Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-07-15][nuasmeninta nutartis byloje][e2VP-20106-1102-2020].docx
Bylos nr.: e2VP-20106-1102/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 188752021 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Teismo nuobaudų rūšys
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
Teismo nuobaudos skyrimas
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
CIVILINIS PROCESAS
Bauda
dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
Teismo nuobaudos

?Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2VP-20106-1102/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14747-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.1.9.2

img1 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2020 m. liepos 13 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Dariaus Blizniko pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. V. dėl baudos už nutarties nevykdymą skyrimo, suinteresuotas asmuo S. V., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teismas

 

nustatė:

 

antstolis Darius Bliznikas (toliau – ir antstolis) kreipėsi į teismą, prašydamas skirti suinteresuotam asmeniui L. V. baudą suinteresuoto asmens S. V. naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutarties, kuri pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi, kurią Vilniaus apygardos teismas pakeitė 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi bei kurios pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi, nevykdymą.

Pareiškime antstolis nurodo, kad jam buvo pateikta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis dėl laikinos suinteresuoto asmens S. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarkos nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi pakeitė nustatytą bendravimo tvarką, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi taikytą bendravimo tvarką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi buvo pakeista laikina S. V. bendravimo su dukra R. V. bendravimo tvarka. Suinteresuotas asmuo S. V. 2020 m. balandžio 13 d. elektroniniu paštu informavo, kad L. V. savivaliauja ir nevykdo teismo nutarties. S. V. 2020 m. gegužės 1 d. pateikė antstoliui prašymą skirti baudą L. V. dėl teismo nutarties nevykdymo. S. V. prašyme nurodė, jog L. V. neleido tėvui bendrauti su dukra R. V. 2020 m. kovo 14 d., 15 d., 16 d., 19 d., 23 d., 26 d., 28 d., 30 d., balandžio 2 d., 11 d., 12 d., 13 d., 16 d., 20 d., taip pat nurodė, jog jis kreipėsi į policiją bei vaikų teisių tarnybą. Vaiko teisių tarnybos atstovai išaiškino, kad paskelbtas karantinas Lietuvos teritorijoje nėra pagrindas neleisti tėvui S. V. bendrauti su dukra R. V.. Atsižvelgdamas į tai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsniu, antstolis surašė 2020 m. gegužės 21 d. aktą apie sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.  

Suinteresuotas asmuo L. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo sustabdyti civilinę bylą, kol bus išnagrinėtas suinteresuotojo asmens L. V. skundas dėl 2020 m. gegužės 21 d. Nr. S-20-35-13117 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/01679. Atsiliepime nurodo, kad suinteresuotasis asmuo L. V. 2020 m. gegužės 21 d. elektroniniu paštu iš adreso noreply@registrucentras.lt gavo antstolio Dariaus Blizniko 2020 m. gegužės 21 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-35- 13117 Vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/01679, taip pat tos pačios dienos pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą. Nesutinka su antstolio pareiškimu skirti baudą, nes antstolio 2020 m. gegužės 21 d. aktą bei 2020 m. gegužės 21 d. pareiškimą gavo tą pačią dieną, antstolio veiklos dokumentai yra surašyti išskirtinai remiantis subjektyviais S. V. paaiškinimais, nepatikrinus išieškotojo pateiktos informacijos pagrįstumo; antstolis nepranešė vaiko teisių apsaugos institucijai. Nurodė, kad yra  padavusi skundą dėl antstolio priimto 2020 m. gegužės 21 d. akto. Šiuo metu civilinė byla dėl skundo nėra išnagrinėta teisme, todėl yra pagrindas stabdyti šią bylą iki bus priimta nutartis dėl antstolio veiksmų. Antstolis nesilaikė CPK 771 straipsnyje nustatytos tvarkos, nesilaikė ir neatliko jokių veiksmų, kontroliuodamas akte išvardintų teismo nutarčių vykdymą, spręsdamas klausimą, susijusį su vaikais, nebendradarbiavo su vaiko teisių apsaugos institucija. Paaiškino, kad nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. kovo 13 d. S. V. buvo išvykęs atostogauti į Maltą, todėl grįžęs privalėjo saviizoliuotis. Nepaisant to, S. V. 2020 m. kovo 14 d. ir 15 d. atvažiavo į dukters gyvenamąją vietą, dėl ko L. V. kreipėsi pagalbos į 112, vaikas nebuvo paimtas. Nuo karantino paskelbimo iki 2020 m. balandžio 7 d. vaiko tėvas nebuvo atvykęs, todėl pats tėvas nevykdė teismo nutarties. S. V. su dukra bendravo 2020 m. balandžio 9 d. ir 11 d., todėl nepagrįstai nurodyta, kad tėvas negalėjo bendrauti. 2020 m. balandžio 12 d. dukra susirgo, ėmė karščiuoti, gydytojai rekomendavo stebėti vaiką, todėl mergaitė nebendravo su tėvu. 2020 m. balandžio 13 d. S. V. neatvyko pas vaiką. 2020 m. balandžio 16 d. vyko atvejo vadybos posėdis, todėl su atvejo vadybininke buvo suderinta, jog vaikas su tėvu šią dieną nebendraus. 2020 m. balandžio 20 d. tėvas neatvyko bendrauti su vaiku. Suinteresuoto asmens L. V. teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ji nepažeidė teismo nutarties antstolio pareiškime ir akte nurodytais laikotarpiais.

Suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepime prašė antstolio pareiškimą patenkinti. Nurodė, jog L. V. atsiliepime pateikė teisiškai nereikšmingas aplinkybes dėl ko ji neleido tėvui bendrauti su dukra. Išskyrus 2020 m. balandžio 11 d., L. V. nepaneigė, kad ji neleido dukrai matytis su tėvu S. V. antstolio pareiškime nurodytomis dienomis, todėl jai turi būti taikoma atsakomybė.

Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2020 m. birželio 16 d. išvadą Nr. 1SD-4257, kurioje atkreipė dėmesį į tai, jog išieškotojas su nepilnamete dukra nebendravo būtent tuo metu, kai Vyriausybė priėmė 2020 m. vasario 26 d. sprendimą dėl ekstremalios situacijos šalyje paskelbimo, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. įvedė karantino režimą visoje šalyje. Nepaneigiant teismo sprendimo privalomumo principo ir privalomojo vykdymo, tėvai galėjo tarpusavyje susitarti dėl pasirinkto bendravimo būdo, kuris užtikrintų vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Karantino režimo laikotarpis savaime nėra pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti ir matytis su tėvu. Tarnybos vertinimu, remiantis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, šiuo atveju, R. V. mama nevykdė teismo nutartimi patvirtintos laikinosios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir toks nevykdymas buvo nulemtas objektyvių, nuo motinos valios nepriklausančių aplinkybių (šiuo atveju paskelbtas karantinas visoje šalyje), ir būtinas vaiko saugumui, sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir/arba apsaugoti, galima daryti pagrįstą išvadą, jog nesilaikydama teismo patvirtintos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, L. V. nepažeidė nepilnametės teisės į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, jos teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokie motinos veiksmai neprieštaravo nepilnametės R. V. interesams.

Suinteresuotas asmuo S. V. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl Tarnybos išvados (2020 m. liepos 10 d. DOK-133854). Nurodė, kad išvada yra prieštaringa, nes nurodoma tiek tai, kad karantino laikotarpis savaime nėra pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti su vienu iš tėvų, tiek tai, kad šalyje paskelbtas karantinas buvo objektyvi nuo vaiko motinos nepriklausanti aplinkybė, dėl kurios vaiko motinos veiksmai, kuriais ji nesilaikė teismo patvirtintos bendravimo tvarkos, vertintini kaip nepažeidžiantys nepilnametės teisių ir interesų. Teigė, kad išvadą byloje turėtų teikti ne Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, o Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, nes faktinė nepilnametės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone.

Antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai suinteresuotas laikinos bendravimo tvarkos vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, antstolis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo nutarties vykdymo, šią teismo nutartį vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 str. 1 d.), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo vykdymo klausimui spręsti. Teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytas baudos paskyrimas be baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t. y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nepasikartotų ir prievolė būtų įvykdyta. CPK 771 straipsnio 5 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl teismo procesinių sprendimų, kuriais buvo nustatyta ir (ar) pakeista laikinoji tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, (ne)vykdymo. Antstolis Darius Bliznikas 2020 m. gegužės 21 d. kreipėsi į teismą su 2020 m. gegužės 21 d. pareiškimu Nr. S-20-35-13140 dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą CPK 771 straipsnio pagrindu (toliau – ir Pareiškimas). Vykdomosios bylos Nr. 0035/18/01679 duomenys patvirtina, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl S. V. laikinosios bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarkos.  L. V., (duomenys neskelbtini) amžiaus, ir S. V., (duomenys neskelbtini) amžiaus, dukrai R. V., gim. (duomenys neskelbtini), ginčo dėl laikinosios bendravimo tvarkos nesilaikymo metu buvo apie (duomenys neskelbtini) metų.

Remiantis bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-170-869/2020 pagal ieškovės L. V. patikslintą ieškinį atsakovui S. V. bei atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis suinteresuotas asmuo KB „Kauno kredito unija“, institucija teikianti išvadą – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Remiantis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, yra nustatyta ir šiuo metu galioja tokia laikina skyrium gyvenančio tėvo S. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. V. tvarka:

1. Tėvas S. V. su nepilnamete dukra R. V. bendrauja du kartus per savaitę po 1 val. su psichologu suderintu laiku, Vilniuje, dalyvaujant tėvo S. V. ir motinos L. V. bendru sutarimu pasirinktam psichologui, o tėvams nesutarus – psichologo kandidatūrą S. V. pasirenka iš trijų L. V. pasiūlytų psichologų kandidatų, kurie specializuojasi vaikų psichologijoje ir vaikų – tėvų santykių srityje ir sutinka vykdyti atitinkamas konsultacijas; psichologo kandidatūras L. V. pasiūlo per 7 kalendorines dienas nuo S. V. pareikalavimo gavimo dienos; apie pasirinktą psichologą S. V. informuoja L. V.. L. V. per nustatytą terminą nepasiūlius iš trijų psichologų kandidatų, psichologą turi teisę pasirinkti S. V..

2. Tėvas S. V. su nepilnamete dukra R. V. pas psichologą bendrauja nedalyvaujant vaiko motinai L. V., išskyrus, kai psichologas konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip.

3. Šalys psichologo konsultacijas apmoka lygiomis dalimis.

4. Suėjus 1 (vieno) mėnesio pereinamajam tėvo S. V. bendravimui su dukterimi R. V. bendravimui, dalyvaujant psichologui, t. y., įvykus 8 (aštuoniems) susitikimams, nustatoma sekanti S. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarka:

4.1. S. V. bendrauja su dukra R. V. kiekvieną pirmadienį nuo 16.00 val., pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ir 20.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą;

4.2. S. V. bendrauja su dukra R. V. kiekvieną ketvirtadienį nuo 16.00 val., pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos ir 20.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą;

4.3. S. V. bendrauja su dukra R. V. kas antrą savaitgalį, šeštadienį nuo 9.00 val., pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos ir 13.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą ir sekmadienį nuo 15.30 val., pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos, ir 19.30 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą.

4.4. R. V. ligos atveju tėvo S. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarka, numatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-14 nutarties 4.1-4.3 punktuose netaikoma.

4.5. R. V. ligos atveju tėvas S. V. turi teisę lankyti dukrą R. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-14 nutarties 4.1-4.3 punktuose numatytu bendravimo su dukra metu dukters gyvenamojoje vietoje, ir praleisti su dukra iki 30 minučių.

Antstolis Pareiškime nurodo, jog 2020 m. gegužės 21 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-35-13117 (toliau – ir Aktas).  Akte nurodoma, jog 2020 m. balandžio 13 d. S. V. elektroniniu paštu informavo, jog L. V. savivaliauja ir nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties Nr. 2-18992-869/2018 (vykd. byla, l. 98), taip pat, kad S. V. 2020 m. gegužės 1 d. pateikė informaciją, jog L. V. nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties Nr. 2-18992-869/2018, L. V. neleido savavališkai bendrauti su dukra R. V. 2020 m. kovo 14 d., 15 d., 16 d., 19 d., 23 d., 26 d., 28 d., 30 d., balandžio 2 d., 11 d., 12 d., 13 d., 16 d., 20 d., dėl L. V. savivaliavimo S. V. nurodė skambinęs į 112, kreipęsis į policiją bei į vaikų teisių tarnybą. Vaiko teisių tarnybos atstovai išaiškino, kad paskelbtas karantinas Lietuvos teritorijoje nėra pagrindas neleisti tėvui S. V. bendrauti su dukra R. V. (vykd. byla, l. 100). 

