daryti įtaką kitų žmonių elgesiui, jo gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus jau yra susiformavę ir jo tolimesnei elgesio korekcijai nereikia papildomo žmogaus (laiduotojo) įsikišimo, kontrolės ar priežiūros. Apelianto vertinimu, tokios teismo išvados yra deklaratyvios. Vadovaujantis tokia teismo logika, asmuo, užimantis vadovaujančias pareigas, niekuomet negalėtų būti atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą. Taip būtų pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, BPK 6 straipsnio 2 ir 3 dalys). Be to tai neatitiktų BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-895/2020). Šiuo aspektu esminę reikšmę turėtų lemti faktinės aplinkybės apie padarytą nusikalstamą veiką, apie kaltininko ir laiduotojo asmenines savybes, apie tai, kokią įtaką kaltininkui gali turėti laiduotojas. E. Č. pripažino, kad padarė klaidą ir dėl to labai gailisi. Prašymą perduoti pagal laidavimą pateikė A. M., kuris artimai bendrauja su E. Č., turi daug bendrų interesų, yra vyresnis už kaltininką, taip pat yra susiformavusi asmenybė, gana aukštas profesinėje srityje pareigas užimantis asmuo, galintis daryti įtaką kitų žmonių elgesiui, todėl jo įtaka E. Č. elgesiui gali būti pakankamai ženkli. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl galimo laiduotojo savybių, vadinasi teismui nekilo abejonių dėl pasitikėjimo juo. Tačiau teismas tik padarė formalią išvadą, kad E. Č. niekas negali daryti teigiamos įtakos, detaliau nevertino kuo gali pasireikšti A. M. teigiama įtaka, kokių veiksmų jis gali imtis, kad padėtų kaltininkui suprasti savo klaidas, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nepaisant to, kad kaltininkas yra savarankiška, brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus yra susiformavę.

5.11.       Apelianto nuomone, šioje situacijoje svarbu yra ir tai, kad baudžiamojoje byloje nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo atleista UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje portalo (duomenys neskelbtini) duomenimis dirba 89 darbuotojai, generalinė direktorė A. M.. Ji 10 metų vyresnė už A. Č., taip pat vadovauja didelei įmonei, tačiau, vadovaujantis skundžiamo nuosprendžio logika, laikytina nebrandžia asmenybe, kurios korekcijai reikia laiduotojo įsikišimo. Tokią situaciją apeliantas laiko ne kuo kitu, o dvigubų standartų taikymu.

5.12.       Skundžiamame nuosprendyje taip pat konstatuota, kad nusikalstamų veikų iniciatoriumi buvo R. Ž.. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, E. Č. nusikalstamas veikas padarė iš esmės išprovokuotas R. Ž.. Iš E. Č. parodymų, kuriais nuosprendyje teismas vadovavosi, taip pat matyti, kad jis nebuvo nusikalstamų veikų iniciatoriumi, jas darė tikėdamasis nesugadinti santykių su R. Ž., išvengti dirbtinių kliūčių vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Ž. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas sutartis, kad būtent šis kaltinamasis pasiūlė PVM sąskaitoje faktūroje ir kituose dokumentuose vietoje R. Ž. užsakytų langų įrašyti „medienos gaminius“. Pažymima ir tai, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos bendrovėse „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra jokių duomenų, kad jų neteisingą turinį inicijavo E. Č.. Tokiu būdu, E. Č. nusikalstami veiksmai padaryti dėl R. Ž. prašymų, siekiant šio asmens palankumo E. Č..

5.13.       Teismas taip pat akcentavo, kad nusikalstamas veikas E. Č. padarė, siekdamas savanaudiškų tikslų, tačiau nuosprendyje nėra nurodyta, kokiu pagrindu ši išvada padaryta. Tokią išvadą teismas iš esmės preziumavo iš kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdžio. Tokiu būdu, vien tik remdamasis inkriminuotų nusikalstamų veikų faktu, teismas deklaratyviai konstatavo E. Č. siekį neteisėtai gauti pelno. Tačiau, jeigu ir būtų nustatytas toks kaltininko siekis, nei BK 40 straipsnio sąlygoms, nei teismų praktikai neprieštarauja, kad laidavimo nebūtų galima taikyti asmenims, padariusiems savanaudišką nusikaltimą.

5.14.       Nuosprendyje teismas teisingai nurodė E. Č. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Tačiau gynėjo skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. Č. niekada nebuvo baustas už jokius teisės pažeidimus, yra „(duomenys neskelbtini)“ klubo narys ir jame taip pat yra teigiamai charakterizuojamas. Tiek E. Č., tiek jo vadovaujama įmonė garsėja kaip mecenatai, t. y. užsiima nesavanaudiška veikla. Darbas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ yra pagrindinis kaltininko ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Šioje byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kad iš inkriminuotų nusikalstamų veikų E. Č. būtų gavęs kokį nors neteisėtą atlygį, ar kad būtų planavęs tokį gauti. Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir kaltininko asmenybę, nėra jokio pagrindo išvadai, kad E. Č. asmenybė būtų vertinama kaip linkusi daryti nusikalstamas veikas, kad iš jo ateityje galima tikėtis naujų nusikalstamų veikų. Tokiais atvejais ypač aktualu įvertinti ir baudžiamosios atsakomybės proporcingumą padarytai nusikalstamai veikai. Nuosprendyje nenurodyta, kad E. Č. padarytomis nusikalstamomis veikomis būtų padaryta kokia nors žymesnė žala visuomenės interesams, o konkreti turtinė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atlyginta.

