Pranešėja D. Matiukienė
Civilinė byla Nr. 2A-487-154/2010
Teisėjas K.
Ačas Procesinio
sprendimo kategorija
(S)
45.6.;121.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 19 d.
Šiauliai
Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės Danutės Matiukienės,
kolegijos teisėjų: Jolantos
Badaugienės, Laisvės Aleknavičienės,
sekretoriaujant Ingai
Sidorenkienei,
šalims byloje nedalyvaujant,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Z. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės
teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-101-156/2010
pagal ieškovės G. Z. ieškinį atsakovams A.
U., R. T. ir UAB “Agenoras” dėl sandorių pripažinimo
negaliojančiais.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t
ė:
Ieškovė G. Z. 2009 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Radviliškio rajono
apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė:
-pripažinti
negaliojančiais 2008 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą gyvenamojo namo, viralinės,
tvarto, garažo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1
ir pastatų priėmimo perdavimo aktą Nr. 1, sudarytus tarp UAB „Agenoras“ ir A. U.;
-pripažinti
negaliojančiais 2008 m. spalio 14 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį dėl gyvenamojo
namo viralinės, tvarto, garažo, esančių (duomenys neskelbtini), pastatų
priėmimo perdavimo aktą, sudarytus tarp A. U. ir R. T..
Ieškovė nurodė,
kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį sužinojo, jog jai asmeninės nuosavybės teise
priklausantis gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys
neskelbtini), yra parduoti varžytinėse A. U., o šis vėliau
namą pardavė R. T.. Pastatai buvo parduoti jai nežinant.
Nuo 1993 metų ji gyvena minėtame name, ten deklaruota jos gyvenamoji vieta,
kartu gyvena nepilnametis sūnus, patalpa yra šeimos būstas. Be to, bankroto
byla G. V. individualiai įmonei “Žemaitis”, kurios
savininkė ji buvo, iškelta, pažeidžiant LR Įmonių bankroto įstatymo 4 str., LR
CK 2.106 str., 1.91 str., nes įmonės skola nebuvo didelė.
Atsakovai A. U., R. T., UAB „Agenoras“ su pareikštu
ieškiniu nesutiko.
Radviliškio
rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas
nustatė, kad G. V. individuali įmonė “Žemaitis” turto neturėjo, o įmonės savininkė G.
Z. (buvusi pavardė-V.) supaprastinto bankroto procedūros metu turėjo
asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, jos kaip juridinio
asmens dalyvio turtinės prievolės prieš kreditorius nebuvo pasibaigusios ir
nėra duomenų, kad individualios įmonės veikla prieštaravo G.
Z. šeimos interesams. Pažymėjo, kad nors ieškovė nurodo, jog jai nebuvo
žinoma apie turto varžytines, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai
ieškovės teiginius paneigia. Konstatavo, kad iš teismo nutarties iškelti
bankroto bylą V. kavinei
„Žemaitis" matyti, kad šia nutartimi buvo
areštuotas kavinės ir jos savininkės G.
Z. (V.) turtas ( b.l.
27), teismas įpareigojo administratorių apie šios bylos iškėlimą ir jos
turto areštą pranešti viešo paskelbimo būdu, nes kavinės registre nurodytu adresu nėra, o savininkė pagal nekilnojamojo
turto buvimo vietą negyvena, todėl ši informacija buvo paskelbta
spaudoje (bankroto bylos Nr. B2-277-44/2008 t. 1, b.l. 68, 76). Nurodė, kad iš
toje pačioje bankroto byloje pateikto
administratoriaus prašymo teismui dėl įmonės veiklos pabaigos matyti, kad apie
varžytines informacija paskelbta 2008-06-11 „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ Nr. 43(1), varžytinėse 2008-07-02 ir 2008-07-17
nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Namas parduotas paskelbus vietiniame laikraštyje
skelbimą 2008-08-27 (bankroto bylos Nr. B2-277-44/2008 t.2, b.l. 30), o papildomo
turto savininko informavimo apie varžytinių paskelbimą norminiai aktai
nenustato. Konstatavo, kad LR Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr. 831
patvirtintame „Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš
varžytinių tvarkos apraše“ nustatyta varžytinių vykdymo procedūra nebuvo
pažeista.
Apeliaciniu skundu ieškovė G. Z. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m.
gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį
patenkinti.
Apeliacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1.Nurodo, kad teismas neatsižvelgė
į tai, jog apie ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą iš
varžytynių ieškovė sužinojo tik 2008 m. rugpjūčio mėn. Apie bankroto bylos
iškėlimą ieškovei nebuvo pranešama, nors ginčo name su šeima ji gyveno ir juo
naudojosi, jame yra registruota. Pastatai buvo pardavinėjami ieškovei nežinant ir nepranešant, todėl ji negalėjo
dalyvauti tame procese.