Suinteresuotas asmuo L. V. teigia, kad nesutinka su antstolio pareiškimu skirti baudą, nes antstolio Aktą bei Pareiškimą gavo tą pačią dieną, t. y. 2020 m. gegužės 21 d., antstolio veiklos dokumentai yra surašyti išskirtinai remiantis subjektyviais S. V. paaiškinimais, nepatikrinus išieškotojo pateiktos informacijos pagrįstumo.

Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcijos) 25 punktu, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Taigi akte jis turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas). Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

Analizuojant Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto nuostatas šios civilinės bylos kontekste pažymėtina, jog antstolis Darius Bliznikas Aktą surašė remiantis gautu išieškotojo S. V. 2020 m. balandžio 13 d. elektroniniu laišku ir 2020 m. gegužės 1 d. prašymu. Teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/01679 nėra duomenų, kad antstolis būtų priėmęs patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos ir šį patvarkymą siuntęs proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Taip pat byloje nėra duomenų, jog antstolis būtų tikrinęs S. V. pateiktą informaciją ar fiksavęs (rinkęs) įrodymus, kurie neabejotinai patvirtintų išieškotojo nurodytus teiginius dėl negalėjimo bendrauti su vaiku. Pačiame Akte nėra nurodoma, kokiais konkrečiais motinos L. V. veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo nutarties (nutarčių) neįvykdymas ir kokios antstolio vertinimu aplinkybės patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Pažymėtina, jog asmuo, tiesiogiai kreipęsis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo pasekmių taikymo (dėl baudos skyrimo), turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo neįvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Atsižvelgiant į tai vertintina, jog antstolis Aktą priėmė neatlikęs visų kasacinio teismo nurodomų veiksmų vykdymo procese. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad antstolis Pareiškimu prašo skirti baudą už laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą ankstesniu laikotarpiu, kas reiškia, kad antstolis neturėjo galimybių pasinaudoti visomis jo dispozicijoje esančiomis priemonėmis, pavyzdžiui negalėjo konstatuoti faktinių aplinkybių už ginčo laikotarpį.

Dėl L. V. teiginio, kad antstolis neinformavo vaiko teisių apsaugos institucijos, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto nuostatose įtvirtinta antstolio pareiga, skolininkui nevykdant teismo įpareigojimų, kreiptis į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Tokia pareiga nenustatyta, jeigu antstolis neturi informacijos apie įpareigojimų nevykdymą, o toje vykdymo stadijoje, kai antstolis patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, jis tik turi pareigą pranešti apie tai vaiko teisių apsaugos institucijai. Vykdomoji byla Nr. 0035/18/01679 pagal išieškotojo S. V. prašymą vykdyti teismo nutartį pradėta vykdyti 2018 m. spalio 15 d., iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad antstolis Darius Bliznikas apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą yra pranešęs Tarnybai 2018 m. gruodžio 6 d. (vykd. byla, l. 46). Todėl vertintina, kad nagrinėjamu atveju, antstolis nėra pažeidęs Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte įtvirtinto reikalavimo informuoti Tarnybą apie antstolio vykdomus veiksmus.

Pareiškime dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą nurodoma, kad L. V. neleido S. V. bendrauti su dukra 2020 m. kovo 14 ir 15 dienomis. L. V. atsiliepime nurodo, jog S. V. 2020 m. kovo 6–13 dienomis buvo išvykęs atostogauti į Maltą, todėl grįžęs privalėjo saviizoliuotis, išimtinai siekiant užtikrinti vaiko interesus. L. V. apie tėvo atvykimą pas dukrą, informavo policijos pareigūnus ir jiems pasikalbėjus, vaiko tėvas išvyko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, vertintina, kad nors šiuo nutarimu dar nebuvo įtvirtintas reikalavimas, jog asmuo, grįžęs iš užsienio valstybės, privalomai save izoliuotų, tačiau įvertinus tai, jog visame pasaulyje buvo skelbiama dėl ligos proveržio grėsmės į kitas pasaulio valstybes, nagrinėjamu atveju, pats tėvas, turėdamas pareigą būti atsakingu už savo mažamečio vaiko saugumą ir sveikatą, privalėjo labiau įvertinti galimą riziką ir grėsmę tiek vaiko, tiek vaiko motinos sveikatai, imtis saugos priemonių (siūlyti kitus laikinus bendravimo su vaiku būdus), siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus.

