Administracinė byla Nr. AS-930-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02330-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. (A. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. P. (A. P.) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–5), prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2017 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-950(01020).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmėtė.

Pareiškėjas A. P. 2017 m. spalio 2 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teismas nurodė, kad paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2017 m. rugsėjo 25 d., tačiau pareiškėjo advokatas E. K. apeliacinį skundą teismui pateikė 2017 m. spalio 2 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti.

II.

Pareiškėjas A. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartyje teismo padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jo advokatas galėjo be pareiškėjo valios ir iniciatyvos pateikti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo. Pareiškėjas pažymi, kad nors atstovavimo sutartis ir yra laikoma kliento atstovavimo teisme teisiniu pagrindu, tačiau advokato dalyvavimas administracinėje byloje nepašalina paties pareiškėjo bei jo turimų teisių teisminiame procese. Be to, advokatas, su kuriuo pasirašoma atstovavimo sutartis, nors ir atstovauja kliento interesus teismuose, tačiau neturi teisės priimti sprendimą už patį klientą. Todėl, pareiškėjo nuomone, teismo išvados, jog pareiškėją atstovaujantis advokatas buvo tinkamai informuotas apie 2017 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir laiku nepateikė apeliacinio skundo, nes buvo neatidus ir nerūpestingas, yra nepagrįstos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog advokatas negalėjo savavališkai, nesuderinęs savo veiksmų su pačiu pareiškėju teismo sprendimą apskųsti apeliacine tvarka. Pareiškėją atstovaujantis advokatas neturėjo objektyvių galimybių susitikti su pareiškėju bei suderinti atstovavimo veiksmų, nes pareiškėjas tuo metu sirgo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, privalėjo įvertinti termino praleidimo trukmę ir priežastis, sutrukdžiusias laiku paduoti skundą, taip pat skundą teikiančio asmens elgesį rūpestingumo ir apdairumo aspektais. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo ligą, nelaikė jos svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nėra teisininkas, neturi teisinio išsilavinimo, be to yra užsienietis, todėl negalėtų pats tinkamai atstovauti savo interesų teisme. Todėl, pareiškėjo vertinimu, su advokatu pasirašyta atstovavimo sutartis nelaikytina pasyvia gynyba.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jis buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ėmėsi visų reikiamų pastangų tam, jog įgyvendintų savo teisę į teisminę gynybą. Vos tik pagerėjus sveikatos būklei, pareiškėjas susitiko su advokatu (tai patvirtina 2017 m. rugsėjo 26 d. pasirašyta atstovavimo sutartis), o apeliacinis skundas ir prašymas atnaujinti terminą buvo paruošti ir pateikti per kiek įmanoma trumpiausią terminą.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 140 straipsnio 4 dalį priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo. Kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą paskelbė 2017 m. rugsėjo 11 d., todėl pareiškėjas turėjo teisę pateikti apeliacinį skundą iki 2017 m. rugsėjo 25 d. 23 val. 59 min. Šiuo atveju pareiškėjas apeliacinį skundą pateikė tik 2017 m. spalio 2 d., t. y. akivaizdžiai praleisdamas terminą apeliaciniam skundui pateikti.

Atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl ko jis pavėlavo pateikti skundą laiko nepagrįstomis. Atsakovas atkreipia dėmesį, jos pareiškėjo pateiktoje 2017 m. rugsėjo 28 d. UAB „Asmeda“ išrašytoje medicininėje pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas buvo atvykęs į gydymo įstaigą, tačiau pateiktame dokumente gydytojas nėra nurodęs jokių aplinkybių, jog dėl sveikatos būklės pareiškėjas turi laikytis gydytojo nustatyto specialaus režimo, nesimatyti su kitais asmenimis ar pan. Migracijos departamento vertinimu, aplinkybė dėl ligos šiuo atveju negali pateisinti nei pareiškėjo pareigos aktyviai domėtis bylos eiga, operatyviai imtis reikiamų priemonių pasirenkant savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, bendradarbiauti su savo advokatu, teikti jam duomenis apie susiklosčiusią situaciją, taip pat negali pateisinti ir termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo. Atsakovo teigimu, prie pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pridėtas 2017 m. rugsėjo 28 d. medicininis dokumentų išrašas nepatvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė nurodytu laikotarpiu buvo tokio pobūdžio ir sunkumo, jog jam buvo objektyviai apribota galimybė nepraleidžiant termino pateikti apeliacinį skundą. Taip pat atsakovas pažymi, kad pareiškėjas galėjo vaikščioti, pats vykti į gydymo įstaigą, vadinasi, pareiškėjas taip pat galėjo nuvykti susitikti su savo advokatu ar susisiekti su juo telefonu (kadangi 2017 m. birželio 30 d. sudaryta atstovavimo sutartis buvo ir dėl pareiškėjo atstovo advokato E. K. atstovavimo), tačiau jis į advokatą kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 26 d., t. y. jau suėjus 14 dienų apskundimo terminui.

