Civilinė byla Nr. e2-59-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01650-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.1.1.2.11; 3.2.4.1; 3.2.6.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 3 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Laurai Baublytei, Rūtai Jankauskienei
dalyvaujant ieškovės Prienų rajono savivaldybės atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui,
atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo atstovui advokatui Rokui Venslauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Prienų rajono savivaldybės ieškinį atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui dėl atlygintinio servituto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė
1. Ieškovė Prienų rajono savivaldybė (toliau – ir ieškovė, savivaldybė) pateikė ieškinį (CBP-8807) atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui (toliau – ir atsakovas) prašydama:
1.1. Nustatyti atlygintinį servitutą 1439 kv. m. ploto atsakovo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), daliai, matininko E. Bieliūno (duomenys neskelbtini) servituto nustatymo plane pažymėtai indeksu „S1“ (toliau – ir Servitutas);
1.2. Nustatyti tarnaujančio daikto savininkui su servitutu susijusį apribojimą – įpareigoti tarnaujančio daikto savininką netrukdyti viešpataujančio daikto savininkui ir/ar tretiesiems asmenims naudoti aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro bylos plane pažymėtą „b-1“, pagal jos tiesioginę paskirtį (pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aptarnavimui, orlaivių antžeminiam eismui, orlaivių trumpalaikiam parkavimui, remontui ir pan.);
1.3. Nustatyti atsakovui 211,76 Eur kompensaciją už prašomą nustatyti servitutą;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo ieškinį ieškovė grindžia šiais esminiais argumentais:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas Nr. 222) ieškovės nuosavybėn buvo perduotas valstybei nuosavybės teise priklausęs ir Lietuvos sporto centro valdytas nekilnojamasis ir ilgalaikis materialusis turtas, kurį be viso kito sudarė: a) pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Garažas); b) pastato-garažo, priklausinys - Kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aikštelė). Aikštelė yra sovietmečio statybos, jos plotas 9200 kv. m., ji yra išsidėsčiusi Garažo rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje dalyse ir yra Garažo priklausiniu.
2.2. Neatsižvelgiant į tai, kad valstybinė žemė buvo užimta valstybei priklausiusiais statiniais – Aikštele, reikalinga Garažo ir jame laikomos aviacinės technikos aptarnavimui bei eksploatavimui, vykdant žemės reformą, po ieškovei priklausančia Aikštele buvo suformuotas ir įregistruotas žemės ūkio paskirties Žemės sklypas, kuris buvo perleistas atsakovui. Atsakovui priklausantis Žemės sklypas nemaža dalimi persidengia su ieškovei priklausančia Aikštele, kas sukuria nepatogumus, ginčus bei įtampą abiem šalims. Atsakovas savo nuosavybės teisių ribą punktyrine linija pažymėjo ant ieškovės Aikštelės, pradėjo reguliariai trukdyti naudotis Aikštele ant jos statydamas savo transporto priemones, žemės ūkio techniką, palikdamas orlaivius. Tokiu būdu, atsakovas sąmoningai trukdė ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausantiems orlaiviams išvažiuoti iš Garažo. Aikštelė aplink Garažą buvo įrengta tokio dydžio, kad būtų tinkama ir pakankama aviacinei technikai eksploatuoti, saugiai išvaryti iš angaro, aviacinei technikai prasilenkti. Ieškovė pažymi, kad visi ieškovės ieškinio reikalavimai yra skirti apginti savivaldybės interesą, kuris tuo pačiu yra viešasis interesas. Prašomo nustatyti servituto kodas pagal VĮ „Registrų centras“ direktoriaus įsakymu Nr. V-58 patvirtintą nomenklatūrą yra „212“, kuris suteikia teisę naudoti žemės sklypą (jo dalį) visuomeniniams poreikiams. Atitinkamai visuomeniniai poreikiai (savivaldybės veikla) yra tiesiogiai susijusi su viešojo intereso tenkinimu.
2.3. Atsakovo Žemės sklypo plotas yra 5776 kv. m., jo vidutinė vertė 2022 m. lapkričio 22 d. yra 1 700 Eur. Pagal matininko E. Bieliūno parengtą servituto nustatymo planą servitutą prašomą nustatyti 1439 kv. m. plote. Kadangi atsakovo nuosavybės teisės nebuvo atimtos, o bus tik dalinai apribotos, be to, atsakovas ir taip negalėjo naudoti ieškovės Aikštele padengto sklypo pagal tiesioginę jo paskirtį, atsakovui dėl servituto nustatymo mokėtinos kompensacijos dydis skaičiuotinas kaip 50 procentų rinkos vertės netekimas, proporcingai žemės sklypo daliai, kuriai bus nustatomas servitutas, ir sudaro 211,76 Eur.
3. Dublike (DOK-3560) ieškovė prašo tenkinti ieškinį. Papildomai nurodo, jog ieškovės pareikštas ieškinys nėra ieškinys dėl viešojo intereso gynimo plačiąja prasme, kadangi ieškovė gina vien tik savo kaip viešojo juridinio asmens interesą. Servituto nustatymas privačių ieškovės poreikių tenkinimui nebūtų tikslus, kadangi vien savo privataus intereso ieškovė, vykdydama įstatymų reikalavimus, negali turėti.