2.
Nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog ginčo name nuo 1993 m. gyveno
ieškovės šeima, kurioje auga nepilnametis sūnus E. T.,
gim. 1995-10-21. Šis būstas yra vienintelis gyvenamasis šeimos būstas. Jokio
kito turto ieškovė neturi, o įstatymai draudžia parduoti paskutinį šeimos
turtą.
3. Nurodo, kad teismas
neatsižvelgė į tai, kad atsakovas A. U. tuojau pat ginčo
pastatus perpardavė R. T. pagal 2008-10-14 pirkimo
pardavimo sutartį. Teismas netyrė, ar atsakovai galėjo turėti lėšų ginčo turto
įgijimui, iš kur tos lėšos sukauptos.
Atsiliepimu
į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas UAB „Agenoras“ prašo Radviliškio
rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą,
apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas
grindžiamas šiais argumentais:
1.Nurodo, kad ieškovei
apie V. kavinės „Žemaitis“ bankroto
bylos iškėlimą buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, kadangi kavinės nurodytu
adresu nebuvo, o savininkė nekilnojamojo turto vietos adresu negyveno. Be to,
apie bankroto bylos iškėlimą, kaip numato LR Įmonių bankroto įstatymas, buvo
paskelbta 2009-03-19 leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 022. Apie turto pardavimą
varžytynėse skelbta 2008-06-11 „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“ Nr. 43, apie vykdomą pardavimą buvo nuolat skelbiama rajoniniame
laikraštyje „Radviliškio naujienos“. Taigi, ieškovei informacija buvo
prieinama. Į bylą atsakovas pateikė įrodymus, kad 2008-03-04 Šiaulių apygardos
teismo nutartis apie bankroto bylos iškėlimą įmonės savininkei G.
Z. įteikta asmeniškai. Be to, ieškovė apie vykdomas varžytynes,
turto pardavimą buvo nuolat informuojama pranešimais: 2008-06-11 Nr. 08-639,
2008-08-04 Nr. 08-821. Šiuos pranešimus ieškovė ignoravo, administratoriaus
įgalioto asmens siųstų pranešimų nepriėmė. Rašytiniai įrodymai įrodo, kad
ieškovė žinojo apie jos įmonei iškeltą bankroto bylą, tačiau sąmoningai
ignoravo jos eigą ir savo neveikimu siekė padaryti išieškojimą iš savo
asmeninio turto neįmanomu.
2.Nurodo, kad
bankroto proceso metu buvo kreiptasi į antstolį Tomą Ubartą, kurio 2008-08-13
Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0136/08/21 nustatyta, kad „namas
negyvenamas, apleistas, kambariai netvarkyti, seniai neremontuoti”. Iš į bylą
pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieškovei priklausantys pastatai apleisti,
negyvenami, ieškovė ginčo name negyveno, o jos teiginiai apie tai yra
melagingi.
Atsiliepimu
į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas R. T. prašo
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Atsiliepimu
į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. U. prašo
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis
pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK
320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo
teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame
skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320
str. 2 d.).
Absoliučių
sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR
CPK 329 str.).
Dėl
faktinių bylos aplinkybių
Byloje
nustatyta, kad pagal 2008 m. vasario 4 d. VSDFV Akmenės skyriaus
pareiškimą V. kavinei „Žemaitis“
(į.k. 5297294, buveinės adresas: Nepriklausomybės al. 25 N. A.)
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla
Nr. B2-277-44/2008, nustačius, kad nuo 1995 m. minėta įmonė veiklos nevykdo,
nuo 1995 m. rugsėjo mėnesio pažeidinėja privalomų socialinio draudimo įmokų
mokėjimo tvarką, kad įmonės įsiskolinimas VSDFV Akmenės skyriui
2007-10-01 yra 6978 Lt. Kadangi nuo 200-05-26 VĮ „Registrų centro“ duomenimis V. kavinei „Žemaitis“ buvo
suteiktas likviduojamos įmonės statusas, teismas konstatavo, kad įmonė nemoki,
neatsiskaitys su kreditoriais ir yra pagrindas iškelti bankroto bylą. Bankroto
administratoriumi buvo paskirta UAB „Agenoras“ (bankroto bylos t.1, b.l. 46-47).
Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo išsiųsta
V. kavinės „Žemaitis“ adresu - Nepriklausomybės al. 25 N.
A., o neįteikus šiuo adresu – išsiųsta adresu: (duomenys neskelbtini), iš
kur pašto siunta grįžo neįteikta nurodžius, jog G. V. „šiuo
adresu negyvena“ (bankroto bylos t.1, b.l. 52,56).
2008 m.
balandžio 10 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas įpareigojo bankroto
administratorių UAB „Agenoras“ teismo procesinius dokumentus atsakovui – V. kavinei „Žemaitis“ įteikti viešo
paskelbimo būdu, nurodant, kad įmonei iškelta bankroto byla ir kad areštuotas
įmonės savininkės turtas (bankroto bylos t.1, b.l. 68).Tokia publikacija 2008-04-18
buvo išspausdinta dienraštyje „Lietuvos rytas“ (bankroto bylos t.1, b.l.
70,76), be to, 2008-03-04 Šiaulių apygardos teismo nutartis apie bankroto bylos
iškėlimą įmonės savininkei G. Z. 2008-04-14 įteikta
asmeniškai (bankroto bylos t.1, b.l. 77).
Šiaulių
apygardos teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartimi
V. kavinei „Žemaitis“ buvo taikyta supaprastinta bankroto procedūra, todėl Šiaulių
apygardos teismo 2008 m. gegužės 28d. nutartimi, gavus bankroto
administratoriaus teikimą ir UAB „Rezultatas“ surašytą 2008-04-21 „Turto vertės
nustatymo pažymą Nr. T2008/04/21-001, buvo patvirtinta pastatų, esančių (duomenys
neskelbtini), pradinė pardavimo kaina - 38000,- Lt. Nutartimi taip pat
patvirtinta šių pastatų pardavimo tvarka, kurioje nurodyta apie pastatų
pardavimą varžytynėse skelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, o nepardavus turto varžytynėse,
turtą pardavinėti laisvai vieną mėnesį, sumažinus pardavimo kainą 30 proc.,
t.y. parduoti už 26 600,-Lt (bankroto bylos t.1, b.l. 82-91, civ. byla,
b. l. 29). Apie turto pardavimą varžytynėse
skelbta 2008-06-11 „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“
Nr. 43, apie vykdomą pardavimą buvo skelbiama rajoniniame laikraštyje
„Radviliškio naujienos“. Be to, G. Z. apie vykdomas
varžytynes, turto pardavimą buvo informuojama rašytiniais pranešimais:
2008-06-11 Nr. 08-639, 2008-08-04 Nr. 08-821, siunčiant adresu: (duomenys neskelbtini)
(b.l. 35, 36). 2008 m. rugpjūčio 13 d. antstolis Tomas Ubartas surašė „Faktinių
aplinkybių konstatavimo protokolą“, kuriame nurodyta, kad parduodamas namas,
esantis (duomenys neskelbtini)., yra negyvenamas (b.l. 37-47).
2008 m.
rugpjūčio 27 d. tarp bankrutavusios V. kavinės
„Žemaitis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Agenoras“ ir A. U. buvo surašyta „Be varžytynių parduodamo turto pirkimo-pardavimo
sutartis“, kuria G. Z. nuosavybės teise priklausantys
pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), už 26 600,- litų parduoti A. U.. Tą pačią dieną surašytas nupirkto turto perdavimo
aktas (b.l. 30, 31).
2008-09-22
Šiaulių apygardos teisme gautas AB „Swedbank“ prašymas patvirtinti 24 974,11 Lt
kreditorinį reikalavimą, pagal 1994-04-13 kredito sutartį, sudarytą tarp banko „Hansabankas“
(vėliau- bankas „Swedbank“) ir G. Z.. Banko 24 974,11 Lt
kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas 2008-09-23 Šiaulių apygardos
teismo nutartimi. Šios prievolės įvykdymas Bankui buvo užtikrintas 1994-04-13
įkeitimo sutartimi, kuria buvo įkeisti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini).
Skola bankui iš G. Z. priteista 1997-12-15 Radviliškio teismo
sprendimu. Iš Banko 2001-11-21 rašto antstolių kontorai matyti, kad įkeisti
pastatai jau buvo pardavinėjami varžytynių būdu, tačiau pastatų nepardavus,
vykdomasis raštas buvo grąžintas išieškotojui. 2006 m. sausio 12 d. „Turto
arešto aktu“ antstolė Doloresa Petronaitienė ginčo pastatus įkainavo 30 000
litų (bankroto bylos t. 2, b.l. 3-15).
2008 m. spalio
14 d. notarine Pastatų pirkimo – pardavimo sutartimi, A. U. pardavė
pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), R. T. ir tą
pačią dieną buvo surašytas pastatų perdavimo aktas (b.l. 4-6).
