Civilinė byla Nr. e2-814-638/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00066-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.1.18.3

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 15 d.

Kaunas

Kauno

sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui advokatui M. N.,

atsakovės UAB „Sotėja“ direktorei A. J., atstovams advokatams J. L., S. B.,  

atsakovės UAB „Maistulis“ atstovui advokatui P. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Sotėja“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Maistulis“ dėl nuostolių atlyginimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ieškovė), galutinai patikslinusi reikalavimus 2022 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimu (DOK 20912), prašė priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“ 58 959,08 Eur nuostolių atlyginimą, arba, jeigu teismas taikytų dalinės atsakomybės taisykles, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Sotėja“ 32 555,26 Eur, iš UAB “Maistulis” 23 806,47 Eur nuostolių atlyginimą, priteisti solidariai 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė ir posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės – pirkimo procedūrų sustabdymas iki bylose bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas (toliau - LAP), dėl ko ieškovė negalėjo numatytu laiku užbaigti tų pačių pirkimų Nr. 405915 „Maisto produktų (kiaulienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (centralizuotas kiaulienos pirkimas) ir Nr. 406931 „Maisto produktų (jautienos ir veršienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (centralizuotas jautienos pirkimas) (toliau – centralizuotas kiaulienos pirkimas ir centralizuotas jautienos pirkimas kartu - centralizuoti pirkimai, pirkimai) procedūrų. Ieškovė dėjo visas pastangas, t. y. teikė atskiruosius skundus tam, kad atsakovių iniciatyva taikytos LAP būtų panaikintos ir kuo greičiau galėtų būti atnaujintos centralizuoto pirkimo procedūros, o įstaigos, atitinkamai, galėtų įsigyti maisto produktus - jautieną/veršieną ir kiaulieną - mažesne kaina. Dėl pritaikytų LAP maisto produktai - jautiena/veršiena ir kiauliena - ieškovės pavaldume esančioms Kauno miesto savivaldybės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms tam tikrą laikotarpį buvo perkami už didesnę kainą. Atitinkamai dėl LAP taikymo ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos sudaro patirtos didesnės išlaidos, t. y. skirtumas tarp kainų, už kurias maisto produktai (jautiena/veršiena ir kiauliena) buvo perkami LAP taikymo metu ir kainų, už kurias tie patys maisto produktai (jautiena/veršiena ir kiauliena) būtų perkami, jeigu ieškovės atžvilgiu nebūtų taikytos LAP ir ieškovė būtų galėjusi numatytu laiku užbaigti centralizuotų pirkimų procedūras bei sudaryti pirkimo sutartis su pirkimo laimėtojais. Dėl atsakovių iniciatyva pritaikytų LAP buvo sustabdytos centralizuotų pirkimų procedūros. Sustabdžius centralizuotų pirkimų procedūras ieškovė negalėjo suplanuotu metu užbaigti centralizuotų pirkimų procedūrų, sudaryti preliminariųjų ir pagrindinių sutarčių, nors buvo iš esmės garantuota, jog pirkdama analogiškus produktus centralizuotu būdu gaus mažesnius įkainius. Privalėdama užtikrinti maisto produktų (jautienos/veršienos ir kiaulienos) tiekimą įstaigoms, ieškovė neturėjo kitos galimybės, kaip tik leisti įstaigoms toliau įsigyti maisto produktus pagal tuo metu galiojusias ir / ar naujai įstaigų individualiai sudarytas sutartis, užtikrinant produktų tiekimo įstaigoms nepertraukiamumą. Byloje egzistuoja teisinis bei faktinis pagrindas taikyti solidarią civilinę atsakomybę atsakovių atžvilgiu, kadangi atsakovių veiksmai atitinka subjektyvaus bendrininkavimo požymius - t. y. atsakovės veikė bendrai, iš anksto susitarę ir turėdami tikslą gauti naudą iš suderintų neteisėtų veiksmų dalyvaujant centralizuotuose pirkimuose bei tuo pačiu sukelti žalą ieškovei. Atitinkamai atsakovai turėtų būti įpareigoti solidariai atlyginti ieškovės prašomus priteisti nuostolius dėl LAP taikymo ieškovei vykdant centralizuotus pirkimus.

Atsakovė UAB „Sotėja“ atsiliepime nurodė ir posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nėra tinkamas ieškovas, nes pati administracija jokios žalos nepatyrė. Žalą galėjo patirti pačios biudžetinės įstaigos - darželiai, o dar tiksliau - darželius lankančių vaikų tėvai, kurie mokėjo įmokas už vaikų maitinimą. Net jeigu žalos buvo patirta, tai už ją negali būti nustatyta atsakovų solidari atsakomybė. Pradiniame ieškinyje ieškovė teigė, kad solidariai atsakingos trys bendrovės: „Sotėja“, „Maistulis“ ir „Egilėja“. Tačiau „Egilėja“ yra likviduota, todėl neaišku, kodėl už „Egilėjos“ veiksmus turi atsakyti kitos atsakovės. Be to, ieškovės nurodytos žalos atsiradimą sąlygojo darželių veiksmai teisiniuose santykiuose su kiaulienos, jautienos tiekėjais, pačios ieškovės priimti sprendimai. Pirkimuose dėl atsakovei nežinomų priežasčių buvo delsiama sudaryti tiekėjų pasiūlymų eiles ir nustatyti laimėtojus, taip pat delsiama sudaryti preliminarią sutartį pirkime. Be to, kaip pati ieškovė pripažįsta, darželiai maisto produktų, įskaitant, kiaulienos, jautienos pirkimus vykdė kiekvienas individualiai - neskelbiamų derybų ar neskelbiamos apklausos būdu. Nepaisant to, ieškovė, skaičiuodama žalą, vadovaujasi darželių atliktais decentralizuotais pirkimais (įskaitant, pirkimuose tiekėjų pasiūlytomis kainomis), kurie, jos vertinimu, galėjo vykti neskaidriai dėl pačių darželių veiksmų. Kai kurie darželiai nebuvo įtraukti į preliminarią sutartį, jie galėjo pirkti decentralizuotu būdu, jų pateiktų sąskaitų negalima įtraukti skaičiuojant žalą. Kai kurie darželiai pirko didesnius kiekius mėsos produktų, negu kad buvo numatyta jiems pagal preliminariąsias sutartis. Todėl dalis sąskaitų negali būti įtrauktos skaičiuojant žalos atlyginimą. Kai kurie darželiai pirko kitas mėsos rūšis, negu kad buvo numatyta pagal preliminariąsias sutartis. Todėl ne visos sąskaitos gali būti įtraukiamos skaičiuojant ieškovės patirtą žalą. LAP galiojimą sąlygojo tiek teismo ir apeliacinio teismo procesiniai veiksmai.