3.1. Ieškovės teigimu, atsakovas (duomenys neskelbtini) panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatomis negali remtis, nes turto šios sutarties pagrindu nevaldo, minėta sutartis pasibaigė (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu vien tai, kad dėl Aikštelės buvo priimtas vienoks ar kitoks atsakovo nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, visiškai nereiškia, jog minėta Aikštelė nėra ieškovės turtas, šiuo turtu ieškovė nesirūpina ir nenori spręsti su turtu susijusių jo valdymo klausimų. (duomenys neskelbtini) savivaldybės turto panaudos sutartimi atsakovui buvo perduota tik ½ Aikštelės, šios dalies niekaip neindividualizuojant. Iki kol buvo pripažinta negaliojanti asociacijos Prienų aeroklubas panaudos sutartis, atsakovas nuolat trukdė naudotis tiek Aikštele, tiek Garažu.
3.2. Atsakovas jau po ieškinio padavimo teismui dienos pakeitė žemės sklypo naudojimo paskirtį. Pagrindinis žemės sklypo paskirties keitimo motyvas buvo atsakovo planuojama statinių, skirtų aviacinės technikos laikymui, priežiūrai ir remontui, statyba. Atsakovui šiandien atvirai deklaruojant siekį vykdyti statybas žemės sklype, kuriame yra ieškovės turtas, servituto nustatymas iki statybos darbų pradžios tampa aktualus ir būtinas.
3.3. Dublike taip pat nurodoma, kad Servituto nustatymas ieškovei sukels materialines teisines pasekmes, kadangi taip bus pašalintos kliūtys naudotis savo turtu, bus išspręstas ginčas dėl ieškovės ir atsakovo turto persidengimo. Tarp šalių yra kilęs nesutarimas dėl nekilnojamojo turto objektų naudojimo, tai rodo ir ieškinio dalykas bei tai, kad ant ieškovės Aikštelės dangos atsakovas yra nubrėžęs punktyrinę liniją. Nuo Garažo vartų iki punktyrinės linijos yra apie 16 metrų, todėl pro paliktą tarpą negali pravažiuoti nė vienas iš ieškovei priklausančių sklandytuvų BLANIK L-13, kurių sparnų mostas yra 16,2 m, ir LAK-12 LIETUVA, kurių sparnų mostas viršija 20 m. Aikštelė istoriškai buvo įrengta platesnė negu 16 metrų.
3.4. Objektyvią būtinybę nustatyti Servitutą patvirtina ir ieškovės bei atsakovo nekilnojamojo turto objektų padėtis vienas kito atžvilgiu, kadangi ieškovei priklausanti Aikštelė įsiterpia ir 1439 kv. m. plote persidengia su atsakovui priklausančiu Žemės sklypu. Dviejų nekilnojamųjų daiktų persidengimas nesant jokios sutarties dėl šio persidengimo daro negalimą ieškovės naudojimąsi atsakovo žemės sklype esančia Aikštelės dalimi. Tuo tarpu atsakovo pateiktas Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl turto pripažinimo nereikalingu nereiškia, jog ieškovė atsisakė savo nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių į ginčo turtą. Minėtas sprendimas buvo reikalingas vien tam, kad ½ ginčo turto dalį ieškovė (duomenys neskelbtini) galėtų teisėtai perduoti atsakovui panaudos pagrindais. Be to, ieškovės nuomone, atsakovas ieškovės nurodytam atlyginimo dydžiui už servitutą prieštarauja formaliai, kadangi pats nepateikia jokio adekvataus ir racionalaus dydžio.
II. Atsakovo procesinių dokumentų esmė
4. Atsakovas Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas pateikė atsiliepimą (DOK-880), kuriame prašo nutraukti civilinę bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu; nusprendus civilinę bylą nagrinėti iš esmės, ieškovės ieškinį viešajam interesui ginti atsakovui dėl atlygintinio servituto nustatymo atmesti; priteisti bylinėjimo išlaidas.
1.1. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovė neįrodė turinti teisę reikšti ieškinį viešajam interesui ginti, taip pat nenurodė dėl servituto nustatymo būtinybės būtent jos asmeninių poreikių tenkinimui. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartimi Aikštelė ir Garažas buvo perduoti atsakovui neatlygintinai valdyti ir naudotis sklandymo sporto šakos plėtrai. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo nuspręsta atsakovui perduoti 10 metų valdyti ir naudoti panaudos teise Aikštelę, buvo sudaryta panaudos sutartis. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Aikštelė buvo pripažinta nereikalinga naudoti savivaldybei, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo prašyti teismo apginti šį tariamai visuomeninį poreikį. Be to, atsakovo teigimu, patenkinus ieškinio reikalavimą, tai ieškovei nesukeltų jokių materialinių teisinių pasekmių, nes dėl servituto nustatymo materialinę naudą gautų ne savivaldybė, kaip valstybės institucija, o tretieji asmenys – visa visuomenė. Ieškovei neįrodžius konkretaus, aiškiai apibrėžto visuomenės poreikio Aikštelės naudojimuisi, laikytina, kad servituto nustatymu ieškovė siekia patenkinti ne visos visuomenės, o tik konkretaus juridinio asmens interesus. Atsiliepime pažymima, kad Prienų aeroklubas neturi jokių teisių naudotis Garažu ir ar Aikštele, o savivaldybė neturi jokių teisių ginti tariamą Prienų aeroklubo interesą.
