Civilinė byla Nr. 3K-3-199-701/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05690-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.9

(S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

nagrinėdama civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens „Lufhansa Technik AERO Alzey GmbH“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo „Arik Air Limited“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Marekas Petrovskis, „Lufhansa Technik AERO Alzey GmbH“, „Asset Management Corporation of Nigeria (AMCON)“,

 

 

n u s t a t ė:

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vykdomosios bylos sustabdymą, kai kilmės valstybėje kilęs ginčas dėl Europos vykdomojo rašto teisėtumo, aiškinimo ir taikymo.

2.       Byloje nagrinėjamas pareiškėjo „Arik Air Limited“ skundas dėl Lietuvoje veikiančio antstolio atsisakymo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0123/20/0032 pagal Europos vykdomuoju raštu pripažintą Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo sprendimą ir šiuo pagrindu išduotą Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, iki kilmės valstybėje įsiteisėjusiu kompetentingo Vokietijos teismo procesiniu sprendimu bus visiškai išspręsti pareiškėjo prašymai.

3.       Šalių ginčas patenka į Europos Sąjungos – 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, (toliau – Reglamentas 805/2004) ir nacionalinio – Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) – teisinio reguliavimo sritį. 

4.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra galutinė instancija nagrinėjant šią bylą ir jo priimtas procesinis sprendimas būtų galutinis ir neskundžiamas (CPK 362 straipsnis), todėl, iškilus Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo klausimui, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, jis privalo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – Teisingumo Teismas) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 267 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnis, CPK 3 straipsnio 5 dalis).

5.       Dėl šalių ginčui taikytinos Europos Sąjungos teisės turinio ir ją aiškinančios jurisprudencijos aiškinimo kasacinis teismas kreipiasi į Teisingumo Teismą, kad šis priimtų prejudicinį sprendimą nagrinėjamoje byloje.

6.       Nagrinėjamoje byloje kasacinio teismo poreikis kreiptis į Teisingumo Teismą grindžiamas tuo, kad šalių ginčui spręsti aktualių Europos Sąjungos teisės normų turinys iki galo nėra aiškus taikant tiek acte clair, tiek acte éclairé doktrinas. Taigi atsakymas į šios nutarties rezoliucinėje dalyje suformuluotus ir Teisingumo Teismui pateiktus klausimus turėtų esminę reikšmę nagrinėjamai bylai, nes leistų nustatyti Reglamento 805/2004 23 straipsnio c punkte nurodytų nepaprastų aplinkybių sąvoką, jų apimtį, galimo kilmės valstybės teismo sprendimo sustabdyti Europos vykdomuoju raštu patvirtinto teismo sprendimo vykdymą reikšmę (įtaką) vykdymo procesui valstybėje narėje, kurioje vykdomas Europos vykdomuoju raštu patvirtintas teismo sprendimas, bei išspręsti ginčijamų antstolio veiksmų, atsisakant sustabdyti vykdomąją bylą, teisėtumo klausimą.

 

I.                      Teisinis pagrindas. Sąjungos teisė

 

7.       Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje („Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą“) nustatyta:

 

Kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas.

<...>

 

8.       Reglamento 805/2004 5 straipsnyje („Exequatur panaikinimas“) nustatyta:

 

Kilmės valstybėje narėje Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas kitose valstybėse narėse pripažįstamas ir vykdomas, nereikalaujant vykdomumo patvirtinimo ir nesuteikiant jokios galimybės nepritarti jo pripažinimui.

 

9.       Reglamento 805/2004 10 straipsnio („Europos vykdomojo rašto pažymėjimo ištaisymas arba panaikinimas“) 1 dalyje nustatyta:

 

1. Kilmės teismui pateikus prašymą, Europos vykdomojo rašto pažymėjimas:

a) ištaisomas, kai dėl esminės klaidos teismo sprendime ir pažymėjime yra neatitikimų;

b) panaikinamas, kai jis, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus reikalavimus, buvo aiškiai neteisėtai išduotas.