Atsakovės

Atsakovė UAB „Maistulis“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinį pareiškė netinkama ieškovė. Administracija neturi reikalavimo teisės atsakovių atžvilgiu. Administracija švietimo ir ugdymo įstaigų atžvilgiu yra atskiras juridinis asmuo, kiekviena švietimo ir ugdymo įstaiga taip pat yra atskiri juridiniai asmenys, už patį maitinimą moka vaikų tėvai ir būtent pastariesiems priklausytų reikalavimo teisė dėl tariamai patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovių atžvilgiu negali būti taikoma solidari atsakomybė dėl tos priežasties, kad pagal CPK 146 straipsnio 2 dalies normas atsakingas tik tas asmuo, kuris pritaikytų LAP byloje veikė kaip ieškovas. Ieškovė savo reikalavimus grindžia (galimu) konkurencijos teisės pažeidimu, tačiau atsakomybės mastą kiekvienos iš atsakovių atžvilgiu skaičiuoja ne pagal ūkio subjekto vaidmenį / indėlį konkurencijos teisės pažeidimo atžvilgiu, o pagal dienų, kurioms buvo pritaikytos LAP, skaičių. Tokiu būdu ieškovė nustatė su konkurencijos teisės pažeidimu nesusijusią nuostolių apskaičiavimo bazę. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog jai priklausančios biudžetinės įstaigos dėjo pastangas sutartį nutraukti greičiau, nei po 1 mėnesio termino. Kitaip tariant, ieškovė neįrodinėja tos aplinkybės, kad buvo tinkamai įgyvendinama kreditoriaus pareiga mažinti nuostolius. Jeigu tai nebuvo padaryta, teismas turi kritiškai vertinti ieškovės dėstomą poziciją, kad „pagrindinių sutarčių sudarymo data visų įstaigų atžvilgiu turėtų būti laikoma ta pati diena - 2020 m. sausio 23 d., praėjus 1 mėn. įspėjimo terminui (centralizuoto kiaulienos pirkimo atveju) ir „susidarė papildomas (apie 30 d.) laikotarpis, kadangi, prieš sudarydamos pagrindines sutartis, įstaigos turėjo nutraukti individualiai sudarytas LAP taikymo laikotarpiu galiojusias sutartis“ (centralizuoto jautienos pirkimo atveju). Šios aplinkybės svarbios ne tik dėl nuostolių apskaičiavimo (t. y. kad tariamai patirtų nuostolių dydis turėtų būti mažinamas bent 1 (vieno) mėnesio laikotarpiu), bet taip pat ir dėl pačios ieškovės rūpestingumo pareigos. Ieškovės nurodomas teiginys, kad nuostolių atsiradimo laikotarpiui turėtų būti taikomas 1 mėn. terminas (kadangi švietimo ir ugdymo įstaigos turėjo nutraukti MVP būdu sudarytas sutartis) yra klaidingas. Faktinės aplinkybės pagrindžia, jog ieškovės nurodytas nuostolių skaičiavimo terminas yra netinkamas.

Atsakovės

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys

Dėl ieškovo tinkamumo

Atsakovai teigia, kad Kauno miesto savivaldybės administracija yra netinkama ieškovė byloje, nes žalą patyrė savarankiški juridiniai asmenys – darželiai ar kitos Kauno miesto švietimo ir ugdymo įstaigos (toliau apibendrintai - darželiai), kurie savo ruožtu lėšas gaudavo iš tėvų įmokų ir iš biudžeto asignavimų. Mėsos produktus užsakydavo ir sąskaitas iš tiekėjų gaudavo darželiai. Ieškovė tik administravo lėšas.

Teismas su tokiais atsakovų argumentais nesutinka. P. V. savivaldos įstatymo 6 straipsnio 10 p.  maitinimo paslaugų organizavimas teisės aktų nustatyta tvarka švietimo įstaigose, įgyvendinančiose mokymą pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo programas, yra viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų. Pagal veiklos pobūdį maitinimo paslaugų organizavimas priskirtinas viešųjų paslaugų teikimo funkcijai. Viešųjų paslaugų teikimo funkcijas pagal Vietos savivaldos įstatymą pavesta vykdyti savivaldybės vykdomajai institucijai (vykdomosioms institucijoms) – savivaldybės administracijos direktoriui ir administracijai. Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai,  yra šios įstaigos vadovas, taip pat jis vykdo įstatymų nustatytus ir savivaldybės tarybos perduotus įgaliojimus.  Savivaldybės administracija, be kita ko, savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina; įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą; administruoja viešųjų paslaugų teikimą (Vietos savivaldos įstatymo 29, 30 straipsniai). Techniškai lėšų judėjimas nuo tėvų įmokų už maitinimą, kitų asignavimų skyrimo iki apmokėjimo už konkrečius produktus iš Kauno miesto savivaldybės administracijos biudžetinės įstaigos „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ (toliau - KBIBA) sąskaitos pagal darželiams pateiktas tiekėjų sąskaitas, esminės reikšmės neturi. Savivaldybės administracijos teisę pareikšti ieškinį dėl patirtų nuostolių/ nesutaupytų sumų, apsprendžia jai Vietos savivaldos įstatymo suteikti įgalinimai administruoti viešųjų paslaugų teikimą. Bendrąja prasme turto administravimo sąvoka ir turinys yra reglamentuojamas CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normomis, be kita ko, administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu, gaunamas lėšas turi teisę saugiai investuoti, taip pat gali perleisti turtą, jį investuoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į jį, ar keisti jo tikslinę paskirtį (CK 4.240, 4.241 straipsniai). Vadinasi, administratoriaus įgaliojimai yra artimi savininko teisėms, atitinkamai jis gali reikšti ieškinį ir dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos/nuostolių administruojamam turtui, jeigu to turto sumažėjo/nebuvo sutaupyta. Pažymėtina, kad analogiškai ieškovės tinkamumas buvo išspręstas ir kitose dviejose jau išnagrinėtose bylose: Kauno apygardos teismo Nr. e2A-1640-273/2020  ir Nr. e2-470-896/2022. Šioje byloje daryti kitokią išvadą teismas nemato pagrindo. 

Dėl atsakomybės rūšies

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 146 str. 2 d. nuostatos numato, kad įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, taikydamas deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese (CPK 146 straipsnio 2 dalis), turi nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė šiuo atveju nenustatinėjama, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017, 26 punktas).

Taigi, atsakomybė, kylanti pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, yra deliktinė, ji atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio1 dalis). Neteisėtais veiksmais šiuo atveju pripažintinas asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis), patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Dėl to ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas suvaržyti priešingos šalies teises, kad būtų užtikrintas jo interesų gynimas, turi numatyti, kad, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti atsakovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius, t. y. ieškovas veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021).

Šioje byloje nustatyta, kad  Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pavesta atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas vykdant viešuosius pirkimus dėl darželiams reikalingų maisto produktų įsigijimo, taigi, ieškovė kaip maitinimui skirtų lėšų administratorė atliko ir centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, kitaip tariant, bylose, kuriose buvo taikomos LAP, ieškovė buvo atsakove ir jos atžvilgiu buvo taikomos LAP, o šioje byloje ieškovė yra patyrusi nuostolius kaip švietimo įstaigose maitinimui skirtų lėšų administratorė.  