1.2. Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovė neįrodė egzistuojant įstatyme įtvirtintas sąlygas servituto nustatymui. Atsakovui nėra žinoma jokių faktinių aplinkybių, susijusių su tariamai kylančiais nesutarimais tarp ieškovės ir atsakovo naudojimosi Garažu ir Aikštele. Atsakovas niekada netrukdė, netrukdo ir ateityje neketina jokiu būdu trukdyti savivaldybei naudotis jai priklausančiais statiniais. Taigi, atsakovo vertinimu, nėra savininkų nesutarimo dėl naudojimosi Garažu ir Aikštele. Ieškovės teiginiai dėl trukdymo naudotis Aikštele taip pat nepagrįsti. Ieškovės pateiktos nuotraukos patvirtina faktinę aplinkybę, jog atsakovas naudojosi pagal (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį jam perduota Aikštele ir turėjo teisę Aikštelėje laikyti transporto priemones ir ar žemės ūkio techniką bei kitus daiktus.
1.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad tinkamam Garažo naudojimui užtikrinti (duomenys neskelbtini) Marijampolės apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) punktu Žemės sklypui (tarnaujantis daiktas) jau yra nustatytas servitutas ir ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas trukdo naudotis Aikštelės dalimi, kurioje nustatytas servitutas. Taigi, nors ieškovė prašo nustatyti servitutą, be kita ko, tinkamam Garažo naudojimui, tačiau tokio servituto Žemės sklype poreikis buvo išanalizuotas ir nustatytas. Nustačius servitutą „S“ (100 m2), atstumas nuo Garažo iki šio servituto kraštinės Žemės sklype yra 16 m, kurio visiškai pakanka naudoti Garažą pagal jo tiesioginę paskirtį, įskaitant ir orlaivių jame sandėliavimą/įvarymą/išvarymą. Kitos ieškovės pateiktos foto nuotraukos taip pat nepagrindžia tarp savivaldybės ir atsakovo kilusio ginčo dėl Aikštelės naudojimosi, kadangi jose užfiksuotas traktorius stovi už kelių šimtų metrų nuo ieškiniu prašomo nustatyti servituto, o kitos transporto priemonės priklauso ne atsakovui. Atitinkamai įvairios orlaivio dalys buvo sudėtos ne Aikštelės teritorijoje, o Žemės sklype, be to, įvairios orlaivių dalys priklauso pačiai savivaldybei.
1.4. Atsiliepime teigiama, kad savivaldybė neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant atsakovo teisių ir interesų. Atsakovė panaudos sutarties pagrindu teisėtai valdo ir naudoja Aikštelę, o savivaldybė jos nevaldo ir nenaudoja, todėl laikytina, jog neegzistuoja jos viešasis interesas, susijęs su Aikštelės naudojimu trečiųjų asmenų naudai. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės mero potvarkiu „Dėl žemės sklypo Sklandytojų g. 1, Pociūnų k., Prienų sen., Prienų r. sav., formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypo prie Garažo ir Aikštelės formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame nustatytos Garažo ir Aikštelės naudojimui reikalingo valstybinio žemės sklypo ribos, o servituto nustatyti nesiūloma.
1.5. Atsiliepime akcentuojama ir tai, kad ieškovė niekaip nepagrindžia poreikio nustatyti servitutą toje Aikštelės dalyje, kuri net nėra niekaip susijusi su Garažo naudojimu ir eksploatavimu. Žemės sklypo teritorija, į kurią patenka dalis Aikštelės, kurioje prašoma nustatyti servitutą, nėra apribota jokiomis kliūtimis.
1.6. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės nurodomu atlyginimu už Servituto nustatymą.
5. Triplike (DOK-7360) atsakovė papildomai nurodo, jog objektyviai neegzistuoja poreikis teisiškai sureguliuoti Žemės sklypo ir Aikštelės valdymo/naudojimo ir disponavimo jais klausimą. Tai, jog tarp šalių nėra susitarimo dėl dalies Žemės sklypo, nesuvaržyto servitutu, kuriame yra dalis Aikštelės, naudojimo, nereiškia, jog tai savaime kaip nors pažeidžia ieškovės teises. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovo nuosavybės teisė į dalį Žemės sklypo, kuriame yra dalis Aikštelės, yra apribota ir suvaržyta.
2.1. Šiuo atveju ieškovė nuosavybės teise turėdama Aikštelę, gali reikalauti jos kaip savininkės teisių nepažeidinėti iš bet kurio asmens. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Todėl ieškovė, net ir įgijusi šią daiktinę teisę į Žemės sklypą, daugiau papildomų nuosavybės teisės įgyvendinimo ir gynimo būdų neįgis.
2.2. Atsakovas neturi galimybių įgyvendinti statytojo teisės toje žemės dalyje, kuri yra užimta Aikštele. Akivaizdu, kad nesant savivaldybės sutikimo ar pritarimo Aikštelės rekonstrukcijai, remontui, griovimui ar naujo statinio statybai, pati savivaldybė neišduotų statybą leidžiančio dokumento. Nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo išnaudotos visos kitos įmanomos galimybės neapribojant žemės savininko teisių, pvz. sudarant dalies žemės sklypo nuomos ar panaudos sutartį. Tuo labiau, kad vienintelis teisėtas Aikštelės ir Garažo naudotojas visuomet buvo ir šiuo metu yra bei ateityje, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, bus tik atsakovas, todėl, tam pačiam asmeniui esant ir Žemės sklypo savininkui ir Aikštelės teisėtam naudotojui, objektyviai neegzistuoja poreikis servituto nustatymui. Savivaldybė neteisėtai suteikusi teisę Prienų aeroklubui naudotis ½ dalimi Aikštelės ir Garažu bei suteikusi juos panaudai Prienų aeroklubui, negali šioje civilinėje byloje remtis tariamu Prienų aeroklubo interesų pažeidimu. Atitinkamai laikytina, jog yra įrodytas servituto nustatymo nebūtinumas, nes Aikštelė, kaip viešpataujantis daiktas Žemės sklypo atžvilgiu, yra teisėtai naudojama tik atsakovo, kuris turi ir nuosavybės teisę į Žemės sklypą. Sutampant turto savininkams ir naudotojams, servituto nustatymo poreikis akivaizdžiai neegzistuoja.