 

10.       Reglamento 805/2004 20 straipsnio („Vykdymo tvarka“) 1 dalyje nustatyta:

 

1.       Nepažeidžiant šio skyriaus nuostatų, vykdymo procedūros atliekamos vadovaujantis valstybės narės, kurioje vykdomas teismo sprendimas, teisės aktais. Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas yra vykdomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kurioje vykdytinas teismo sprendimas.

 

11.       Reglamento 805/2004 23 straipsnyje („Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas arba apribojimas“) nustatyta, kad:

 

Kai skolininkas:

— užginčijo Europos vykdomuoju raštu patvirtintą teismo

sprendimą, įskaitant prašymą peržiūrai, kaip apibrėžta 19 straipsnyje, arba

— kreipėsi dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo ištaisymo ar panaikinimo pagal 10 straipsnio nuostatas,

valstybės narės, kurioje vykdytinas teismo sprendimas, kompetentingas teismas ar institucija gali, remdamasi skolininko prašymu:

a) apriboti vykdymo procesą iki apsaugos priemonių; arba

b) teismo sprendimo vykdymą paskelbti sąlyginiu su tokia saugumo sąlyga, kokią jis nustato; arba

c) esant nepaprastoms aplinkybėms – atidėti teismo sprendimo vykdymo procesą.

 

12.       2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas 1215/2012) 36 straipsnyje nustatyta:

 

1.                      Valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų.

 

13.       Reglamento 1215/2012 44 straipsnyje nustatyta:

 

1. Jeigu pagal 3 skirsnio 2 poskirsnį pateiktas prašymas atsisakyti vykdyti teismo sprendimą, valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teismas asmens, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, prašymu gali:

a) apriboti vykdymo procesą ir nustatyti taikyti tik apsaugos priemones;

b) vykdymą susieti su sąlyga, pagal kurią sprendimas vykdomas tik pateikus joje nustatytą garantiją; arba

c) visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdymo procesą.

2. Kompetentinga institucija valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, asmens, kurio atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, prašymu sustabdo vykdymo procesą, kai teismo sprendimo vykdytinumas sustabdomas kilmės valstybėje narėje.

 

 

 

II.                      Šalių ginčui spręsti aktualus Lietuvos teisinis reguliavimas

 

14.       Įstatymo 13 straipsnio („Europos vykdomasis raštas“) 3 dalyje nustatyta:

 

3.       Teismo sprendimai, teismo patvirtintos taikos sutartys, autentiški dokumentai, dėl kurių išduotas Europos vykdomasis raštas, yra vykdytini dokumentai. Jie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles tiek, kiek Reglamentas 805/2004 ir šis įstatymas nenustato kitaip.

 

15.       Įstatymo 18 straipsnio („Teismų sprendimų vykdymo atidėjimas arba apribojimas“) 3 dalyje nustatyta:

 

3.       Reglamento 805/2004 23 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus sprendimus pagal kompetenciją priima teismo sprendimo ar autentiško dokumento vykdymo vietos antstolis.

 

16.       CPK 625 straipsnio („Vykdymo veiksmų atidėjimas, vykdomosios bylos sustabdymas, vykdomojo dokumento grąžinimas“) 1 dalyje nustatyta:

 

1. Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.

 

17.       CPK 626 straipsnio („Privalomasis vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymas“) nustatyta:

 

1. Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:

1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas;

2) skolininkui netekus veiksnumo;

3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui;

4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą);

5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį;

6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

2. Antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą šiais atvejais:

1) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

2) kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus;

3) kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą;

4) kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto;

5) kai fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis realizuotinas turtas Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka paimamas siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą.

3. Kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

4. Jeigu mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, sustabdydamas vykdomąją bylą, antstolis privalo panaikinti skolininko turto areštą.

