Civilinė byla Nr. e2-204-196/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01682-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5019-232/2017 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovės L. P. priešieškinį A. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, suinteresuotas asmuo E. P.,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės L. P. 130 329 Eur įsiskolinimą pagal 2014 m. balandžio 8 d. garantiją bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė L. P. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti 2014 m. balandžio 8 d. garantiją negaliojančia dėl apgaulės nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją ir atsakovės naudai priteisti iš ieškovės 26 065,80 Eur, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises 26 065,80 Eur sumai. Nurodė, kad priešieškinyje išsamiai atskleidžia aplinkybes, kurios patvirtina, kad E. P. jos atžvilgiu panaudojo apgaulę, pateikia tai patvirtinančius įrodymus – sąskaitos įrašą, kuris patvirtina, kad atsakovė padarė 26 065,80 Eur dydžio bankinį pavedimą ieškovei, todėl priešieškinis yra pagrįstas. Poreikį taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones pagrindžia tai, kad prašoma priteisti suma fiziniam asmeniui yra didelė, o tiksli ieškovės turtinė padėtis nežinoma. Ieškovė nuo 2016 m. gegužės – birželio mėn. yra išvykusi iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę dėl sunkios materialinės padėties. Registruoto nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovei būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi atmetė atsakovės L. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką didelė reikalavimų suma gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką, bet savaime nesuponuoja pagrindo taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones. Sprendžiant atsakovės prašymo pagrįstumą, būtina įvertinti tik aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, tai yra grėsmę, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.
6. Teismas sprendė, kad atsakovės prašyme išdėstytos aplinkybės ir argumentai nėra pakankamai pagrįsti, kad jais remiantis atsirastų būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad jos reiškiamo reikalavimo suma yra didelė ieškovei. Teismas akcentavo, kad vien pareikštas priešieškinis ir jame nurodytas didelės finansinės vertės reikalavimas, savaime nereiškia, kad kyla grėsmė būsimo galbūt atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tokia grėsmė galėtų būti konstatuojama, jei yra duomenų apie ieškovės nesąžiningumą, kad ieškovė jai priklausantį turtą slėps, perleis tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkins savo turtinę padėtį, siekdama vengti galimo atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismo teigimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė ėmėsi ar ketina imtis neteisėtų veiksmų, siekdama paslėpti ar sunaikinti turimą turtą ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad atsakovė galimo jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos nepagrindė, todėl nėra pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str.).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė L. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismo išvada neva atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad jos reiškiamo reikalavimo suma ieškovei yra didelė, prieštarauja bylos medžiagai. Atsakovė pateikė teismui VĮ Registrų centro išrašą, kuris patvirtina, kad ieškovė registruoto nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė nuo 2016 m. gegužės – birželio mėnesio yra išvykusi į Jungtinę Karalystę būtent dėl sunkios materialinės padėties, nes Lietuvoje negalėjo susirasti darbo. Apie šiuo metu ieškovės gaunamas pajamas atsakovė duomenų neturi. Taigi atsakovės pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis yra tokia, kad atsakovės pareikšto reikalavimo suma ieškovei yra didelė.
2. Teismas nurodydamas, kad didelės finansinės vertės reikalavimas nereiškia, jog kyla grėsmė būsimo galbūt atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nukrypo nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismų praktikos. Esant didelei reikalavimo sumai jau be papildomo įrodinėjimo teismų praktikoje yra preziumuojama, kad egzistuoja galimai palankaus būsimo teismo sprendimo neįvykdymo/įvykdymo apsunkinimo rizika ir atsiranda pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui esant pagal šalies turtinę padėtį didelei reikalavimo sumai nėra būtina pateikti kažkokių papildomų galimą šalies nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų, nes pati didelė reikalavimo suma jau leidžia spręsti apie jo tikimybę, kuri yra pakankama taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepritaikius ieškovei atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė savo turtu bei piniginėmis lėšomis galės laisvai disponuoti ir nėra jokių garantijų, kad įsiteisėjus teismo sprendimui jas vis dar turėtų, kad jų nepaslėptų ir tokių pasekmių riziką didina tai, kad atsakovės reikalavimo suma ieškovei yra didelė.
4. Teismas, atsisakydamas taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė procesinio lygiateisiškumo principą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareikšdama ieškinį atsakovei prašė atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokio prašymo nepagrįsdama jokiais įrodymais, tačiau teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino.
8. Ieškovė A. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodinėjo ieškovės nesąžiningumo ir tikėtinų duomenų, kad ieškovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes nenustatė antrosios sąlygos, teismo vertinimu, vien pareikštas priešieškinis ir jame nurodytas didelės finansinės vertės reikalavimas, savaime nereiškia, kad kyla grėsmė būsimo galbūt atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose jai galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį iš esmės grindžia didele priešieškinio suma ieškovei.
13. Egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Nors šiuo atveju sutiktina su apeliante, kad pagal byloje pateiktus duomenis, šioje byloje pareikštu priešieškiniu prašoma priteisti iš ieškovės suma, t. y. 26 065,80 Eur, turėtų būti vertinama kaip didelė ieškovės, kuri yra fizinis asmuo, atžvilgiu, tačiau pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio (priešieškinio) suma atsakovui (ieškovui) yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones.  Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo (ieškovo) turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio (priešieškinio) suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo (ieškovo) nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas (ieškovas) ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017).
14. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju vien apeliantės nurodyti argumentai, kad priešieškiniu iš ieškovės prašoma priteisti suma yra didelė, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės nesąžiningumo ir spręsti, jog ieškovė turi ketinimų išvengti pareigos vykdyti būsimą galbūt apeliantei palankų teismo sprendimą.
15. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016).
16. Šalys civiliniame procese yra lygios ir vien priešieškinio, kuriuo reikalaujama priteisti didelę pinigų sumą pateikimas, kurios nurodymas priklauso tik nuo atsakovės, nepateikus jokių įrodymų, kad ieškovė vengs vykdyti galbūt atsakovei palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovei.
17. Dėl apeliantės argumento, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė procesinio lygiateisiškumo principą, kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi minėta pirmosios instancijos teismo nutartis yra panaikinta.
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                            Konstantinas Gurinas