2.3. Triplike akcentuojama, kad ieškovė neįrodė jokio privataus poreikio nei Aikštelės, nei Garažo eksploatavimui ir naudojimui, Savivaldybė nėra Pociūnų aerodromo naudotoja, todėl negali pati organizuoti jokios su Pociūnų aerodromo naudojimu susijusios veiklos, kuriai būtų reikalinga pasinaudoti Garažu ir Aikštele. Byloje nėra duomenų apie tai, kad savivaldybei būtų išduota licencija oro susisiekimui vykdyti, taip pat nėra informacijos apie tai, kad ieškovės darbuotojai turėtų teisės aktų nustatyta tvarka išduotą piloto licenciją ir būtų paskirti vykdyti valstybės tarnautojo pareigas Pociūnų aerodrome bei tuo tikslu naudotųsi Garažu.
2.4. Pasak atsakovo, tam, kad būtų galima tinkamai naudotis Garažu, nėra būtinybės naudotis Aikštelės dalimi, patenkančia į Žemės sklypą. Orlaivio sparnų ilgis šiuo atveju yra nesvarbus ir niekaip neapriboja galimybės naudotis tik ta Aikštelės dalimi, kuri nepatenka į Žemės sklypą, nes orlaivis ant vežimėlio yra stumiamas šonu.
2.5. Atsakovo teigimu, aplinkybės, jog servitutu prašomo apriboti Žemės sklypo dalies vertė yra 989,06 Eur, servituto plotas sudaro 24,91 procento viso Žemės sklypo ploto, nustačius servitutą, įvažiavimui į Žemės sklypą liktų tik 10 m pločio juosta, ieškovė servitutą siūlo nustatyti neterminuotai, sudaro pagrindą nustatyti kompensacijos už servitutą dydį ne mažesnį nei 2 000 Eur.
6. Ieškovės atstovas teismo posėdžiuose palaikė ieškinyje ir kituose ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, šią poziciją papildant detalesniais paaiškinimais ir atsakant į klausimus, prašė tenkinti ieškinį.
7. Atsakovo atstovas teismo posėdžiuose palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, ją papildant detalesniais paaiškinimais ir atsakant į klausimus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės nuosavybėn buvo perduotas valstybei nuosavybės teise priklausęs ir Lietuvos sporto centro valdytas nekilnojamasis ir ilgalaikis materialusis turtas, kurį be viso kito sudarė: 1) pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) pastato-garažo, priklausinys - Kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CBP-8807, ieškinio priedas Nr. 2). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, pastatyta (duomenys neskelbtini). ir yra Garažo priklausinys (CBP-8807, ieškinio priedai Nr. 3, 4). (duomenys neskelbtini) suformuotos Garažo kadastro bylos duomenys patvirtina, kad Aikštelės plotas yra 9 200 kv. m., aikštelės pažymėjimo plane indeksas „b-1“. Aikštelė yra išsidėsčiusi Garažo rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje dalyse (CBP-8807, ieškinio priedas Nr. 5).
9. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamų turtą (žemę) atkūrimo O. R. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties 0,5776 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-880, atsiliepimo priedas Nr. 6; CBP-8807, ieškinio priedas Nr. 6). Ant šio Žemės sklypo dalies yra Aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (DOK-880, atsiliepimo priedas Nr. 7). (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas atsakovui.
10. Atsakovas Aikštelę ir Garažą valdė ir naudojo (duomenys neskelbtini) tarp Kūno kultūros ir sporto departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir KAASK sudarytos panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (DOK-880, atsiliepimo priedas Nr. 2). Prienų rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo nuspręsta perduoti atsakovui 10 metų valdyti ir naudoti panaudos teise Prienų rajono savivaldybei priklausantį turtą, tame tarpe ir ½ Aikštelės bei ½ Garažo (DOK-880, atsiliepimo priedas Nr. 4). Kita turto dalis Prienų rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu perduota Prienų aeroklubui. Iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-112-800/2023 2022 m. gegužės 26 d. sprendimas ir jo pagrindu (duomenys neskelbtini) sudaryta Prienų rajono savivaldybės tarybos turto panaudos sutartis su Prienų aeroklubu pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
11. Ieškovo atstovo bei liudytoju apklausto T. Ž. (Prienų rajono savivaldybės statybos ir ekonominės plėtros vedėjas) paaiškinimais nustatyta, kad po turto panaudos sutarčių su atskirais klubais sudarymo tarp ieškovės ir atsakovo prasidėjo nesutarimai dėl persidengiančios ieškovei priklausančios Aikštelės ir atsakovo Žemės sklypo dalies naudojimo. Dėl šių priežasčių ieškovė nusprendė inicijuotu servituto nustatymą Žemės sklype. Savivaldybės užsakymu (duomenys neskelbtini) matininkas E. Bieliūnas parengė Servituto nustatymo planą juridiniam veiksmui ginčo žemės sklype (CBP-8807, ieškinio priedas Nr. 8). Pagal šį planą Žemės sklype suprojektuotas servitutas: „S1“ – teisė ribotai naudotis sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis) (1 439 kv. m. ploto).