 

18.       CPK 627 straipsnyje („Teisė sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus“) nustatyta:

 

Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais:

1) kai raštu prašo išieškotojas;

2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos;

3) kai skolininkas gydosi ligoninėje;

4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis);

5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška;

6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą;

7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

 

III. Reikšmingos faktinės aplinkybės

 

19.       Antstolis M. Petrovskis vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00132 vykdo Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. įsakymą byloje Nr. 20B 206/19, kurio pagrindu išduotas 2019 m. spalio 24 d. vykdomasis raštas ir 2019 m. gruodžio 2 d. Europos vykdomasis raštas dėl 2 292 993,32 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) „Arik Air Limited“ išieškotojui „Lufhansa Technik AERO Alzey GmbH“.

20.       Pareiškėjas (skolininkas) „Arik Air Limited“ nurodė, jog kreipėsi į Vokietijos kompetentingą teismą, prašydamas Reglamento 805/2004 10 straipsnio pagrindu panaikinti 2019 m. gruodžio 2 d. Europos vykdomojo rašto pažymėjimą ir nutraukti priverstinį išieškojimą. Prašymus grindė tuo, kad Europos vykdomojo rašto pažymėjimas išduotas neteisėtai, nes skolininkui nebuvo tinkamai įteikti Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo procesiniai dokumentai, tuo pagrindu taip pat grindė prieštaravimų pateikimo terminų praleidimą.

21.       Vokietijos Frankfurto prie Maino apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje nurodė, kad Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. išduoto dalinio vykdomojo dokumento byloje Nr. 20B 206 vykdymas bus sustabdytas tuo atveju, jei skolininkas „Arik Air Limited“ sumokės 2 000 000 Eur užstatą. Teismas pažymėjo, kad, nesumokėjus užstato, prašymas sustabdyti priverstinį vykdymą netenkinamas, nes skolininkas neįrodė, kad vykdomasis dokumentas išduotas neteisėtai ir kad terminą skolininkas praleido ne dėl savo kaltės.

22.       Pareiškėjas (skolininkas) „Arik Air Limited“ pateikė antstoliui M. Petrovskiui prašymą sustabdyti Lietuvos Respublikoje vykdomąją bylą, iki įsiteisėjusiu Vokietijos teismo procesiniu sprendimu bus išspręsti skolininko prašymai panaikinti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą ir nutraukti priverstinį išieškojimą.

23.       Antstolis atsisakė sustabdyti vykdomąją bylą, remdamasis tuo, kad CPK 626 ir 627 straipsniuose nenustatyta procesinė galimybė sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą tuo pagrindu, kad sprendimo priėmimo valstybės teisme yra pateikti prašymai dėl priimto sprendimo panaikinimo.

24.       Pareiškėjas (skolininkas) „Arik Air Limited“, nesutikdamas su antstolio atsisakymu sustabdyti vykdomąją bylą, pateikė skundą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antstolis, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, jo nagrinėjimą perdavė teismui.

25.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo (skolininko) „Arik Air Limited“ skundo. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad antstolis turėjo spręsti dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, pagal įstatymo analogiją taikydamas CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punktą, ir buvo ypatingos sąlygos sustabdyti vykdymo veiksmus pagal Reglamento 805/2004 23 straipsnio c punktą, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo nėra pagrindo spręsti, nes toks prašymas jau yra išnagrinėtas kilmės valstybės teismo – Vokietijos Frankfurto prie Maino apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi.

26.       Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir priėmė priešingą procesinį sprendimą – tenkino pareiškėjo (skolininko) „Arik Air Limited“ skundą ir nutarė sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0123/20/0032, iki įsiteisėjusiu kompetentingo Vokietijos teismo procesiniu sprendimu bus visiškai išspręsti pareiškėjo prašymai. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, atsižvelgiant į vykdymo procese galinčią kilti neproporcingai didelę žalą, kreipimasis dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo į jį išdavusios valstybės teismą yra pakankamas pagrindas stabdyti vykdomąją bylą. Įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Frankfurto prie Maino apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje nurodytas užstatas dėl vykdymo veiksmų stabdymo yra sumokėtas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje klausimas yra išnagrinėtas kilmės valstybės teisme.

27.       Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2020 m. gruodžio 16 d. priimtas suinteresuoto asmens „Lufhansa Technik AERO Alzey GmbH“ kasacinis skundas.

