Civilinė byla Nr. e2-880-157/2017

Proceso Nr. 2-56-3-00162-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.; 3.3.1.18.1.; 3.4.3.7.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės - Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kačinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties, kuria nepatvirtintas pareiškėjo finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,Maple Leaf Stadiums Baltic“ bankroto byloje Nr. eB2-664-221/2017.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Maple Leaf Stadiums Baltic“ (toliau – atsakovė, UAB ,,Maple Leaf Stadiums Baltic“) iškelta bankroto byla, administratore paskirta Aušra Meliukštienė, ši teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 16 d.
2. Teismo 2016 m. birželio 5 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (penki kreditoriai su 13 286,95 Eur reikalavimais), kuris patikslintas teismo 2016 m. birželio 30 d., lapkričio 24 d., 2017 m. sausio 11 d. nutartimis, o 2016 m. spalio 5 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-664-221/2017).
3. Kauno apygardos teisme 2017 m. vasario 14 d. gautas pareiškėjo K. G. prašymas patvirtini jo 181 591,75 Eur kreditorinį reikalavimą. Pasak pareiškėjo, teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo jis gavo tik 2016 m. rugsėjo 30 d., o joje nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleido ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Teigia, kad prašomo patvirtinti reikalavimo pagrindas yra jo ir įmonės 2006 m. sausio 11 d. paskolos sutartis ir joje nurodytų pinigų perdavimo faktą įrodantis bankroto administratorės pateiktas išrašas iš įmonės AB SEB banko sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0505 3417, kuriame nurodyta, jog 2006 m. sausio 23 d. į atsakovės banko sąskaitą iš jo banko sąskaitos buvo atliktas 627 000 Lt mokėjimas. Pažymėjo, kad pagal Paskolos sutarties 1.1 punktą šie pinigai turėjo jam būti grąžinti iki 2006 m. liepos 20 d., tačiau tai nebuvo padaryta. 
4. Atsakovės UAB ,,Maple Leaf Stadiums Baltic“ bankroto administratorė su pareikštu reikalavimu nesutiko, nurodė, kad pareiškėjas K. G. nepagrįstai teigia, jog apie įmonei iškeltą bankroto bylą sužinojo tik 2016 m. rugsėjo 30 d., nes jis buvo paskirtas šios įmonės likvidatoriumi, o apie iškeltą šią bylą bei terminą, per kurį kreditoriai turi pareikšti reikalavimus, buvo viešai paskelbta 2016 m. gegužės 5 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“. Be to, nurodė, kad pareiškėjas, buvęs įmonės likvidatorius, nevykdė pareigos perduoti įmonės dokumentus bei turtą, todėl teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo perduotas antstolei vykdyti. Pradėjus vykdymo veiksmus – 2016 m. liepos mėnesį, jis telefonu kreipėsi į bankroto administratorę, 2016 m. liepos 22 d. jai atsiuntė paaiškinimą Nr. 07-22-135. Nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, jog pareiškėjas apie teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir galimybę per teismo nustatytiną terminą pareikšti finansinius reikalavimus sužinojo vėliausiai 2016 m. liepos mėnesį. Mano, kad terminas reikalavimui pareikšti praleistas dėl paties pareiškėjo nerūpestingumo ir negali būti atnaujintas. Nurodė, kad negali pateikti objektyvių įrodymų, ar K. G. reiškiamas 181 591,75 Eur finansinis reikalavimas yra (ne)pagrįstas, nes negali patikrinti, ar šios piniginės lėšos iš įmonės kasos nebuvo jam grąžintos, nes laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo šis asmuo buvo paskirtas atsakovės likvidatoriumi, taigi disponavo visa informacija apie įmonės turtinę padėtį. Be kita ko, taip pat pažymėjo, kad praleistas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodytas 10 metų senaties terminas tokiam ieškininiam reikalavimui pareikšti, nes pagal Paskolos sutarties 1.1 punktą pinigai turėjo būti grąžinti iki 2006 m. liepos 20 d., o reikalavimas pareikštas 2017 m. vasario 14 d., t. y. praleidus nurodytą terminą. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė priimti tvirtinti pareiškėjo K. G. 181 591,75 Eur kreditorinį reikalavimą atsakovės UAB ,,Maple Leaf Satiums Baltic“ bankroto byloje.  