12. (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubą, siūlydama šalių susitarimu (notarinės formos sutartimi) susitarti dėl servituto nustatymo viešpataujančios daikto – Aikštelės, netrukdomam naudojimui (CBP-8807, ieškinio Priedas Nr. 9). Atsakovas KAASK atsakydamas į ieškovės pasiūlymą raštu nurodė, kad KAASK nėra žinoma, kad yra kilęs ginčas tarp Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo ir Prienų rajono savivaldybės (CBP-8807, ieškinio priedas Nr. 10).
13. Byloje esančios foto nuotraukos patvirtina, kad Aikštelė yra vizualiai padalinta, ant jos nubrėžiant punktyrinę liniją, už punktyrinės linijos yra statomos transporto priemonės ir aviacinė technika (kartu su ieškiniu pateiktos foto nuotraukos).
14. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas, ar yra teisinis ir faktinis pagrindas nustatyti ieškovės prašomą 1 439 kv. m. atlygintinį servitutą atsakovui priklausančio Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (tarnaujančio daikto) atžvilgiu ieškovei priklausančios Aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (viešpataujančio daikto) naudai; ir jei taip – kokia apimtimi servitutas turi būti atlygintinas.
IV. Teisiniai argumentai ir išvados
15. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį nulemia viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 2 straipsnio 19 dalis).
16. ŽĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.
17. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžių metu pateiktus proceso dalyvių, liudytojo paaiškinimus bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl servituto nustatymo tenkinamas visiškai. Tokią poziciją pagrindžia žemiau nurodomi motyvai ir nustatytos aplinkybės.
18. Pirma, teismas sprendžia, kad ieškovė Prienų rajono savivaldybė pareikštu ieškiniu gina ne viešąjį, o asmeninį – privatų savivaldybės, kaip turto savininkės, interesą tinkamai naudotis jai priklausančiu daiktu – Aikštele. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek, kiek tai leidžia imperatyviosios teisės normos, savivaldybė, kaip ir kiti viešosios teisės reguliuojami teisės subjektai, yra civilinių santykių dalyviai lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Atsakovo akcentuojamas išskirtinis savivaldybės statusas, teisės ir pareigos bei jų įgyvendinimo apimtys yra aktualūs sutartinių santykių kūrimo procese, t. y. sutartiniai santykiai gali būti sukurti tik teisės aktuose nustatyta tvarka, nepažeidžiant viešojo juridinio asmens teisnumo bei imperatyviųjų teisės normų. Tačiau teisėtai sukurtiems (teisinį reguliavimą atitinkantiems) savivaldybės ir privataus subjekto sutartiniams santykiams savivaldybės statusas, jai įstatymų suteikti įgaliojimai ir kompetencija, jos veikų ribojimai nėra tokie reikšmingi. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant apie valstybės bei savivaldybių padėtį civiliniuose teisiniuose santykiuose CK 2.36 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste nurodoma, kad valstybės ar savivaldybės dalyvavimas civiliniuose santykiuose savaime nereiškia viešojo intereso buvimo ir neteikia pagrindo suteikti kokių nors privilegijų tokiam santykio dalyviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2014). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinyje nurodytas viešpataujantis daiktas -Aikštelė, nuosavybės teise priklauso ieškovei. Kadangi minėta Aikštelės dalis yra pastatyta ant tarnaujančios daikto – atsakovui priklausančio Žemės sklypo dalies, todėl, siekdama sureguliuoti ieškovę ir atsakovą siejančius teisinius santykius, teisėtai naudotis jai priklausančiu daiktu, kuris yra įsiterpęs į atsakovo Žemės sklypą, ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama nustatyta atlygintinį servitutą tarnaujančiame Žemės sklype. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės tikslas yra ginti savo, kaip turto savininko interesą, ir pareikštas ieškinys nėra kvalifikuojamas kaip ieškinys viešajam interesui ginti.
19. Teismas taip pat sprendžia, kad ieškovė, kaip viešpataujančio daikto savininkė, turi materialinį teisinį suinteresuotumą nustatyti servitutą jai priklausančio viešpataujančio daikto naudai. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas – Aikštelė, didelėje dalyje yra kitam asmeniui (atsakovui) nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype. Natūralu, kad ieškovė siekia sureguliuoti tokią situaciją, siekdama įteisinti faktiškai egzistuojantį daiktų persidengimą. Siekiant, kad ieškovė galėtų teisėtai naudotis Aikštele, esančia atsakovo Žemės sklype, yra reikalingas teisinis pagrindas, kurį ieškovė šiuo ieškiniu ir prašo nustatyti. Nagrinėjamu atveju materialinės teisinės pasekmės, kurių siekia ieškovė, yra teisinių prielaidų teisėtai naudotis visu savo turtu, kuris yra persidengęs su atsakovo Žemės sklypu, sukūrimas ir tai sudaro pakankamą pagrindą savivaldybei pareikšti ieškinį. Kartu pažymėtina, kad reikalavimus su servitutu susijusiais klausimais gali reikšti tik viešpataujančio ir (ar) tarnaujančio daikto savininkas. Teisės kreiptis dėl servituto nustatymo neturi daikto valdytojas, įgijęs daikto valdymą prievolinių teisinių santykių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. e3K-3-338-381/2023). Nagrinėjamu atveju savivaldybė savo nuosavybės teisę įgyvendino sudarydama panaudos sutartis, todėl vien tai, kad ieškovė pati, savo tiesioginei veiklai vykdyti nesinaudojo Aikštele, nesudaro pagrindo teigti, kad tarp daiktų savininkų negali kilti nesutarimų. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad ieškinys pareikštas tinkamo ieškovo – savivaldybės, turinčios materialinį teisinį suinteresuotumą nustatyti servitutą jai nuosavybės teise priklausančio viešpataujančio daikto atžvilgiu, kuris yra ant atsakovei priklausančio Žemės sklypo.
20. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovei priklausanti Aikštelė įsiterpia ir 1 439 kv. m. plote persidengia su atsakovui priklausančiu Žemės sklypu, o taip pat šalys neturi jokių sutarčių dėl persidengiančio turto valdymo bei naudojimo. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad viešpataujančio daikto (Aikštelės) naudai nėra nustatyta jokių servitutų, sudarančių sąlygas ieškovei naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju daiktu. Todėl konstatuotina, jog egzistuoja CK 4.126 straipsnyje įtvirtinta sąlyga, jog nenustačius žemės servituto atsakovo sklypo daliai, nėra įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti viešpataujančio daikto.
21. Nors atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Žemės sklype neegzistuoja svetimas nekilnojamasis daiktas, tačiau tokius argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančios Aikštelės ir Žemės sklypo kadastro bylų (DOK-15175) matyti nekilnojamų daiktų persidengimas, ką patvirtina ir viešai prieinami duomenys (ieškinyje esančios ortofoto nuotraukos iš Regionų geoinformacinės aplinkos REGIA, www.regia.lt). Atitinkamai servituto planas parengtas naudojant koordinates, kurios sutampa su Žemės sklypo plane nurodytomis koordinatėmis, yra fiksuotos geografiškai ir nekinta, nepriklausomai nuo kadastrinių matavimų atnaujinimo.
7.1. Pažymėtina ir tai, jog pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Šiuo atveju ginčo dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas suformavo ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu ir prašydama atsakovo Žemės sklype nustatyti Servitutą. Atsakovas, manydamas, jog byloje yra netinkamai nustatytos Aikštelės ir Žemės sklypo ribos, savo teises turėjo teisę ginti teikdamas priešieškinį ir keldamas savo reikalavimus, tačiau savo šia įstatymuose numatyta teise nepasinaudojo, todėl byla nagrinėjama ieškinio ribose ir dėl sklypo ribų pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisako.
22. Sprendžiant dėl viešpataujančio daikto savininko galimybės normaliomis sąnaudomis naudoti viešpataujantį daiktą- Aikštelę, pažymėtina, kad byloje susidarė tokia teisinė situacija, kai buvusiam žemės sklypo savininkui atkurtos nuosavybės teisės į užstatytą žemės sklypą. Atsakovė šiuo atveju yra buvusio (-ių) žemės sklypo savininko (-ų) teisių perėmėja. Taigi, aplinkybės dėl Žemės sklypo užstatymo ieškovės statiniu istoriškai susiklostė tada, kai privati nuosavybė į žemę buvo neigiama. Nuosavybės teisių atkūrimo į statiniais užstatytą žemę būdas pagal tuo metu (ginčo Žemės sklypo nuosavybės atkūrimo O. R. metu) galiojantį reguliavimą (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas), siekiant derint ir ginti tiek užstatyto žemės sklypo, tiek statinių savininkų interesus, įstatymo leidėjo buvo pasirinktas taikant servituto institutą. Toks aiškinimas atitinka ir kasacinio teismo praktiką, kad visais atvejais, kai vienam savininkui priklausantis statinys įsiterpia į kito savininko nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, gali būti nustatomas servitutas, įteisinantis įsiterpiančiojo statinio savininko teises prieiti ir patekti į tokį statinį, taip pat užtikrinti savininko naudojimąsi statiniu pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2005).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia turėti galimybę naudotis jai priklausančia Aikštele, esančia ant atsakovo Žemės sklypo. Atsakovas su tuo iš esmės nesutinka, teigdamas, kad, naudojantis tik ieškovei priklausančiame žemės sklype esančia Aikštelės dalimi, minėtą Aikštelę ieškovė gali tinkamai eksploatuoti. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovės funkcijoms Aikštelė nėra reikalinga, KAASK niekada netrukdė ir netrukdys savivaldybei naudotis jai priklausančiais statiniais – Garažu ir Aikštele, tačiau pažymėtina, kad servitutas yra daiktinė teisė, kuri nustatoma tarnaujančiam daiktui (ne asmeniui) siekiant užtikrinti viešpataujančio daikto tinkamą naudojimą. Ieškovės atstovo bei teismo posėdžio metu apklausto liudytojo T. Ž. paaiškinimai patvirtina, to iš esmės neneigia ir pats atsakovas, kad nesutarimai dėl naudojimosi Aikštele atsirado tuomet, kai (duomenys neskelbtini) savivaldybės turto panaudos sutartimi ½ dalis Aikštelės ir ½ Garažo buvo perduota ne atsakovui, bet ir Prienų aeroklubui. Liudytojo teigimu, būtent tuomet atsakovas KAASK pradėjo trukdyti naudotis Aikštele, savo nuosavybės teisių ribą atsakovas punktyrine linija pažymėjo ant ieškovės Aikštelės, ties savo sklypo riba pradėjo statyti transporto priemones, žemės ūkio techniką, orlaivius. Tokiu būdu iš Garažo išvaryti sklandytuvus, kitą techniką, nepatenkant į svetimą sklypą, tapo neįmanoma. KAASK atstovai pradėjo gąsdinti Prienų aeroklubo atstovus, jog kitiems asmenims negalima įžengti į atsakovui priklausantį žemės sklypą. Atitinkamai Prienų aeroklubo atstovai kreipėsi į savivaldybę, jog, perdavus turtą, jie negali vykdyti veiklos, kadangi yra užstatyti išvažiavimai iš Garažo. Liudytojas T. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, kad daug kartų bendravo su KAASK atstovais dėl Aikštelės naudojimo, jie nurodė, kad savivaldybės pretenzijos nepagrįstos, nes sklypas priklauso KAASK, jie pasižymėjo savo sklypo ribas (2024 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 03:06:03-03:26:00).