Šiaulių
apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimu
V. kavinės „Žemaitis“ veikla pripažinta baigta (bankroto bylos t.2, b.l.
39), 2009 m. rugsėjo 1 d. ši įmonė išregistruota iš LR Juridinių asmenų
registro (b.l. 32).
Nė vienas
Šiaulių apygardos teismo procesinis dokumentas bankroto byloje nebuvo
skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais ir nebuvo panaikintas ar
pakeistas.
Dėl
apeliacinio skundo argumentų
Apeliacinio
skundo argumentus, kad G. Z. nežinojusi apie bankroto
bylos iškėlimą jos individualiai įmonei-V.
kavinei „Žemaitis“, Teisėjų kolegijos manymu, paneigia aukščiau nurodytos ir
byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nes tiek apie įmonės bankrotą, tiek apie
išieškojimo pagal individualios įmonės skolas nukreipimą į asmeninį ieškovės G. Z. turtą, tiek apie šio turto viešą pardavimą, nesant
galimybės įteikti atitinkamų dokumentų įmonės savininkei G. Z.,
buvo ne kartą skelbta spaudoje, buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai
bei bankroto administratoriaus pranešimai bankrutuojančios įmonė ir jos
savininkės G. Z. adresais.
Nors bankroto
byla nagrinėjama vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo normomis, tačiau tie
procesiniai veiksmai, kurie nesureguliuoti bankroto įstatyme, sprendžiami
vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (LR CPK) normomis.
LR CPK XI skyriaus antrame skirsnyje (117-131str.) yra nustatyta teismo
procesinių dokumentų įteikimo tvarka, kurioje nurodyta, kad juridiniams
asmenims procesiniai dokumentai įteikiami juridinio asmens buveinės adresu, o
fiziniams asmenims- fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje (CPK 122 str.).
LR CPK 121 str. nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsiant
informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną
procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Jeigu byloje dalyvaujantys
asmenys nesilaiko šios pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu
teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.
Kaip matyti
iš bankroto bylos, G. Z. tiek kaip fiziniam asmeniui, tiek
kaip įmonės V. kavinės „Žemaitis“ savininkei
procesiniai dokumentai buvo siunčiami jos įmonės buveinės adresu, o taip pat
žinomos gyvenamosios vietos adresais ((duomenys neskelbtini)), todėl laikomi
įteiktais. Be to, G. Z., kaip V. kavinės „Žemaitis“ savininkė, pati turėjo rūpintis,
ar ši įmonė tebėra veikianti, ar tinkamai vykdomos šio juridinio asmens
prievolės kreditoriams.
Priešingai,
nei savo skunde teigia apeliantė, pirmos instancijos teismas sprendime nurodė,
kad G. Z., kaip individualios įmonės savininkės turtas,
kreditorinių reikalavimų padengimui buvo parduotas nustačius, kad įmonės turto
nėra, o savininkė pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą negyvena (b.l. 89).
Kad parduodamuose pastatuose 2008 m. rugpjūčio 13 d. nei G. Z.,
nei jos nepilnametis sūnus negyveno, byloje patvirtina 2008 m. rugpjūčio 13 d.
antstolio Tomo Ubarto surašytas „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas“,
kuriame užfiksuota faktinė gyvenamojo namo vidaus patalpų padėtis ir nurodyta,
kad parduodamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra negyvenamas (b.l.
37-47). Nors ieškovė teigė, kad ji ir jos nepilnametis sūnus nuolat gyvena
šiame name, tačiau kolegija laiko, kad ji nepateikė byloje objektyvių įrodymų,
kurie nuginčytų atsakovų pateiktus įrodymus, tame tarpe antstolio Tomo Ubarto
surašytą „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą“.
Reikšmingos
bylai teisingai išspręsti faktinės aplinkybės nustatomos remiantis įrodymais. Įrodymai
yra priemonės, padedančios įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms tapti
aiškioms ir žinomomis. Pagal įstatyme pateiktą įrodymų civilinėje byloje sąvoką
įrodymais laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas
įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių
reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai
teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įstatyme
pateiktas įrodinėjimo priemonių, kuriomis ir yra nustatomi bylai reikšmingi
duomenys, sąrašas. Viena iš tokių priemonių yra rašytiniai įrodymai.
