Civilinė byla Nr. 2A-232-230/2011
Proceso Nr. 2-05-3-11104-2009-8
Pirmosios instancijos teisėja Milda Remeikienė
Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3, 78.2.1, 121.15, 121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Nijolios Indreikienės,
kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Virginijos Gudynienės,
sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,
dalyvaujant ieškovei L. V., jos atstovei adv. J. U.,
atsakovui S. V., jo atstovui adv. L. J.,
institucijos, teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Reginai Domaševičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. V. ir atsakovo S. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-664-192/2010 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui S. V., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovo S. V. priešieškinį ieškovei dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. L. V. ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo S. V. sūnaus išlaikymui periodines išmokas po 500 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, taip pat priteisti sūnaus išlaikymo įsiskolinimą 4 500 Lt nuo 2008 m. spalio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos, paskirti ieškovę vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja, nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: 1) atsakovas turi teisę susitikti su sūnumi, jį pasiimant su savimi ne jos gyvenamojoje vietoje ketvirtadieniais nuo 18 val. iki 21 val., 2) kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12 valandos iki sekmadienio 19 valandos, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 3) antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną, 4) mokinių vasaros atostogų metu - paskutinį mėnesį, 5) bet kada lankyti sūnų mokykloje, dalyvauti tėvų susirinkimuose, pareikšti mokyklai pastabas ir pageidavimus dėl sūnaus auklėjimo ir ugdymo, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad santuoka su atsakovu nutraukta 2000 m. kovo 5 d., tačiau nutraukiant santuoką nebuvo išspręstas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo klausimas. Atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisidėdavo minimaliai, tik po 1 MGL, o nuo 2008 m. liepos mėnesio išlaikymo nebeteikia. Sūnaus išlaikymui reikalinga ne mažesnė, kaip 1 100 Lt suma kas mėnesį. Atsakovo pajamos yra pakankamos, kadangi jis atostogų metu vežasi sūnų į užsienį, poilsiauja kaimo turizmo sodybose, poilsio namuose, todėl yra pajėgus teikti išlaikymą po 500 Lt per mėnesį, o nuo 2008 m. spalio 1 d. neteikdamas jokio išlaikymo yra įsiskolinęs 4 500 Lt Atsakovas nuolat grasina sūnų paimti gyventi su savimi, taip psichologiškai jį traumuodamas, todėl būtina nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nes tik ji gali tinkamai pasirūpinti sūnumi, jo auklėjimu ir užtikrinti būtinas vaiko vystymosi ir auklėjimo sąlygas. Siekiant išvengti konfliktų ir ginčų ateityje būtina nustatyti ir bendravimo su sūnumi tvarką.
A. S. V. priešieškiniu (t.1, b.l. 63-67) prašė nustatyti kitokią bendravimo su sūnumi tvarką: 1) atsakovas pasiima vaiką iš ieškovės namų kas ketvirtą savaitę pirmadienį 18 val. ir grąžina jį namo pas ieškovę kitos savaitės antradienį 18 val.; 2) atsakovas pasiima vaiką iš ieškovės namų kitos savaitės, nei grąžino vaiką namo antradienį ieškovei, penktadienį 18 val. ir pirmadienį išleidžia vaiką į mokyklą, iš kur vaiką namo pasiima ieškovė, o vasaros atostogų metu grąžina jį namo pas ieškovę pirmadienį 8 val.; 3) atsakovas kiekvienais lyginiais metais pasiima vaiką iš ieškovės namų Šv. Kalėdų pirmą dieną, Šv. Velykų antrą dieną, sūnaus gimimo dieną 8 val., ir grąžina jį namo kitą dieną 8 val.; 4) atsakovas kiekvienais nelyginiais metais pasiima vaiką iš ieškovės namų Šv. Kalėdų antrą dieną, Šv. Velykų pirmą dieną 8 val. ir grąžina jį namo kitą dieną 8 val.; 5) atsakovas savo kasmetinių atostogų metu gali išsivežti vaiką dviem savaitėms iš eilės, pradedant nuo suderintos dienos 8 val. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra nepakankama, pažeidžia jo teisę bendrauti su sūnumi ir jį auklėti. Atsakovo siūloma tvarka sudarytų jam galimybę maksimaliai prisidėti prie vaiko auklėjimo ir labiau atitiktų vaiko interesus, nes sūnus tiesiogiai iš tėvo įgytų vyriškos bendravimo šeimoje patirties, kurios negali gauti iš motinos, t.y. užtikrintų jo visavertį vystymąsi. Ilgai trunkantys vizitai vaiko interesams neprieštaraus, nes atsakovo būstas yra šalia ieškovės (nutolęs tik per du namus). Iš atsakovo namų vaikas lengvai pasieks mokyklą, draugus, būrelius ir galės bet kada pasiimti reikiamų daiktų iš ieškovės namų. Atsakovo namuose sūnus taip pat turi atskirą kambarį su visais jo amžiaus vaikui reikalingais baldais ir daiktais, todėl jis gali sudaryti vaikui ne blogesnes gyvenimo sąlygas, nei motina.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Sūnaus D. V. gyvenamąją vietą nustatė su motina L. V., priteisė iš atsakovo S. V. sūnaus D., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodines išmokas po 350 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. liepos 12 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmetė, nustatė tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: sūnus bendrauja su tėvu pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12 valandos iki sekmadienio 18 valandos; vasaros atostogų metu sūnus su tėvu kartu praleidžia dvi savaites per tėvo atostogas; sūnus kartu su tėvu praleidžia antrą Šv. Kalėdų ir antrą Šv. Velykų dieną kiekvienais metais; sūnus papildomai bendrauja su tėvu savo pasirinktu laiku nevaržomai pagal savo poreikius ir norą. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė tokia tvarka: priteisė iš atsakovo ieškovei 1 500 Lt jos turėtų atstovavimo išlaidų; iš ieškovės atsakovui – 2 964,50 atstovavimo išlaidų; iš atsakovo ieškovei – 131 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad šalys išsituokė 2000 m. balandžio 5 d. S. D., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta deklaruota su motina (ieškove), nuosavybės teise turinčią dviejų kambarių butą. Po santuokos nutraukimo sūnus visą laiką gyvena kartu su motina, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi, jos pajamos pakankamos. Namuose apklaustas vaikas parodė, kad bendrauja su tėvu pakankamai, motina tam neprieštarauja. Bylos nagrinėjimo metu vaikas buvo išklausytas, jo apsisprendimas gyventi su motina - tvirtas. Todėl teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo sūnui periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos teismas tenkino iš dalies ir priteisė po 350 Lt per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas nurodė, kad ieškovės pajamos yra pakankamos jai ir sūnui išlaikyti, sūnus D. turi materialines sąlygas socialiai vystytis. Bylos nagrinėjimo metu sūnus patvirtino, kad jo poreikiai tenkinami gerai, jam nieko netrūksta. Teismas nustatė, kad atsakovas 2009 m. turėjo 2 569,24 Lt draudžiamųjų pajamų, o iki 2010 m. kovo 10 d. jų neturėjo, atsakovas turto ir pajamų nedeklaravo, sąskaitoje pinigų neturi. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymo sumą per mėnesį sudaro 1 100 Lt. Teismas atsižvelgė į tai, kad vaiko poreikiai atitinka jo amžių (15 metų), jis sveikas, todėl protingų vaiko poreikių tenkinimui teismas nustatė 800 Lt per mėnesį išlaikymo sumą, kurią privalo teikti abu tėvai. Iš atsakovo priteisiamą išlaikymo dalį teismas sumažino iki 350 Lt per mėnesį, nes atsakovas be sūnaus D. turi dar vieną išlaikomą vaiką - dukterį Robertą, kuri lanko lopšelį-darželį (išlaidos per mėnesį – 160 Lt), tuo tarpu ieškovė turi tik vieną nepilnametį išlaikytinį. Išlaikymą teismas priteisė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nuo ieškinio priėmimo dienos buvo priteistas išlaikymas po 300 Lt. Ieškovės reikalavimą priteisti 4 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 9 d. iki ieškinio pateikimo, teismas atmetė, nes nustatė, kad atsakovas išlaikymą teikė, apmokėdamas vaiko sporto stovyklas, keliones slidinėti, prie jūros, duodamas dienpinigius, mokėdamas už kirpyklą, laisvalaikio ir pramogų išlaidas. Nustatydamas bendravimo su vaikų tvarką, teismas atsižvelgė į vaiko nuomonę, kad jam labiau tinka motinos siūloma tvarka, o ne tėvo, ir kad jis nenorėtų gyventi pas tėvą po dvi savaites per mėnesį, taip pat atsižvelgė į vaiko norą palikti galimybę pačiam bendrauti su tėvu nevaržomai, kada pats panorės.
