Civilinė byla Nr. e2A-19-464/2026  

        Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00203-2023-2

        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Tomo Venckaus,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Vyšnia-35“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Vyšnia-35“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Pasvalio butų ūkis“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Asirinta“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Medstatyba“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Linkoras“, išvadą teikianti institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra. 

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir DNSB) ,,Vyšnia-35“ kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Pasvalio butų ūkis“ 26 575,96 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.    

2.       Nurodė, kad ieškovės DNSB ,,Vyšnia-35“ narių 2014 m. kovo 21 d. susirinkime buvo sprendžiami klausimai, susiję su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimu (modernizavimu). Šio susirinkimo metu nuspręsta namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto paruošimą ir jo įgyvendinimą pavesti atsakovei UAB ,,Pasvalio butų ūkis“. Visa investicijų suma neturėjo viršyti 158 511,93 Eur (547 310 Lt), o kredito suma neturėjo viršyti 142 493,50 Eur (492 000 Lt). Ieškovė su atsakove 2014 m. balandžio 30 d. pasirašė pavedimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto paruošimą ir administravimą, jo įgyvendinimą ir (ar) finansavimą. Atsakovė, vykdydama pavedimo sutartį, kaip darbų užsakovė, su trečiuoju asmeniu UAB „Asirinta“ (tiekėja) sudarė pagrindinę sutartį Nr. CP041823 (toliau – rangos sutartis), įsigaliojusią 2014 m. rugpjūčio 26 d., pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį projektą, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe atlikti statybos rangos darbus. Rangos sutartyje buvo numatyta ir atskirų darbų (ar jų dalies) atsisakymo ar darbų apimties mažinimo galimybė, nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą įforminant užsakovės ir tiekėjos susitarimu. Atskirų darbų (ar jų dalies) atsisakymo ar darbų apimties mažinimo atveju rangos sutarties kaina būtų skaičiuojama (mažinama) pagal tiekėjos pateiktą nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą. Užbaigus namo modernizavimo darbus, 2016 m. rugpjūčio 26 d. buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas, tačiau šį aktą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3541-583/2019 panaikino. Naujas statybos užbaigimo aktas surašytas 2020 m. sausio 13 d.

3.       Ieškovės teigimu, po statybos užbaigimo akto pasirašymo jai kilo abejonių, ar visi sutarti daugiabučio namo modernizavimo darbai, už kuriuos buvo sumokėta, yra faktiškai atlikti. Ieškovės pasitelkto antstolio Ričardo Kudrausko 2020 m. vasario 19 d. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuoti faktiškai atliktų statybos darbų ir rangos sutartyje nurodytų darbų kiekių neatitikimai. Nustatyta, kad pakeista mažiau stogo dangos, sumontuota mažiau langų bei durų bendrojo naudojimo patalpose ir butuose, nepakeisti radiatoriai, atlikta mažiau pastato išorinių sienų darbų, įrengta mažiau nuogrindos, neįstiklintas vienas balkonas. Tai reiškia, kad atsakovė netinkamai vykdė pavedimo sutartį ir priėmė darbus, kurie faktiškai nebuvo atlikti. Ieškovė už faktiškai neatliktus darbus yra sumokėjusi 21 432,23 Eur, todėl šią sumą prašo priteisti iš atsakovės kaip nuostolių, patirtų netinkamai vykdant pavedimo sutartį, atlyginimą. Be to, 2014 m. spalio 13 d. atsakovė ieškovės vardu yra gavusi kreditą iš akcinės bendrovės Šiaulių banko, kurį grąžindama ieškovė mokėjo 3 proc. dydžio metines palūkanas. Jeigu atsakovė būtų priėmusi tik realiai atliktus darbus, nebūtų reikėję skolintis 21 432,23 Eur, o ieškovė nebūtų turėjusi mokėti palūkanų už paskolintas lėšas, t. y. nuo  2014 m. spalio 13 d. iki 2022 m. spalio 13 d. nebūtų turėjusi sumokėti 5 143,73 Eur (21 432,23 Eur x 3 proc. x 8 m.). Atitinkamai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 26 575,96 Eur (21 432,23 Eur + 5 143,73 Eur) patirtiems nuostoliams atlyginti.

4.       Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi ieškinį, kaip neteismingą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, atsisakė priimti ir persiuntė bylą pagal teismingumą nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė   

5.       Panevėžio apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovės DNSB ,,Vyšnia-35“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Pasvalio butų ūkis“ 5 360 Eur, trečiajam asmeniui UAB „Linkoras“ – 2 515 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 41,13 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė DNSB ,,Vyšnia-35“, vykdydama jos narių 2014 m. kovo 21 d. susirinkime priimtus sprendimus, su atsakove UAB ,,Pasvalio butų ūkis“ 2014 m. balandžio 30 d. sudarė pavedimo sutartį, pagal kurią atsakovei buvo pavesta sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, pasirašyti ir (ar) pateikti visus būtinus dokumentus, susijusius su: namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimu; statybos rangos darbų paslaugos pirkimu ir statybos rangos darbų sutarties sudarymu; statybos techninės priežiūros paslaugos pirkimu ir statybos techninės priežiūros paslaugos sutarties sudarymu; atnaujinimo (modernizavimo) projekto finansavimo organizavimu, įskaitant kredito sutarties su bankais sudarymu; atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo metu atliktų statybos darbų priėmimu ir statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktų pasirašymu; valstybės paramos gavimu, lengvatinio kredito administravimu. Trečiasis asmuo UAB ,,Asirinta“ 2014 m. rugpjūčio 18 d. pateikė pasiūlymą atlikti namo atnaujinimo ir (ar) modernizavimo darbus už 153 432,37 Eur (529 771,28 Lt) kainą. Atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Asirinta“ pasirašė rangos sutartį, kurioje trečiasis asmuo įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį darbo projektą, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą ir (ar) techninį darbo projektą atlikti statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už juos rangos sutarties 3.1 papunktyje nurodytą 153 432,36 Eur (529 771,28 Lt) kainą su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) šioje sutartyje aptartomis sąlygomis bei tvarka.  

