Civilinė byla Nr. 2-6152-910/2012
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04931-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 128.19
(S)
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. gruodžio 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Agnei Prokopovičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai O. Č., suinteresuotam asmeniui K. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Č. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys byloje – K. P., valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
n u s t a t ė:
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos M. R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirties 1997-02-22, priimti.
Pareiškime nurodyta, kad 1997-02-22 mirė pareiškėjos motina M. R. P., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, po motinos mirties jos palikimas per įstatymo nustatytą terminą nebuvo priimtas, nes pareiškėjai stigo teisinių žinių, ji nežinojo palikimo priėmimo procedūros. Pareiškime nurodyta, kad pagal Vilniaus apskrities administracijos 2000-06-26 parengtą išvadą Nr. Š-525 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pareiškėjos motinos palikimą sudaro 3,39 ha žemės (duomenys neskelbtini); ši išvada patikslinta Vilniaus apskrities viršininko 2009-07-29 įsakymu Nr. 12668-1891, nurodant vietoje vardo „Marytė“ įrašyti „M. R.“. Pareiškėjos teigimu, jai buvo sunku rūpintis palikimo priėmimu ir dėl to, kad serga smegenų vėžiu, 2009 m. patyrė smegenų infarktą, todėl, įvertinus išvardytas priežastis, turėtų būti atnaujintas terminas motinos palikimui priimti.
Suinteresuoto asmens valstybės atstovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad termino palikimui priimti pratęsimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo K. P. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.
Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad palaiko savo pareiškimą, papildomai paaiškino, jog po motinos mirties ji ilgą laiką sunkiai sirgo, todėl negalėjo rūpintis paveldėjimo reikalais, be to, ilgą laiką užtruko dėl netiksliai užrašyto motinos vardo dokumentuose atsiradusių neatitikčių šalinimas.
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo K. P. nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka, nes pareiškėja, t. y. jo sesuo, teisėtai siekia paveldėti motinos žemę.
Pareiškimas tenkintinas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad pareiškėja O. Č. yra M. R. P., mirusios 1997-02-22, duktė, o suinteresuotas asmuo K. P. – mirusiosios sūnus (b. l. 3-5). Vilniaus rajono 1 notarų biuro ir Vilniaus rajono 4 notaro biuro pateikta informacija patvirtina, kad po M. R. P. mirties 1997-02-22 nesikreipta į notarą dėl palikimo priėmimo (b. l. 6-7). Vilniaus apskrities administracijos 2000-06-26 parengtoje išvadoje Nr. Š-525 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyta, kad pagal M. P. pateiktus dokumentus nustatyta, jog ji turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,39 ha žemės. Ši išvada patikslinta Vilniaus apskrities viršininko 2009-07-29 įsakymu Nr. 12668-1891, nurodant vietoje vardo „Marytė“ įrašyti „M. R.“ (b. l. 8, 9).
Dėl termino palikimui priimti pratęsimo
Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje prašoma atnaujinti terminą palikimui, atsiradusio po M. R. P. mirties 1997-02-22, priimti. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Pagal M. R. P. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjo mirties momento (1964 m. CK 568 straipsnis, 587 straipsnio 3 dalis).
Tiek pareiškėjos paaiškinimai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po M. R. P. mirties 1997-02-22 dėl jos palikimo priėmimo nesikreipta į notarą. Pareiškėja nurodė, kad ji dėl teisinių žinių stokos nežinojo, kokia yra paveldėjimo procedūra, be to, imtis paveldėjimo reikalų tvarkymo negalėjo dėl sunkių ligų.
Teismas gali pratęsti terminą palikimui priimti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tokiam įpėdiniui, kuris dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nurodytų palikimo priėmimo veiksmų per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2010-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
Nagrinėjamu atveju išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas prieina prie išvados, kad terminą motinos palikimui priimti pareiškėja praleido dėl sveikatos būklės nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms. Šiuo konkrečiu atveju tokios aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo K. P. nurodė, jog visiškai sutinka su pareiškėjos prašymu, nes ji turi teisę paveldėti motinos žemę. Remdamasis išdėstytais motyvais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos mirties, priimti (1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576–579, 582 straipsniais, teismas
n u t a r ė :
tenkinti pareiškėjos O. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą.
Pratęsti pareiškėjai O. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos M. R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirties 1997-02-22, priimti.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.
Teisėja Laima Ribokaitė