Ginčo LAP taikymo chronologija yra tokia:

buvo paskelbti du viešieji pirkimai: 2018 m. lapkričio 3 d. paskelbtas centralizuotas kiaulienos pirkimas Nr. 405915 ( https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/ctm/Supplier/PublicPurchase/426038/0/0?returnUrl=&b=PPO ) “Maisto produktų (kiaulienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“, ir 2018 m. lapkričio 6 d. paskelbtas centralizuotas jautienos pirkimas  Nr. 406931. ( https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/ctm/Supplier/PublicPurchase/427143/0/0?returnUrl=&b=PPO ) „Maisto produktų (Jautienos ir veršienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“. 

Atsakovė „Sotėja“ 2018 m. gruodžio 4 d. pateikė Kauno apygardos teismui du analogiško turinio ieškinius (dėl kiaulienos pirkimo ir dėl jautienos/veršienos pirkimo), prašydama pripažinti neteisėtais (nepakankamais) pirkimų objektų neskaidymo pagrindimą; pripažinti neteisėtais pirkimo sąlygų keitimą dėl prekių pavyzdžių pateikimo ir termino atnaujintam varžymuisi; pripažinti neteisėtu sudėtinio pirkimo objekto apjungimą ir įpareigoti atsakovę skaidyti pirkimą į dalis kiekybiniu požiūriu ar įsigyti šias prekes atskirais pirkimais; dėl paskelbto pirkimų sąlygų neteisėtumo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Abiem atvejais buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi sustabdytos viešojo pirkimo Nr. 406931 (jautienos ir veršienos) procedūros iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, ir 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi sustabdytas viešojo pirkimo Nr. 405915 (kiaulienos) pirkimas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Šios dvi bylos buvo sujungtos į vieną, išnagrinėtos 2019 m. vasario 6 d. sprendimu atmetant ieškinį, sprendimas įsiteisėjo ir tuo pačiu LAP buvo panaikintos  2019 m. balandžio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi palikus galioti priimtą sprendimą.

Atsakovė „Maistulis“ 2019 m. liepos 22 d. pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė pripažinti UAB „Egilėja“ neįprastai mažos kainos pagrindimą nepakankamu pirkime I (kiaulienos) ir pirkime II ( jautienos/veršienos) bei įpareigoti šiuo pagrindu atsakovę atmesti pasiūlymus; pripažinti ŽŪB „Delikatesas“ neįprastai mažos kainos pagrindimą nepakankamu pirkime I bei įpareigoti šiuo pagrindu atsakovę atmesti pasiūlymą; taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti abiejų viešųjų pirkimų procedūras, o jeigu pirkimų sutartys sudarytos – sustabdyti su pirkimų laimėtojais sudarytų viešojo pirkimo sutarčių vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones 2019 m. liepos 22 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi panaikino šias A. I. buvo atmestas 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, sprendimas įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 27 d. (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1860-657/2019). Taigi, LAP galiojo nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. spalio 17 d.

Atsakovė „Maistulis“ 2019 m. lapkričio 22 d. inicijavo Kauno apygardos teisme civilinę bylą ( Nr. e2-949-657/2020) dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, prašė pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 28 d. preliminariąją sutartį Nr. 8R-775, sudarytą įvykdžius kiaulienos viešojo pirkimo procedūras; panaikinti 2019 m. spalio 18 d. nepagrįstą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą viešajame pirkime Nr. 405915 (kiaulienos), grąžinti pirkimo dalyvius į iki pažeidimo buvusią padėtį; panaikinti 2019 m. spalio 18 d. nepagrįstą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą viešajame pirkime Nr. 406931 (jautienos ir veršienos) ir grąžinti pirkimo dalyvius į iki pažeidimo buvusią padėtį. „Maistulio“ prašymu 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė jautienos ir veršienos pirkime Nr. 406931 -  atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinio reikalavimai buvo atmesti, sprendimas įsiteisėjo ir atitinkamai LAP buvo panaikinta 2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi palikus sprendimą nepakeistą.

UAB “Egilėja” (šiuo metu išregistruota) 2019 m. lapkričio 11 d. pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 28 d. preliminariąją sutartį Nr. 8R-775, pripažinti nepagrįstu bei neteisėtu atsakovės sprendimą, kuriuo ieškovės tarptautiniam pirkimui Nr. 405915 (kiaulienos pirkimas) pateiktas pasiūlymas pripažintas negaliojančiu, grąžinti Konkurso I procedūras į prieš pažeidimą buvusią padėtį; pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą, kuriuo ieškovės pasiūlymas jautienos pirkime pripažintas negaliojančiu, grąžinti Konkurso II procedūras į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Ieškovė “Egilėja” prašė taikyti LAP, Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi pritaikė prašomas priemones: sustabdė kiaulienos pirkimą Nr. 405915, 2019 m. spalio 28 d. sudarytos preliminariosios sutarties Nr. 8R-775 ir jos pagrindu sudarytų pagrindinių sutarčių
vykdymą; įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją jos vykdomame tarptautiniame
jautienos ir veršienos pirkime Nr. 406931 nesudaryti viešojo pirkimo
sutarties, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi panaikino dalį kiaulienos pirkimui pritaikytų LAP (pirkimo sustabdymą ir draudimą vykdyti preliminarią sutartį Nr. 8R-775). Likusi dalis LAP buvo panaikinta 2020 m. vasario 27 d. Kauno apygardos teismo sprendimu atmetus „Egilėja“ ieškinį, sprendimas įsiteisėjo  2020 m. gegužės 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi palikus sprendimą nepakeistą. Vadinasi, pagal „Egilėjos“ ieškinį pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kiaulienos pirkime galiojo nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. sausio 16 d., o jautienos pirkime atitinkamai nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. gegužės 7 d.

Ieškovė prašė taikyti atsakovių solidariąją atsakomybę nepaisant aplinkybės, kad UAB „Egilėja“  yra likviduota (išregistruota) juridinio asmens organų sprendimu 2021 m. gruodžio 15 d. Prašymą taikyti solidariąją atsakomybę ieškovė grindė iš esmės Konkurencijos tarybos 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose maisto produktams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ nustatytomis aplinkybėmis. Šio nutarimo aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyje yra nustatyta, kad UAB „Sotėja“ ir UAB Selnera yra vertintinos kaip vienas ekonominis vienetas (22p.); „Maistulis“ ir „Egilėja“, dalyvaudamos viešuose pirkimuose, visuomet bendradarbiavo su UAB „Sotėja“ (47, 48 p.), tiek UAB „Maistulis“, tiek UAB „Egilėja“ veikla yra glaudžiai susijusi su UAB „Sotėja“ ir
UAB Selnera: UAB „Sotėja“ tiekia maisto produktus UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“; UAB „Sotėja“,
UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“ naudojasi UAB Selnera teikiamomis buhalterinėmis ir dokumentų tvarkymo paslaugomis; visi nurodyti ūkio subjektai naudojasi tomis pačiomis patalpomis, esančiomis adresu(duomenys neskelbtini); “Egilėja” dalyvauja viešuose pirkimuose UAB “Sotėja” siūlymu ( 49 p.); UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“ vadovų teigimu (nutarimo 48 p.),
aprašyta veiksmų derinimo schema buvo taikoma Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių
administracijų vykdytuose viešuosiuose pirkimuose. Šiuose pirkimuose UAB „Sotėja“ vadovė rengė
UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“ dokumentus ir vėliau juos derino atitinkamai su
UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“ vadovais, nors UAB „Egilėja“ ir UAB „Maistulis“
vadovai tarpusavyje nėra bendravę dėl viešųjų pirkimų (50 p.). Veiksmų derinimas tarp “Sotėja”, “Maistulis” ir “Egilėja” aprašytas Konkurencijos tarybos nutarimo 3.5 dalyje (susirašinėjimas, naudojimasis tuo pačiu IP adresu siunčiant pasiūlymus ir paraiškas; komercinių pasiūlymų turinio ir formos panašumai); nei UAB „Maistulis“, nei UAB „Egilėja“
tiesioginių ryšių nepalaikė – veiksmų derinimas vyko per UAB „Sotėja“ ir UAB Selnera.
UAB „Maistulis“ taip pat tiesioginių ryšių nepalaikė ir su UAB „Sanitex“, tačiau žinojo apie veiksmų
derinimą su šiuo ūkio subjektu (117 p.); ūkio subjektų veiksmų derinimas viešuosiuose pirkimuose buvo tęstinio pobūdžio – veiksmai buvo derinami 101 viešajame pirkime 2016-2019 metų laikotarpiu (141 p.); ūkio subjektai turėjo vieningą planą, skirtingu mastu sąmoningai prisidėjo prie to plano vykdymo (152,153 p.) ir t.t.