Ieškovė L. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo: priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui nuo ieškinio padavimo iki sūnaus pilnametystės periodinėmis išmokomis po 500 Lt/mėn., priteisti iš atsakovo 4 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008 m. spalio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos, nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: atsakovas turi teisę susitikti su sūnumi, jį pasiimant su savimi ne ieškovės gyvenamojoje vietoje, ketvirtadieniais nuo 18 val. iki 21 val., kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 19 val., pradedant skaičiuoti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną, mokinių vasaros atostogų metu - paskutinį mėnesį, gali bet kada lankyti sūnų mokykloje, dalyvauti tėvų susirinkimuose, pareikšti mokyklai pastabas ir pageidavimus dėl sūnaus auklėjimo ir ugdymo. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais. 1) Teismas nesiaiškino, iš kokių pajamų atsakovas net du kartus per metus vyksta į keliones užsienin, poilsiauja brangiose poilsiavietėse Palangoje ar kaimo turizmo stovyklose, kas patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra itin gera, ir jis slepia savo pajamas. Įvertinus nurodytas aplinkybes galima spręsti, kad atsakovo neoficialios pajamos per mėnesį yra ne mažesnės kaip 4 000 Lt, tačiau jis nuo teismo slepia savo gaunamų pajamų dydį. Atsakovas, nurodęs, kad gyvena iš santaupų, nepateikė jokių įrodymų apie tai. Atsakovas savo pajamas laiko motinos M. V. vardu ir jos vardu sau daro piniginius pavedimus, taip siekdamas nuslėpti gaunamas pajamas. 2) Sūnaus poreikiams užtikrinti reikalinga suma yra didesnė nei 800 Lt, vaikui augant jo poreikiai didėja, taip pat būtina užtikrinti vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį bei papildomus užsiėmimus. Visos abejonės turėtų būti aiškinamos vaiko interesų naudai, be to, neatsižvelgta į tai, kad ieškovei tenka daugiau su išlaikymu susijusių pareigų, kadangi ji ne tik teikia išlaikymą, bet ir suteikia būstą, jai tenka kasdienė sūnaus priežiūra ir rūpinimasis. Teismas nepagrįstai sūnaus išlaikymui priteisė tik 350 Lt, o ne ieškiniu prašomą 500 Lt sumą, kurios atsakovas neprašė sumažinti ir neįrodinėjo, kad jam 500 Lt suma sūnaus išlaikymui yra per didelė. Atsakovas rašytiniais įrodymais įrodinėjo, kad sūnui teikė išlaikymą nuo 500 Lt iki 3 500 Lt per mėnesį, todėl 500 Lt išlaikymo suma jam nebūtų per didelė. Teismas nemotyvuotai priteisė išlaikymą po 350 Lt nuo sprendimo priėmimo, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos vien dėl to, kad buvo priteistas laikinasis išlaikymas - 300 Lt, t.y. mažesnis nei teismo sprendimu priteista suma. 3) Teismas, atmesdamas reikalavimą dėl 4 500 Lt išlaikymo įsiskolinimo, nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, kurie yra nepagrįsti, nes tokio išlaikymo atsakovas neteikė ir realiai tokių išlaidų nepatyrė. Mano, kad visi atsakovo pirkimo čekiai tik patvirtina jo nesąžiningumą, kadangi juose nurodytas sau pirkto maisto, alkoholio, cigarečių, moteriškų batų įsigijimas. Sūnų į kirpyklą dažniausiai vesdavo pati ieškovė, už sūnaus telefoninius pokalbius moka taip pat ji, telefono sutartis sudaryta ieškovės vardu, treniruočių su atsakovu sūnus nuo 2008 m. liepos iki 2009 m. birželio mėn. nelankė, buvo tik nuėjęs kelis kartus, atsakovo pirkto maisto į namus niekada neparnešdavo, rūbų taip pat niekada nepirko Teismas neatsižvelgė į sūnaus parodymus teismo posėdžio metu, kad anksčiau jam atsakovas duodavo tik po 10-20 Lt tik tada, jei sūnus paprašydavo, kad visus daiktus ir mobiliojo telefono sąskaitas apmoka mama, tėtis niekada neapmokėdavo, visus rūbus ir visa kita perka mama, kad krepšinio nebelanko ir t.t. Teismas neįvertino, kad sūnaus gimtadieniui pirktos dovanos ar pica su sulčių stikline nėra nepilnamečio vaiko išlaikymas, kurių pagalba būtų tenkinami būtiniausi vaiko pragyvenimo poreikiai. Kelionės į užsienį pagal atsakovo užgaidas taip pat nėra laikytina nepilnamečio vaiko išlaikymu ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti normalų išlaikymą - maistui, rūbams, komunaliniams mokesčiams, mokymosi reikmėms, stomatologo paslaugoms ir kt. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovas vengė teikti išlaikymą sūnui, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas – 4 500 Lt už 9 mėnesius nuo 2008 m. spalio iki ieškinio padavimo 2009 m. liepos 1 d. 4) Teismas ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkino beveik pilnai, bet nustatė kitokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką sūnaus vasaros atostogų metu: nurodė, kad sūnus vasaros atostogų metu su tėvu kartu praleidžia dvi savaites per tėvo atostogas. CPK 267 straipsnis draudžia priimti sprendimą, kurio įvykdymas priklauso nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Tokia nekonkreti sąlyga abiems šalims sukels problemų. Be to, atsakovas nurodo, šiuo metu yra bedarbis, todėl kyla neaiškumų, kokiu konkrečiu metu vasarą jis bendraus su vaiku. Nenustačius konkretaus vasaros atostogų laiko, ieškovei taptų neįmanomas jos atostogų planavimas, o jos darbe tai yra būtina, nes atsakovas apie susitikimus su sūnumi jai praneš tik paskutiniu momentu. Aiškų terminą būtina žinoti ir sūnui, kad jis galėtų susiplanuoti išvykas pas giminaičius kaime ir į vasaros stovyklas. Todėl turi būti tenkinamas ieškovės prašymas atsakovo bendravimui su sūnumi vasaros atostogų metu nustatyti paskutinį vasaros mėnesį. Kadangi atsakovas pageidauja su sūnumi praleisti tik 2 savaites vasaros atostogų metu, ieškovė neprieštarautų, jei teismas nustatytų konkretų bendravimo laiką paskutinį vasaros mėnesį. 5) Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Už pareikštus du neturtinius reikalavimus ieškovė buvo sumokėjusi 262 Lt žyminį mokestį. Reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos teismas tenkino pilnai, reikalavimą dėl bendravimo tvarkos - tenkino beveik pilnai, o atsakovo priešieškinio reikalavimą tenkino minimaliai. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas didesnis žyminis mokestis 196 Lt (131 + 65). Atitinkamai turi būti paskirstytos išlaidos už advokato pagalbą. Dėl išlaikymo ieškovės reikalavimas tenkintas dalinai, priteista po 350 Lt, kai ieškovė prašė po 500 Lt, o atsakovas teigė, kad išlaikymas neturi būti priteistas. Teismas neatsižvelgė į ieškovės ir atsakovo tenkintų reikalavimų dalį ir nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovui visas jo turėtas išlaidas už advokato pagalbą. Ginčas iš esmės yra tarp atsakovo ir jo sūnaus, kuriam atstovauja ieškovė, nes išlaikymas yra priteisiamas vaikui, o ne ieškovei.
Atsakovas S. V. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį dėl nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį ir pakeisti sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nustatant jo siūlytą bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra neteisėta, nes teismas neteisingai aiškino ir taikė vaikų išlaikymo pareigą ir skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant reglamentuojančias teisės normas. Atsakovui geranoriškai ir tinkamai vykdant pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, nėra pagrindo priteisti iš jo išlaikymą (neteisingai aiškinti ir taikyti CK 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai), kadangi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tik tuomet, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, o atsakovas išlaikymą teikė. Teismas, nustatydamas bendravimo su sūnumi tvarką, atsižvelgė išimtinai tik į vaiko norus, bet ne į jo interesus. Sūnaus išreikšta nuomonė, kad jam tinka motinos siūloma tvarka, prieštarauja vaiko interesams. Tokia tvarka nesudarys galimybių atsakovui maksimaliai dalyvauti auklėjant sūnų ir kliudys jam bendrauti su seserimi, nors atsakovas 2008 m. atsikėlė gyventi šalia sūnaus. Vaikų raidos specialistai tvirtina, kad pastovus ir nepertraukiamas tėvo bendravimas su vaiku padeda geriau pažinti vaiką, įtakoti jo vystymąsi ir užmegzti artimus ryšius, o trumpalaikis bendravimas - gali sąlygoti tėvo ir vaiko susvetimėjimą. Kuo ilgesnis tėvo bendravimas su vaiku sudaro prielaidas vystytis tarpusavio pasitikėjimu grįstiems santykiams. Teismas be pagrindo atmetė atsakovo prašymą į teismo posėdį kviesti psichologą, argumentuodamas tuo, kad sūnus jau išsakė savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. Turėjo būti nustatytas maksimalus bendravimas, kadangi nebuvo nustatyta, kad toks bendravimas kenktų vaiko interesams. Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovas persikėlė gyventi šalia (per du namus) sūnaus gyvenamosios vietos, neįvertino specialistų doc. dr. V. G. ir dr. doc. R. B. patarimų dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, todėl netinkamai aiškino ir taikė CK 3.164 str., 3.175 straipsnio 2 dalį ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Todėl sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo turi būti pakeista, nustatant atsakovo siūlytą bendravimo su vaiku tvarką. Teismas pažeidė procesines teisės normas (CPK 249 str. 2 d.), nes po to, kai sūnus davė paaiškinimus teismui nedalyvaujant šalims, buvo apribota atsakovo teisė užduoti sūnui klausimus dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su išlaikymo priteisimu, ir šis pažeidimas lėmė neteisingą sprendimo priėmimą. Jei sūnus būtų teigiamai atsakęs į atsakovo klausimus, ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo būtų atmesti.
Ieškovė L. V. atsiliepimu į S. V. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad po to, kai sūnus D. V. davė parodymus, prasidėjo atsakovo psichologinis spaudimas sūnui, reikalaujant aiškintis dėl jo duotų parodymų, dėl ko sūnui atsirado nervinė įtampa, baimės jausmas, ir jis atsisakė toliau dalyvauti teismo posėdyje. Dėl šių priežasčių netikslinga sūnų apklausti apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovas S. V. atsiliepimu į ieškovės L. V. skundą prašo jo netenkinti ir nurodo iš esmės tuos pačius savo paduoto apeliacinio skundo motyvus.
Ieškovės L. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo S. V. apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų faktinių ir teisinių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šalys apeliaciniais skundais ginčija sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir šio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Dėl išlaikymo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį. Ieškovė paduotu skundu ginčija priteisto išlaikymo dydį, prašydama jį padidinti iki 500 Lt per mėnesį, o atsakovas aplamai ginčija ieškovės teisę prašyti priteisti išlaikymą, kadangi jis išlaikymą teikia gera valia. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Tai reiškia, kad išlaikymo teikimas yra tėvų bendro susitarimo dalykas, kuris paprastai yra realizuojamas sutuoktiniams gyvenant kartu. Tėvų susitarimas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo galimas ir šalims nutraukiant santuoką bei sudarant sutartį dėl vaikų materialinio išlaikymo (CK 3.193 straipsnis). Kadangi šalims dėl sūnaus išlaikymo tarpusavyje susitarti nepavyko, todėl išlaikymas priteistinas teismine tvarka vieno iš jų reikalavimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovas tvirtina, kad jis išlaikymą sūnui teikia, tačiau akivaizdu, kad tarp tėvų kyla ginčas dėl jo dydžio, tam tikrų poreikių tenkinimo, išlaikymui skirtų piniginių lėšų paskirstymo, kas patvirtina, kad kartu negyvenantys buvę sutuoktiniai nesutaria dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, todėl faktiškai ji viena rūpinasi sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir kt.), ir jai tenka didžiausioji šių išlaidų našta, todėl vien jai tenkančių išlaidų dalį turėtų kompensuoti ir atsakovas, ir iš jo pagrįstai priteistas išlaikymas.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl vertinant priteisto išlaikymo dydį būtina atsižvelgti į šiuos įstatymo nustatytus kriterijus. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti užtenka 800 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kuo remiantis nustatė, kad vaiko poreikių tenkinimui yra pakankama 800 Lt per mėnesį išlaikymo suma. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai yra didesni, ir jie faktiškai yra tenkinami didesne apimtimi nei būtini vaiko poreikiai. Tai patvirtina abiejų šalių teikiamos išlaidos sūnaus laisvalaikio ir poilsio organizavimui ir praleidimui, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas su sūnumi poilsiauja užsienyje, pajūryje, kaimo sodybose, sanatorijose, sūnus poilsiauja stovyklose (t.1, b.l. 100, 102-104, t.2, b.l. 8-9, 16). Atsakovas tai pripažįsta ir savo paaiškinimais. Be to, nuolat tenkinami ir papildomi sūnaus poreikiai, susiję su fizinio aktyvumo skatinimu, kultūrinio išprusimo lavinimu, ką patvirtina rašytiniai įrodymai apie tai, kad šalių sūnus lankė šokių studiją (t.1, b.l. 99), buvo pirktas sporto, teniso abonementai (t.2, b.l. 3, 5-6), lankė krepšinio treniruotes, ką pripažįsta šalys ir patvirtino pats sūnus, taip pat perkami bilietai į teatrą (t.2, b.l. 10-11), turima išlaidų ir dėl papildomų mokslo užsiėmimų Kauno technologijos universiteto gimnazijoje (t.2, b.l. 13-15). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pats atsakovas pateikdamas vaiko išlaikymui turėtų išlaidų skaičiuotę (t.1, b.l. 119-123) iš esmės taip pat pripažįsta, kad vaiko poreikiai yra tenkinami maksimaliai, nes vien atsakovo nurodytos ir jo turėtos išlaidos kas mėnesį vidutiniškai sudarė apie 1 000 Lt. Tokie įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovės ieškinyje nurodyta nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui reikalinga suma sudaro 1 100 Lt per mėnesį. Todėl kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė išlaikymo proporcingumą vaiko poreikiams. Nors pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas 2008-2009 m. buvo bedarbis, ir 2008 m. turėjo tik 2 569,24 Lt pajamų (t.1, b.l. 165), tačiau darytina išvada, jog jis vis tik turi dideles pajamas, kurių teismui neįvardina, kadangi pateikdamas nurodytą sūnaus išlaikymui turėtų išlaidų skaičiuotę nurodo išlaidas, kurias galėtų daryti tik pakankamai nemažas pajamas turintis asmuo. Tai reiškia, kad atsakovas nėra linkęs atskleisti savo pajamų šaltinį, tačiau savo paaiškinimais iš esmės pripažįsta, kad turi galimybę tenkinti vaiko poreikius nurodyta apimtimi (1 100 Lt per mėnesį apimtyje). Todėl, kolegijos nuomone, buvo pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 500 Lt per mėnesį. Tokiu būdu ieškovei tektų didesnė vaiko poreikių tenkinimo našta (po 600 Lt per mėnesį, nevertinant papildomų išlaidų, patiriamų gyvenant kartu su sūnumi), kartu atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametę dukrą.