28.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens „Lufhansa Technik AERO Alzey GmbH“ kasacinį skundą, 2021 m. birželio 2 d. nutartimi, nustačiusi poreikį kreiptis į Teisingumo Teismą, pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti savo pozicijas, duomenis apie kilmės valstybės teismo procesą eigą.

29.       Pareiškėjas „Arik Air Limited“ ir suinteresuotas asmuo „Lufhansa Technik AERO Alzey GmbH“, vykdydami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 2 d. nutartį, pateikė rašytinius paaiškinimus dėl kreipimosi į Teisingumo Teismą tikslingumo, duomenis apie teismo procesą kilmės valstybėje.

30.       Pareiškėjas nurodė, kad civilinė byla, kurioje jis kilmės valstybėje Vokietijos kompetentingam teismui pateikė savo 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. vasario 18 d. prašymus, yra nagrinėjama apeliacine tvarka. Pareiškėjo nuomone, vykdančiosios valstybės kompetentingam antstoliui ar teismui taikyti Reglamento 805/2004 23 straipsnyje nustatytas priemones pakanka paties fakto, kad skolininkas užginčijo Europos vykdomuoju raštu patvirtintą teismo sprendimą arba kreipėsi dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo, be to, skolininkui kilmės valstybėje ginčijant teismo sprendimą tuo pagrindu, kad apie teismo procesą jam nebuvo tinkamai pranešta, egzistuoja nepaprastos aplinkybės Reglamento 805/2004 23 straipsnio c punkto prasme. Pareiškėjas iš esmės pritarė dėl kreipimosi į Teisingumo Teismą.

31.       Suinteresuotas asmuo „Lufhansa Technik AERO Alzey GmbH“ rašytiniuose paaiškinimuose laikėsi priešingos pozicijos, teigdamas, kad neegzistuoja pagrindas kreiptis į Teisingumo Teismą, nes pareiškėjas (skolininkas) piktnaudžiauja procesu, vilkina Europos vykdomuoju raštu patvirtinto ir įsiteisėjusio Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo sprendimo vykdymą. Skolininko teikiami skundai kilmės valstybės Vokietijos teismams neturi reikšmės Europos vykdomuoju raštu patvirtinto Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo sprendimo vykdytinumui. Be to, suinteresuoto asmens teigimu, Reglamento 805/2004 23 straipsnio c punkte nurodytų nepaprastų aplinkybių sąvokos aiškinimas teisiškai nereikšmingas, nepaprastų aplinkybių buvimas arba jų nebuvimas yra fakto, o ne teisės aiškinimo klausimas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir pozicija prejudicinio sprendimo priėmimo procedūroje

 

32.       Pagal Reglamento 805/2004 8, 9 ir 20 konstatuojamąsias dalis, Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad galimybė vykdyti sprendimą kitoje valstybėje narėje nei toje, kurioje priimtas teismo sprendimas, turėtų būti pagreitinta ir supaprastinta, išsiverčiant be pereinamųjų priemonių, iki vykdymo valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas. Teismo sprendimas, kurį jį priėmęs teismas yra pripažinęs Europos vykdomuoju raštu, vykdant turėtų būti laikomas kaip paskelbtas toje valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas. Teismo sprendimai ir toliau turėtų būti vykdomi, remiantis nacionalinės teisės aktais. Tokia procedūra turėtų turėti daugiau privalumų palyginti su exequatur procedūra, nustatyta Reglamente 44/2001, nes nebūtinas kitos valstybės narės teisėjo patvirtinimas, reikalaujantis papildomo laiko ir išlaidų. Prašymas suteikti Europos vykdomojo rašto neginčytiniems reikalavimams pažymėjimą kreditoriui turėtų būti neprivalomas; vietoj jo pagal Reglamentą 44/2001 ar kitus Bendrijos dokumentus jis gali pasirinkti kitą pripažinimo ir vykdymo sistemą.

33.       Reglamento Nr. 805/2004 1 straipsnyje įtvirtinta, kad šio reglamento tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas.