Teismas pažymi, kad cituojamas Konkurencijos tarybos nutarimas yra reikšmingas tuo, kad nustatė faktines aplinkybes, patvirtinančias „Sotėja“, „Maistulis“, „Egilėja“, Solnera ir „Sanitex“ bendradarbiavimą, vieningo plano turėjimą, bendrų tikslų siekimą viešųjų pirkimų srityje. Toks planas akivaizdžiai apėmė ir jau paminėtų civilinių bylų kėlimą ginčijant Kauno miesto savivaldybės administracijos paskelbtų pirkimų procedūras ir prašant taikyti LAP. Ar Konkurencijos tarybos nutarimas įsiteisėjo, ar ne, esminės reikšmės neturi, nes kitoje byloje yra skundžiamos Konkurencijos tarybos pritaikytos sankcijos bendrovėms, o šioje byloje yra remiamasi Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, pačių tiriamųjų bendrovių vadovų, darbuotojų duotais paaiškinimais. Įvertinant nustatytą  grupės bendrovių veiklą daugelyje viešųjų pirkimų, aplinkybė, kad šios bylos atsakovė „Sotėja“ nedalyvavo ginčo viešuose pirkimuose, neturi reikšmės, nes, kaip nustatyta, ji yra susijusi su kitomis bendrovėmis, be to, nors ir nedalyvavo ginčo pirkimuose, tačiau skundė tam tikras pirkimų sąlygas, prašė taikyti LAP. „Sanitex“ ir Solnera, nors ir konstatuota, kad dalyvavo bendrame plane, tačiau jos savo vardu civilinių ieškinių dėl ginčo viešųjų pirkimų nekėlė ir LAP taikyti neprašė, todėl formaliai žalą padarant nedalyvavo ir į bylą nėra įtrauktos. „Egilėja“, priešingai, žalą padarant dalyvavo, nes prašė taikyti LAP, todėl jos prašymu pritaikius LAP atsiradusios žalos padarymo laikotarpis yra įtrauktas į ieškiniu prašomą vertinti laikotarpį, teismo manymu, pagrįstai.

Be to, kaip jau išdėstyta, laikinosios apsaugos priemonės, iš kurių taikymo ieškovė kildina žalą, bylose buvo prašomos taikyti paeiliui („Sotėja“ prašymu LAP galioja nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. balandžio 18 d., „Maistulio“ prašymu LAP galiojo nuo 2019 m. liepos 22 iki 2020 m. balandžio 2 d., „Egilėja“ „įstojo“ nuo 2019 m. lapkričio 21 iki 2020 m. gegužės 7 d. (čia turimi galvoje abu pirkimai, ir kiaulienos, ir jautienos). Be to, nors sudaromas įspūdis, kad atsakovės UAB „Maistulis“ ir UAB „Sotėja“ yra tiesioginiai konkurentai Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomuose maisto produktų darželiams pirkimuose, jų abiejų interesus visose inicijuotose bylose prieš Kauno miesto savivaldybės administraciją atstovavo tos pačios advokatų kontoros teisininkai (R. S. advokatų kontoros „ERES“ teisininkai: iš pradžių – advokatas A. J., vėliau – advokatė R. S. ir advokato padėjėja I. P.). Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu individualias sutartis su darželiais dėl mėsos pirkimo turėjo bei vykdė abi atsakovės. 

CK 6.279 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidari deliktinė atsakomybė taikoma tada, kai keli asmenys atliko bendrus neteisėtus veiksmus ir / ar dėl šių kelių asmenų elgesio atsirado žala. CK 6.6 straipsnio 3 dalis nustato, kad solidarioji skolininkų pareiga yra preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Šiuo atveju būtent ir nustatyta, kad atsakovės „Sotėja“, „Maistulis“, „Egilėja“ bendrais suderintais veiksmais padarė žalos ieškovei. Įstatymo nustatytos prezumpcijos atsakovės nepaneigė. Esant solidariai skolininkų atsakomybei kreditorius yra laisvas pasirinkti, iš kurio vieno skolininko, ar iš visų bendrai reikalauti prievolės vykdymo (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Todėl solidarios prievolės konstatavimas eliminuoja „Egilėjos“ išregistravimo problemą – nepaisant vieno iš skolininkų išnykimo, kiti du skolininkai lieka ir turi atsakyti už visų bendrai padarytą žalą.

Visų šių nustatytų aplinkybių visuma ir jų tarpusavio ryšys leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovės veikė bendrai, iš anksto susitarę ir turėdamos tikslą abi gauti naudą iš suderintų neteisėtų veiksmų dalyvaujant centralizuotuose pirkimuose. Todėl, nustačius civilinės atsakomybės pagrindus, UAB „Sotėja“ ir UAB „Maistulis“ pripažintinos solidariomis atsakovėmis. Apibendrindamas teismas pažymi, kad taikytina solidari atsakovių atsakomybė ir už jų pačių veiksmais padarytą žalą, ir kartu už „Egilėja“ veiksmais padarytą žalą, nepaisant, kad viena iš grupės narių buvo išregistruota.

Žalos skaičiavimo laikotarpiai   

Ginčo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiai, aktualūs skaičiuojant ieškovės patirtą žalą, kiaulienos pirkimo atveju yra nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. (133 dienos); nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. spalio 27 d. ( 87 dienos); ir nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. sausio 16 d. ( 57 dienos),  iš viso 277 dienos; o jautienos pirkimo atveju: nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. ( 134 dienos); nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. spalio 27 d. ( 87 dienos) ir nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. (169 dienos), iš viso 390 dienų. Ieškovė nurodė, kad „Egilėja“ byloje (Kauno apygardos teismo Nr. e2-944-601/2020) jautienos pirkimo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti įsiteisėjus teismo spendimui 2020 m. kovo 13 d., tačiau iš LITEKO bylos kortelės matyti, kad teismo sprendimas įsiteisėjo ne 2020 m. kovo 13 d., o 2020 m. gegužės 7 d.