6. Teismas nustatė, kad atsakovės bankroto byla iškelta 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. balandžio 16 d.; kad, be kita ko, šioje nutartyje buvo nustatytas 40 dienų terminas nuo jos įsiteisėjimo dienos kreditoriams pareikšti finansinius reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo; kad šis terminas baigėsi 2016 m. gegužės 26 d.; kad pareiškėjas nagrinėjamą prašymą pateikė 2017 m. vasario 14 d.; kad teismo nustatytas terminas praleistas daugiau kaip 8 mėnesius. 
7. Teismas, pasisakydamas dėl šio termino praleidimo priežasčių, pažymėjo, kad pareiškėjas K. G., turintis teisinį išsilavinimą, nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovės likvidatorius; kad jis nevykdė teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus bei turtą; kad 2016 m. birželio 8 d. bankroto administratorei buvo išduotas vykdomasis raštas, tačiau iki šiol nei minėti dokumentai, nei turtas nėra perduoti; kad 2016 m. liepos 22 d. bankroto administratorė gavo pareiškėjo paaiškinimą dėl turto ir dokumentų perdavimo.
8. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, konstatavo, kad jau 2016 m. liepos 22 d. pareiškėjui buvo žinoma apie atsakovės teisminį bankrotą ir jis, kaip asmuo, turintis teisinį išsilavinimą, jau tuomet turėjo suprasti apie savo teisę kreiptis su prašymu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, nurodydamas termino praleidimo priežastis, tačiau to nepadarė.
9. Atsižvelgęs į pareiškėjo reikalavimo teisės įgyvendinimo terminą, teismas sprendė, kad jo elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis protingos ir apdairios elgsenos reikalavimus, todėl nėra pagrindo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, ir atsisakė priimti pareiškimą bei pažymėjo, jog jo pagrįstumas tokiu atveju nėra vertinamas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 9 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Pareiškėjas K. G. prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti ir įtraukti jį į atsakovės kreditorių sąrašą su 181 591,75 Eur reikalavimu.
11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:    
1. Teismas, spręsdamas dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą praleidimo priežasčių, nevertino ar praleistas terminas yra protingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1377/2012). Kadangi apie įmonei iškeltą bankroto bylą tapo žinoma 2016 m. rugsėjo 30 d. terminas praleistas nežymiai, per šį laiką nebuvo priimta teismo nutartis nutraukti bankroto bylą ar sprendimas dėl bendrovės pabaigos, todėl nėra jokių objektyvių kliūčių šį reikalavimą patvirtinti. Teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi kitam šios įmonės kreditoriui praleistą terminą atnaujino, todėl yra nesąžininga, kai esant analogiškai situacijai, taikomi dvigubi standartai.   
2. Teismas nepagrįstai vertino tik bankroto administratorės pateiktus įrodymus ir nevertino bankroto byloje esančių. Nepagrįsta teismo išvada, kad apie įmonei iškeltą bankroto bylą jam tapo žinoma 2016 m. liepos 22 d., kuomet antstolė kreipėsi į jį dėl įmonės dokumentų bei turto perdavimo. Vien faktas, kad pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą neįrodo, jog jis išmano bankroto procedūras, nes antstolė jo neinformavo nei apie teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą, nei apie teismo nustatytą terminą.  
