Civilinė byla Nr. e2-4195-476/2024

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00386-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1; 3.2.6.13

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 3 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui S. B. dėl neteisėtais veiksmais aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 661,50 Eur žalos aplinkai atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovas S. B. 2023 m. rugsėjo mėn. 21 d., neturint savivaldybės vykdomosios institucijos išduoto leidimo, nupjovė vieną saugotiną želdinį (paprastąjį uosį). Atsakovui taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 281 straipsnio 2 dalį. Ieškovė paskaičiuotą žalos aplinkai mokėjimą išdėstė 6 mėnesių terminui. Atsakovas neatliko nė vieno mokėjimo.

Atsakovui procesiniai dokumentai į teikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu. Byloje atsiliepimas nepateiktas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcija 2023 m. rugsėjo 21 d. apžiūros aktu nustatė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), neturint savivaldybės vykdomosios institucijos išduoto leidimo, nupjovė vieną saugotiną želdinį (paprastąjį uosį) – 47,25 cm. kelmo skersmuo. Už tai atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. sausio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-68-2024 (ROIK: 23221545058) pagal ANK 281 straipsnio 2 dalį skirta bauda. Atsakovas kaltę pripažino, dėl padaryto nuoširdžiai gailėjosi. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos 2023 m. spalio 23 d. Žalos aplinkai paskaičiavime Nr. Ž22-2284/2023 nurodyta, kad S. B. 2023 m. rugsėjo 21 d. administraciniu nusižengimu aplinkai padarė 661,50 Eur dydžio žalą. Atsakovo prašymu ieškovas 661,50 Eur sumos mokėjimą išdėstė 6 mėnesių laikotarpiu, t. y. iki 2024 m. gegužės 28 d., nurodydamas, kad atsakovui laiku nesumokėjus nors vienos įmokos, bus kreipiamasi į teismą dėl žalos priteisimo.

Įstatymas draudžia atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas (Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

Atsakovas priešingais teisei veiksmais padarė žalą aplinkai, nes nupjovė vieną saugotiną želdinį (paprastąjį uosį), neturėdamas tam leidimo, ir už ką jam buvo taikyta administracinė atsakomybė. Ieškovas apskaičiavo žalos dydį vadovaudamasis 2014 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika“ (toliau – ir Metodika) taikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus želdinių atkuriamosios vertės įkainius (toliau – Įkainiai). Pagal Įkainių 1 priedo 3.5 punktą nupjautas medis priskiriamas saugotiniems želdiniais ir įeina į medžių atkuriamosios vertės įkainių 3–ają grupę (14 Eur), skaičiuojant žalą už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą kelmo aukštyje. Atsižvelgiant į tai padaryta žala 661,50 Eur (47,25 Eur x 14).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą, todėl, sprendžiant, ar atsakovas šiuo atveju iš tiesų veikė neteisėtai, turi būti nustatoma, kokius veiksmus jis atliko ir ar jo elgesys (veiksmai, neveikimas) nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę, iš kurių kaltė yra preziumuojama (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Šiuo atveju atsakovo veiksmų neteisėtumas saugotino želdinio (paprastojo uosio) nupjovimu, neturint tam leidimo ir dėl to atsirado žala. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, todėl ieškovo, kuris turi teisę pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos, ieškinys tenkinamas – iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 661,50 Eur žala (Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui prašant iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 22,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovas pagal įstatymą atleistas, bei 10,36 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 661,50 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt vieno euro 50 ct) žalos aplinkai atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (661,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteista suma turi būti turi būti sumokėta į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, sąskaitą Nr. LT82 4040 0636 1000 0427, esančią Valstybės ižde, Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje, mokėjimo paskirtyje nurodant – „žalos aplinkai atlyginimas Ž22-2284/2023).

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 22,00 Eur (dvidešimt dviejų eurų) žyminį mokestį bei 10,36 Eur (dešimties eurų 36 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                 Irena Narbutienė