Kolegija taip pat sutinka su ieškovės apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išlaikymą priteisė tik nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi laikinas išlaikymas buvo priteistas tik po 300 Lt, o teismas sprendimu išlaikymą priteisė po 350 Lt per mėnesį. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartimi (t.1, b.l. 30) buvo priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas sūnui po 300 Lt kas mėnesį. Kolegijai pripažinus, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas didintinas iki 500 Lt per mėnesį, priteisto ir laikino išlaikymo skirtumas sudaro po 200 Lt kas mėnesį, ir jis priteistinas nuo 2009 m. liepos 10 d. iki sprendimo priėmimo, t.y. už vienerius metus – viso 2 400 Lt.
Dėl nurodytų argumentų, kadangi teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nepakankamai pagrindė savo išvadas dėl nustatyto išlaikymo proporcingumo vaiko poreikiams ir šalių turtinei padėčiai, ir tai turėjo įtakos sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalis), teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, padidinant priteisto išlaikymo dydį iki 500 Lt per mėnesį ir papildomai priteisiant išlaikymo skolą nuo 2009 m. liepos 10 d. iki sprendimo priėmimo (CPK 326 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nuo 2008-10-09 iki 2009-07-01 priteisimo, kadangi nustatė, kad atsakovas išlaikymą teikė, apmokėdamas vaiko sporto stovyklas, keliones slidinėti, prie jūros, mokėdamas už kirpyklą, duodamas dienpinigius, mokėdamas laisvalaikio ir pramogų išlaidas. Kolegija šiuo požiūriu pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, padarytoms įvertinus atsakovo pateiktą išlaidų vaiko išlaikymui paskaičiavimą, jo pateiktus čekius (t.1, b.l. 119-139), šalių paaiškinimus. Nors ieškovė ginčija šių įrodymų įrodomąją reikšmę, kadangi pateiktuose čekiuose nurodytas ir prekių, kurie negali būti skirti sūnui (alkoholis, cigaretės, moteriški batai ir pan.) įgijimas, tačiau vis tik didžioji dalis įgytų prekių galėjo būti panaudota sūnaus poreikiams tenkinti. Nepilnamečio sūnaus D. V. paaiškinimai (t.2, b.l. 104), kuriais ieškovė grindžia apeliacinio skundo argumentus dėl išlaikymo įsiskolinimo, vertintini atsargiai, kadangi atsakovui nebuvo suteikta CPK 249 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė užduoti sūnui klausimus dėl teikto išlaikymo (t.2, b.l. 118), o atsižvelgiant į apklausos teisme daromą neigiamą poveikį sūnui, atsakovas šios teisės apeliacinės instancijos teisme atsisakė. Todėl kolegija daro išvadą, jog remtis nepilnamečio sūnaus paaiškinimais dėl atsakovo teikto išlaikymo, negalima, taip apsaugant ir paties vaiko interesus, kuris nenori ir neturėtų būti apklausinėjamas dėl aplinkybių, kurios galėtų supriešinti tiek jį su vienu ir kitu tėvu, tiek ir tėvus tarpusavyje. Todėl kolegija nesivadovauja šiais paaiškinimais. Negalima pritarti ir ieškovės pozicijai, jog atsakovas teiktas išlaikymas pramogoms (kelionėms, stovykloms, pasivaišinimams kavinėse ir pan.) nelaikytinas nepilnamečio vaiko išlaikymu. Kaip jau nustatyta, šalių sūnaus poreikiai tenkinami ne minimaliai, bet kur kas didesne apimtimi, todėl ir laisvalaikiui, poilsiui, pramogoms daromos išlaidos taip pat yra vaiko poreikių (šiuo atveju įvairesnių ir didesnės apimties) tenkinimas, kadangi šalys turi galimybę jų vaiko poreikius tenkinti maksimaliau. Todėl sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinio padavimo dienos, nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Šią sprendimo dalį didžiąja dalimi ginčija atsakovas, teigdamas, kad sprendimu nepagrįstai apribota jo teisė maksimaliai bendrauti su sūnumi (CK3 3.175 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, rėmėsi šalių sūnaus išsakyta nuomone dėl jam priimtinos bendravimo su tėvu tvarkos. Atsakovas neginčija CK 3.164 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinybės sprendžiant su vaiku susijusius klausimus atsižvelgti į vaiko, gebančio formuluoti savo