34.       Kaip ir Reglamento 805/2004 priėmimo metu galiojęs Reglamentas 44/2001, aptariamas Reglamentas 805/2004 sureguliuoja vienoje valstybėje narėje priimto sprendimo laisvo judėjimo Europos Sąjungoje (ES) tvarką. Reglamente 44/2001 šis tikslas buvo užtikrinamas nustatant egzekvatūros procedūrą, kai asmuo, siekdamas valstybės narės teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu, kreipdavosi į vykdymo valstybės kompetentingą teismą, prašydamas jį paskelbti vykdytinu. Reglamentas 805/2004 įtvirtina alternatyvų būdą įvykdyti kitoje valstybėje narėje priimtą sprendimą – leisdamas, inter alia (be kita ko), teismo sprendimus, priimtus bylose dėl neginčytinų reikalavimų, pripažinti Europos vykdomuoju raštu.

35.       Šiuo tikslu Reglamentas 805/2004 paskirsto kompetencijas tarp teismo sprendimo kilmės valstybės narės ir vykdymo valstybės narės. Iš esmės tai reiškia, kad dalis patikrinimų, kuriuos pagal Reglamento 44/2001 nuostatas atlikdavo kitos valstybės narės teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu klausimą sprendęs teismas, perkelta tam pačiam kilmės valstybės teismui, kuris turi įsitikinti, kad tenkinamos tam tikros reglamente įtvirtintos sąlygos, įskaitant minimalius reglamente įtvirtintus procedūrinius reikalavimus, skirtus apsaugoti, be kita ko, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojamas teises. Kompetencija taikyti Reglamento 805/2004 23 straipsnyje įtvirtintus pagrindus tenka vykdymo vietos valstybės institucijoms.

36.       Be to, remiantis Teisingumo Teismo praktika, teismo sprendimo pripažinimo Europos vykdomuoju raštu procedūra funkciniu požiūriu yra greičiau ne atskira nuo pirmesnio teismo proceso procedūra, bet galutinis šio proceso etapas, būtinas siekiant užtikrinti jo visišką veiksmingumą ir suteikti kreditoriui galimybę išieškoti atitinkamą mokėtiną sumą (Teisingumo Teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimas byloje C?511/14, par. 29; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis). Taigi tinkama Europos vykdomojo rašto vykdymo procedūra yra tiesiogiai susijusi su veiksmingos teisės į teisminę gynybą užtikrinimu.

37.       Taip pat nagrinėjamoje byloje kyla poreikis išaiškinti, koks yra santykis tarp kilmės valstybėje narėje, kurioje išduotas Europos vykdomasis raštas, vykstančio teismo proceso, kuriame ginčijamas sprendimas, kurio pagrindu išduotas Europos vykdomasis raštas, ir vykdymo proceso valstybėje narėje, kurioje pradėti vykdymo veiksmai pagal Europos vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad šiuo klausimu Teisingumo Teismo praktikos nėra. Tačiau valstybių narių nacionaliniuose teisminiuose procesuose šis klausimas yra sprendžiamas. Pavyzdžiui, Prancūzijos Aukščiausiojo Teismo (pranc. Cour de cassation) 2012 m. sausio 6 d. sprendime byloje Nr. 10-23518 buvo sprendžiamas klausimas, ar Europos vykdomasis raštas galioja, jeigu panaikintas sprendimas, kurio pagrindu jis buvo išduotas. Šioje byloje nuspręsta, kad Europos vykdomojo rašto galiojimas yra apribotas vykdomo sprendimo galiojimu. Kai sprendimas, kurio pagrindu išduotas Europos vykdomasis raštas, nustojo būti vykdomas ar jo vykdymas yra sustabdytas ar apribotas, pažymėjimas, nurodantis vykdymo sustabdymą ar apribojimą, yra išduodamas kilmės teismo (pranc. le certificat de titre exécutoire européen ne produit ses effets que dans les limites de la force exécutoire de la décision; que lorsqu'une décision certifiée en tant que titre exécutoire européen a cessé d'?tre exécutoire ou que son caract?re exécutoire a été suspendu ou limité, un certificat indiquant la suspension ou la limitation de la force exécutoire est délivré par la juridiction d'origine) (prieiga per internetą https://www.legifrance.gouv.fr/juri/id/JURITEXT000025119488).