5.15.       Neteisėtai kyšiui panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos sudarė nedidelę dalį iš šios bendrovės teisėtai gaunamų pajamų. Atsižvelgiant į E. Č. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pasekmes, į kaltininko asmenines savybes, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, nėra jokio pagrindo išvadai, kad apginti visuomenės ir valstybės interesus šiuo atveju galima, tik taikant baudžiamąją atsakomybę.

5.16.       Apeliaciniame skunde taip pat pažymima ir tai, kad teismas, skirdamas bausmes R. Ž., kurį pripažino nusikalstamų veikų iniciatoriumi, už sunkesnę (atsižvelgiant į sankcijas) nusikalstamą veiką (BK 225 straipsnio 1 dalį) paskyrė mažesnę bausmę – 480 MGL dydžio baudą, negu E. Č. už lengvesnę nusikalstamą veiką (BK 227 straipsnio 1 dalį) – 510 MGL. Tokiu būdu manoma, kad tuo teismas taip pat pažeidė proporcingumo principą. Todėl apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad E. Č. būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę, atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, gynėjo nuomone, jam bausmė turėtų būti sušvelninta. Vertinant subendrintos galutinai paskirtos bausmės dydį, santykinai didelės baudos (5 kartus viršijančios padarytos žalos ir kyšio dalyko vertę) paskyrimas yra neproporcingas kaltinamajam inkriminuotoms veikoms.

6.  Teismo posėdyje prokuroras prašė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti pilnai, nuteistojo E. Č. ir nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Nuteistasis E. Č. ir jo gynėjas bei nuteistojo R. Ž. gynėjas advokatas prašė nuteistojo ir nuteistojo gynėjo apeliacinius skundus patenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Kauno apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro, nuteistojo R. Ž. ir nuteistojo E. Č. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendis E. Č. atžvilgiu naikintinas ir toje dalyje priimtinas naujas nuosprendis – E. Č. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu, taip pat skundžiamas nuosprendis dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas, 4 punktas).

8.  Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina ją tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma pareiga teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

9. Nagrinėjamoje byloje nuteistieji R. Ž. ir E. Č. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų jų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių. Nuteistasis R. Ž. nesutinka su jam paskirta bausme, argumentuodamas, kad ji buvo netinkamai individualizuota ir yra per griežta, be to, teismas, nustatydamas bausmės – baudos dydį, taikė netinkamą MGL dydį. Nuteistasis E. Č. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jam negali būti taikomos BK 40 straipsnio nuostatos ir jis negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat nesutinka ir su paskirtosios bausmės dydžiu. Prokuroras ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistųjų baudžiamąją atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jie pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis, nurodydamas, kad jos viena vertus, yra per švelnios, kita vertus, nustatant jų dydį, pritaikytas netinkamas MGL dydis. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka ir su nuteistajam R. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo turiniu, prašydamas jį išplėsti.

9.  Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus. Baudžiamojoje byloje esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo, baudžiamojo įstatymo taikymo, kvalifikuojant nuteistųjų nusikalstamas veikas, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina, atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). 

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės

10.  Prokuroras apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos išvadą pripažinti nuteistųjų R. Ž. ir E. Č. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jie pripažino savo kaltę, padarę nusikalstamas veikas, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistųjų pozicijos viso baudžiamojo proceso metu kaitos ir nenuoseklumo, kai nuteistieji, tik teisminio nagrinėjimo metu, būdami susipažinę su byloje surinktais įrodymais ir siekdami palengvinti savo procesinę padėtį, pripažino kaltę, tačiau nerodė nuoširdaus gailesčio. Prokuroras atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį ir į tai, kad pats teismas nebuvo nuoseklus – pripažinęs šią nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, netaikė nuteistojo E. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, motyvuodamas, jog pastarasis, nors ir pripažino savo kaltę, dėl savo veiksmų nesigailėjo.

11. Su šiais prokuroro argumentais galima sutikti tik iš dalies. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas, vertindamas nuteistųjų poziciją dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo įvairiais aspektais, iš tiesų nebuvo nuoseklus. 

11.1. Nuosprendyje nurodyta, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis E. Č. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, jog pripažįsta kaltę dėl visų kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų ir gailisi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Ž. prašė finansinės pagalbos ir apmokėjimo, įsigyjant gaminius ir paslaugas (darbus). Jis (E. Č.) prašymą tenkino ir apmokėjo 5 635,33 Eur už darbus ir gaminius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o apmokėjimą įformino UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentacijoje, melagingai nurodęs duomenis apie gaminių ir paslaugų pirkimą. 