24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir antra CK 4.126 straipsnyje įtvirtinta sąlyga, jog nėra susitarimo tarp kaimyninių sklypų (viešpataujančio daikto ir potencialaus tarnaujančio daikto) savininko. Kaip jau minėta šiame sprendime, ieškovė savo nuosavybės teisę įgyvendino sudarydama panaudos sutartis. Kaip nurodė ir pats atsakovas, panaudos gavėjas Prienų aeroklubas ne kartą kreipėsi į Prienų rajono savivaldybę dėl netinkamai nustatyto servituto Žemės sklype ir naujo servituto nustatymo būtinybės (DOK-11508). Todėl akivaizdu, kad savivaldybei įgyvendinus savo nuosavybės teisę ir perdavus turtą panaudos teise valdyti kitam nei atsakovas asmeniui, dėl naudojimosi Aikštele kyla konfliktas, kuris turi būti sureguliuojamas. Tai, kad panaudos sutartis su Prienų aeroklubu vėliau buvo panaikinta, šios išvados nekeičia. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu šalys ne kartą išsakė siekiančios ginčą išspręsti taikiai, derybų metu siūlė įvairius galimus ginčo sprendimo būdus, tačiau galiausiai taikus susitarimas nebuvo pasiektas, kas taipogi sustiprina teismo įsitikinimą, kad savininkai nesutaria dėl naudojimosi turtu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo egzistuoja nesutarimas dėl Aikštelės naudojimo, todėl nenustačius servituto, pažymėto servituto plane „S1“, ieškovė negalės teisėtai naudotis savo nekilnojamuoju turtu normaliomis sąlygomis.
25. Nors nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti servitutą antraeiliam daiktui – Aikštelei, kuri yra Garažo priklausinys, tačiau teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad servituto ribos turi būti nustatytos pagal pagrindinio daikto – Garažo ribas. Darant šią išvadą, teismas pažymi, kad pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį, antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį, priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 punktą kiemo aikštelės yra laikomos kitos paskirties inžineriniais statiniais, kurie neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad stovėjimo aikštelės, padengtos asfalto danga, tvoros – priskirtini neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).
26. Atsižvelgdamas į 25 punkte nurodytą reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju viešpataujantis daiktas – Aikštelė, neturi aiškios funkcinės priklausomybės ir gali būti naudojama ne tik pagrindinio daikto – Garažo, funkcijoms užtikrinti, tačiau ir kitokioms savarankiškoms funkcijoms, kurios atitinka statinio paskirtį.
27. Pripažinus Žemės sklypo servituto nustatymo būtinumą, jo nustatymas pagal matininko E. Bieliūno (duomenys neskelbtini) servituto nustatymo plane pažymėtą indeksu „S1“, yra racionaliausiais ir ekonomiškiausias. Pažymėtina, kad aikštelė buvo išasfaltuota (duomenys neskelbtini), ji buvo ir yra naudojama, ieškovės prašomo nustatyti servituto ribos neišeina už sklypo, padengto asfaltuota danga, dalies ribų, prašomas nustatyti servitutas atsakovo teisių nesuvaržo daugiau, nei tai būtina aikštelės užstatymui, servitutu suteikiamos teisės yra objektyviai būtino viešpataujančiam daiktui naudoti pagal jo paskirtį.
28. CK 4.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Servituto nustatymas daiktui yra neterminuotas, todėl viešpataujančio daikto savininkas turi teisę naudotis servitutu nustatytomis teisėmis tol, kol tai gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą ir servitutas nėra panaikinamas. Šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra siejamas su vienkartinio veiksmo atlikimu, o yra tęstinio pobūdžio, t. y. tarnaujančio daikto savininkas privalo netrukdyti viešpataujančio daikto savininkui tinkamai naudotis daiktu, nepažeisti jo teisių. Tenkinus ieškovės reikalavimą nustatyti servitutą, tenkinamas ir išvestinis reikalavimas nustatyti konkrečias naudojimosi svetimu daiktu teises, įpareigojant tarnaujančio daikto savininką netrukdyti viešpataujančio daikto savininkui ir/ar tretiesiems asmenims naudoti aikštelę, unikalus Nr. 4400-0428-6600, pagal jos tiesioginę paskirtį.
29. Teismo sprendimu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis).
30. Sprendžiant dėl servituto atlygintinumo svarbu, pirma, kompensacijos proporcingumo tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimams ir kompensavimo realumo principai, t. y. atlyginimas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti proporcingas jo patiriamiems turtiniams praradimams; antra, ar dėl nustatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydžio nesusidarys sąlygos vienai iš šalių nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017, 39 punktas).
31. Apskaičiuojant kompensaciją, mokėtiną žemės sklypo savininkui dėl nustatyto servituto jo žemės sklype, gali būti vadovaujamasi Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).