38.       Reglamento 805/2004 23 straipsnis nėra išaiškintas Teisingumo Teismo praktikoje. Šiame straipsnyje pateikiama nedaug nuorodų dėl sąlygų, kuriomis kompetentingas teismas ar institucija gali priimti sprendimą taikyti vieną iš jame nurodytų priemonių. Šiai bylai yra aktualus Reglamento 805/2004 23 straipsnyje įtvirtintų priemonių taikymas teismo sprendimo apskundimo kilmės valstybėje atveju.

39.       Iš aptariamo reglamento teksto manytina, kad termino „gali“ vartojimas aptariamame straipsnyje rodo, kad jame kalbama ne apie teismo ar kompetentingos institucijos (antstolio) pareigą, o apie tai, kad teismas ar antstolis turi bent jau tam tikrą diskreciją atitinkamą priemonę taikyti ar jos netaikyti. Taigi yra reikšminga, kokio masto yra ši diskrecija, į kokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama. Atitinkamai Teisingumo Teismas turėtų detalizuoti kriterijus, kuriais remdamiesi teismas ar antstolis turi spręsti dėl minėtų priemonių taikymo, atsižvelgiant į Reglamento 805/2004 tikslus, ir veiksmingos teisės į teisingą teismą užtikrinimo.

40.       Iš kasaciniam teismui šios bylos šalių pateiktų duomenų matyti, kad kilmės valstybės teismuose vyksta procesai dėl teismo sprendimo, pripažinto Europos vykdomojo rašto pažymėjimu, apskundimo, o bylos šalys nesutaria dėl kilmės valstybėje vykstančio teismo proceso esmės, tikslingumo bei baigties perspektyvų: pareiškėjas iš esmės teigia besinaudojantis teise į apeliaciją, o suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjas neturi apskundimo teisės ir iš esmės vilkina procesą. Poreikis analizuoti kitos valstybės narės teisinį reglamentavimą dėl teismo sprendimų apskundimo, atsižvelgiant į teisinių sistemų ir kalbinius skirtumus, gali reikalauti daug resursų, įskaitant laiko, o tai gali būti ne visuomet suderinama su operatyvaus kitos valstybės narės teismo sprendimo vykdymo siekiu. Taigi svarbus klausimas – kaip turėtų būti derinamos šios vertybės, kokio masto turi būti vykdymo valstybės narės kompetentingų institucijų atliekamas vertinimas. Būtent todėl kasaciniam teismui aktualūs išaiškinimai dėl vykdymo proceso atidėjimo (stabdymo) dėl apskundimo kilmės valstybėje. 

41.       Iš aptariamo reglamento teksto matyti, kad vykdymo proceso apribojimui iki apsaugos priemonių bei sąlyginiam teismo sprendimo paskelbimui vykdytinu reikalingas teismo sprendimo užginčijimo ir (ar) kreipimosi dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo ištaisymo ar panaikinimo faktas, o vykdymo procesui atidėti (sustabdyti) papildomai dar reikalingos „nepaprastos aplinkybės“.

42.       Viena vertus, Reglamento 805/2004 23 straipsnyje vartojami žodžiai „užginčijo“ ir „įskaitant“ teikia pagrindą manyti, kad ši norma apima visus apskundimo kilmės valstybėje būdus, taigi, remiantis šalių teismui pateiktais dokumentais, atrodo, jog ši sąlyga yra įvykdyta. Antra vertus, atsižvelgiant į Reglamento 805/2004 23 straipsnyje vartojamas lingvistines formuluotes, atrodo panašu, kad vykdymo procesui atidėti (sustabdyti) nepakanka vien fakto, kad Europos vykdomuoju raštu patvirtintas teismo sprendimas yra tik apskundžiamas kilmės valstybėje, o „nepaprastų aplinkybių“ sąvoka suponuoja, kad turi egzistuoti tam tikros tradicinėms situacijoms nebūdingos aplinkybės. Taigi minėta „nepaprastų aplinkybių“ sąvokos prasmė kilmės valstybės teismo sprendimo apskundimo atveju nėra visiškai aiški.

