Civilinė byla Nr. e2-16283-1104/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24270-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 19 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viskas jam“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

1. ieškovė UAB „Juris LT“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Viskas jam“ (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 644,84 Eur skolos, 20,31 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, taip pat procesines palūkanas – 10,15 proc. nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, kuras sudaro 23 Eur žyminis mokestis bei 242 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti.

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2025 m. liepos 29 d. ieškovė ir UAB „Prike Lietuva“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip naujasis kreditorius perėmė, o atitinkamai UAB „Prike Lietuva“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Viskas jam“. Ieškovė, naujasis kreditorius UAB „Juris LT“, išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą.

3. Ieškovė nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „Prike Lietuva“ sudarė su atsakove 2021 m. rugsėjo 28 d. Ilgalaikę didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis) pagal kurią pardavė atsakovei prekes ir išrašė PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui. Atsakovė pretenzijų dėl prekių kokybės ir/ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų-faktūrų kaip išrašytų be pagrindo negrąžino, tačiau su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Esant atsakovės įsiskolinimui, pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovę. Remiantis naujojo kreditoriaus/ieškovės 2025 m. liepos 30 d. pranešimo atsakovei duomenimis, atsakovė yra skolinga ieškovei 644,84 Eur pagrindinės skolos bei 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, kurių ieškovė, pagal suformuotą teismų praktiką, neturi įrodinėti. Remiantis sutarties 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsakovė įsipareigojo sumokėti už prekes per 21 kalendorinę dieną nuo prekių perdavimo dienos, o pagal sutarties 7 straipsnio 1 dalį – pradelsusi atsiskaityti, atsakovė įsipareigojo sumokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės delspinigius, pagal pradelstas apmokėti PVM sąskaitas-faktūras: 2025 m. balandžio 4 d. Nr. PRIK672262 (apmokėjimo terminas suėjo 2025 m. balandžio 25 d.): 145,61 Eur skola x 0,02 proc. delspinigiai x 164 pradelstos dienos (skaičiuojama imtinai nuo 2025-01-10 iki 2025-10-06) = 4,78 Eur; 2025 m. balandžio 9 d. Nr. PRIK672753 (apmokėjimo terminas suėjo 2025 m. balandžio 30 d.): 374,42 Eur skola x 0,02 proc. delspinigiai x 159 pradelstos dienos (skaičiuojama imtinai nuo 2025-01-10 iki 2025-10-06) = 11,91 Eur; 2025 m. balandžio 23 d. Nr. PRIK674435 (apmokėjimo terminas suėjo 2025 m. gegužės 14 d.): 124,81 Eur skola x 0,02 proc. delspinigiai x 145 pradelstos dienos (skaičiuojama imtinai nuo 2025-01-10 iki 2025-10-06) = 3,62 Eur. Viso delspinigių - 20,31 Eur. Ieškovė ragino atsakovę įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė ignoravo šiuos raginimus ir ieškinio pateikimo teismui dieną, atsakovės skola ieškovei, įskaitant delspinigius ir ikiteisminio išieškojimo išlaidas, sudaro 705,15 Eur.