7.       Įvertinęs ieškovės narių susirinkimo sprendimą bei jo pagrindu sudarytą rangos sutartį, kuriuose nurodyta, kad visa investicijų suma neturi viršyti 158 511,93 Eur (547 310 Lt), teismas pripažino, jog ieškovė nustatė fiksuotą namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų kainą (visa investicijų suma neturėtų viršyti 158 511,93 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 5 dalį bei jos aiškinimą, pateikiamą teismų praktikoje, nustačius fiksuotą statybos rangos darbų kainą, nepriklausomai nuo faktinio atliktų darbų kiekio ši kaina negali būti keičiama. Taikant šį metodą, jei nesikeičia darbų apimtys, didesni atliktų darbų kiekiai nelaikomi papildomais darbais, o mažesni – atsisakomais darbais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-916/2023, 47 punktas). Taigi, vykdydama ieškovės duotą pavedimą bei vadovaudamasi namo patalpų savininkų sprendimu ir patvirtintu daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB ,,Asirinta“ susitarė dėl 5 079,57 Eur mažesnės, nei nusprendė susirinkime ieškovės nariai, kainos. Teismas dėl šios aplinkybės padarė išvadą, kad atsakovė, sudarydama rangos sutartį, tinkamai įvykdė savo pareigas pagal pavedimo sutartį, o ieškovė, atsakovei susitarus dėl mažesnės sutarties kainos, gavo tiesioginę finansinę naudą.  

8.       Teismas neįžvelgė pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad pavedimo sutartį atsakovė pažeidė organizuodama ir (ar) priimdama statybos rangos darbus. Teismo vertinimu, tinkamą pavedimo sutarties įvykdymą visų pirma patvirtina tai, kad statybos užbaigimo komisija 2020 m. sausio 13 d. statybos užbaigimo akte nurodė, jog statinys atitinka statinio projekto sprendinius, o projekto statinio bendrieji rodikliai atitinka faktinius, nukrypimai nuo faktinių rodiklių yra neesminiai. Be to, teismo ekspertas Darius Kalibatas tiek teismo ekspertizės akte, tiek ir apklausiamas teismo posėdyje patvirtino, kad daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatyti ir faktiškai atlikti rangos darbai padidino namo energinį efektyvumą, vadinasi, investiciniame plane numatyti tikslai buvo pasiekti. Teismo ekspertas, be kita ko, nurodė, kad rangovė negalėjo atlikti ir priduoti daugiau darbų, nes visi numatyti statybos rangos darbai buvo faktiškai atlikti. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateiktame antstolio R. Kudrausko 2020 m. vasario 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodomi faktiškai atliktų statybos darbų bei teismo eksperto teismo ekspertizės akte nustatytų atliktų ir priduotų darbų kiekių skirtumai (neatitikimai) yra neesminiai. Be to, ieškovės pirmininkas 2025 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje įvardijo vienintelį trečiojo asmens neatliktą darbą – iš numatytų įstiklinti dviejų namo balkonų buvo įstiklintas tik vienas. Daugiau darbų, kurie turėjo būti atlikti, tačiau nebuvo atlikti, ieškovės atstovas nenurodė. 

9.       Aplinkybę, kad statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktuose nurodyti kai kurie priimti didesni arba mažesni atliktų darbų kiekiai, nei buvo numatyti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane, teismas įvertino kaip netinkamą dokumentų užpildymą. Be kita ko, trečiasis asmuo UAB „Linkoras“, vykdydamas atnaujinimo (modernizavimo) darbus, atliko ir papildomai darbų už 17 519,75 Eur, kurie nebuvo įtraukti į įkainotų veiklų sąrašą pagal rangos sutarties priedą Nr. 3, atitinkamai, nebuvo ieškovės ir apmokėti. Teismas konstatavo, kad ieškovė, rangos sutartyje nustačius fiksuotą darbų kainą, ją yra sumokėjusi pagrįstai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10.                      Ieškovė DNSB ,,Vyšnia-35“ apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:  

10.1.                      Teismas neteisingai nustatė ieškinio faktinį pagrindą ir ginčui aktualias faktines aplinkybes, kurios turėjo būti vertinamos. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal pavedimo sutartį, rengdama rangos sutartį, kontroliuodama jos vykdymą, priimdama darbus, neveikė išimtinai ieškovės naudai. Atsakovės netinkamas veikimas lėmė žalos ieškovei atsiradimą, sumokant už faktiškai neatliktus darbus. Tačiau teismas dėl šių ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką sudarančių aplinkybių, susijusių su pavedimo sutarties vykdymu, skundžiamame sprendime nepasisakė ir, peržengdamas ieškinio ribas, vertino tik rangos sutarties nuostatas.

10.2.                      Atsakovė, veikdama pagal pavedimo sutartį, privalėjo užtikrinti, kad būtų sudaryta rangos sutartis, kuri užtikrintų ieškovės interesų apsaugą, be kita ko, ir tai, kad mokėjimai būtų atliekami tik už faktiškai padarytus darbus. Atsakovė privalėjo užtikrinti, kad darbų techniniame projekte būtų nustatyti realiai atliktinų darbų kiekiai ir kad mokėjimai būtų atlikti tik už faktiškai atliktus darbus. Atsakovė, sudarydama sutartį, vėliau kontroliuodama jos vykdymą, neveikė naudingiausiomis ieškovei sąlygomis ir jos naudai, nedėjo maksimalių pastangų, kad ieškovė sumokėtų tik už faktiškai atliktus darbus.

10.3.                      Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1S-21 „Dėl Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodikos patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) 5 punkte nurodyta, kad kainodaros taisyklės yra pirkimo dokumentų sudėtinė dalis, jas rengia perkančioji organizacija, vadovaudamasi šia metodika. Taigi, atsakovė, kaip perkančioji organizacija, turėjo nustatyti tokias kainodaros taisykles, kurios užtikrintų, kad atsiskaitoma būtų tik už faktiškai atliktus darbus.     

10.4.                      Teismas neteisingai aiškino rangos sutarties nuostatas ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Pagrindo taikyti CK 6.653 straipsnio 5 dalį nebuvo, nes apmokėjimas už darbus buvo nustatytas pagal sutartą įkainį už faktiškai atliktus darbus (rangos sutarties 3.10, 3.13, 4.9 papunkčiai). Ieškovė turėjo sumokėti ne už įkainotų veiklų sąraše nurodytus darbų kiekius, o už faktiškai atliktus.

10.5.                      Trečiasis asmuo UAB ,,Linkoras“ nepagrįstai įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Rangos sutartyje nebuvo nurodyta, kad darbams atlikti bus pasitelkti subrangovai. UAB ,,Linkoras“ negalėjo vykdyti statybos darbų, todėl į bylą ši bendrovė įtraukta nepagrįstai ir jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovės negalėjo būti priteistas.   

11.                      Atsakovė UAB ,,Pasvalio butų ūkis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus: 

11.1.                      Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė pavedimo sutartį vykdė tinkamai. Ieškovės teiginiai, kad teismas peržengė ieškinio ribas, yra nepagrįsti. Teismas, ištyręs šalių sudarytos pavedimo sutarties sąlygas ir jos vykdymą, priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą.

11.2.                      Pavedimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad rangos sutartimi turėjo būti susitarta dėl apmokėjimo tik už faktiškai atliktus darbus. Atsakovės, kaip ieškovės atstovės, veikimas turi būti aiškiai išreikštas – nustatytas įgaliojime, tačiau tokio įpareigojimo jai nebuvo nustatyta. Priešingai, ieškovės dalyviai susirinkime nustatė fiksuotą namo atnaujinimo darbų kainą.

11.3.                      Šalys susitarė dėl fiksuotos visos sutarties kainos, o ne dėl fiksuoto įkainio. Jei šalys būtų susitarusios dėl fiksuoto įkainio, tiek rangos sutartyje, tiek ir jos prieduose būtų numatyti kiekvieno darbo fiksuoti įkainiai. Tai, kad buvo susitarta būtent dėl fiksuotos sutarties kainos, patvirtina ir rangos sutarties 3.3 papunktis. Jame yra nurodyta, kad jeigu reikia atlikti darbus, kurių tiekėja nenumatė sudarant rangos sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti, juos tiekėja atlieka savo sąskaita. Toks susitarimas būdingas būtent fiksuotos kainos, o ne fiksuoto įkainio sutartims.  

11.4.                      Atsakovė negalėjo atsisakyti sumokėti už darbus. Rangos sutarties 3.5 papunktyje yra nurodyta, kad atskirų darbų atsisakymas ar darbų apimties mažinimas galimas tik pagal tiekėjos (t. y. trečiojo asmens UAB „Asirinta“) pateiktą nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą, įforminant dvišaliu užsakovės (t. y. atsakovės) ir tiekėjos susitarimu. Taigi, atsakovei teisė inicijuoti darbų apimties mažinimą pagal rangos sutartį nebuvo suteikta, tai galėjo padaryti tik tiekėja, pateikdama nevykdytinų darbų lokalinę sąmatą. Atsakovė, pasirašydama darbų perdavimo–priėmimo aktus, veikė griežtai pagal prisiimtus įsipareigojimus.  

11.5.                      Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad rangos sutarties 3.13 papunktyje nustatyta, jog apmokėjimas už faktiškai atliktus darbus vykdomas pagal įkainotų veiklų sąraše numatytus darbų veiklų pavadinimus bei įkainius, todėl rangos sutartis yra fiksuoto įkainio sutartimi, nepagrįsti. Sutarties 3.13 papunktis turi būti aiškinamas atsižvelgiant į rangos sutarties sąlygų visumą, t. y. atsižvelgiant į sutarties 3.1, 3.2, 3.3, 3.1, 4.1 papunkčius, iš kurių aiškiai matyti, kad šalys buvo sudariusios sutartį su fiksuota sutarties kaina, o ne dėl fiksuoto darbų įkainio.

12.                      Trečiasis asmuo UAB ,,Linkoras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus: 

12.1.                      Teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo ieškovė, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, pasisakė dėl ieškinio faktinio pagrindo, kuriuo buvo grindžiamas pareikštas reikalavimas. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

12.2.                      Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad rangos sutartyje nustatyta fiksuoto įkainio nustatymo kainodara. Sutartyje buvo numatyta fiksuotos kainos nustatymo kainodara, todėl net ir tuo atveju, jeigu įvykdytų darbų faktinis kiekis skiriasi nuo nurodyto perkamo kiekio (nurodyto statinio projekto kiekių žiniaraštyje ar kitame dokumente), laikoma, kad šie didesni ar mažesni darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą. Kitaip tariant, nepriklausomai nuo faktinio atliktų darbų kiekio sutarties kaina negali būti keičiama. Taikant šį metodą, jei nesikeičia darbų apimtys, didesni atliktų darbų kiekiai nelaikomi papildomais darbais, o mažesni – atsisakomais darbais.   

12.3.                      Teismas padarė teisingą išvadą, kad, statybos rangos sutartyje numačius fiksuotą darbų kainą, netikslumai darbų priėmimo akte dėl atliktų darbų apimčių (skaičių) turi kitą teisinį vertinimą, nei tada, kai atliekamų darbų kaina yra nustatoma pagal faktiškai atliktų konkrečių darbų kiekius ir jų kainą, numatytą statybos rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1, 2 dalys). Fiksuotos kainos atveju statybos rangos darbų užsakovas moka už visą darbo rezultatą pagal fiksuotą kainą, o darbų priėmimo aktuose nurodyti netikslūs darbų kiekiai negali turėti įtakos galutinei darbų kainai, jeigu darbų rezultatas atitinka projektą.   

12.4.                      Trečiasis asmuo UAB ,,Linkoras“, kaip subrangovė, atliko dalį darbų projekte, todėl ginčo baigtis gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias faktines aplinkybes, pagrįstai įtraukė bendrovę į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Teisėjų kolegija   

k o n s t a t u o j a :   

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados     

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir teismo sprendimo motyvavimo

13.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas lemia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Analogiška nuostata įtvirtinta ir materialiojoje teisėje – asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Pasisakydamas šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik pats asmuo, kuris mano, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistas teises ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 29 punktas). Civilinių teisių gynimo būdų sąrašas įtvirtintas CK 1.138 straipsnyje, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes asmuo gali pasirinkti ir kitus įstatymuose numatytus civilinių teisių gynimo būdus.

14.                      Kreipdamasis į teismą su ieškiniu, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), asmuo kartu nustato kilusio ginčo nagrinėjimo ribas, kurios saisto tiek jį patį, tiek teismą, tiek ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis. Visgi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ne tik ieškinio faktinis pagrindas ir jo dalykas, bet ir atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-1075/2025, 36 punktas). Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-1075/2024, 20 punktas).

15.                      Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme ribas, teismas atlieka ginčo teisinį kvalifikavimą. Priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, teismas privalo ne tik nustatyti ginčo ribas, atlikti ginčo teisinį kvalifikavimą, bet ir priimti pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą (CPK 263 straipsnis), jį tinkamai motyvuodamas, t. y. pagrįsdamas savo sprendimą faktiniais bei teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimus atitinkančiu gali būti laikomas tik pagrįstas ir teisėtas teismo procesinis sprendimas, kuriame pateikti aiškūs ir pakankami motyvai dėl bylos baigčiai svarbių aspektų, išplaukiantys iš išsamaus teisiškai reikšmingų aplinkybių, šalių argumentų ir įrodymų ištyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-403/2025, 72 punktas).

16.                      Nagrinėjamu atveju apeliantė DNSB ,,Vyšnia-35“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių, kildinamų iš 2014 m. balandžio 30 d. pavedimo sutarties netinkamo vykdymo, atlyginimo. Apeliaciniame skunde apeliantė visų pirma kelia neteisingai nustatytų ieškinio elementų (jo faktinio pagrindo ir dalyko) bei išėjimo už bylos ribų klausimus, teisiškai įvertinus vien rangos sutarties nuostatas bei jų vykdymą. Apeliantės teigimu, skundžiamame teismo sprendime liko neįvertintos ir neaptartos aplinkybės, susijusios su atsakovės (įgaliotinės) UAB ,,Pasvalio butų ūkis“ pareigomis, jai kylančiomis iš pavedimo teisinių santykių, organizuojant rangos sutarties sudarymą bei kontroliuojant jos vykdymą, nustatant darbų kainą ir ją sumokant. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas didesnį dėmesį skyrė su pavedimo sutartimi susijusios rangos, o ne pavedimo sutarties nuostatoms, jos sąlygų analizei. Tačiau šis teismo sprendimo motyvavimo trūkumas, atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą, kurį teismas iš esmės identifikavo teisingai, negali būti kvalifikuojamas kaip proceso teisės normų pažeidimas, kurio negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis), ir pats savaime negali lemti skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo.

17.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio faktinį pagrindą, grindžiamą tokiomis aplinkybėmis, kad apeliantė, sumokėdama už darbus, kurie faktiškai nebuvo atlikti, ir mokėdama palūkanas bankui už pasiskolintas lėšas patyrė nuostolius dėl atsakovės kaltės, pastarajai netinkamai vykdžius pavedimo sutartį, taip pat atsakovės atsikirtimus į jai pareikštus reikalavimus, padarė teisingą išvadą, kad byloje yra keliamas atsakovės civilinės atsakomybės klausimas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apeliantei savo reikalavimą priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą, be kita ko, grindžiant ir tokiomis aplinkybėmis, kad atsakovė, rengdama viešojo pirkimo dokumentus (pirkimo sąlygas, rangos sutarties projektą, techninę specifikaciją ir kt.), privalėjo užtikrinti, kad techniniame projekte būtų nurodyti teisingi atliktinų darbų kiekiai, o pirkimo dokumentuose ir rangos sutartyje – tiksli darbų kaina, mokama tik už faktiškai atliktus darbus, pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ir rangos sutarties nuostatos sudarė šios bylos nagrinėjimo dalyką, yra teisinga ir pagrįsta. Atitinkamai, su šalių sutartiniais santykiais tiesiogiai susijusios rangos sutarties sąlygos, sprendžiant atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės klausimą (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis), taip pat turėjo būti įvertintos ir pagrįstai buvo tiriamos bei vertinamos. 

18.                      Taigi, bylos ribų peržengimo teisėjų kolegija neįžvelgia, o skundžiamo sprendimo motyvavimo trūkumus ištaiso šia nutartimi.

Dėl atsakovės pareigų, kylančių iš pavedimo sutarties

19.                      CK 6.756 straipsnyje įtvirtinta pavedimo sutarties, kurios netinkamo vykdymo klausimas keliamas šioje byloje, samprata. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Įgaliotojo suteiktos įgaliotiniui teisės bei jas patvirtinantis rašytinis dokumentas vadinamas įgaliojimu (CK 6.756 straipsnio 2 dalis).

20.                      Pavedimo sutarties dalyką sudaro teisiniai veiksmai, susiję su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokie teisiniai veiksmai (CK 6.757 straipsnio 1 dalis). Pavedimo sutarčiai, kaip dvišaliam sandoriui, yra būtinas abiejų šalių, t. y. atstovaujamojo ir atstovo, susitarimas dėl atliekamų veiksmų, paprastai dėl siekiamo rezultato, dėl kurio yra sudaroma pavedimo sutartis. Vertinant atstovavimo teisinius santykius, svarbiausia yra nustatyti, dėl kokių sąlygų buvo šalys tarpusavyje susitarusios: atstovavimo teisinio santykio galiojimas, atstovavimo teisių apimtis, tikėtini rezultatai ir atlygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611/2017, 21, 23 punktai; 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-378/2020, 22 punktas).

21.                      Sutarties šalys pavedimo sutartį, kaip ir bet kokią kitą civilinę sutartį, privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Pavedimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos taip pat nustato, kad įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, turi vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotinio interesais (CK 6.760 straipsnio 1 dalis). Netinkamai vykdant pavedimo sutartį, antroji sutarties šalis turi teisę imtis priemonių savo pažeistoms teisėms ginti. Vienas iš pažeistų teisių gynybos būdų yra civilinės atsakomybės taikymas, kurį ir yra pasirinkusi apeliantė, pareiškusi ieškinį dėl nuostolių, siejamų su permoka atsakovės (įgaliotinės) pasitelktoms rangovėms, atlyginimo.

22.                      Sutartinei civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymuose ar sutartyse nurodytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bent vienos šios sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė nekyla. Apeliantė atsakovės veiksmų neteisėtumą grindžia jos interesus neatitinkančios kainodaros parinkimu, pirkimo dokumentuose parenkant ir vėliau rangos sutartyje nustatant fiksuotos kainos, o ne fiksuoto įkainio metodą. Apeliantės nuomone, netinkamos ir jos interesų neatitinkančios kainodaros parinkimas lėmė tai, kad buvo sumokėta ir už darbus, kurie faktiškai neatlikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė atsakovės veiksmų neteisėtumo, atitinkamai, ir pavedimo sutarties pažeidimo, neįrodė, todėl vien dėl šios priežasties (nenustačius bent vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos) pagrindo taikyti sutartinės civilinės atsakomybės institutą nėra.

23.                      Iš šalių į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Pasvalio rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T1-163 patvirtino Pasvalio rajono energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą (toliau – programa) (1 t., b. l. 30–34). Programos 1 punkte nurodyta, kad ji skirta atkurti ir pagerinti Pasvalio rajone esančių daugiabučių namų technines ir energines normatyvines savybes, siekiant esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymo, šiluminės energijos sąnaudų sumažinimo ir racionalaus energinių išteklių naudojimo, gyventojų išlaidų šildymui sumažinimo ir gyvenimo kokybės pagerinimo. Energinį efektyvumą didinančios priemonės pagal programos 13.1–13.9 papunkčius yra susijusios tiek su šildymo sistemų ir jų apskaitos gerinimu, tiek ir su stogo, fasado šiltinimu, balkonų ir lodžijų stiklinimu. Sąlygos, susijusios su finansavimu, numatytos programos VII dalies 23–25 punktuose, kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad šiai programai įgyvendinti reikalinga lėšų suma skaičiuojamosiomis kainomis bus nustatyta parengus investicinius planus (programos 23 punktas). Programos 19 punkte nurodoma, kad paskirtas programos įgyvendinimo administratorius atlieka visus veiksmus, susijusius su šios programos ir parengtų investicinių planų įgyvendinimu, t. y.: skolinasi lėšas iš kredito įstaigų, naudodamasis Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) parengtu elektroniniu katalogu; organizuoja rangos darbų (ir projektavimo darbų), statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimus; organizuoja ir prižiūri statybos darbų atlikimą ir užtikrina jų įgyvendinimo kokybę; pateikia statybos leidimą daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų vardu. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T1-165 „Dėl Pasvalio rajono energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratoriaus paskyrimo“ (1 t., b. l. 29) atsakovė UAB ,,Pasvalio butų ūkis“ buvo paskirta programos įgyvendinimo administratore.

24.                      Taigi, nors apeliantė itin akcentuoja aplinkybes, susijusias su statybos rangos darbais ir faktiškai atliktais (atliktinais) jų kiekiais, visgi programos, kurią vykdant ir buvo sudaryta ginčo pavedimo sutartis su programos įgyvendinimo administratore (t. y. su atsakove), tikslas buvo ne konkrečiai įvardytų tam tikro kiekio statybos darbų atlikimas ieškovės naudai, o jos administruojamo daugiabučio namo energinio efektyvumo padidinimas.

25.                      Kaip minėta, pagal programą turėjo būti (ir buvo) paskirta programos įgyvendinimo administratorė, taip pat parengtas kiekvieno namo atnaujinimo (modernizavimo) investicinis planas, kuriame, be kita ko, nurodyta ir programos įgyvendinimui reikalinga lėšų suma. Iš su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Pasvalio rajono savivaldybės administracijos užsakymu trečiasis asmuo UAB ,,Medstatyba“ parengė ginčo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą (toliau – ir investicijų planas) (1 t., b. l. 43–66). Investicijų plane, kurį įvertinę tiek programos tikslus, tiek ir konkretaus daugiabučio namo technines savybes parengė specialistai, be kita ko, yra nurodyti atliktini konkretūs darbai, jų kiekiai ir kainos. Investicijų plano 9 dalyje nurodyti du skirtingi darbų paketai ir jų kainos, t. y. 1 darbų paketas, kurio kaina būtų 158 511,93 Eur (547 310 Lt), ir 2 darbų paketas, kurio kaina būtų 178 773,75 Eur (617 270 Lt). Iš investicijų plano matyti, kad esminis ir vienintelis šių darbų paketų skirtumas buvo tas, kad pagal 1 darbų paketą nustatytas mažesnis fasado sienų šiltinimo plotas nei pagal 2 darbų paketą.

26.                      Iš byloje esančio apeliantės narių 2014 m. kovo 21 d. susirinkimo protokolo (2 t., b. l. 28–34) matyti, kad jos nariai vienbalsiai nusprendė pasirinkti investicijų plane nurodytą mažesnės vertės, t. y. 1 darbų paketą. Apeliantės nariai balsų dauguma (17 už iš 19 balsavusiųjų) nusprendė, kad visa investicijų suma neturi viršyti 158 511,93 Eur (547 310 Lt), tame tarpe kredito suma neturi viršyti 142 493,05 Eur (492 000 Lt). Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimą ir (ar) jo įgyvendinimą, ir (ar) finansavimą, vadovaujantis patvirtintu investicijų planu, administraciniu aktu pavesta atlikti atsakovei, įpareigojant namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją (apeliantę) sudaryti su atsakove pavedimo sutartį. 

27.                      Pavedimo sutartį apeliantė, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, su atsakove pasirašė 2014 m. balandžio 30 d. (1 t., b. l. 69–72). Pavedimo sutarties dalyką šalys aptarė 1 punkte ir jo papunkčiuose, nurodydamos, kad apeliantė paveda atsakovei atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, pasirašyti ir (ar) pateikti visus būtinus dokumentus, susijusius su: atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) parengimu; statybos rangos darbų paslaugos pirkimu ir statybos rangos darbų sutarties sudarymu, kaip numatyta sutartyje, narių sprendime, įstatymuose, programoje, Valstybės paramos taisyklėse, projekto rengimo tvarkos apraše ir kituose taikytinuose teisės aktuose; statybos techninės priežiūros paslaugos pirkimu ir sutarties sudarymu; atnaujinimo (modernizavimo) projekto finansavimo organizavimu; atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo metu atliktų statybos darbų priėmimu ir statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktu, pasirašymu; valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) gavimu; atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti paimto lengvatinio kredito ir palūkanų grąžinimo kreditą suteikusiam bankui ar kitai kredito įstaigai administravimu (1.1.1–1.1.6 papunkčiai). Taigi, atsakovė pagal pavedimo sutartį įsipareigojo už apeliantę atlikti visus su daugiabučio namo atnaujinimu (modernizavimu) susijusius veiksmus nuo projekto parengimo, viešojo pirkimo organizavimo, rangos sutarties sudarymo ir jos finansavimo iki galutinio darbų užbaigimo akto pasirašymo.

28.                      Atsakovės, kaip įgaliotinės, pareigos nurodomos pavedimo sutarties 2 punkte ir jo papunkčiuose. Atsakovė įsipareigojo įvykdyti jai duotus pavedimus pagal šią sutartį, be kita ko, vadovaudamasi ir namo patalpų savininkų sprendimu bei patvirtintu daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu (2.1 papunktis). Apeliantės, kaip įgaliotojos, teisės ir pareigos aptartos pavedimo sutarties 3 punkte ir jo papunkčiuose. Apeliantė įsipareigojo kontroliuoti sutarties vykdymą (projektavimo ir statybos rangos darbų atlikimo terminų atitiktį investicijų plane numatytam projekto įgyvendinimo planui, išlaidų atitiktį projekto finansavimo planui, statybos darbų organizavimo reikalavimų vykdymą ir kitų sutartyje nustatytų įsipareigojimų vykdymą); ji turėjo teisę pareikalauti, kad įgaliotinė pateiktų visą informaciją apie pavedimo vykdymą, reikšti pretenzijas dėl pavedimo vykdymo ir teikti atitinkamoms institucijoms informaciją apie pažeidimus, dėl kurių gali būti keliamas teisinės atsakomybės klausimas (3.1 papunktis). Šios nuostatos atitinka ir įstatyme įgaliotojui įtvirtintas pareigas, viena kurių yra pareiga bendradarbiauti su įgaliotiniu, kai šis vykdo pavedimą (CK 6.761 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.761 straipsnį įgaliotojas taip pat turi pareigą tuojau pat priimti iš įgaliotino visa, ką šis įvykdė pagal pavedimo sutartį, atlyginti įgaliotiniui išlaidas, būtinas pavedimui tinkamai įvykdyti, sumokėti įgaliotiniui atlyginimą, jeigu pavedimo sutartis atlygintinė, ir kitas pareigas. 

29.                      Taigi, atsakovė pagal pavedimo sutartį įsipareigojo vykdyti pirkimo procedūras bei rangos sutartį sudaryti vadovaudamasi apeliantės narių sprendimu ir investicijų planu. Teismo įvertintos ir išsamiai aptartos rangos sutarties (1 t., b. l. 77–88), kurią sudarė atsakovė, trečiasis asmuo UAB ,,Asirinta“ kartu su partnere, šiuo metu likviduota ir išregistruota UAB ,,Melrunas“, 3.1 papunktyje nurodyta, kad bendra rangos sutarties kaina yra 153 432,37 Eur (529 771,28 Lt) su PVM. Akivaizdu, kad atsakovė, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus, susitarė su rangovėmis dėl darbų kainos, neviršijančios investiciniame plane nustatytos ir apeliantės narių susirinkime patvirtintos fiksuotos 158 511,93 Eur (547 310 Lt) kainos, už kurią turėjo būti pasiektas vienintelis rangos darbų atlikimo tikslas – namo energinio efektyvumo padidinimas. Dar daugiau, sulygta kaina buvo 5 079,76 Eur mažesnė, nei galėjo būti pagal šiam konkrečiam daugiabučiam namui parengtą mažiausios kainos investicijų plano 1 darbų paketą (žr. šios nutarties 25 punktą). Kitaip tariant, atsakovė, pirkimo dokumentuose, o vėliau rangos sutartyje nustatydama rangos sutarties kainą, neviršijo jai suteiktų įgaliojimų ar pareigos veikti sąžiningai ir rūpestingai, kad pavedimo sutarties įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojos interesus.  

30.                      Teigdama apie rangos sutartyje nustatytos kainos neatitikimą jos narių interesams bei pavedimo sutarties nuostatoms, apeliantė nurodo, kad atsakovė privalėjo užtikrinti, jog techniniame projekte būtų nustatyti tik būtini atliktini darbai ir atsiskaitoma būtų tik už faktiškai atliktus konkrečius darbus. Visgi šiems teiginiams pagrįsti apeliantė į bylą jokių kitų objektyvių duomenų nepateikė. Viena vertus, toks jos duodamas konkretus pavedimas nenurodytas pavedimo sutartyje. Kurie darbai, siekiant pagerinti ginčo daugiabučio namo energinį efektyvumą, yra būtini ir kokia jų vertė yra nustatyta šio daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane. Kita vertus, techninėje specifikacijoje ir įkainotų veiklų sąraše (1 t., b. l. 93–101) nurodyti konkretūs daugiabučiame name atliktinų darbų kiekiai bei jų kaina yra net mažesni, nei buvo nustatyta šiam namui parengtame investicijų projekte. Todėl negalima ir išvada, kad atsakovė (įgaliotinė) nesiėmė priemonių nustatyti atliktinų darbų kainas bei jų kiekius ir dėl to jos elgesys neatitiko apeliantės (įgaliotojos) interesų. Nekyla abejonių ir dėl to, kad kai kurie konkretūs atliktini darbai bei jų kiekiai gali paaiškėti tik faktiškai pradėjus darbus, o pagal atsakovės parinktą kainodaros metodą ir rangos sutarties sąlygas tokie darbai nebūtų papildomai apmokami. Rangos sutarties 3.3 papunktyje nurodyta, kad jeigu, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti rangos sutartį, reikia atlikti darbus, kurių rangovė UAB ,,Asirinta“ nenumatė sudarant sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti pagal techninę specifikaciją ir kitus užsakymo dokumentus, ir jie yra būtini pagrindinei sutarčiai tinkamai įvykdyti, juos rangovė atlieka savo sąskaita. Būtent tokia situacija nagrinėjamu atveju faktiškai ir buvo susiklosčiusi, kuomet rangovėms už 17 519,75 Eur atlikus dar ir papildomų darbų, kurie nebuvo įtraukti į įkainotų veiklų sąrašą, jų atlikimo kaštų apeliantė nekompensavo.

31.                      Savo poziciją, kad buvo sulygta dėl fiksuoto įkainio, o ne dėl fiksuotos kainos metodo taikymo, apeliantė nepagrįstai grindžia rangos sutarties 3.10, 3.13 ir 4.9 papunkčių nuostatomis. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sutarčių aiškinimo taisyklę, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Apeliantė rangos sutartį ir joje esančias nuostatas aiškina atsietai viena nuo kitos, neatsižvelgdama į sutarties nuostatų visumą, sutarties sudarymo aplinkybes. Tiek investicijų plane, tiek ir techninėje specifikacijoje bei įkainotų veiklų sąraše buvo numatyta bendra mokėtina darbų kaina, kuri, kaip minėta, negalėjo būti viršijama. Rangos sutartyje (3.1 papunktis) taip pat susitarta dėl bendros mokėtinos už darbus kainos, bet ne dėl atskirų darbų apmokėjimo pagal fiksuotus įkainius. Rangos sutarties 3.6 papunktyje nustatyta, kad į pagrindinės sutarties kainą įtrauktas visas už darbus numatytas užmokestis ir rangovė neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio šalių susitarimo sutartyje nustatyta tvarka.

32.                      Ir nors rangos sutarties 3.8–3.9 papunkčiuose numatyta išimtis dėl rangos sutarties kainos perskaičiavimo galimybės, susijusios su PVM tarifo padidėjimu ar sumažėjimu, o apeliantės įvardytame 3.10 papunktyje nurodyta ir sutarties kainos, susijusios su PVM tarifo pokyčiais, perskaičiavimo tvarka, vien ši aplinkybė neteikia pagrindo sutikti su apeliante, kad rangos sutartyje šalys susitarė dėl fiksuoto įkainio kainodaros. Priešingai, nurodytas rangos sutarties 3.10 papunktis aktualus ir taikytinas tik tais atvejai, kai pasikeičia PVM tarifas, jokie kiti kainos perskaičiavimo atvejai, šalims susitarus dėl galutinės fiksuotos kainos, pagal šią sutartį nėra galimi. Sutarties 3.11 papunktyje yra įtvirtinta ir tokia sąlyga, kad pagrindinės sutarties kainos (įkainio) perskaičiavimas dėl kitų mokesčių pasikeitimo nebus atliekamas. Tai, kad rangos sutarties 3.13 ir 4.9 papunkčiuose vartojamos sąvokos ,,darbų įkainiai“, nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų dėl atsiskaitymo pagal šią sutartį, sumokant visą sulygtą kainą.

33.                      Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės teiginiais, kad atsakovė netinkamai organizavo darbų priėmimą ir jų apmokėjimą, priimdama darbus, kurie faktiškai nebuvo atlikti. Tai, kad realūs atliktų darbų kiekiai skyrėsi nuo techninėje specifikacijoje nurodomų kiekių, apeliantė įrodinėjo 2020 m. vasario 19 d. antstolio R. Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotais (1 t., b. l. 111–133) namo konstrukcijų matavimais. Ir nors aplinkybę, kad dalies atliktų darbų kiekiai iš tiesų yra mažesni nei nurodyta pirkimo dokumentuose, pripažino ir teismo ekspertas D. Kalibatas teismo ekspertizės akte (5 t., b. l. 6–58), visgi, teikdamas paaiškinimus 2025 m. sausio 23 d. teismo posėdyje, teismo ekspertas teigė, jog techniniame projekte nurodomi darbų kiekiai ir negalėjo būti faktiškai atlikti, nes jie buvo didesni nei faktinis stogo, fasado ir kitų konstrukcijų plotas (2025 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 05 min. 00 sek. – 05 min. 53 sek.). Teismo ekspertas taip pat paaiškino, kad daugiabučio namo energinis efektyvumas padidėjo, o tai, kad atlikta mažiau fasado, stogo ar langų atnaujinimo darbų, neturi įtakos energiniam efektyvumui (2025 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 07 sek. – 04 min. 58 sek.).

34.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi programos tikslus, pavedimo, rangos sutarties nuostatas, teismo ekspertizės išvadas ir kitus byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad netinkamas pavedimo sutarties vykdymas ir kartu neteisėti įgaliotinės veiksmai, kaip būtinoji sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatyti. Atsakovė veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose, o apeliantės lūkestis, kad bus atsiskaitoma tik už faktiškai atliktus atskirus darbus pagal fiksuotą įkainį, nėra pagrįstas ir neatitinka nei programos, nei pirkimo dokumentų sąlygų. Todėl ir apeliacinio skundo argumentai, kad turėjo būti atsiskaitoma tik už faktiškai atliktus atskirus rangos darbus, o ne už visą galutinį darbų rezultatą – namo energinio efektyvumo padidinimą, nekvestionuojant, jog šis tikslas buvo pasiektas, stokoja pagrįstumo. Nebuvo įrodytas ir nuostolių padarymo apeliantei faktas – daugiabučio namo renovacija yra baigta, programa įgyvendinta.

Dėl UAB ,,Linkoras“ dalyvavimo byloje trečiuoju asmeniu ir pareigos atlyginti trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas     

35.                      CPK 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. To paties 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį; be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.

36.                      Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 24 punktas).

37.                      Be to, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtis – sudaryti sąlygas savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, kad galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tokiems asmenims suteiktos lygios procesinės teisės ir pareigos, kaip ir bylos šalims, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su ginčo dalyku, kurios priskirtos tik šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024, 34 punktas).  

38.                      Viena vertus, apeliantė teisingai nurodo, kad rangos sutarties 9.3.2 papunktyje, kuriame įtvirtinta teisė pasitelkti subrangovą, konkretus subrangovas nėra įvardytas. Kita vertus, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad LUAB ,,Melrunas“, kuri rangos sutartyje nurodyta kaip UAB ,,Asirinta“ partnerė, kartu su ja sudaranti rangos sutartį, 2015 m. rugsėjo 28 d. raštu, kurį atsakovė užregistravo 2015 m. lapkričio 18 d. (7 t., b. l. 20), oficialiai informavo apie UAB ,,Linkoras“ pasitelkimą fasado šiltinimo darbams atlikti, siekiant efektyviau ir nustatytais terminais atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbus. Į bylą yra pateikta 2015 m. vasario 26 d. trečiųjų asmenų UAB ,,Asirinta“ ir UAB ,,Linkoras“ sudaryta statybos rangos sutartis (2 t., b. l. 138–139), kuria trečiasis asmuo UAB ,,Linkoras“ įsipareigojo atlikti ginčo daugiabučio namo paprastojo remonto (modernizavimo) darbus. Trečiasis asmuo UAB ,,Linkoras“ į bylą pateikė ir kitus įrodymus, kuriais grindžia savo dalyvavimą, atliekant darbus objekte, t. y. 2015 m. vasario 26 d. statybvietės priėmimo–perdavimo aktą (2 t., b. l. 140), 2015 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn., 2016 m. liepos, spalio mėn. pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertes (2 t., b. l. 141–146).

39.                      Taigi, apeliantei savo reikalavimus grindžiant darbų neatlikimo faktu, dalį sumokėtos sutarties kainos interpretuojant kaip savo nuostolius, pateikti rašytiniai įrodymai, kad UAB ,,Linkoras“ ginčo objekte faktiškai atliko statybos darbus, teikė pagrindą vertinimui, jog nagrinėjamos bylos baigtis galėtų turėti įtakos ir šios bendrovės materialiosioms subjektinėms teisėms ar pareigoms, jeigu rangovė jai, kaip subrangovei, pareikštų tokias pačias pretenzijas. Užtikrinus UAB ,,Linkoras“ dalyvavimą byloje, užtikrinta ir jos teisė išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties galėjo priklausyti jos materialiosios teisės ar pareigos. Todėl teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad UAB ,,Linkoras“ buvo nepagrįstai įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinėje padėtyje.

40.                      Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 47 straipsnio 2 dalimi ir 93 straipsnio 1 dalimi, iš apeliantės, kaip bylą pirmosios instancijos teisme pralaimėjusios šalies, pagrįstai trečiajam asmeniui priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

41.                      Apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, be to, būtent jai, kaip nepagrįstai apeliacinį procesą inicijavusiam asmeniui, kyla pareiga atlyginti kitų byloje dalyvaujančių ir su jos apeliaciniu skundu nesutikusių asmenų, t. y. atsakovės ir trečiojo asmens UAB ,,Linkoras“, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42.                      Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB ,,Linkoras“ prašė priteisti iš apeliantės kiekvienam jų po 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (7 t., b. l. 98–99, 107–108). Prašymuose nurodytos 1 200 Eur atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 papunktyje nurodyto maksimalaus priteistino dydžio. Maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio duomenis (šiuo atveju aktualus 2025 m. II ketvirtis), galėtų būti 3 103,10 Eur (2 387 Eur x 1,3). Atsakovei ir trečiajam asmeniui UAB ,,Linkoras“ iš apeliantės priteisiama po 1 200 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti iš ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vyšnia-35“, juridinio asmens kodas 300625777, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pasvalio butų ūkis“, juridinio asmens kodas 169176222, 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

        Priteisti iš ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vyšnia-35“, juridinio asmens kodas 300625777, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Linkoras“, juridinio asmens kodas 303294478, 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėjai                                                                        Dalia Kačinskienė

                                                                                Neringa Švedienė

                                                                                Tomas Venckus