11.2. Taip pat teismas nuosprendyje nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. Ž. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, jog pripažįsta kaltę dėl visų kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų ir gailisi. Jis (R. Ž.) kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių E. Č., prašė finansinės pagalbos, apmokant gaminius ir paslaugas (darbus) jo privačiuose objektuose. Šis apmokėjo 5 635,33 Eur už darbus ir gaminius, gautus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, jis (R. Ž.) atlikti darbus prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, jie juos atliko, tačiau darbai nebuvo susiję su bendrovės veikla, darbuotojams buvo sumokėtas darbo užmokestis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų. Buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo nurodyti kiti darbai ir kitos medžiagos nei tos, kurios įsigytos, taip suklastojo dokumentus.

11.3. Atsižvelgęs į tokią kaltinamųjų poziciją, esant kitoms sąlygoms, pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimą atliko sutrumpintai. Iš to galima daryti išvadą, kad po kaltinamųjų apklausos, jiems pripažinus kaltę, nei vienam iš proceso dalyvių kaltinamųjų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Teismas BPK 291 straipsnio pagrindu BPK 290 straipsnio nustatyta tvarka ištyrė ir išanalizavo kaltinamojo E. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis detaliai nurodė veiksmus, kuriais buvo padarytos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, taip pat atskleidė jam žinomus kito kaltinamojo veiksmus, susijusius su nusikalstamų veikų padarymu. Nuteistųjų parodymus teismo posėdyje, o taip pat E. Č. parodymus ikiteisminio tyrimo metu pirmosios instancijos teismas gretino su duomenimis, užfiksuotais kituose įrodymų šaltiniuose – liudytojų parodymuose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, sekimo protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, kratos protokoluose, apžiūros protokoluose, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadose. Šios analizės pagrindu teismas priėjo prie išvados, jog yra pagrindas tikėti kaltinamųjų R. Ž. ir E. Č. teisme duotais parodymais, nes jie atitinka kitus bylos duomenis, liudytojų parodymus ir rašytinius bylos įrodymus. 

12.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nekartoja skundžiamame nuosprendyje teismo išdėstytų įrodymų dėl teismo nustatytų nuteistųjų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, kadangi, kaip minėta, apeliaciniuose skunduose neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktų įrodymų vertinimo analizę, dėl jos pasisako tiek, kiek tai susiję su prokuroro apeliaciniame skunde ginčijama teismo išvada, jog nuteistųjų baudžiamąją atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jie pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi.

13.  BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Vertinant kaltininko parodymus, be kita ko svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai padeda (prisideda) tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-231-495/2019).

14. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nuteistųjų R. Ž. ir E. Č. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Teismas įvertino, jog nuteistieji teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų apgailestavo, nurodė detalias nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais bylos įrodymais nustatytais duomenimis, tai suponavo galimybę išnagrinėti bylą, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bei prisidėjo prie operatyvaus ir tinkamo bylos išnagrinėjimo, o taip pat teisingo byloje nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių nustatymo. Be to, byloje nustatyta, kad nuteistasis E. Č. savo noru atlygino bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą (2019 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 461 (t.12, b. l.164).

15. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytų aplinkybių visuma sudarė pagrindą pripažinti nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nors prokuroras skunde motyvuoja, kad nuteistieji kaltę pripažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, o ikiteisminio tyrimo metu ją neigė arba atsisakė duoti parodymus, bei iš šios aplinkybės daro išvadą, jog R. Ž. ir E. Č. pripažino kaltę tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, su tokiu nuteistųjų pozicijos vertinimu sutikti nėra pagrindo.

15.1. Kaip minėta, teismų praktikoje aiškinama, jog kaltininkas gali pripažinti kaltę ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo. Todėl kaltininko kaltės pripažinimas, jau nagrinėjant bylą teisme iki nuosprendžio priėmimo, nesuponuoja vienareikšmės išvados, jog tokia asmens pozicija sąlygota byloje surinktų įrodymų visumos ir nesudaro pagrindo konstatuoti jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. 

15.2. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis E. Č. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino viso proceso metu jo parodymų kaitos priežastis – apklaustas sulaikymo dieną (2018  m. sausio 15 d. laikino sulaikymo protokolas, 2018  m. sausio 15 d. apklausos protokolas ( t. 12, b. l. 104-105, t. 12, b. l. 84-86)) dėl patirto šoko kaltės nepripažino; kitos apklausos metu (iš bylos medžiagos matyti, kad buvo apklaustas 2019 m. balandžio 26 d. (apklausos protokolas t. 12, b. l. 92)) dėl didelės apimties, sudėtingo ir neaiškaus pranešimo apie įtarimą pozicijos dėl kaltės neįvardino; vėlesnės apklausos metu (iš bylos medžiagos matyti, kad buvo apklaustas 2019 m. gegužės 15 d. (apklausos protokolas t. 12, b. l. 97-102)), būdamas gerai susipažinęs su įtarimu, kaltę pripažino pilnai ir davė detalius parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog iki minėtos apklausos jam ar jo gynėjui būtų buvę leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, todėl prokuroro argumentas, kad nuteistasis kaltę pripažino dėl surinktų įrodymų, laikytinas objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida.