43.       Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką iš vienodo Sąjungos teisės taikymo ir lygybės principo reikalavimų matyti, kad tam tikros Sąjungos teisės nuostatos, kurioje tam, kad būtų nustatyta jos prasmė ir apimtis, nėra aiškios nuorodos į valstybių narių teisę, formuluotė visoje Europos Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai, atsižvelgiant į nuostatos kontekstą ir atitinkamu teisės aktu siekiamą tikslą (Teisingumo Teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Pebros Servizi C?511/14, par. 36). Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjančiam teismui kyla poreikis užtikrinti, kad Reglamento 23 straipsnio c punkte vartojama sąvoka „nepaprastos aplinkybės“ būtų aiškinama vienodai valstybėse narėse.

44.       Nesant Teisingumo Teismo praktikos dėl aptariamo reglamento 23 straipsnio aiškinimo, atsižvelgiant į poreikį reglamento nuostatas aiškinti autonomiškai, kyla poreikis kreiptis į Teisingumo Teismą, siekiant išaiškinti nurodytą nuostatą, pirmąjį klausimą formuluojant plačiai. Visų pirma, kasaciniam teismui būtų naudingos gairės, pagal kurias turi būti atliekamas „nepaprastų aplinkybių“ vertinimas, įskaitant vertinimo dalyką – ar jį sudaro galimos kilmės valstybėje vykstančio teismo proceso baigties perspektyvos, galima prašomos taikyti priemonės nauda ir žala, ar ir kitos reikšmingos aplinkybės. Antra, atsižvelgiant į Reglamentu 805/2004 siekiamus tikslus bei poreikį balansuoti išieškotojo bei skolininko teises ir teisėtus interesus, taip pat aktualu įvertinti, kokio masto turi būti vykdymo valstybės vietos teismo atliekamas apskundimo patikrinimas, siekiant nustatyti „nepaprastų aplinkybių“ egzistavimą ar neegzistavimą, įskaitant įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles.

45.       Taip pat, sprendžiant dėl Reglamento 805/2004 23 straipsnyje nustatytų priemonių taikymo, kyla klausimas, ar konkrečioje byloje gali būti taikoma tik viena iš nurodytų priemonių ar kelios priemonės gali būti taikomos vienu metu. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos teisę, yra galimas turto arešto ir vykdomosios bylos sustabdymo taikymas vienu metu. Analizuojant Reglamento 805/2004 23 straipsnio formuluotes, lyginant jas su Reglamento 1215/2012 44 straipsnyje vartojamomis formuluotėmis, pastebėtina tai, kad Reglamente 805/2004 visos trys priemonės atskirtos vartojant žodį „arba“, nors žodis „arba“ skiria tik Reglamento 1215/2012 1 dalies b ir c punktus.

46.       Taigi, atrodo panašu, kad įstatymų leidėjas Reglamente 805/2004 siekė nustatyti, jog vienu metu galėtų būti taikoma tik viena priemonė. Atitinkamai antstoliui taikius turto areštą (arba, reglamento terminais, „apsaugos priemonę“), kita priemonė tuo pačiu metu negali būti taikoma. Formuluotės „remdamasi skolininko prašymu“ vartojimas rodo, kad priemonių taikymas teismo ar antstolio iniciatyva negalimas. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės skirtumus, kasaciniam teismui reikalingas santykio tarp skirtingų aptariamo reglamento 23 straipsnyje įtvirtintų priemonių išaiškinimas. 