4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad ieškovė (naujasis kreditorius) perėmė visas teises ir pareigas iš pirminio kreditoriaus, kurios buvo numatytos pasirašytoje sutartyje tarp atsakovės ir UAB „Prike Lietuva“ pagal 2021 m. rugsėjo 28 d. Ilgalaikę didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį, ką savo ieškiniu patvirtina ir ieškovė. Atsakovė sutinka su pagrindine skolos suma ir sutinka ją sumokėti, tačiau nesutinka su 40 Eur suma. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatymo (toliau ir MAPKSVPĮ) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Tačiau Sutarties 7.2 punkte yra nustatytos 6 procentų metinės palūkanos. Tokiu būdu ieškovė neteisėtai remiasi Įstatymu ir nepagrįstai prašo iš atsakovės priteisti pagrįstas sumas. Atsakovė taip pat sutinka su paskaičiuotais delspinigiais ir dėl jų neprieštarauja, todėl dėl jų atskirai nepasisako. Atsakovė nesutinka su ieškovės palūkanų skaičiavimo praktika dėl kelių aspektų. Pirma, kaip ir buvo minėta ankščiau, MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Tačiau sutarties 7.2 punkte yra nustatytos 6 procentų metinės palūkanos. Tokiu būdu ieškovas neteisėtai remiasi Įstatymu ir nepagrįstai prašo iš atsakovės procesines palūkanas. Antra, kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad MAPKSVPĮ kontekste komercinė sutartis yra apibrėžiama kaip ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis apibrėžia atvejus, kurie nepatenka į MAPKSVPĮ taikymo sritį. Šis įstatymas, be kita ko, netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Palūkanas už pradelsimą atlyginti nuostolius reglamentuoja CK normos. Negana to, ieškovė prašo procesinių palūkanų nuo visos sumos įskaitant ir nuo kompensuojamųjų palūkanų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos, kurias privalo mokėti skolininkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamos kaip procesinės palūkanos, tačiau savo esme tai tos pačios kompensuojamosios palūkanos, įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir 6.210 straipsnyje, tik skiriasi skaičiavimo laikotarpis. Iki bylos iškėlimo teisme dienos priskaičiuotos palūkanos įvardijamos kaip kompensuojamosios, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojamos palūkanos įvardijamos kaip procesinės. Tačiau jų paskirtis ir pobūdis yra identiški – kompensuoti kreditoriaus praradimus dėl to, kad skolininkas naudojasi jo pinigais, ir kartu skatinti skolininką kuo operatyviau įvykdyti prievolę. Todėl kai bylos nagrinėjimo dalykas yra kompensuojamųjų palūkanų priteisimas, procesinių palūkanų nuo šių kompensuojamųjų palūkanų priteisimas reikštų palūkanų nuo palūkanų priteisimą. Tokio pobūdžio palūkanų priteisimą aiškiai draudžia CK 6.37 straipsnio 4 dalies norma, o išimties iš minėtos normos draudimo taikymas šioje byloje nėra pagrįstas įstatymu. Atsižvelgiant į nurodytą, prašo ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. dėl 644,84 Eur skolos, 20,31 Eur delspinigių, o kitą ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priteisti visas turėtas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas 2025 m. lapkričio 10 d. paskyrė bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnio nustatyta tvarka.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimą atsakovei ir skolos ieškovei priteisimo.

6. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovė 2021 m. rugsėjo 28 d. sudarė Ilgalaikę didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė pardavė atsakovei prekes ir išrašė PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui. Pradinė kreditorė už atsakovės įsigytas prekes išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2025 m. balandžio 4 d. Nr. PRIK672262, suma 145,61 Eur, apmokėjimo terminas 2025 m. balandžio 25 d.; 2025 m. balandžio 9 d. Nr. PRIK672753, suma 374,42 Eur, apmokėjimo terminas 2025 m. balandžio 30 d.; 2025 m. balandžio 23 d. Nr. PRIK674435, suma 124,81 Eur, apmokėjimo terminas 2025 m. gegužės 14 d. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2025 m. liepos 29 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę. 

7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota pranešimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. 

8. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Įstatymas draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai įvykdo verslininkas, jis atsako visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Kadangi atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su prašoma priteisti pagrindine skolos suma sutinka, jai neprieštarauja, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako ir ieškovės reikalavimą dėl 644,84 Eur skolos, už išrašytas, bet neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, priteisimo tenkina visiškai.

Dėl delspinigių priteisimo.

9. Ieškovė taip pat prašo priteisti 20,31 Eur delspinigių, paskaičiuotų po 0,02 proc. delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną pagal nurodytą skaičiavimo tvarką (sprendimo 3 punktas). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nagrinėjamu atveju Sutarties 7.1 punkte numatyti 0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Toks delspinigių dydis atitinka šalių sudarytą sutartį, atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su prašoma priteisti delspinigių suma sutinka, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 20,31 Eur delspinigių yra tenkintinas visiškai.

Dėl 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir 10,15 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (ne)priteisimo.

10. Taip pat, be kitų reikalavimų, ieškinyje reiškiamas reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 40 Eur išieškojimo išlaidų. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nesutinka su šiuo reikalavimu, nurodydama, kad MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Tačiau Sutarties 7.2 punkte yra nustatytos 6 procentų metinės palūkanos. Tokiu būdu ieškovė neteisėtai remiasi Įstatymu ir nepagrįstai prašo iš atsakovės priteisti pagrįstas sumas.

11. MAPKSVPĮ taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Šio įstatymo 7 straipsnis 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą.