Kaip teisingai pastebėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėją atstovavo advokatas E. K.. Iš byloje esančios 2017 m. birželio 30 d. atstovavimo sutarties matyti, kad advokatui E. K. buvo pavesta atstovauti pareiškėją tiek Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tiek Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Kadangi šioje atstovavimo sutartyje nebuvo nurodytos jokios išimtys Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 48 straipsnio 2 dalies prasme, laikytina, kad advokatui E. K. buvo suteikta teisė pareiškėjo vardu apeliacine tvarka skųsti teismo sprendimus. Nors pareiškėjas teigė į advokatą kreipęsis iš karto po to, kai pagerėjo sveikata, pastebėtina, kad pareiškėjui net nereikėjo sudaryti naujos atstovavimo sutarties (pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2017 m. rugsėjo 26 d. atstovavimo sutartį, pagrindžiančią, jog advokatui E. K. suteikta teisė pareiškėjo vardu pateikti teismui apeliacinį skundą), kadangi pareiškėjo atstovui ši teisė buvo suteikta dar 2017 m. birželio 30 d. atstovavimo sutartimi, o byloje nėra duomenų, kad ši sutartis būtų buvusi nutraukta. Vadinasi, pareiškėjui reikėjo laiku ir jam priimtina forma kreiptis į advokatą ir inicijuoti apeliacinio skundo surašymą bei pateikimą teismui, tačiau jis nesielgė pakankamai atidžiai bei rūpestingai ir to nepadarė, elgėsi pasyviai, neinformavo advokato apie susiklosčiusią situaciją dėl savo sveikatos būklės.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo išsiųstas pareiškėjo atstovui advokatui E. K. ir pačiam pareiškėjui. Iš Lietuvos teismų informacijos sistemos Liteko duomenų matyti, kad advokatas E. K. su teismo sprendimu susipažino 2017 m. rugsėjo 13 d. 10 val. 20 min. Taigi, iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas ir jo atstovas buvo tinkamai ir laiku informuoti apie priimtą sprendimą, tačiau nei pats pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant ginti galimai pažeistas teises, nei pareiškėjo advokatas nevykdė savo kaip atstovo pareigų bendradarbiauti su klientu, išsiaiškinti pareiškėjo poziciją dėl tolimesnio bylinėjimosi teisme, bei priminti apie sprendimo apskundimo terminus.

Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino apeliaciniam skundui pateikti praleidimo priežastys yra subjektyvios, pareiškėjas nepagrindė svarbiomis, objektyviomis priežastimis aplinkybių, kodėl per nustatytą 14 dienų laikotarpį negalėjo pateikti skundo teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartis, kuria pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintas ir atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėją atstovavo advokatas E. K.. Iš byloje esančios 2017 m. birželio 30 d. atstovavimo sutarties matyti, kad advokatui E. K. buvo pavesta atstovauti pareiškėją tiek Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tiek LVAT. Kadangi minėtoje atstovavimo sutartyje nebuvo nurodytos jokios išimtys ABTĮ 48 str. 2 d. prasme, teismas laikėsi nuostatos, kad advokatui E. K. buvo suteikta teisė pareiškėjo vardu apeliacine tvarka skųsti teismo sprendimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2017 m. rugsėjo 26 d. atstovavimo sutartį, pagrindžiančią, jog advokatui E. K. suteikta teisė pareiškėjo vardu pateikti teismui apeliacinį skundą LVAT, tačiau, kaip minėta, pareiškėjo atstovui ši teisė buvo suteikta dar 2017 m. birželio 30 d. atstovavimo sutartimi, byloje nėra duomenų, kad ši sutartis buvo nutraukta, todėl, teismo vertinimu, pateikti teismui 2017 m. rugsėjo 26 d. atstovavimo sutartį nebuvo būtinybės.