pažiūras, nuomonę, tačiau atsakovo nuomone, sūnaus išsakyta pozicija prieštarauja paties vaiko interesams, kadangi apribojus maksimalų bendravimą su tėvu nukenčia paties vaiko interesai. Kadangi būtent tėvas formuoja „vyro“ modelį sūnui, todėl sūnus turi matyti tėvą įvairiose situacijose, be to, pastovus bendravimas turi ypatingą reikšmę asmenybės formavimuisi, artimesnių ryšių su tėvu susiformavimui. Atsakovas, siekdamas giliau išsiaiškinti sūnaus pareikštą nuomonę dėl jo bendravimo su tėvu apimties, apeliacinės instancijos teismui reiškė prašymą išklausyti sūnų apeliacinės instancijos teisme, tačiau paaiškėjus, kad tai daro neigiamą įtaką sūnaus emocinei, psichologinei ir net sveikatos būsenai, ir teismui užtikrinus vaiko apklausą teisme šio prašymo atsisakė, todėl vaikas pakartotinai nebuvo apklausiamas. Vertinant, ar šiuo atveju išsakyti vaiko norai neprieštarauja jo interesams, labai svarbi yra Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvada, duota tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme (t.2, b.l. 127). Šios institucijos atstovė yra patvirtinusi, kad vaikas yra brandaus amžiaus (šiuo metu jam jau 16 metų), jis turi savo aiškią nuomonę, jis nori bendrauti su tėvu ir jį tenkina teismo nustatyta bendravimo tvarka. Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė taip pat nurodė, kad tėvų tarpusavio konfliktai, jiems negalint atsiriboti nuo nuoskaudų ir santykių aiškinimosi bei trūkstant geranoriškumo jų tarpusavio santykiuose, daro neigiamą įtaką vaikui, jį tai labai slegia, jam suteikia nesaugumo jausmą. Todėl darytina išvada, kad pirmiausia patys tėvai turi imtis priemonių sudaryti sąlygas, kad vaiko bendravimas su kiekvienu iš jų būtų grįstas abipusiu poreikiu būti kartu. Pirmosios instancijos teismo nustatyta konkreti bendravimo tvarka nėra apribota tik tam tikru bendravimui skiriamu laiku, kadangi yra nustatyta, kad yra galimas ir papildomas sūnaus ir tėvo bendravimas ir kitu bendrai pasirinktu laiku, nevaržant poreikių ir norų. Todėl tėvui su sūnumi radus daugiau bendrų interesų, kilus abipusiam norui daugiau praleisti laiko kartu, tokia galimybė nėra ribojama. Bendravimas apipusiu noru ir bendru poreikiu pripažintinas kokybiškesniu bendravimu, duodančiu daugiau naudos abiems pusėms, nei bendravimas tik griežtai pagal teismo nustatyta laiką. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad sūnus yra 16 metų amžiaus, todėl yra jau pakankamai brandus, turintis ir kitų ryšių su draugais, bendramoksliais, giminaičiais, kuriuos jis gali palaikyti savarankiškai, t.y. nedalyvaujant tėvams, todėl bendravimas su tėvu griežtai nustatytu laiku gali susiaurinti šį bendravimą, sudaryti tam tikrų sunkumų jam planuojant savo laiko panaudojimą, organizuojant savo laisvalaikio praleidimą ir pan. Todėl kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju sūnaus išreikštas noras bendrauti pagal motinos pasiūlymą neprieštarauja jo interesams, o tėvo ir sūnaus maksimalus bendravimas nėra ribojamas, kadangi jį galima realizuoti abipusiu sutarimu ir abipusiu noru, kas turės kur kas didesnę reikšmę jų bendravimui, nei teismo sprendimu nustatyta labai griežta bendravimo tvarka. Be to, kolegija atsižvelgia ir į Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pirmosios instancijos teisme išsakytą nuomonę, kad tuo atveju, kai vaikas gyventų dvi savaites pas tėvą, dvi savaites pas motiną, būtų neaiški jo gyvenamoji vieta, ir tai neabejotinai neigiamai veiktų vaiko gyvenimą, kadangi neliktų tam tikro pastovumo, stabilumo. Dėl šių argumentų kolegija daro išvadą, jog nustatyta bendravimo tvarka yra tinkama ir šiuo metu pakankama, tačiau pripažįsta, kad nustatyta bendravimo tvarka atostogų metu yra neaiški ir sąlyginė, kadangi sūnaus bendravimas su tėvu nustatytas 2 savaites pastarojo atostogų metu. Tėvas šiuo metu yra nedirbantis, todėl nežinomas jo atostogų laikas, be to, nežinant, kuomet sūnus bendraus atostogų metu su tėvu, motina taip pat negali planuoti savo atostogų, organizuoti