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad aplinkybė dėl įmonės dokumentų, turto neperdavimo bankroto administratorei turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo. Pareiškėjas šio įpareigojimo negalėjo atlikti dėl objektyvių priežasčių – šie dokumentai, turtas jam nebuvo perduoti, todėl jis negalėjo atlikti savo kaip likvidatoriaus pareigų. Šios aplinkybės negali būti vertinamos sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. 
4. Teismas nevertino pateiktų įrodymų, patvirtinančių faktą, kad įmonei jis suteikė paskolą, kuri nustatytu terminu nebuvo grąžinta, ir bankroto administratorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių šios grąžinimą. Dėl tokių priežasčių reikalavimas yra pagrįstas.

12. Atsakovės UAB ,,Maple Leaf stadiums Baltic“ bankroto administratorė atsiliepime su skundu nesutinka, prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
13. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:  
1. Apeliantas nenurodė konkrečių faktų, kurie būtų svarbūs ir reikšmingi bei paneigtų pagrįstą teismo išvadą, jog terminas buvo praleistas dėl piktnaudžiavimo teise, bet ne dėl objektyvių aplinkybių. Teismas tinkamai nustatė byloje aktualias faktines aplinkybes ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis protingo ir apdairaus asmens elgsenos reikalavimus. Net ir laikant pagrįstais apelianto argumentus, kad apie teisę pareikšti reikalavimą jam tapo žinoma 2016 m. rugsėjo 30 d., šis reikalavimas turėjo būti pareikštas ne tada, kai jam atsirado noras tapti įmonės kreditoriumi, bet per protingą ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytą terminą, t. y. vėliausiai iki 2016 m. lapkričio 4 d.  
2. Nepagrįsti skundo argumentai, kad kitam įmonės kreditoriui analogiškomis aplinkybėmis toks terminas buvo atnaujintas. Priešingai nei šiuo atveju, kreditorius UAB ,,LRF Juridiska Byran“ nebuvo su įmone susijęs asmuo, jam nebuvo taikomi padidinti rūpestingumo reikalavimai.  
3. Apeliantas nėra perdavęs įmonės finansinių dokumentų, todėl nėra galimybės patikrinti jo reikalavimo pagrįstumo, tai yra, ar paskola nebuvo grąžinta iš įmonės kasos jam atliekant įmonės likvidavimo procedūras. Šis reikalavimas negali būti tvirtinamas ir dėl to, kad pareiškėjas praleido CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 10 metų ieškinio senaties terminą, nes pagal šalių sudarytą Paskolos sutartį ji turėjo būti grąžinta iki 2006 m. liepos 20 d., reikalavimo teisė pareiškėjui atsirado 2006 m. liepos 21 d., kurią jis galėjo įgyvendinti iki 2016 m. liepos 21 d.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šios instancijos teismas bylą nagrinėja, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir jų neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), tačiau visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).
15. Absoliučių skundžiamos Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atsisakyta priimti pareiškėjo K. G. prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą atsakovės UAB ,,Maple Leaf Stadiums Baltic“ bankroto byloje, – negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Prieš pradėdama nagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus nurodymus – tai atlikdamas, privalo remtis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
17. Taip pat pažymėtina tai, kad tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniuose sprendimuose jau ne kartą ir vienareikšmiškai yra išaiškinti civilinių bylų dėl įmonių bankroto proceso ypatumai, kuriuos, be kita ko, nulemia tai, kad tokiose bylose ĮBĮ nustatyta tvarka siekiama apginti, paprastai, daugelio asmenų teises bei teisėtus interesus, kad iškėlus bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o su tuo susijusių klausimų sprendimas, disponavimas įmonės turtu ir kt., patikimas bylą nagrinėjančio teismo paskirtam asmeniui – bankroto administratoriui, kuris atlieka bankroto procedūras ar organizuoja jų atlikimą, kai tam yra būtini kreditorių susirinkimo arba teismo sprendimai (ĮBĮ 10, 11, 23 straipsniai etc.). Turint omenyje tokių procesų apimtį, procedūrų sudėtingumą, jų trukmę, kaštus ir kt., o iš kitos pusės – tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių, tiek ir viešojo intereso poreikį, kad tokie procesai vyktų koncentruotai, operatyviai ir būtų užbaigti per kiek tai įmanoma trumpiausią terminą, – dauguma ĮBĮ normų, kurios reglamentuoja tokių procedūrų atlikimo tvarką, terminus ir kt., yra imperatyvaus pobūdžio.
18. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo K. G. prašymą atsisakė priimti, konstatavęs, kad jo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas termino praleidimo priežasčių svarbumas, nepripažintinos svarbiomis, nes jo elgesys neatitinka protingos ir apdairios elgsenos reikalavimų (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis).
19. Apeliacinis teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo atskirojo skundo pagrįstumo, visų pirma pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktikos išaiškinimais, teisingai nurodė, jog teismo nustatytas terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos, yra procesinis; jog konkretus terminas nustatomas vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte apibrėžta maksimalia šio termino riba; jog sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas.
20. Antra, teismas, atlikdamas tokį įvertinimą, teisingai rėmėsi byloje nustatytais faktais, apibūdinančiais pareiškėjo K. G. asmenybę. Taigi byloje nustatyta, kad pareiškėjas, tai – teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kuris nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. iki pat atsakovės bankroto bylos iškėlimo buvo šios likvidatoriumi. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pažymėtina ir tai, kad galiojančioje Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartyje, kuria, atmetus K. G. atskirąjį skundą, palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis BUAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ bankrotą pripažinti tyčiniu (civilinė bankroto byla Nr. eB2-664-221/2017, apeliacinė byla Nr. e2-760-241/2017) konstatuota, jog apeliantas neginčijo pagrindų, kuriais remiantis konstatuotas įmonės tyčinis bankrotas, tačiau kėlė klausimą dėl jo, kaip buvusio įmonės likvidatoriaus veiksmų, nulėmusių įmonės bankrotą, vertinimo pagrįstumo; kad, anot apelianto, jo veiksmai neturėjo jokios įtakos įmonės nemokumui ar bankrotui, nes jį paskyrus likvidatoriumi įmonė dar iki tol faktiškai buvo nemoki, nevykdė jokios veiklos ar įsipareigojimų kreditoriams, o jam tapus įmonės likvidatoriumi buvęs įmonės vadovas A. B. neperdavė jam jokio bendrovės turto ar dokumentų, kad jis bandė surasti šį asmenį, tačiau nei jam, nei jo pasirinktam antstoliui to padaryti nepavyko. Šis apeliacinis teismas tokius apelianto argumentus atmetė kaip nepagrįstus, nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 74 straipsnio 1 dalį bendrovės likvidatorius turi bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo teises ir pareigas, o pagal ABĮ 74 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 74 straipsnio 3 punktą, be kitų pareigų, jis turi sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balansą, o bendrovės likvidavimui užtrukus ilgiau nei metus, po kiekvienų finansinių metų pabaigos ne vėliau kaip per tris – sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir likvidavimo ataskaitą, – tuo tarpu apeliantas šios pareigos neįvykdė, nors įmonės likvidatoriumi buvo net aštuonis metus – nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. Be to, žinodamas apie sunkią finansinę būklę, apie tai, kad nevykdoma jokia veikla, nuo 2006 m. neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Nežiūrint to, kad nuo 2006 m. pabaigos įmonės banko sąskaitose nebuvo atliekamos piniginės operacijos, nuo 2007 m. įmonės atžvilgiu taikyti turto areštai, – nepagrįstai ilgai, net aštuonis metus K. G. nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 18 straipsnis). Taigi, atmestinas pareiškėjo K. G. argumentas nagrinėjamoje byloje, kad vien tai, jog jis turi teisinį išsilavinimą neįrodo, jog jis išmano bankroto procedūras, nes turintis tokį išsilavinimą asmuo, imdamasis vienasmeniškai vadovauti bendrovei, žino / privalo žinoti tiek pagal bendrovės įstatus, tiek ir pagal ABĮ, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, ĮBĮ ir kitų įstatymų normas jam tenkančias pareigas, o taip pat riziką dėl galimų pasekmių bei atsakomybės už jas, jeigu tos pareigos nėra įvykdomos, ar įvykdomos netinkamai (aštuonerių metų vadovavimas bendrovei, kai, paties apelianto žodžiais tariant, jam neperduoti jokie šios dokumentai, turtas, ,,buvimas popieriniu direktoriumi“ etc.).