Centralizuotas kiaulienos pirkimas buvo paskelbtas, kaip minėta, 2018 m. lapkričio 2 d., pasiūlymų pateikimo terminas buvo nustatytas 2018 m. gruodžio 12 d., pasiūlymų galiojimo terminas - iki 2019 m. kovo 12 d., preliminari sutartis turėjo būti sudaryta 2019 m. kovo 22 d., pagrindinė sutartis – 2019 m. balandžio 22 d. (centralizuoto pirkimo duomenys, VPĮ  86 straipsnis). Vadinasi, 2019 m. balandžio 22 d. yra ieškovės patirtų nuostolių skaičiavimo pradžios diena, nes nuo tos dienos ieškovė kaip lėšų administratorė galėjo pradėti pirkti mėsą centralizuoto pirkimo kainomis. Nuostolių skaičiavimo pabaigos diena, pagal ieškovės patikslintą ieškinio reikalavimą (2022 m. rugpjūčio 25 d.) yra 2020 m. sausio 18 d., kai panaikinus taikytas LAP turėjo būti sudarytos pagrindinės sutartys dėl kiaulienos pirkimo. Atsakovė „Sotėja“ ginčijo termino pabaigos dieną, sausio 18 d., nurodė, kad  centralizuotame kiaulienos pirkime preliminari sutartis buvo sudaryta 2019 m. spalio 28 d., o paskutinės LAP, draudusios vykdyti centralizuoto pirkimo procedūras, įskaitant ir pagrindinių sutarčių sudarymą, buvo panaikintos 2020 m. sausio 16 d., todėl  darželiai pagrindines sutartis turėjo sudaryti nedelsiant, jau sausio 16 d. Taigi, LAP panaikinimą (sausio 16 d.) nuo ieškovės prašomo taikyti nuostolių skaičiavimo pabaigos termino (sausio 18 d.) skiria tik dvi dienos, skirtumas yra nežymus, teismas į šią atsakovės pastabą atsižvelgia neskaičiuodamas 2020 m. sausio 17 d. pateiktų sąskaitų darželiams “(duomenys neskelbtini) bendra minusuojama suma 76,02 Eur.  

Atsakovė taip pat ginčijo termino skaičiavimą nurodydama, kad nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. tiekėja UAB „Officeday“ pasirašė pagrindines sutartis su didžiąja dalimi darželių, todėl tiems darželiams nebuvo pagrindo pirkti kiaulieną pagal mažos vertės sutartis, taip pat nurodydama, kad jautienos/veršienos pirkime pagrindinės sutartys su 26 darželiais buvo pasirašytos 2019 m. liepos 10-31 dienomis. Šiuos atsikirtimus teismas turi atmesti, nes, kaip minėta, „Egilėjos“ prašymu Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi pritaikė prašomas LAP, t. y. sustabdė 2019 m. spalio 28 d. sudarytos preliminariosios sutarties Nr. 8R-775 ir jos pagrindu sudarytų pagrindinių sutarčių vykdymą, kas reiškia, kad nors pagrindinės sutartys su kai kuriais darželiais ir buvo sudarytos, tačiau teismas uždraudė jas vykdyti, vadinasi, darželiai turėjo pirkti produktus pagal mažos vertės sutartis. Tas pats taikytina ir jautienos pirkimo atveju, nes pritaikytos LAP arba sustabdė abiejų viešųjų pirkimų procedūras, o jeigu pirkimų sutartys sudarytos – sustabdė su pirkimų laimėtojais sudarytų viešojo pirkimo sutarčių vykdymą, arba uždraudė vykdyti jau sudarytas sutartis.

Ieškovė pritaikė savo reikalavimui 5 darbo dienų taisyklę iš precedentinių bylų Kauno apygardos teismo bylos Nr.e2A-1640-273/2020 (vadinamoji „bulvių byla“), ir Kauno apygardos teismo bylos Nr.e2-470-896/2022 (vadinamoji „žuvies byla“)). Laikotarpis nuo 2019 m. balandžio 18 d., kai buvo panaikintos LAP „Sotėjos“ iškeltoje byloje ir iki 2019 m. liepos 22 d., kai buvo pritaikytos  LAP „Maistulis“ iškeltoje byloje, teismo vertinimu, skaičiuojant ieškovės patirtus nuostolius reikšmės neturi, nes 2019 m. balandžio 18 d. panaikinus LAP, preliminari sutartis dar nebuvo sudaryta, buvo atnaujintos pirkimo procedūros, pratęstas pasiūlymų pateikimo terminas ir pratęstas pasiūlymų galiojimo terminas iki 2019 m. liepos 9 d. Atsakovės argumentas, kad šiuo laikotarpiu, kai nebuvo pritaikytų LAP, ieškovė galėjo jau sudaryti preliminarią sutartį, yra nepakankamas mažinti atsakovų atsakomybę už nuostolius. Net jeigu KMSA ir būtų sudariusi preliminarią sutartį per laiką nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki liepos 22 d., tai vėlesnės LAP, kaip minėta,  uždraudė preliminarios sutarties (jeigu tokia būtų) vykdymą.   

Centralizuotas jautienos/veršienos pirkimas buvo paskelbtas 2018 m. lapkričio 6 d., ieškovų teigimu, preliminari sutartis netaikant LAP turėjo būti sudaryta 2019 m. rugpjūčio 10 d., pagrindinės sutartys turėjo būti sudarytos 2019 m. rugsėjo 9 d., nes keletą kartų pasiūlymų pateikimo terminai buvo nukeliami. Faktiškai preliminarioji sutartis dėl jautienos pirkimo sudaryta 2020 m. liepos 9 d., pagrindinės sutartys turėjo būti sudarytos 2020 m. rugpjūčio 9 d.  LAP taikymas jautienos centralizuoto pirkimo atveju baigėsi 2020 m. gegužės 7 d. įsiteisėjus teismo sprendimui „Egilėja“ inicijuotoje byloje, Kauno apygardos teismo Nr. e2-944-601/2020. Ieškovė, kaip minėta, 2022 m. rugpjūčio 25 d. patikslintu ieškinio pareiškimu sutrumpino skaičiuojamąjį laikotarpį taikydama 5 darbo dienų taisyklę, nurodydama, kad pasibaigus LAP taikymui 2020 m. kovo 13 d., pagrįstas laikotarpis ieškovei sudaryti preliminariąją sutartį yra 5 darbo dienos, preliminarioji sutartis turėjo būti sudaryta 2020 m. kovo 20d. Taip pat atsižvelgiant į kitose bylose teismų priimtų procesinių sprendimų konstatuotą pagrįstą 30 d. laikotarpį sudaryti pagrindines sutartis, pagrįsto nuostolių skaičiavimo laikotarpio pabaiga laikytina esant 2020 m. balandžio 20 d. Laikantis šalies teisių dispozityvumo principo, teismas  nuostolių dėl pritaikytų LAP skaičiavimo laikotarpį jautienos/veršienos pirkimuose nustato nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. Aplinkybė, kad nuostolių skaičiavimo laikotarpis nesutampa su LAP galiojimo laikotarpiais, teismo vertinimu, nereiškia netinkamo nuostolių skaičiavimo laiko prasme, nes sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą yra aktualus ne faktinis LAP taikymo laikotarpis, bet pasekmių, priežastiniu ryšiu susijusių su taikytomis LAP, atsiradimo laikotarpis.  