kitą sūnaus atostogų praleidimo laiką. Todėl kolegija pritaria ieškovės pasiūlytai bendravimo tvarkai vasaros atostogų metu, ir šioje dalyje teismo sprendimą taip pat pakeičia (CPK 326 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pakeitus tam tikras sprendimo dalis, tarp šalių perskirstytinos turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės reikalavimai yra patenkinti beveik pilna apimtimi, išskyrus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Patenkinti du neturtinio pobūdžio reikalavimai (dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo), todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos žyminio mokesčio, sumokėto už šiuos reikalavimus, išlaidos – 264 Lt (t.1, b.l. 7, 28). Be šių neturtinio pobūdžio reikalavimų patenkintas ir ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nuo ieškinio padavimo dienos, o atmestas tik reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iki ieškinio padavimo dienos. Kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimai patenkinti ¾ dalimi. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina ¾ dalys pirmosios instancijos teisme turėtų atstovavimo išlaidų 1 125 Lt (1 500 Lt (t.1, b.l. 96) x ¾), o iš ieškovės atsakovui – 741,12 Lt atstovavimo išlaidų (2964,50 Lt (t.2, b.l. 112) x ¼). Kadangi yra patenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo po 500 Lt per mėnesį priteisimo, o ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pareiškiant šį reikalavimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovo valstybei priteistinas nuo šio reikalavimo mokėtinas žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), t.y. 180 Lt (500 Lt x 12 mėn. x 3 proc.).
Kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, o atsakovo atmestas, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, o būtent 133 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už neturtinį reikalavimą (t.2, b.l. 142) ir 2/3 dalys jos turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (atmestas apeliacinio skundo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo), kas sudaro 1 000 Lt (1 500 Lt (t.2, b.l. 180) x 2/3), o atsakovui iš ieškovės priteistina 1/3 dalis jo turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kas sudaro 1 129,33 Lt (2904 Lt (t.2, b.l. 181) + 484 Lt (kvitas pateiktas paskutinio posėdžio metu) = 3 388 Lt x 1/3).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a
Ieškovės L. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, atsakovo S. V. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti. Pakeisti šio sprendimo dalį, kuria iš atsakovo S. V. sūnaus D. V., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistos periodinės išmokos po 350 Lt kas mėnesį ir padidinti šias periodines išmokas iki 500 Lt kas mėnesį, papildomai priteisti iš atsakovo S. V. sūnaus D. V. išlaikymo įsiskolinimą 2 400 Lt už laikotarpį nuo 2009 liepos 10 d. iki sprendimo priėmimo 2010 m. liepos 13 d.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria nustatyta S. V. bendravimo su sūnumi D. V. bendravimo tvarka šių asmenų bendravimo vasaros atostogų metu dalyje ir nustatyti, kad D. V. bendrauja su tėvu S. V. vasaros atostogų metu – paskutinį vasaros atostogų mėnesį.
Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip: priteisti iš atsakovo S. V. ieškovei L. V. 264 Lt žyminio mokesčio ir 1 125 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, o iš ieškovės L. V. - atsakovui S. V. 741, 12 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme. Priteisti iš atsakovo S. V. valstybei 180 Lt žyminio mokesčio.
Likusios sprendimo dalies nekeisti.
Papildomai priteisti iš atsakovo S. V. ieškovei L. V. 133 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1 000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o iš ieškovės L. V. atsakovui S. V. – 1 129,33 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė: Nijolia Indreikienė
Kolegijos teisėjai: Galina Blaževič
Virginija Gudynienė