Rašytiniais įrodymais įstatymas pripažįsta dokumentus, dalykinio ir asmeninio
susirašinėjimo medžiagą, kitokius raštus, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes,
turinčias reikšmės bylai. Rašytiniai įrodymai pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį
skirstomi į oficialiuosius ir privačius. Įstatymo požiūriu oficialieji įrodymai
yra tokie įrodymai, kuriems pagal įstatymą iš anksto suteikiama didesnė
įrodomoji galia, t. y. jie laikomi prima facie įrodymais. Šios rūšies
įrodymai yra laisvo įrodymų vertinimo principo išimtis. Proceso ekonomiškumo ir
operatyvumo sumetimais, atsižvelgiant į tai, kad tam tikruose rašytiniuose
įrodymuose pateikiama informacija yra gerokai objektyvesnė ir patikimesnė,
įstatymo nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybės
institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgalintų asmenų, neviršijant jiems nustatytos
kompetencijos ir laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos
reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę
įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose
įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje
esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Taigi, prima
facie įrodymais laikomi įrodymai, kurie visų pirma yra išduoti įstatyme
išvardytų subjektų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, toks
įrodymas yra antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas,
turintis kitų įrodymų atžvilgiu padidintą įrodomąją galią.
Kadangi turto
pardavimo metu ieškovė ir jos nepilnametis sūnus parduodamoje gyvenamojoje
patalpoje negyveno, vadinasi gyveno kitoje gyvenamojoje patalpoje, tai darytina
išvada, kad vaiko teisė turėti gyvenamąją patalpą tiesiogiai nebuvo pažeistos.
Juolab, kad minėta gyvenamoji patalpa 1994-04-13 įkeitimo sutartimi jau buvo
įkeista bankui už suteiktą kreditą, kuris taip ir nebuvo grąžintas, pastatai teismo
antstolių jau buvo pardavinėjami varžytynių būdu, todėl G. Z. kaip
nepilnamečio savo sūnaus įstatyminė atstovė turėjo pakankami laiko pasirūpinti,
kad vaikui būtų užtikrinta gyvenamoji patalpa. Beje, civilinėje byloje Nr. 2-101-156/2010
ieškovė G. Z. savo adresą yra nurodžiusi (duomenys
neskelbtini) (b.l. 2, 80), kuriuo jau 2008 m. balandžio 14 d., Šiaulių
apygardos teisme nagrinėjant bankroto bylą, jai asmeniškai buvo įteikti
procesiniai dokumentai (bankroto bylos t.1, b.l. 77), todėl ieškovės atstovės
paaiškinimai teisme, kad šiuo adresu G. Z. apsigyveno tik
po jos gyvenamojo namo pardavimo, t.y. po 2008 m. rugpjūčio 27 dienos,
neatitinka tikrovės.
Teisėjų kolegija
nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmos instancijos teismas turėjo tirti,
aplinkybes, kodėl A. U., 2008-08-27 nupirkęs jai
priklausiusius pastatus, jau 2008-10-14 šiuos pastatus pardavė R.
T. ir iš kur šie abu asmenys turėjo lėšų minėtų pastatų įsigijimui. Kolegija
sprendžia, kad šie klausimai nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas ir pirmos
instancijos teismas pagrįstai jų netyrė ir dėl jų nepasisakė teismo sprendime.
Kartu kolegija
pažymi, kad ieškovei 2009 m. spalio 18 d. kreipiantis į Radviliškio rajono
apylinkės teismą dėl sutarčių panaikinimo, Šiaulių apygardos teismo 2009 m.
birželio 18 d. sprendimu V. kavinės
„Žemaitis“ veikla jau buvo pripažinta baigta (bankroto bylos t. 2, b.l. 39) ir
2009 m. rugsėjo 1 d. ši įmonė išregistruota iš LR Juridinių asmenų registro
(b.l. 32), kas reiškia, kad visos bankroto procedūros ir šio juridinio asmens
teisės bei pareigos ieškinio pareiškimo dieną buvo pasibaigusios. UAB
„Agenoras“ kaip V. kavinės „Žemaitis“
bankroto administratoriaus teisės ir pareigos minėtos įmonės atžvilgiu taip pat
pasibaigė su bankroto procedūros pasibaigimu, jis nėra V. kavinės „Žemaitis“ teisių ir pareigų perėmėjas.
Apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde
nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą bei
byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byla yra išnagrinėta išsamiai ir
teisingai, įvertinti visi byloje surinkti įrodymai, susiję su nagrinėjamos
bylos dalyku ir pagrindu, todėl naikinti teismo sprendimo apeliaciniame skunde
nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Iš atsakovės G. Z. nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos
valstybei, nes ji nuo šių išlaidų atleista (b.l. 14).
Atsakovai
apie turėtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326
straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i
a :
Radviliškio
rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkė Danutė
Matiukienė
Teisėjai
Jolanta Badaugienė
Laisvė Aleknavičienė