Antstolis nurodo, kad S. V. nebuvo leista bendrauti su dukra 2020 m. kovo 16 d., 19 d., 23 d., 26 d., 28 d., 30 d., balandžio 2 d. Suinteresuoto asmens L. V. teigimu, nuo karantino paskelbimo – kovo 16 d. iki balandžio 7 d., pats tėvas nebuvo atvykęs pas dukrą, neskambino, nerašė ir jokiais kitais būdais neišreiškė pageidavimo bendrauti su dukra R. V.. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, tėvo ir dukters nebendravimas įrodinėjamas išskirtinai S. V. 2020 m. balandžio 14 d. kreipimusi į antstolį bei 2020 m. gegužės 1 d. prašymu skirti baudą. Įrodymų, kuriais būtų konstatuotas faktas, jog S. V. nurodytomis dienomis jam nebuvo leista bendrauti su dukra, byloje nėra. Pažymėtina, jog S. V. 2020 m. balandžio 14 d. rašte antstoliui, nurodoma, kad jis bendravo su dukra balandžio 9 d. ir 11 d., todėl antstolio 2020 m. gegužės 21 d. Pareiškime nepagrįstai įtraukiama balandžio 11 d. – tėvo ir dukters nebendravimo diena. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo sutikti, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki balandžio 11 d. tėvui S. V. buvo apribotas bendravimas su dukra.

Suinteresuotas asmuo L. V. atsiliepime neneigė, kad 2020 m. balandžio 12 d. ji neleido tėvui bendrauti su dukra, tačiau paaiškino, kad dukra pradėjo karščiuoti, naktį mergaitei skaudėjo pilvą, kojas, mergaitė blogai miegojo ir jautėsi, buvo prastas vaiko apetitas, dėl ko L. V. skambino į COVID-19 karštąją liniją (1808), užregistravo dukrą gydytojos konsultacijai, buvo rekomenduota stebėti vaiką. CK 3.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tėvo ar motinos, pas kurį gyvena vaikas, pareiga leisti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, pirmiausia turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į paties vaiko interesus. Tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu tėvai turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje. Teismo vertinimu, nors vaiko liga nėra pagrindas neleisti tėvui bendrauti su vaiku, tačiau atsižvelgiant į valstybėje paskelbtą karantiną bei ypatingas saugos sąlygas, taip pat tai, jog mergaitei pakilo temperatūra (vienas iš ligos simptomų), tai, jog šalių dukrai yra tik treji metai, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju motinos L. V. veiksmai – neleisti tėvui bendrauti su dukra, buvo nulemti ne motinos savanaudiškais veiksmais, o baime dėl vaiko sveikatos ir pasireiškusių simptomų. 

S. V. rašte antstoliui nurodo, jog 2020 m. balandžio 13 d. jis negalėjo savarankiškai bendrauti su dukra. L. V. atsiliepime nurodo, jog S. V. 2020 m. balandžio 13 d. neatvažiavo ir nereikalavo bendravimo su dukra. Esant priešpriešiniams teiginiams ir nesant kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog motina L. V. atsisakė leisti tėvui bendrauti su dukra, nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad buvo pažeista tėvo S. V. teisė bendrauti su vaiku.

S. V. 2020 m. gegužės 1 d. prašyme skirti baudą nurodo, jog L. V. neleido jam savavališkai bendrauti su dukra 2020 m. balandžio 16 d. ir 20 d., tačiau nenurodo jokių konkrečių faktinių aplinkybių, patvirtinančių jo žodžius. L. V. atsiliepime neneigė, kad 2020 m. balandžio 16 d. tėvas nebendravo su dukra, tačiau paaiškino, kad šią dieną 16 val. nuotoliniu būdu vyko atvejo vadybos posėdis, todėl su atvejo vadybininke Renata Pečiuliene buvo suderinta, kad dėl vaiko sveikatos ir vyksiančio posėdžio, S. V. su dukra Rusne nebendraus. Taip pat L. V. nurodė, kad 2020 m. balandžio 20 d. pats tėvas S. V. nepasinaudojo savo teise bendrauti su vaiku. 