32. Metodikos 2, 2.3 punktuose nustatyta, kad vienkartinė ar periodinė kompensacija už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui mokama už nuostolius, atsiradusius dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą.
33. Vienkartinė ar periodinė kompensacija už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (Nk) apskaičiuojama pagal formulę: Nk = Sp x Vk x Kn, kurioje Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, nustatyta tvarka; Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnis. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 1. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 0,5 (Metodikos 9 punktas).
34. Šioje byloje teismui nustačius ieškovės prašomą servitutą, atsakovas netenka galimybės naudotis 1 439 kv. m. (t. y. 24,91 proc. Žemės sklypo), esančiais po ieškovės Aikštele. Atsakovo žemės sklypo naudojimo būdas – Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Atsakovas naudoja Žemės sklypo dalį, kurioje nustatytas servitutas, savo poreikiams. Byloje nėra duomenų, kad Žemės sklypas buvo naudojamas atsakovo, šiam siekiant ir gaunant ekonominės naudos. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad dėl nustatyto servituto jis turės nuostolių. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teismo vertinimu, atsakovo interesus užtikrintų vienkartinė kompensacija, mokėtina už teismo nustatytus servitutą.
35. Bylos duomenys patvirtina, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 3 970 Eur (DOK-7360, tripliko priedas Nr. 7). Byloje nustačius, kad Žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, konstatuojama, kad už 1 439 kv. m. servitutą, mokėtina 494,53 Eur (3790/0,5776 ha×0,1439 ha×0,5) vienkartinė kompensacija, apskaičiuota pagal Metodiką (žr. sprendimo 33 punktą).
Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo
36. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
37. Teismas pažymi, kad bylose dėl servituto nustatymo sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir formaliai taikant CPK įtvirtintą „pralaimėjęs moka“ principą galima situacija, kai yra tenkinamas ieškovo reikalavimas nustatyti servitutą ir tarnaujančiojo daikto savininkui (atsakovui) priteisiama kompensacija, tačiau pastarasis, įpareigotas atlyginti bylą laimėjusio viešpataujančiojo daikto savininko (ieškovo) atstovavimo išlaidas, pagal galutinį bylos rezultatą praranda visą ar didžiąją dalį jam priteistos kompensacijos. Minėta, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, kuri pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėtina, kad paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal „pralaimėjęs moka“ principą, gali būti paneigta tarnaujančiojo daikto savininko teisė į nuosavybę, pažeistas atlygintinumo už nustatomą servitutą principas. Todėl bylose dėl servituto nustatymo, taikant viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), gali būti pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. e3K-3-256-611/2022).
38. Šioje byloje ieškovė prašė teismo nustatyti servitutą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, taip pat priteisti atsakovui iš ieškovės 211,76 Eur vienkartinę kompensaciją. Šiuo sprendimu teismas nustatė servitutą ir priteisė atsakovui iš ieškovės 494,53 Eur kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytas ieškovės prašomas žemės servitutas, darytina išvada, kad ieškovės šioje byloje pareikšti materialiniai reikalavimai, t. y. neturtinis reikalavimas nustatyti atsakovo žemės sklype servitutą ir išvestinis turtinis reikalavimas priteisti iš jos atsakovui kompensaciją, iš esmės patenkinti.
39. Ieškovė pateikė duomenis, jog byloje patyrė 3139,95 Eur išlaidas advokato pagalbai (DOK-9854, DOK-33673).
40. 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 3 punkte numatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, pagal teisinį reguliavimą, šios išlaidos nėra laikytinos teisinio atstovavimo išlaidomis. Ieškovė nurodo, kad patyrė 540 Eur (be PVM) išlaidų už vykimą į teismą, tačiau šios išlaidos, atsižvelgiant į Rekomendacijos nuostatas, negali būti priteisiamos. Be to, nors ieškovės materialinis reikalavimas šioje byloje iš esmės patenkintas, tačiau laikantis pagrindinio bylinėjimo išlaidų atlyginimo principo būtų neproporcingai suvaržyta atsakovo teisė į nuosavybę. Dėl to nagrinėjamo bylos atveju teismas sprendžia, kad ieškovei priteistinas mažesnės apimties nei jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos atlyginimas – 1 500 Eur.
41. Byla buvo vedama elektronine tvarka, todėl teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 279 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės Prienų rajono savivaldybės ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti ieškovei Prienų rajono savivaldybei, juridinio asmens kodas 111107225, priklausančio statinio - kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė), unikalus kodas (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujančiam daiktui) neterminuotą atlygintiną žemės servitutą 1 439 kv. m. ploto atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo, juridinio asmens kodas 191668590, žemės sklypo dalyje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujančiame daikte), pagal matininko E. Bieliūno (duomenys neskelbtini) servituto nustatymo planą, pažymėtą indeksu „S1”.
Nustatyti tarnaujančio daikto savininkui su servitutu susijusį apribojimą – įpareigoti tarnaujančio daikto savininką netrukdyti viešpataujančio daikto savininkui ir/ar tretiesiems asmenims naudoti aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro bylos plane pažymėtą „b-1“, pagal jos tiesioginę paskirtį - pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aptarnavimui.
Priteisti iš ieškovės Prienų rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111107225, atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui, juridinio asmens kodas 191668590, 494,53 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 53 ct) vienkartinę kompensaciją.
Priteisti iš atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo, juridinio asmens kodas 191668590, ieškovei Prienų rajono savivaldybei, juridinio asmens kodas 111107225, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtu eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registrui.
Teisėja Agneta Bulakė