Dėl žalos dydžio

Atsakovai argumentavo, kad papildomų biudžeto asignavimų vaikų darželių maitinimui ginčo laikotarpiu neskyrimas apskritai eliminuoja žalos faktą. Byloje nepateikta įrodymų, kad Kauno miesto savivaldybė dėl paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų mėsos pirkimų konkursuose turėjo skirti ar skyrė papildomų biudžeto lėšų vaikų maitinimui, todėl, atsakovų teigimu, jokios žalos patirta nebuvo, kiek planuota skirti maitinimui, tiek ir panaudota. Tačiau šis argumentas teismui yra neįtikinantis. Net ir neskyrus papildomų biudžeto asignavimų vaikų maitinimui, vidinė paskirtų asignavimų struktūra galėjo pasikeisti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių: daugiau išleista mėsai, mažiau liko kitiems produktams (vaisiams, daržovėms, etc.); arba mažiau sutaupyta lėšų, ar apskritai nesutaupyta, nors tai galėjo būti padaryta, jeigu viešieji pirkimai būtų įvykę be kliūčių.

Atsakovės

Kiaulienos pirkime patirtų nuostolių paskaičiavimą ieškovė pateikė tiek pradinio ieškinio 34 priede, tiek ir pataisytoje lentelėje prie patikslinto (sumažinto) reikalavimo (DOK 20912). Nuostolių dydis paskaičiuojamas kaip skirtumas tarp kainos, nurodytos darželiams pateiktose sąskaitose nustatytu skaičiuojamuoju laikotarpiu (faktiškai sumokėtos kainos su PVM) ir vidutinės kainos pagal centralizuoto pirkimo pirmųjų dviejų laimėtojų, pasirašiusių preliminarią sutartį Nr. SR-775 (UAB „Officeday“ ir ŽŪB „Delikatesas“) pasiūlytus įkainius (vadinamosios teorinės kainos).

Atsakovė ginčijo abu nuostoliams skaičiuoti naudojamus dėmenis: ir faktinį, ir teorinį.

Dėl vidutinės kainos kaip tinkamo teorinio lyginamojo dėmens skaičiuojant nuostolius atsakovai nurodė, kad preliminarią sutartį pasirašiusių tiekėjų produkcijos kainų vidurkiai buvo naudojami siekiant išdidinti tariamai patirtus nuostolius, nes dauguma darželių pagrindines sutartis sudarė su “Officeday”, o ne ŽŪB “Delikatesas”. Tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovų pasirinkta koncepcija skaičiuoti kainos skirtumą lyginant su dviejų konkurso laimėtojų pasiūlytų kainų vidurkiu, nuostolių sumą ne didina, o mažina. „Officeday“ pasiūlytos kiaulienos kainos buvo mažesnės, negu „Delikatesas“ siūlytos kainos, todėl skaičiuojant nuo „Officeday“ siūlytų kainų, skirtumas su realiai LAP galiojimo metu mokėtomis kainomis būtų didesnis, todėl ir ieškiniu prašoma priteisti nuostolių suma būtų didesnė. Jautienos pirkimo atveju lyginama su vieno tiekėjo, pasirašiusio preliminarią sutartį Nr. SR-525 (UAB “Officeday”)  centralizuotame pirkime pasiūlyta kaina, nes kitų dviejų teikėjų pasiūlymai nebuvo pratęsti. Aplinkybė, kad lyginimui ieškovė pasirinko „Officeday“ pasiūlymą, kuris buvo penktas pasiūlymų eilėje, t. y. didžiausias tarp pasiūlytų kainų, teismo vertinimu, yra tik naudingesnė atsakovei, nes lyginama su didesne pasiūlyta kaina, atitinkamai skirtumas, kuris ir sudaro nuostolių sumą (ieškinio dalyką), gaunamas mažesnis.

Atsakovė “Sotėja” nurodė, kad į nuostolių paskaičiavimo lenteles tiek kiaulienos, tiek ir jautienos pirkimų atveju yra įtrauktos įstaigos, kurių nėra nurodoma preliminarių sutarčių prieduose - poreikių sąrašuose, konkrečiai K. N. mokykla nėra įtraukta į Poreikio sąrašą 1 (2019 m. spalio 28 d. preliminarios sutarties Nr. SR-775 priedas 2 „Įstaigų sąrašas su preliminariu prekių poreikiu, prekėms, nenurodytoms preliminarios sutarties 3 priede, pirkti skirtos sumos pagal įstaigas, įstaigų pradinės pagrindinės sutarties vertės“), o Poreikio sąraše 2 ( Preliminarios sutarties dėl jautienos pirkimo 2 priedas) nėra įtraukti darželiai (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, šios įstaigos nepageidavo dalyvauti centralizuotuose pirkimuose, todėl nėra pagrįsta jų faktiškai apmokėtas sąskaitas LAP galiojimo metu įtraukti į nuostolių skaičiavimą. Kitaip tariant, atsakovė kelia klausimą, ar įstaigos, neįtrauktos į preliminarios sutarties priedus, galėjo sudaryti pagrindines sutartis pagal įvykdytą viešąjį pirkimą. Atsakydamas į šį klausimą teismas pirmiausia pažymi, kad centralizuoti pirkimai buvo paskelbti kaip Maisto produktų (kiaulienos arba jautienos/veršienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, t. y. visoms įstaigoms. Tiek Preliminarios sutarties Nr. SR-775 (dėl kiaulienos pirkimo), tiek ir preliminarios sutarties dėl jautienos pirkimo 1.2 punktai nustato, kad įstaiga, turinti teisę sudaryti pagrindinę sutartį yra ne tik ta, kuri įtraukta į poreikio sąrašą, bet ir įstaigų sąraše nenurodyta įstaiga, bet vėliau pirkėjo sprendimu ir su tiekėjais pasirašius papildomą susitarimą įtraukta į įstaigų sąrašą. Tų pačių sutarčių 27.3 p. numato, kad prekių kiekis gali būti didinamas ir tuo atveju, kai atsiranda nauja įstaiga, kuri nebuvo numatyta poreikių sąraše. Todėl teismas daro išvadą, kad įstaigų neįrašymas į preliminarios sutarties priedus nėra pagrindas neskaičiuoti ieškovės nuostolių perkant mėsą šioms įstaigoms, nes  egzistuoja didesnė tikimybė, kad šios įstaigos būtų sudarę pagrindines sutartis dėl mėsos pirkimų. Aplinkybė, kad tam tikri darželiai ir po LAP taikymo nesudarė pagrindinių sutarčių pagal preliminarias sutartis, jau minėtos tikimybės nepaneigia. Skaičiuojamas nuostolių laikotarpis yra konkrečiai apibrėžtas, todėl vėlesnis įstaigų elgesys po skaičiuojamojo laikotarpio (sudarė sutartis, ar ne) neturi reikšmės  nuostolių skaičiavimui.     