12. Pradinė kreditorė ir atsakovė yra ūkio subjektai, teikiantys komercines paslaugas ir tarp šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis įstatymo prasme yra komercinė sutartis, todėl šalių teisiniams santykiams yra taikytinos šio įstatymo nuostatos (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalis, 2 straipsnio 1 dalis, 6 dalis). Pradinė kreditorė pardavė atsakovei prekes, atsakovė įgijo pareigą už įsigytas prekes atsiskaityti, tačiau šią pareigą pažeidė, todėl ieškovė, kaip kreditorė, įgijo teisę reikalauti išieškojimo išlaidų kompensavimo. Kadangi reikalavimo perleidimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad „Šia sutartimi Pradinis kreditorius perleidžia Naujajam kreditoriui savo reikalavimo teisę į sutarties (i) punkte nurodytas skolas kartu su visomis netesybomis ((bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais, kurie turi būti skolininko sumokėti Pradiniam kreditoriui <...>“. Taigi iš Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatų analizės matyti, kad šalys susitarė ir dėl visų iš atsakovės skolos kylančių ir/ar su ja susijusių reikalavimo teisių perleidimo. Todėl laikytina, kad ieškovė yra perėmusi ir teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją. Pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Taigi kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur kompensacija pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį (žr. pvz. 2024 m. spalio 22 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1972-565/2024; 2025 m. kovo 7 d. Kauno apygardos teismo galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-593-480/2025).

13. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 10,15 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis ir joms priteisti būtinos dvi sąlygos: 1) ieškinio pareiškimo teismui ir 2) ieškovo prašymo. Nagrinėjamu atveju byloje pareikštame ieškinyje prašoma priteisti procesines palūkanas iš atsakovės. Pasisakydamas dėl priteistinų procesinių palūkanų dydžio, teismas pažymi, kad MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. <...> Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.

14. Atsakovė nesutinka su ieškovės prašymu priteisti metines palūkanas taikant 10,15 proc. dydį bei argumentuojant, kad pradinis kreditorius ir atsakovė 2021 m. rugsėjo 28 d. Ilgalaikės didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties 7.2 punktu susitarė dėl 6 procentų metinių palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos taip pat priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; taip pat žr. 2005 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sudaryta sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo tarpu MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalyje numatyta pavėluoto mokėjimo palūkanų norma gali būti taikoma tik jei palūkanos ar palūkanų dydis nėra nustatyti komercinėje sutartyje (MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis).

15. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pagrindinė pardavėjo pareiga – tai jo pareiga perduoti daiktus pirkėjui (CK 6.317 straipsnio 1 dalis), o pirkėjo pareiga – sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Sutarčių teisėje galiojantis sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartis ir iš jos kylančios pareigos galioja tol, kol ji įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeičiama, pabaigiama ar pripažįstama negaliojančia. Kai sudaryta sutartis ir viena jos šalis reikalauja sutartį vykdyti, tai kita šalis arba turi tam paklusti ir ją vykdyti, arba nuo vykdymo gintis tokiais teisių gynimo būdais, kurie leidžia sustabdyti ar panaikinti vykdymo prievolę (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010). Kaip nurodyta (sprendimo 14 p.), pirminė kreditorė su atsakove sudarytoje 2021 m. rugsėjo 28 d. sutartyje susitarė dėl konkretaus metinių palūkanų dydžio, t. y. 6 procentų. Ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę į atsakovės skolą, kartu parėmė 2021 m. rugsėjo 28 d. sutartyje nustatytas pardavėjos (pirminio kreditoriaus) teises ir pareigas pagal sutartį. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės reikalavimas dėl metinių palūkanų tenkintinas iš dalies, priteisiant 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (40 Eur ikiteisminio išieškojimo suma nepatenka į priteistą sumą) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Atsakovė atsiliepime taip pat ginčija ieškovės teisę reikalauti procesinių palūkanų, paskaičiuotų įskaitant ir kompensuojamąsias palūkanas. Įstatyme nustatyta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Į priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeina bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo, Nr. A3-130). Tai reiškia, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomų, pavyzdžiui, delspinigių, palūkanų ir panašiai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008). Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės prašomos priteisti procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos priteistos ieškovei sumos (665,15 Eur), neįskaičiuojant tik 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

17. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

18. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai iš esmės patenkinti visiškai (tik sumažinta procesinių palūkanų norma), teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisia 23 Eur žyminį mokestį ir 242 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti, viso 265 Eur. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 500 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą), atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš esmės patenkintas, iš ieškovės atsakovės naudai nepriteisiamos.

19. Teismas šioje byloje nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 ir 310 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viskas jam“, juridinio asmens kodas 304300432, 644,84 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 84 centus) pagrindinės skolos, 20,31 Eur (dvidešimt eurų 31 centą) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (665,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. spalio 20  d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 265 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės, uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas                                                                                                            Dmitrij Rancev