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad 2020 m. gegužės 21 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-20-35-13117 surašytas nesant objektyvių duomenų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatyto S. V. bendravimo tvarkos su dukra R. V., (duomenys neskelbtini), nevykdymo, Sprendime remtasi tik paties išieškotojo S. V. teiginiais. Nors suinteresuotas asmuo L. V. neneigė, jog 2020 m. balandžio 14 ir 15 dienomis (S. V. grįžus iš užsienio, kai šalyje jau buvo paskelbta ekstremali situacija), 2020 m. balandžio 12 dieną (dukrai susirgus ir pradėjus karščiuoti) ir 16 dieną (vykus atvejo vadybos posėdžiui), tėvas S. V. nebendravo su dukra, tačiau teismo vertinimu, tėvo ir dukters bendravimas nevyko ne dėl skolininkės subjektyvaus noro neleisti tėvui bendrauti su dukra (kaltės), o paremtas išskirtinai vaiko interesais. Pažymėtina, kad tinkamas tokios tvarkos įgyvendinimas yra susijęs su abiejų tėvų atitinkamu elgesiu (veikimu ir neveikimu). Įgyvendindami teismo procesiniais sprendimais nustatytas pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai, tačiau vaiko interesai yra prioritetiniai. Sprendžiant dėl baudos skyrimo, bylos duomenys vertintini atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Vertintina, jog antstoliui 2020 m. gegužės 21 d. priėmus Pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą Nr. S-20-35-13140, kuomet tik tą pačią dieną, t. y. 2020 m. gegužės 21 d. buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-20-35-13117, skolininkei L. V. nesuteikiant galimybės pateikti paaiškinimų ar ji atliko skundžiamus veiksmus, nebuvo laikytasi kasacinio teismo akcentuojamos pareigos antstoliui patikrinti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Toks savo esme procesinis pažeidimas lėmė tai, kad priimant Pareiškimą dėl baudos skyrimo nebuvo nustatytos materialiosios aplinkybės, kurios kaip, šioje nutartyje nustatyta, rodo, jog skolininkė veikė vadovaudamasi prioritetiniais vaiko interesais, konsultuodamasi dėl situacijos su specialistais. Vertintina, kad L. V. veiksmuose nebuvo esminio piktnaudžiavimo savo teisėmis, ar nepagrįsto laikinos bendravimo tvarkos nevykdymo. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog būtent dėl skolininkės L. V. kaltės išieškotojas S. V. negalėjo bendrauti su dukra antstolio 2020 m. gegužės 21 d. Pareiškime nurodytais laikotarpiais (CPK 185 straipsnis).

Teismas, pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens L. V. atsiliepime teikto prašymo sustabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėtas jos skundas dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi nutraukta civilinė byla Nr. e2YT-21201-1098/2020 pagal pareiškėjos L. V. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, todėl teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl šios nagrinėjamos bylos sustabdymo.

Dėl suinteresuoto asmens S. V. argumento, kad išvadą byloje turėtų teikti ne Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, o Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, nes faktinė nepilnametės gyvenamoji vieta yra Vilniaus rajone, pažymėtina, kad antstolio Pareiškimo priėmimo momentu išvadą teikiančia institucija civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje nuo 2018 m. gegužės 23 d., kurioje priimti vykdomi procesiniai sprendimai dėl laikinos bendravimo tvarkos, buvo Tarnybos Vilniaus skyrius. Laikytina, kad nėra pagrindo prašyti išvados iš Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus.

 

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 335 straipsnio 1 dalimi, 771 straipsnio 9 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

netenkinti antstolio Dariaus Blizniko pareiškimo dėl baudos skolininkei L. V. skyrimo už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutarties, kuri pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi, kurią Vilniaus apygardos teismas pakeitė 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi bei kurios pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi, nevykdymą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja           Eglė Mauricė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 3K-3-454/2009
  • 2-170-869/2020
  • 3K-3-35-969/2020
  • e3K-3-71-687/2020
  • CK
  • e2YT-21201-1098/2020