Atsakovė taip pat argumentuoja, kad įstaigos faktiškai pirko didesnius mėsos kiekius, negu kad joms buvo numatyta pirkti pagal preliminarias sutartis. Šiuos argumentus teismas taip pat atmeta, nes, kaip jau minėta, preliminariųjų sutarčių 25 p. numatė, kad sutarties 3 priede nurodyti perkamų Prekių kiekiai yra preliminarūs ir nelaikytini maksimaliais. Pirkėjas neįsipareigoja užtikrinti visų Preliminariosios sutarties 3 priede nurodytų Prekių ar viso jų kiekio nupirkimo. Vykdant Preliminariąją sutartį, jos 3 priede nurodyti preliminarūs Prekių kiekiai ir apimtis gali kisti, neviršijant Preliminariosios sutarties 20 punkte nurodytos pradinės preliminariosios sutarties vertės, sudarant Pagrindinę sutartį, Pagrindinės sutarties 1 priede perkamų Prekių kiekiai bus nurodomi atsižvelgiant į Į. P. poreikį per Pagrindinės sutarties galiojimo laikotarpį. Preliminarių sutarčių  27 p. numatė, kad Preliminariosios sutarties 3 priede nurodytų Prekių preliminarių kiekių ir apimties didinimas galimas, neviršijant šios sutarties 20 punkte nurodytos sumos ir esant šioms aplinkybėms: 27.1. teisės aktų, susijusių su pirkimo dalyku, reikalavimų pasikeitimas Preliminariosios sutarties vykdymo metu; 27.2. kai Preliminariosios sutarties 3 priede nurodytos Prekės negaminamos (neįmanoma įsigyti), ir todėl būtina įsigyti kitas lygiavertes Prekes; 27.3. kai Įstaigose padidėja vaikų skaičius ir todėl padidėja Prekių poreikis, arba atsiranda nauja Įstaiga, nenurodyta Preliminariosios sutarties 2 priede.   

Atsakovė “Sotėja” nurodė, kad darželiai taip pat turi būti laikomi perkančiosiomis organizacijomis, todėl turėjo laikytis VPĮ nuostatų ir priklausomai nuo pirkimo vertės skelbti atvirą konkursą arba vykdyti neskelbiamas apklausas, jų pagrindu sudaryti sutartis bei apmokėti tiekėjų išrašytas PVM sąskaitas faktūras tik sutarties objektu esančioms prekėms ir tik susitartais įkainiais. Tačiau pvz., darželis „Aviliukas“ pratęsė 2017 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą sutartį su UAB „Vigesta“, nors sutartyje tokia darželio teisė nebuvo numatyta. Jeigu darželis būtų organizavęs naują pirkimą, galimai būtų gavęs pasiūlymą mažesniais įkainiais. Tarp tokių darželių kaip „Aviliukas“ patenka darželiai: „Mažylis“ (2018- 12-21 sutarties Nr.7320 pratęsimai), „Radastėlė“ (2017-12-28 sutarties Nr.DEL02 pratęsimai), „Svirnelis“ (2016-06-27 sutarties Nr.133 pratęsimai, kurių bendra trukmė net 4 metai ir 1,5 mėn.) ir t.t. Teismas atsakovės argumentus, susijusius su darželių padarytais VPĮ nuostatų pažeidimais vertina kaip manipuliatyvius, ir juos atmeta. Darželių lėšas administruojanti ieškovė pasirinko skelbti bendrą centralizuotą mėsos pirkimą visoms įstaigoms, tačiau pirkimo eiga buvo sustabdyta pritaikytomis A. A. teigimu, sustabdžius bendrą pirkimą, pavieniai darželiai turėjo skelbti savo viešuosius pirkimus, tačiau ir tokiu atveju mėsos produktų pirkimas negalėjo sustoti, nes maitinimo paslaugos turėjo būti teikiamos kasdien, kitaip tariant, net ir pavienių darželių viešųjų pirkimų atveju būtų reikėję laikinai pirkti produktus pagal pavienes sutartis, kol tie nauji pirkimai būtų įvykę. Kaip rodo šios ir kitų bylų atvejai, atsakovė kartu su “Maistulis”, ir “Egilėja” ginčijo ieškovės paskelbtus centralizuotus pirkimus įvairiais aspektais, todėl neatmestina, kad būtų ginčijami ir atskirų darželių paskelbti viešieji pirkimai. Apibendrinant, vienų ar kitų viešųjų pirkimų paskelbimo reikalavimas nepaneigia, kad buvo patiriami nuostoliai iki tų viešųjų pirkimų rezultatų (mažesnių kainų) gavimo.

Dėl kiaulienos pirkimuose patirtų nuostolių paskaičiavimų atsakovė nurodė, kad darželis “Pienė” laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki gruodžio 11 d. nepagrįstai pirko kiaulienos nugarinę ir sprandinę, nors pagal sutartį su tiekėju buvo sutarę pirkti kiaulienos kumpį ir mentę. Kainų skirtumas tarp kumpio (duomenys neskelbtini)yra neesminis, nugarinė kainavo po (duomenys neskelbtini).Permokėta suma sudaro 162 Eur. Šia suma bendras nuostolio dydis mažintinas.  

Darželis “Spindulys” vieną kartą nupirko kiaulienos mentės už (duomenys neskelbtini) nors pagal sutartį su tiekėju galėjo pirkti kiaulienos kumpį ar sprandinę, tačiau mentės kaina buvo(duomenys neskelbtini), t. y. mažesnė, negu sutartinės rūšies mėsos.

Darželis “Rokutis” pirko kiaulienos kumpį po (duomenys neskelbtini).Kitos rūšies kiaulienos nupirkimas esminio skirtumo kainų prasme nesudaro, nėra pagrindo šių pirkimų neįtraukti į nuostolių paskaičiavimą.

Darželis “Žiburėlis” pirko kiaulienos kumpį po(duomenys neskelbtini), nors pagal sutartį su tiekėju buvo susitaręs pirkti brangesnę kiaulieną – nugarinę, mentę, išpjovą, sprandinę. Spręstina, kad pigesnės kiaulienos rūšies pirkimai nuostolį, kurį sudaro skirtumas tarp faktinio pirkimo ir galėjusio būti teorinio pirkimo, daro mažesnį, sutarties iš esmės nepažeidžia, todėl minusuoti sumas nėra pagrindo.

Darželis “Obelėlė” pirko kiaulienos mentę po(duomenys neskelbitni), o pagal pateiktas sutartis su tiekėjais buvo numatytas kiaulienos nugarinės po (duomenys neskelbtini)pirkimas, kiaulienos mentės po (duomenys neskelbtini)pirkimo sutartis pasirašyta tik 2019 m. lapkričio 7 d. Tačiau mentės kaina po (duomenys neskelbtini)iš esmės atitinka kiaulienos kumpio kainą, mėsos rūšis šiuo atveju nėra esminis skirtumas, dėl kurio būtų galima minusuoti šiuos pirkimus iš bendro nuostolių skaičiavimo. Tas pats pasakytina apie darželio “Rudnosiukas” ir darželio “Smalsutis” faktinius pirkimus: pagal sutartį turėjo pirkti kiaulienos kumpį po (duomenys neskelbtini), tačiau keletą kartų pirko kiaulienos mentę ta pačia kaina, tai nesudaro esminių sutarties pažeidimų.  