Nustatyta, kad ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimas 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo išsiųstas pareiškėjo atstovui advokatui E. K. ir pačiam pareiškėjui. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad advokatas E. K. su teismo sprendimu susipažino 2017 m. rugsėjo 13 d. 10.20 val. Taigi, iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas ir jo atstovas buvo tinkamai informuoti apie skundžiamą sprendimą. Nors pareiškėjas prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo iš esmės teigė, kad dėl ligos laiku negalėjo kreiptis į profesionalų teisininką apeliaciniam skundui pateikti, iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliacinį skundą pareiškėjo vardu būtent pateikė pareiškėją pirmosios instancijos teisme atstovavęs atstovas, t. y. advokatas E. K., kuris apie skundžiamą teismo sprendimą sužinojo 2017 m. rugsėjo 13 d. ir kuriam pagal atstovavimo 2017 m. birželio 30 d. atstovavimo sutartį taip pat buvo pavesta atstovauti pareiškėją LVAT.

Pareiškėjas atskirajame skunde atkreipia dėmesį, jog advokatas negalėjo savavališkai, nesuderinęs savo veiksmų su pačiu pareiškėju teismo sprendimą apskųsti apeliacine tvarka. Pareiškėją atstovaujantis advokatas neturėjo objektyvių galimybių susitikti su pareiškėju bei suderinti atstovavimo veiksmų, nes pareiškėjas tuo metu sirgo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, privalėjo įvertinti termino praleidimo trukmę ir priežastis, sutrukdžiusias laiku paduoti skundą, taip pat skundą teikiančio asmens elgesį rūpestingumo ir apdairumo aspektais. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo ligą, nelaikė jos svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog jie nepagrįsti ir atmestini.

Įstatymo 140 straipsnio 4 dalyje ir skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodytas jo apskundimo 14 dienų terminas ir termino skaičiavimo pradžios momentas (nuo teismo sprendimo paskelbimo), todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Pareiškėjas, būdamas pakankamai rūpestingas bei atidus asmuo, taip pat atstovaujamas profesionalaus teisininko, kuris pareiškėjo vardu ir pateikė apeliacinį skundą, susipažinęs su ginčijamu sprendimu turėjo galimybę teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendime nurodyta tvarka ir terminais tinkamai įgyvendinti teisę ginčyti sprendimą. Šiuo atveju, pareiškėjas (jo atstovas) į Vilniaus apygardos administracinį teismą su apeliaciniu skundu kreipėsi praėjus apeliacinio skundo padavimo terminui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nors pareiškėjas teismui pateikė duomenis, kad dėl ligos negalėjo laiku kreiptis teisinės pagalbos dėl apeliacinio skundo parengimo, būtent pareiškėją pirmosios instancijos teisme atstovavęs advokatas, kuriam dar 2017 m. birželio 30 d. atstovavimo sutartimi buvo suteikti įgaliojimai apskųsti ginčijamą sprendimą LVAT, bet ne pats pareiškėjas, pateikė teismui apeliacinį skundą, o advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė tokių duomenų ar svarių argumentų, kurie leistų teismui spręsti apie pareiškėjo ginčui aktualiu laikotarpiu (per kurį galėjo būti laiku apskųstas teismo sprendimas) negebėjimą rūpintis savo teisių gynyba ar pareiškėją atstovaujančio advokato jam suteiktų atstovavimo sutartimi įgaliojimų peržengimą. 2017 m. rugsėjo 28 d. medicininis dokumentų išrašas nepatvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė nurodytu laikotarpiu buvo tokio pobūdžio ir sunkumo, jog jam buvo objektyviai apribota galimybė nepraleidžiant termino pateikti apeliacinį skundą.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos iš esmės panašiose bylose, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. (A. P.)atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė