Civilinė byla Nr. e2-3833-971/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01061-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,
sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,
dalyvaujant ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui L. A.,
atsakovės IĮ S. J. leidyklos-spaustuvės atstovui advokatui A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei IĮ S. J. leidyklai-spaustuvei dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypo naudojimą priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 5637,09 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2020 m. mokestinį laikotarpį, 192,87 Eur delspinigių už 2020 m. mokestinį laikotarpį, susidariusių mokestinio laikotarpio nepriemokai skaičiuojant 0,03 proc. delspinigius iki ieškinio pateikimo, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė, būdama valstybinės žemės sklypo faktinė naudotoja, nevykdo savo įsipareigojimų pagal pateiktas Žemės nuomos mokesčio deklaracijas, todėl yra skolinga valstybinės žemės nuomos mokesčio bei delspinigius. Atsakovė yra faktinė valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja, kadangi nuosavybės teise valdo ten esančius statinius.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-675-1067/2021 pagal ieškovo IĮ S. J. leidyklos-spaustuvės ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo. Pažymėjo, kad, jeigu minėtoje byloje bus patenkintas ieškovo reikalavimas ir IĮ S. J. leidykla-spaustuvė bus pripažinta žemės sklypo nuomininku, tokiu atveju nebus jokių kliūčių sumokėti ieškovės prašomą priteisti nuomos mokestį.
Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ieškovei suteikti įgaliojimai administruoti žemės nuomos mokesčio surinkimą iš valstybinės žemės nuomotojų ir naudotojų. Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-242-112/2014 Nacionalinė žemės tarnyba buvo įpareigota parduoti atsakovei valstybinės žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko dėl atsakovės valios.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad žemės nuomos mokestis paskaičiuotas pagrįstai, skola susidariusi už 2020 m., už ankstesnį laikotarpį įsiskolinimo nėra.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė sutiktų su ieškiniu, jeigu būtų patenkintas jos ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-675-1067/2021, t. y. jeigu su atsakove būtų sudaryta žemės nuomos sutartis. Pažymėjo, kad atsakovė neginčija, jog yra faktinis žemės sklypo naudotojas, taip pat neginčija skolos dydžio, skaičiavimo metodikos, skolos susidarymo laikotarpio. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją – Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymą sudaryti nuomos sutartį, vykstančius teisminius ginčus, prašo nepriteisti arba mažinti netesybas.
Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam pranešta tinkamai.
Klausimas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo išspręstas 2021-06-02 nutartimi, kuria nutarta atsakovės prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatai (šiltnamiai, šiltnamių buitinis pastatas), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra faktinė valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotoja. Už 2020 m. mokestinį laikotarpį susidarė 5637,09 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoka, kadangi atsakovė nesumokėjo jai priskaičiuoto valstybinės žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypo naudojimą. Taip pat atsakovei priskaičiuota 192,87 Eur delspinigių.
Tarp šalių susiklostė prievoliniai valstybinės žemės faktinio naudojimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau ir – CK, 6.2-6.4 straipsniai, Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalis, 21 straipsnis, Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 28 punktas). Byloje nėra ginčo, kad atsakovė faktiškai naudojasi valstybinės žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi jai nuosavybės teise priklausantys statiniai. Atsakovės poziciją, kad ji sutiktų mokėti (sumokėtų) priskaičiuotą žemės nuomos mokestį tik tuo atveju, jeigu su ja būtų sudaryta žemės nuomos sutartis, teismas vertina kaip nepagrįstą atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą. R. Ž. reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Analogiška nuostata įtvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte.
Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija aplinkybės, kad naudojasi valstybinės žemės sklypu, todėl įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą teismas sprendžia, kad atsakovė turi pareigą mokėti mokestį už naudojimąsi valstybine žeme.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovė naudojosi valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, tačiau nesumokėjo nuomos mokesčio už 2020 m., todėl laikoma pažeidusi prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ginčo dėl susidariusios skolos dydžio, skaičiavimo laikotarpio ir metodikos, nėra, todėl ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės reikalavimas dėl 5637,09 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkintinas (2002-11-19 Vyriausybės nutarimas Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019-05-30 sprendimu Nr. T2-134 patvirtinto „Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo“ 3, 5, 6 punktai).
Pripažinus, jog atsakovė pažeidė prievolę laiku sumokėti už naudojimąsi valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, iš atsakovės ieškovei priteistini 192,87 Eur dydžio delspinigiai (CK 6.71 straipsnis, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019-05-30 sprendimu Nr. T2-134 patvirtinto „Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo“ 43-45 punktai). Nors atsakovės atstovas prašė nepriteisti arba mažinti netesybas, tačiau teismas tam pagrindo nenustatė. Ieškovės inicijuotas kitas teisminis procesas, Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymas sudaryti nuomos sutartį nėra pagrindas atleisti atsakovę nuo netesybų, kurių dydis nėra didelis, mokėjimo, kadangi prievolė atsakovei mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį kyla iš įstatymo, juo labiau, kad atsakovė iki 2019 m. minėtą mokestį ir mokėjo.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) bylose už ieškinius dėl lėšų išieškojimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šioje byloje mokėtinas 131 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), kuris, patenkinus ieškinį, priteistinas iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad ieškovė būtų patyrusi kitų bylinėjimosi išlaidų, nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės IĮ S. J. leidyklos-spaustuvės 5637,09 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt septynių eurų 09 ct) valstybinės žemės nuomos mokesčio skolą, 192,87 Eur (vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų 87 ct) delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5829,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021-03-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai.
Priteisti iš atsakovės IĮ S. J. leidyklos-spaustuvės 131 Eur (vieno šimto trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Kristina Sušinskaitė