21. Trečia, apeliacinis teismas sprendžia, kad šie apelianto K. G. argumentai atmestini dar ir todėl, jog pagal jau minėtoje Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO esančius duomenis, priešingai nei tvirtina pats apeliantas, jis turi ne tik vadovavimo įmonėms patirtį, bet ir teismine tvarka jau buvo baudžiamas už vengimą vykdyti VŠĮ HC Baltica vadovo pareigas CPK 585 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytu pagrindu (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1256-359/2012). Taigi, priešingai nei tvirtinama skunde, vertinant šiuos teisinius santykius, nėra pagrindo apeliantą traktuoti kaip silpnesniąją jų šalį (CPK 185 straipsnis).
22. Ketvirta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuoto fakto, jog 2016 m. liepos 22 d. jis pats teikė bankroto administratorei paaiškinimą dėl atsakovės BUAB „Maple Leaf Stadiums Baltic“ turto ir dokumentų perdavimo. Taigi teismas turėjo pagrindą spręsti, kad ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina tai, jog tuo laikotarpiu jam jau buvo žinoma apie šį įmonės, kuriai jis vadovavo 8 m., bankroto procesą ir jis, kaip asmuo turintis teisinį išsilavinimą, jau tuomet turėjo suprasti apie savo teisę kreiptis su prašymu priimti tvirtinti jo finansinį reikalavimą, nurodydamas termino praleidimo priežastis.
23. Penkta, turint omenyje pirmiau šioje nutartyje nurodytus teisminio įmonių bankroto proceso ypatumus ir jų reikšmę, skundžiamoje nutartyje teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad net ir tuo atveju, jeigu, pareiškėjo tvirtinimu, apie šį bankroto procesą jis sužinojo 2016 m. rugsėjo 30 d., nėra pagrindo jo elgesį vertinti kaip protingą ir apdairų, nes šis prašymas pateiktas tik praėjus 4,5 mėn. (CPK 185 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas).
24. Šešta, taip pat atmetami kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi analogiškoje situacijoje kitam šios įmonės kreditoriui atnaujino praleistą terminą – pagal bylos medžiagą ši situacija, priešingai nei tvirtinama skunde, yra visiškai skirtinga, nes kreditorius UAB ,,LRF Juridiska Byran“ nebuvo su įmone susijęs asmuo ir jam nebuvo taikomi padidinti rūpestingumo reikalavimai.
25. Septinta, teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi ir tai, kad atsakovės UAB ,,Maple Leaf Stadiums Baltic“ bankroto administratorės atsiliepime į šį skundą nurodoma, jog pareiškėjo reikalavimas pateiktas iš viso praleidus CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 10 metų ieškinio senaties terminą, nes pagal šalių sudarytą sutartį skola jam turėjo būti grąžinta iki 2006 m. liepos 20 d.
26. Taigi vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ši paliekama nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis), nepasisakant dėl kitų apelianto K. G. bei atsakovės UAB ,,Maple Leaf Stadiums Baltic“ bankroto administratorės procesiniuose dokumentuose nurodytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui (CPK 338 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta  civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).   

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                      Goda Ambrasaitė - Balynienė

                                                                      Virginija Čekanauskaitė

                                                                      Dalia Kačinskienė