Administracinė
byla Nr. AS63 – 586/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 63.3.8
(S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
2010 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano
Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus
(kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. atskirąjį
skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 29 d.
nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą
atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų
panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja J. M. (toliau – ir
pareiškėja) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,
prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 27 d.
įsakymą Nr. 2.3-5341-(41) „Dėl Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus
rajono žemėtvarkos skyriaus 2003 m. liepos 25 d. pažymų Nr. 6460 ir Nr. 6461
„Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ patikslinimo“; panaikinti
Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus komisijos 2010 m. sausio 20 d. protokolinį
nutarimą Nr. 1, kuriuo remiantis priimtas Vilniaus apskrities viršininko
įsakymas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m.
liepos 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą; išaiškino, kad ši
nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pateikti Vilniaus apygardos
administraciniam teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti,
nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant praleidimo priežastis
patvirtinančius įrodymus, kartu su prašymu turi būti paduodamas skundas;
nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais ir sumokėtą 100 Lt grąžinti
pareiškėjai.
Teismas pažymėjo, jog pagal Žemės ir miškų ūkio
ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintos Metodinių
nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų
dokumentų nagrinėjimo tvarkos 5 punktą Komisijos sprendimas gali būti
skundžiamas apskrities viršininkui, o apskrities viršininko sprendimas
skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
nustatyta tvarka. Teismas laikė, kad pareiškėja skundą teismui turėjo paduoti
per vieną mėnesį nuo Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 27 d.
įsakymo Nr. 2.3-5341-(41) ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus komisijos 2010
m. sausio 20 d. protokolinio nutarimo Nr. 01 paskelbimo ar pranešimo apie
veiksmą (neveikimą) įteikimo dienos. Pažymėjo, kad pareiškėja skundą teismui
padavė 2010 m. liepos 27 d., t. y. praleidusi skundo padavimo teismui terminą
ir neprašo jo atnaujinti, todėl atsisakė jį priimti.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti
klausimą iš esmės.
Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apskrities
viršininko 2010 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 2.3-5341-(41) bei Vilniaus
rajono žemėtvarkos skyriaus komisijos 2010 m. sausio 20 d. protokolinį nutarimą
Nr. 01 gavo tik 2010 m. gegužės 22 d. Nesutikdama su nurodytais aktais juos 2010
m. birželio 14 d. skundė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje
nustatyta tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakymą
į skundą gavo 2010 m. liepos 1 d. Laiko, kad ginčams, atsiradusiems iki
sprendimo priėmimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, yra nustatyta išankstinė
(ikiteisminė) nagrinėjimo tvarka. Mano, kad terminas skundui paduoti turėtų
būti skaičiuojamas nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
atsakymo gavimo dienos, t. y. 2010 m. liepos 1 d.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagrindinės teisės normų
aiškinimo ir taikymo taisyklės nagrinėjant administracines bylas dėl nuosavybės
teisių atkūrimo yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje 2007 m. spalio 11 d.
išnagrinėjus administracinę bylą Nr. AS11-296/2007.
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, kad ginčams
dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir
vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl
nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų
nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tokia išvada grindžiama tuo, kad pagal
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir
šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 122 punktą skundai, susiję
su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities
viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės
reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pagal Žemės reformos įstatymo
18 straipsnio 2 dalį (ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusi įstatymo
redakcija) skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės
privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų
reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota
institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko
neapsvarstytų prašymų ir skundų.
Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas 2002 m. kovo 21 d. nutartyje administracinėje byloje
Nr. AS4-172/2002 („Administracinių teismų praktika“ Nr. 3, P.
184-187), aiškindamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs,
kad pagal šią nuostatą gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų
(institucijų) veiksmas.
Pareiškėja skundžia Vilniaus
apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus aktus,
priimtus pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl
nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su
pareiškėjos atskirojo skundo argumentu, kad tokio pobūdžio ginčams Žemės
reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta privaloma ikiteisminė
ginčų sprendimo tvarka.
Kaip matyti iš byloje esančių
duomenų, pareiškėja privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka pasinaudojo.
Taigi skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo Nacionalinės žemės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymo gavimo dienos, o ne, kaip nurodė
pirmosios instancijos teismas, skundžiamų aktų įteikimo dienos. Pirmosios
instancijos teismas, pasisakydamas dėl keliamo ginčo nagrinėjimo tvarkos,
nepagrįstai vadovavosi Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d.
įsakymu Nr. 634 patvirtintos Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės
teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos 5 punktu, nes
ši tvarka reglamentuoja skirtingą teisinę situaciją.
Tačiau nors pirmosios
instancijos teismas neteisingai pritaikė teisės aktų nuostatas dėl ginčo
nagrinėjimo tvarkos, iš esmės pirmosios instancijos teismo nutartis yra
teisėta, kadangi pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog Nacionalinės žemės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. birželio 30 d. raštą Nr.
3B-(9.5)-M-293/2-680 gavo 2010 m. liepos 1 d., o į teismą su skundu kreipėsi
2010 m. liepos 27 d., t. y. praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytą 20
dienų kreipimosi į teismą terminą ir neprašė jo atnaujinti.
Atsižvelgus į išdėstytas
aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės
teisėtą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.),
kurios naikinti remiantis atskirojo skundo ar kitais argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Administracinių
bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Roma Sabina Alimienė
Virgilijus
Valančius