Apibendrinant, kiaulienos pirkimuose patirtas nuostolis nustatytinas 45 408,87 Eur (iš ieškovės patikslintame pareiškime nurodytos 45 646,89 Eur sumos atimama 76,02 Eur dėl sutrumpinto nuostolio skaičiavimo laikotarpio ir 162 Eur dėl darželio „Pienė“ brangesnės pirktos mėsos pirkimo).

Dėl jautienos/veršienos pirkimų patirtų nuostolių paskaičiavimų atsakovė nurodė, kad darželis “Mažylis” pagal sudarytą sutartį negalėjo pirkti jautienos mentės laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 iki 2020 m. balandžio 20 d., nes sutartyje buvo numatytas pjaustytos jautienos tiekimas po (duomenys neskelbtini)už kilogramą. Tačiau iš nuostolių skaičiavimo lentelės matyti, kad “Mažylis” pirko jautienos mentę ta pačia kaina, po (duomenys neskelbtini)už kilogramą, kaip ir numatyta pagal sutartį pjaustyta jautiena, todėl minusuoti priskaičiuotos nuostolių sumos nėra pagrindo.

Darželis “Liepaitė” pagal sutartį, sudarytą su tiekėju “Maistulis” galėjo pirkti jautienos kumpį po (duomenys neskelbtini)už kg, tačiau 2019 m. lapkričio 13 d. nupirko jautienos mentės už tą pačią kg kainą, sumokėjo 16,74 Eur. Teismo nuomone, vien dėl mėsos rūšies šios sąskaitos nėra pagrindo išbraukti iš nuostolio lentelės.

Darželis “Kregždutė” 2020 m. vasario 3 d. nupirko jautienos kumpio už(duomenys neskelbtini), nors, atsakovės teigimu, pagal sutartį, sudarytą su ŽŪB “Delikatesas”, jautienos kumpio pirkti negalėjo. Iš pateiktos “Kregždutė” 2019 m. kovo 29 d. sutarties su ŽŪB “Delikatesas” priedo matyti, kad buvo sutarta tiekti “Kregždutei” tik kiaulieną ir paukštienos mėsą. Teismas sutinka, kad bendra jautienos nuostolio suma mažintina(duomenys neskelbtini).  

Darželis “Klausutis” per laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 25 iki 2020 m. kovo 4 d. nupirko jautienos kumpio už 33,47 Eur, tačiau nėra pateiktų sutarčių su ŽŪB “Delikatesas” dėl jautienos pirkimo, todėl bendra jautienos nuostolių suma mažintina 33,47 Eur.   

Jautienos pirkimo atveju patirtų nuostolių suma 13 312,19 Eur mažintina atimant 9,48 Eur “Kregždutės” jautienos kumpio išlaidomis, “Klausutis” 33,47 Eur už jautienos pirkimus, lieka 13 269,24 Eur.

Bendra priteistina nuostolių suma yra 58 678,11 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Laikytina, kad ieškinys yra tenkinamas 99,5 proc. (prašyta priteisti 58 959,08 Eur).

Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo (CPK 83 straipsnio 1 d. 5 p.). Iš byloje esančių duomenų matyti (2022 m. liepos 19 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su priedais), kad ieškovė patyrė 18 254,44 Eur išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Sotėja“ patyrė 6 000 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK 10874), UAB „Maistulis“ duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė.

Atsakovės 

Kitas atsakovų argumentas buvo tas, kad ieškovė šioje byloje nepagrįstai naudojosi advokatų paslaugomis, nes turi įdarbinusi apie 24 reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Teisės ir konsultavimo skyriaus teisininkus. Atsakovė rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. e3K-3-330-248/2020, Nr. 3K-3-401-916/2016, Nr. 3K-3-131-686/2017, Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-470-896/2022.

Kasacinio teismo praktikoje galimybė teismui sumažinti priteisiamas atstovavimo išlaidas arba apskritai nepriteisti advokato paslaugų išlaidų yra grindžiama įstatymo leidėjo nustatyta priešinga galimybe – priteisti daugiau, negu kad leidžia Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos). Kasacinis teismas sprendė, kad jeigu išimtiniais, konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstais atvejais teismas gali nukrypti nuo įprastinės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarkos jį priteisdamas didesnį, nei nurodyti dydžiai Rekomendacijose, tai dėl kitokio pobūdžio svarbių priežasčių teismas pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus gali nuspręsti priešingai, t. y. priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį, įtvirtintą Rekomendacijose, mažinti ar jo visai nepriteisti. Kasacinio teismo praktikoje buvo ne vieną kartą spręsta dėl konkrečių aplinkybių viešojo administravimo subjektams (savivaldybėms) sumažinti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ar visiškai jo nepriteisti (žr. aukščiau paminėtą praktiką). Pažymėtina, kad advokato paslaugoms turėtų išlaidų nepriteisimas nereiškia ieškovės teisių naudotis advokato pagalba suvaržymo, tačiau apriboja nepagrįstą išlaidavimą atsakovų sąskaita.

Kriterijai, pagal kuriuos išlaidos advokato pagalbai gali būti mažinamos arba apskritai nepriteisiamos, yra tie patys, kurie nustatyti Rekomendacijose (bylos apimtis, sudėtingumas, svarba viešajam interesui ir pan.). Teismas vertina, didžiąją dalį bylos medžiagos sudaro pačių darželių pateikti duomenys, kuriuos tiesiog reikėjo apibendrinti, suskaičiuoti išleistas sumas, ką ieškovė galėjo atlikti savo pajėgomis. Ieškinio konstrukcija yra aiški, jau yra išnagrinėta keletas bylų, kuriose ieškinio pagrindas tapatus, o dalykas panašus. Situacija, kai ieškovė visuose centralizuotuose pirkimuose skirtingose bylose (su tapačiu ieškinio pagrindu) naudojasi advokatų paslaugomis, yra ydinga, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Atsakovei UAB „Sotėja“ iš ieškovės priteistina 30 Eur bylinėjimosi išlaidų (0,005 proc.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovių į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai lygiomis dalimis (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis šioje byloje yra 1 105,17 (skaičiuojamas nuo priteisiamos nuostolių sumos 58 678,11 Eur  pagal CPK 83 str. 1 d. 5 p. ir 10 p. įvertinant, kad ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis). Taigi, iš atsakovių priteistina po 552,58  Eur  iš kiekvienos.

Pašto išlaidos sudaro 5,58 Eur, yra mažesnės, negu minimalus priteistinas dydis, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 284 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

P. K.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sotėja“, j. a. k. 302536843, iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188764867, 30 Eur (trisdešimt  eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“, j. a. k. 302536843, ir uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“, j. a. k. 302920648, iš kiekvienos po 552,58 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 58 ct)  žyminį mokestį.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                            Diana Labokaitė