15.3. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad nuteistasis R. Ž. apklaustas sulaikymo dieną (2018  m. sausio 15 d. nutarimas sulaikyti asmenį, 2018 m. sausio 15 d. apklausos protokolas (t. 12, b. l. 187, 176)) atsisakė duoti parodymus. Kitos apklausos metu (iš bylos medžiagos matyti, kad buvo apklaustas 2019 m. gegužės 17 d. (t. 12, b. l. b. l. 185)) dėl didelės apimties ir sudėtingo pranešimo apie įtarimą ir būtinybės pasiruošti apklausai jis pozicijos dėl kaltės neįvardino. Kaip minėta, teisminio bylos nagrinėjimo metu R. Ž. kaltę pripažino pilnai ir davė detalius parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Aplinkybę, kad R. Ž. baudžiamojoje byloje reikšti kaltinimai buvo sudėtingi, patvirtina ir tai, kad net baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras teikė teismui prašymą dėl kaltinimo perkvalifikavimo kaltinamajam R. Ž. (t.15, b. l. 91-101), kuriame nurodytą kaltinimą nuteistasis taip pat pilnai pripažino.

16. Minėti duomenys, negalint kvestionuoti kaltininko teisės laisvai rinktis gynybos taktiką, duoti paaiškinimus arba atsisakyti juos duoti, patvirtina, kad nuteistieji savo pozicija baudžiamojo proceso metu nesiekė klaidinti ar apsunkinti ikiteisminio tyrimo, priešingai – jų nurodytos priežastys gyvenimiškos ir logiškos, o teisme išsakytas visiškas kaltės pripažinimas ir gailestis dėl tokių veiksmų buvo išreikštas aiškiai ir paremtas detaliu nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių išdėstymu. Prokuroro argumentas dėl teismo išvados nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nepagrįstumo atmestinas.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo E. Č.

17.  Kaip minėta, prokuroro apeliaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo dėmesys pagrįstai atkreiptas į skundžiamo nuosprendžio išvadų nenuoseklumą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nuteistasis E. Č. dėl jam inkriminuotų kaltinimų kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi bei šią aplinkybę pripažinęs jo atsakomybę lengvinančia, šio nuteistojo poziciją vertino kitaip, svarstydamas galimybę jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

17.1. Teismas, analizuodamas BK 40 straipsnyje numatytus pagrindus, nurodė, kad šio straipsnio nuostatos E. Č. negali būti taikomos, nes jo prisipažinimas ir aktyvi atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų. Teismas įvertino, kad jis padarė kelias nusikalstamas veikas, jos yra tyčinės, baigtos, nebuvo atsitiktinės, padarytos siekiant naudos, o du nusikaltimai yra apysunkiai. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistojo parodymų kaitą proceso metu – nustatė, kad jo parodymai dėl kaltės nebuvo nuoseklūs, vienodi, o dalyje parodymų jis nėra pripažinęs kaltės ir kaltę pripažino tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų; paaiškėjus nusikaltimams, ėmėsi priemonių nepagrįstam apmokėjimui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) susigrąžinti ir tuo nuslėpti padarytą nusikaltimą.

17.2. Taip pat teismas padarė išvadą, jog E. Č., kaip savarankiškai, brandžiai asmenybei, turinčiai didelę gyvenimišką patirtį ir susiformavusią asmeninių vertybių sistemą, profesinėje srityje užimančiam vadovaujamas pareigas, laiduotojo kontrolė ar priežiūra neturės reikšmingos įtakos, nekoreguos jo elgesio, susilaikant nuo nusikalstamų veikų darymo. Todėl teismas sprendė, kad tik bausmės nuteistajam paskyrimas sudarys prielaidas pasiekti įstatyme numatytų tikslų

18. Nuteistojo E. Č. gynėjas, apeliaciniame skunde atkreipdamas teisėjų kolegijos dėmesį į teismo pozicijos nenuoseklumą, nesutinka su šiomis teismo išvadomis, pažymi, kad nuteistasis pilnai atitinka BK 40 straipsnyje nustatytas sąlygas, o prašomas paskirti laiduotoju A. M. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, nors teismas to neanalizavo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie nuteistojo gynėjo skundo argumentai yra pagrįsti.

19. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

20. Patikrinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų nebuvimo ir tuo pagrindu BK 40 straipsnio nuostatų netaikymo E. Č., netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir dėl to neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismo išvada, jog nėra visų sąlygų taikyti E. Č. BK40 straipsnio nuostatų, nepagrįsta, neatitinka bylos aplinkybių, baudžiamajame įstatyme numatytų atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą reglamentuojančių normų ir teismų praktikoje suformuotų reikalavimų.

21. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad E. Č. prisipažinimas ir aktyvi atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų. Kaip minėta, teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nuteistųjų parodymų pagrindu sprendė, kad jų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, nekelia abejonių, tai leido teismui nagrinėti baudžiamąją bylą BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BPK 273 straipsnio taikymas, atitikus visas sąlygas, besąlygiškai nesuponuoja BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atitikimo, nes pastarojo taikymui keliami didesni reikalavimai – ne tik kaltininko prisipažinimas kaltu, bet ir kritiškas savo veiksmų vertinimas, nuoširdus gailėjimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122-699/2018, Nr. 2K-184-697/2019). Minėtų sąlygų konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, be to, gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-511-693/2015).??? 

22. Skundžiamo teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nuteistieji, pripažinę savo kaltę ir pilnai atskleidę padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, taip pat išsakė savo požiūrį į savo padarytus nusikalstamus veiksmus – nurodė, kad dėl jų nuoširdžiai gailisi. Šios nuteistųjų pozicijos pagrindu, kaip argumentuota aukščiau, teismas pagrįstai nustatė jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visišką kaltės pripažinimą ir gailestį, padarius nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis E. Č. pilnai atlygino bendrovei padarytą žalą.

23. Nors teismas šiuo aspektu vertino nuteistojo E. Č. parodymų kaitą proceso metu – nurodė, kad jo parodymai dėl kaltės nebuvo nuoseklūs, vienodi, o dalyje parodymų jis kaltės nepripažino, kituose kaltę pripažino tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai prieštarauja aukščiau šiame procesiniame sprendime patikrintai ir pripažintinai pagrįsta apygardos teismo išvadai dėl nustatytos E. Č. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Faktas dėl E. Č. veiksmų, kai jis, paaiškėjus nusikaltimų padarymui, ėmėsi priemonių nepagrįstam apmokėjimui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) susigrąžinti, jo paties paaiškintas, kaip sąžiningas suklydimas, negali būti aiškinamas siekiu nuslėpti padarytą nusikaltimą, o tuo pačiu esmingai bloginti nuteistojo teisinę padėtį, esant aptartai jo pozicijai dėl kaltės.

24. Nuosprendyje nurodyti argumentai dėl E. Č. nusikalstamų veiksmų apimties – padarytos kelios tyčinės, baigtos nusikalstamos veikos, neatsitiktinės, padarytos siekiant naudos, o du nusikaltimai yra apysunkiai, nepaneigia sąlygos, nurodytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte – kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Šios nusikalstamos veikos yra padarytos idealiąja sutaptimi, tai pagal suformuotą teismų praktiką sudaro prielaidas, esant kitoms sąlygoms, taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad veikos nėra atsitiktinės, o padarytos siekiant naudos, šių prielaidų nepaneigia. Be to, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad E. Č. anksčiau nebuvo teistas, duomenų apie administracinius teisės nusižengimus byloje nėra, nusikaltimų iniciatorius buvo kitas nuteistasis R. Ž..

25. Taip pat teismas įvertino nuteistojo asmenybę ir padarė išvadą, kad jo vertybinės orientacijos dėl amžiaus, gyvenimiškos patirties, einamų vadovaujamų pareigų yra susiformavusios ir negalės būti koreguojamos laiduotojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, spręsdamas dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės, nepagrįstai sureikšmino nuteistojo amžių, gyvenimišką patirtį, einamas pareigas, visiškai nepasisakęs dėl asmens, prašomo skirti laiduotoju, A. M. savybių, teismo pasitikėjimo juo ir jo galimybių koreguoti nuteistojo E. Č. elgesį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nustatytos E. Č. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, nusikalstamus veiksmus iniciavus R. Ž., E. Č. parodymai, išsamiai nurodant savo ir bendrininko veiksmus, jo nuoširdi atgaila, kurią jis išreiškė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kritiškas savo veiksmų vertinimas, išsakytas požiūris į juos, apgailestavimas dėl prarasto pasitikėjimo juo tiek kaip asmeniu, tiek kaip bendrovės vadovu, siekis ateityje nusikalstamų veikų nedaryti, patvirtina, kad E. Č. nusikalstami veiksmai nebuvo dėsningai nulemti jo susiformavusios antiįstatymiškų vertybių sistemos, o daugiau atsitiktiniai, susiklosčius atitinkamai situacijai. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia prieiti prie išvados, kad teismo pasitikėjimo vertas ir E. Č. autoritetą turintis asmuo gali keisti jo vertybines nuostatas, daryti jam teigiamą įtaką, kad jis laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

26. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018 ir kt.), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-186-942/2018).  

27.  Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas prašymą perduoti pagal laidavimą pateikęs A. M. nurodė, kad jis yra ilgametis E. Č. draugas, su juo nuolat bendrauja daug ir artimai, turi su kaltininku daug bendrų interesų, yra už jį vyresnis, taip pat yra susiformavusi asmenybė, daug pasiekęs profesinėje srityje, gana aukštas pareigas užimantis asmuo, galintis daryti įtaką kitų žmonių elgesiui. A. M. taip pat nurodė, jog jis anksčiau neteistas, buvo baustas administracine tvarka vieną kartą 15 Eur bauda už greičio viršijimą, yra gydytojas (duomenys neskelbtini), dirba dviejose darbovietėse – (duomenys neskelbtini) klinikoje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklauso (duomenys neskelbtini) draugijai. Iš pastarosios pateiktos charakteristikos matyti, kad A. M. (duomenys neskelbtini) metais buvo (duomenys neskelbtini) draugijos prezidentas, pasižymi geriausiomis žmogiškomis savybėmis – nuoširdus, sąžiningas, besilaikantis duoto žodžio, vertinamas kolegų ir pacientų, visada padedantis asmenims, kuriems reikia pagalbos, sugebantis įkvėpti bendram tikslui, yra (duomenys neskelbtini) pradininkas Baltijos šalyse, atliekantis sudėtingiausias akių operacijas, išugdęs ne vieną žinomą šios srities chirurgą. Nurodytos A. M. asmeninės savybės, jo padėtis, gyvenimiška patirtis ir bendravimo su E. Č. pobūdis leidžia prieiti prie išvados, kad A. M. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir jo teigiama įtaka E. Č. elgesiui gali būti pakankamai svari. Nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl galimo laiduotojo savybių, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl pasitikėjimo juo. Todėl spręstina, kad teismo išvada, jog E. Č. kaip savarankiškai, brandžiai asmenybei, kurios gyvenimiškų vertybių sistema yra susiformavusi,  niekas negali daryti teigiamos įtakos, nepagrįsta detalesne galimo laiduotojo įtakos kaltininkui padėti suprasti savo klaidas, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, analize.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52- 648/2017). Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-329/2013).

29. Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo netaikyti E. Č. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų tinkamai nemotyvavo ir byloje nustatytomis aplinkybėmis nepatvirtino. Priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai, baudžiamojoje byloje nustatytos ir aukščiau išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad tiek nustatytos formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laidavimo taikymo sąlygos, tiek prašymas perduoti asmenį pagal laidavimą pateiktas teismo pasitikėjimo verto asmens, kuris pagal asmenines savybes, gyvenimišką patirtį, bendravimo su E. Č. pobūdį darys jam teigiamą įtaką, kad pastarasis nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis E. Č. atžvilgiu naikintinas, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį  laiduotojo A. M. atsakomybėn, baudžiamoji byla E. Č. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas). 

29.1. Kadangi idealiąja sutaptimi padarytos keturios tyčinės nusikalstamos veikos, iš kurių du apysunkiai nusikaltimai, po jų įvykdymo praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį E. Č. jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas artimas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam laidavimo termino minimumui – 1 metai ir 6 mėnesiai. Laidavimas skirtinas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).

29.2.Laiduotojui A. M. išaiškintina jo teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei jis atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl E. Č. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).

29.3. Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės E. Č. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl nuteistajam R. Ž. paskirtosios bausmės

30. Nuteistasis R. Ž. nesutinka su jam paskirtomis bausmėmis ir subendrinta bausme, argumentuodamas, kad ji buvo netinkamai individualizuota ir yra per griežta, be to, teismas, nustatydamas bausmės – baudos dydį, taikė netinkamą MGL dydį. Prokuroras skunde taip pat nesutinka su nuteistajam R. Ž. paskirtomis bausmėmis, nurodydamas, kad jos viena vertus, yra per švelnios, kita vertus, nustatant jų dydį, pritaikytas netinkamas MGL dydis.

31. Su šiais skundų argumentais sutikti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nurodytus bausmės nuteistajam skyrimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir paskyrė bausmės paskirčiai neprieštaraujančią bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (švelninti ar griežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu,  R. Ž. paskirta bausmė nėra nei aiškiai per švelni, nei aiškiai per griežta, todėl ją keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

32. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. Ž., atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis R. Ž. padarė už kelis tyčinius baigtus nusikaltimus (nusikaltimas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, yra sunkus, nusikaltimai, numatyti BK 225 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, yra apysunkiai, nusikaltimai, numatyti BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkūs). Kaip nustatyta byloje, jis buvo nusikalstamų veikų iniciatorius. Įvertinta ir tai, kad nuteistasis R. Ž. anksčiau nebuvo teistas, teisiamas pirmą kartą, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dirba, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą ir jo socialiniai ryšiai yra tvirti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino ir tai, kad kyšininkavimo atveju gauta nauda ir gauto kyšio suma sąlyginai nebuvo didelė. Įvertinta ir aplinkybė, kad nuteistasis savo noru atlygino bendrovei padarytą žalą, pripažįstant ją nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat tokia laikant aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. R. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

32. Nuteistasis, skunde analizuodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies normą ir skirti jam švelnesnę bausmę. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu ir šio straipsnio taikymui nebūtinas reikalavimas nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-382/2012, Nr.  2K-348/2013, Nr. 2K-24-689/2019), jis nurodo, jog šių aplinkybių visuma buvo neįvertinta ar įvertinta nepakankamai. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas parinkta BK straipsnių, numatančių baudžiamąją atsakomybę už jas, sankcijose numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, o baudų dydis paskirtas BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytose ribose, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis taisyklėmis. Kadangi baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nenurodomas, jį nustato teismas, skirdamas bausmę ir remdamasis BK 47 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinti maksimalūs baudų dydžiai pagal padarytų nusikalstamų veikų sunkumą. Tik teismo prerogatyva yra spręsti, kokia bausmė (įvertinus visus bausmės skyrimo kriterijus, bausmės paskirtį, teisingumo principo įgyvendinimą, skiriant bausmę ir kt.) konkrečiu atveju turi būti paskirta. Nagrinėjamoje byloje nuteistajam paskirtos mažesnės, nei minėtame straipsnyje numatyti bausmių vidurkiai, bausmės. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas į visas byloje nustatytas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes atsižvelgė. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, jog jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą, skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas šią aplinkybę vertino kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo šią ir kitas aplinkybes vertinti pakartotinai, kaip pagrindą spręsti dėl paskirtosios bausmės neteisingumo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas paskirtąsias bausmes, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, parinko nuteistajam palankesnius apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdus. Todėl nuteistajam R. Ž. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, o taip pat galutinės subendrinta bausmė nelaikytinos pernelyg griežtomis ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jas dar labiau švelninti.

34. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistajam R. Ž. paskirtosios bausmės yra pernelyg švelnios, nes tik nežymiai viršija minimalią bausmių ribą, neužtikrina bausmių tikslų atgrasyti nuo naujų nusikaltimų darymo įgyvendinimo. Kaip minėta, nuteistajam R. Ž. paskirtos mažesnės, nei minėtame straipsnyje numatyti bausmių vidurkiai, tačiau reikšmingai viršijančios minimalią bausmių ribą bausmės. Nustatant jų dydį, atsižvelgta į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, neteikiant nei vienam iš jų prioritetinės reikšmės. Paminėtina ir tai, kad, teisėjų kolegijai atmetus prokuroro argumentą dėl nepagrįstai pripažintos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir dėl to nėra pagrindo spręsti, kad nuteistajam pirmosios instancijos teismas paskyrė per švelnias bausmes. Nors prokuroras skunde vertina, kad paskirta subendrinta ir 1/3 sumažinta bausmė – bauda tik keletą kartų viršytų perduoto (priimto) kyšio vertę, o tai vienareikšmiškai neatgraso nuo panašių savo pobūdžiu nusikalstamų veikų darymo ateityje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam paskirtos subendrintos bausmės mažinimas 1/3 atitinka BK 641 straipsnyje numatytas sąlygas, ko neginčija ir pats prokuroras, todėl jau sumažintos bausmės vertinimas, kaip neatitinkančios bausmės tikslų, yra nepagrįstas.

35. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam R. Ž. paskirtas bausmes, tinkamai nustatė pusiausvyrą tarp tikslo kaltininką nubausti ir kitų bausmės paskirčių, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistajam taikomas baudžiamasis poveikis yra adekvatus ir proporcingas jo įvykdytoms nusikalstamoms veikoms, atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus. Tiek nuteistojo, tiek prokuroro apeliacinių skundų argumentai, susiję su paskirtų bausmių dydžio neteisingumu, pripažintini nepagrįstais.

36. Bausmių nuteistajam R. Ž. skyrimo pagrįstumo kontekste nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinių skundų argumentais dėl taikyto neteisingo MGL dydžio. Pagal BK 3 straipsnio nuostatas veikos nusikalstamumą ir asmens baustumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, taigi ir minimalaus gyvenimo lygio (MGL), kuriuo apibrėžiama skirtina bausmė – bauda, dydis taikomas tas, kuris galiojo nusikaltimų padarymo metu. Kaip matyti iš skundžiamu nuosprendžiu nustatytų R. Ž. įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybių, tęstiniai nusikaltimai padaryti laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio pradžios iki 2018 m. gruodžio 15 d. (nusikaltimas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, baigtas 2018 m. gruodžio 15 d., nusikaltimas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, baigtas 2018 m. rugsėjo 15 d., nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, baigtas 2018 m. sausio 8 d., nusikaltimai, numatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, baigti 2018 m. sausio 31 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d., patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas, parinkęs bausmės rūšį – baudą, pagrįstai ją apskaičiavo, taikant nusikaltimų padarymo metu, t.y. nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (50 Eur).

37. Nuteistojo R. Ž. prašymas padidinti laiko tarpą, per kurį jis įpareigotas sumokėti jam paskirtą bausmę – baudą, atsižvelgiant į bausmės dydį ir nuteistojo turtinę padėtį, pagrįstas. Nustatytina, kad R. Ž. jam paskirtą bausmę – baudą turi sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl nuteistajam R. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo dirbti valstybės tarnyboje netinkamos apimties ir turinio

38. Apeliaciniame skunde prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistajam R. Ž., vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 682 straipsniu, kartu su bausme buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė 3 metus dirbti valstybės tarnyboje. Tačiau, prokuroro įsitikinimu, teismas neteisingai įvertino tai, jog nuteistasis R. Ž. nusikalstamas veikas padarė, būdamas valstybės tarnautoju, nes jis nusikalto ne būdamas valstybės tarnautoju, o eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, tai yra eidamas pareigas, kurios prilyginamos valstybės tarnautojo pareigoms (BK 230 straipsnio 3 dalis).