47.       Galiausiai, reikia pažymėti, kad, skirtingai nei Reglamentas 1215/2012, konkrečiai šio reglamento 44 straipsnio 2 dalis, analizuojamas reglamentas eksplicitiškai nereguliuoja vykdymo proceso stabdymo klausimo, kai teismo sprendimo vykdytinumas sustabdomas kilmės valstybėje narėje. Reglamente 805/2004 nėra įtvirtinta, ar, teismo sprendimo vykdytinumą sustabdžius kilmės valstybėje, jo vykdymas kitoje valstybėje narėje turėtų būti stabdomas automatiškai, ar šiuo klausimu reikalingas vykdymo valstybės kompetentingos institucijos sprendimas. Kitaip tariant, nėra aišku, ar teismo sprendimui dėl vykdytinumo sustabdymo (panaikinimo) taikytinas Reglamento 1215/2012 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis režimas.

48.       Sprendimu dėl vykdytinumo sustabdymo daroma įtaka bylos šalių teisėms ir pareigoms, taigi, taikant jam bendrą Reglamento 1215/2012 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, tokie sprendimai iš principo galėtų cirkuliuoti be jokių specialių procedūrų. Vis dėlto įstatymų leidėjo sprendimas tokius sprendimus išskirti į atskirą normą rodo, kad tokiu atveju vykdymo valstybėje atliekamas sustabdymas aktyviais šios šalies kompetentingų institucijų veiksmais laikytas reikalingu. Taigi Teisingumo Teismo prašytina atsakyti, ar ši teisinė logika aktuali taikant Reglamento 805/2004 23 straipsnį, ar turėtų būti taikomas mechanizmas, panašus į įtvirtintą Reglamento 1215/2012 44 straipsnio 2 dalyje.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 5 dalimi, 163 straipsnio 9 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi, 356 straipsnio 5 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1.        Kaip, atsižvelgiant į Reglamento 805/2004 tikslus, inter alia, tikslą pagreitinti ir supaprastinti valstybių narių teismų sprendimų vykdymą bei veiksmingą teisės į teisingą teismą užtikrinimą, turi būti aiškinama Reglamento 805/2004 23 straipsnio c punkte nurodyta „nepaprastų aplinkybių“ sąvoka? Kokia yra vykdymo valstybės narės kompetentingų institucijų diskrecija aiškinti „nepaprastų aplinkybių“ sąvoką?

2.        Ar sprendžiant dėl Reglamento 805/2004 23 straipsnio c punkto taikymo reikšmingomis laikytinos aplinkybės, kaip susiklostė nagrinėjamoje byloje, susijusios su teismo procesu kilmės valstybėje, kuriame yra sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo išduotas Europos vykdomasis raštas, panaikinimo? Pagal kokius kriterijus turi būti vertinamas apskundimo procesas kilmės valstybėje narėje ir kiek išsamus turi būti vykdymo valstybės narės kompetentingų institucijų atliekamas kilmės valstybėje narėje vykstančio proceso vertinimas?

3.        Koks yra vertinimo dalykas sprendžiant dėl Reglamento 805/2004 23 straipsnyje esančios sąvokos „nepaprastos aplinkybės“ taikymo – ar turi būti vertinama atitinkamos ginčo aplinkybės įtaka ginčijant kilmės valstybės teismo sprendimą kilmės valstybėje, ar analizuojama galima atitinkamos reglamento 23 straipsnyje nurodytos priemonės potenciali nauda ar žala, ar skolininko ekonominės galimybės įvykdyti teismo sprendimą, ar analizuojamos kitos aplinkybės?

4.        Ar pagal Reglamento 805/2004 23 straipsnį galimas kelių šiame straipsnyje nurodytų priemonių taikymas tuo pačiu metu? Jei atsakymas į šį klausimą būtų teigiamas, kokiais kriterijais remiantis vykdymo valstybės kompetentingos institucijos turi remtis, spręsdamos dėl kelių minėtų priemonių taikymo pagrįstumo, proporcingumo?

5.        Ar kilmės valstybės teismo sprendimui dėl vykdytinumo sustabdymo (panaikinimo) taikytinas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis režimas, ar taikomas teisinis režimas, panašus į nurodytą minėto reglamento 44 straipsnio 2 dalyje?

Sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Teisingumo Teismo sprendimo gavimo. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   Danguolė Bublienė

 

Sigita Rudėnaitė

 

Antanas Simniškis