39. Todėl, prokuroro įsitikinimu, teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai paskyrė nurodytam terminui teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, tačiau baudžiamojo poveikio priemone skirtus draudimus (ribojimus) pernelyg susiaurino. Teisės tam tikram laikotarpiui dirbti valstybės tarnyboje atėmimas nepadės pilnai įgyvendinti bausmės paskirties ir tikslų, nes R. Ž., net ir taikant jam minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, galėtų eiti buvusias ar panašias pareigas, tai yra galėtų eiti pareigas, kurios yra prilyginamos valstybės tarnautojo pareigoms.

40. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo šią skundžiamo nuosprendį dalį pakeisti ir praplėsti šios taikomos nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės turinį, nustatant, kad R. Ž. negalėtų jam nustatytu terminu dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse. Teisėjų kolegija su minėtu prokuroro skundo argumentu sutinka. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas kaltu ir nuteisdamas nuteistąjį R. Ž. už padarytas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68² straipsnyje, t. y. teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą.

41. BK 68² straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472) numatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, jog asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo tikslas yra atimti arba apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, susijusias su kaltininko profesija tuo atveju, kai būtent profesiniai įgūdžiai, darbo vieta tiesiogiai lėmė sąlygas asmeniui nusikalsti. Taigi ši baudžiamojo poveikio priemonė skirta įgyvendinti vieną iš pagrindinių tokio pobūdžio priemonių tikslų – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos.

42. Įvertinus tai, jog R. Ž. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, eidamas savo tiesiogines pareigas, t. y. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, sutiktina, kad nuteistajam pagrįstai buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68² straipsnyje, padėsianti įgyvendinti tiek bausmės paskirtį, tiek užtikrinti pakartotinio nusikalstamo elgesio prevenciją.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokuroro skundo argumentus, pažymi, kad pagal CK 2.34 straipsnio nuostatas, juridiniai asmenys yra skirstomi į viešuosius ir privačiuosius asmenis. Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). Be to, viešojo juridinio asmens dalyviai neturi teisės gauti iš to pelno. Tuo tarpu, privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius jų steigėjų interesus, t. y. bet kokia materiali nauda (pelno dalis, turto prieaugio gavimas), kurią gauna ar siekia gauti tiek juridinio asmens dalyviai, steigėjai, tiek juridinio asmens organų dalyviai.

44. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio nuostatomis matyti, kad savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Be to, iš šio įstatymo nuostatų matyti ir tai, kad savivaldybė siekdama didinti pelną, pajamas, turtą ir pan., gali savo įmonę pertvarkyti į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, kuri tampa privačiu juridiniu asmeniu bei veikia tokiais pačiais pagrindais kaip ir kiti privatieji juridiniai asmenys. Todėl akivaizdu, kad nepriklausomai nuo to, jog šią akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę valdo savivaldybė (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalis) ir yra visų akcijų savininkė, tokia bendrovė įgyja privataus juridinio asmens statusą.

45. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdo ir visų akcijų savininkė yra (duomenys neskelbtini) savivaldybė, bendrovė turi ne viešojo juridinio asmens, o privataus juridinio asmens statusą. R. Ž., dirbdamas minėtos bendrovės direktoriumi, pagal užimamas pareigas buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, būtina praplėsti pirmosios instancijos teismo nuteistajam pagrįstai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68² straipsnyje, turinį, nustatant, kad R. Ž. negalėtų jam nustatytu terminu dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse arba valstybės tarnyboje. Nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

     n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio dalį, kuria E. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį subendrinta 510 MGL dydžio (25 500 Eur) bauda, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį. 

E. Č., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį A. M. a. k.  (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato. Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą. 

E. Č. baudžiamąją bylą nutraukti.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. Č. ir laiduotojui A. M. išaiškinti, kad pagal BK 40 str. 6 d., 7 d., 8 d.:

–       laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

–       jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

–       jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

E. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo R. Ž. pakeisti. Vadovaujantis  BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 682 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti ar eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą valstybės ar savivaldybių įmonėse, kituose valstybės ar savivaldybių kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse, taip pat valstybės tarnyboje 3 (trejiems) metams.

Nuosprendžio dalį dėl nuteistajam R. Ž. paskirtos bausmės – baudos sumokėjimo termino pakeisti. Įpareigoti nuteistąjį R. Ž. nuosprendžiu jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę – 456 MGL dydžio (22 800 Eur) baudą sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.       

Teisėjai        Marius Bajoras

        Jolanta Čepukėnienė

        Justas Namavičius