Civilinė byla Nr. e2S-330-828/2020 

                                      Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01977-2018-5

               Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

    3.4.2.3.4; 3.3.1.14; 3.3.2.5  

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2020 m. balandžio 28  d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus A. H. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankroto administratoriaus M. T. perduotą kreditoriaus A. H. prašymą bankroto byloje Nr. e2FB-350-356/2019 atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimui pareikšti, patvirtinti kreditorinį reikalavimą, perduoti nuosavybės teise įkeistą turtą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Kreditoriaus A. H. atstovas prašė atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti bankroto byloje Nr. e2FB-350-356/2019, patvirtinti kreditorinį reikalavimą 772 096,47 Eur sumai, perduoti nuosavybės teise įkeistą turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2.       Nurodė, kad A. H. yra civilinėje byloje Nr. e2FB-350-356/2019 bankrutuojančio fizinio asmens A. T. kreditorius, nes A. T. nuosavybės teise įgijo A. H. iš paskolos teisinių santykių kilusios piniginės prievolės įvykdymo užtikrinimui kito asmens – E. T. įkeistą nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Panevėžio apygardos teismas 2007-09-21 nutartimi A. T. prašymo panaikinti gyvenamojo namo hipoteką netenkino.HH

3.       A. H. teigimu, jis yra suinteresuotas asmuo civilinėje byloje Nr. e2FB-350-356/2019, todėl turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista teisė, nes piniginės prievolės tinkamu įvykdymu nepasibaigė, jo teisės nebuvo ginamos E. T. KŪB bankroto byloje.

4.       A. H. nurodė termino praleidimo priežastis, prašė jas pripažinti svarbiomis: buvo pasimetę skolų dokumentai, 2007 – 2019 metų laikotarpiu ieškojo advokato, dalyvavusio sudarant jo ir G. T. sandorius, gavus duomenų, kad šis advokatas nebevykdo veiklos, ieškojo kito atstovo, tokiu būdu tik 2019 m. pradžioje jam pavyko atnaujinti ryšius su Lietuva, jis sudarė atstovavimo sutartį su advokatu K. P., kuris rinko reikiamą informaciją, dokumentus vertė į vokiečių kalbą, bet vėliau teikti paslaugas atsisakė, todėl 2019-11-18 sudarė atstovavimo sutartį su advokatu A. M., kuriam perdavė visą informaciją, o tai užėmė daug laiko, nes jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), dėl darbo pobūdžio dažnai išvyksta iš savo darbo ir gyvenamosios vietos; kreditorinių reikalavimų G. T. KŪB bankroto byloje nepareiškė, nes apie bylą skolininko nebuvo informuotas; apie tai, kad jis turi galimybę pareikšti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje Nr. e2FB-350-356/2019 buvo informuotas 2019-09-04.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartimi A. H. prašymą atnaujinti terminą atmetė ir atsisakė priimti A. H. procesinį dokumentą – patikslintą kreditorinį reikalavimą bankroto byloje Nr. e2FB-350-356/2019.

6.       Nustatė, kad Fizinių asmenų bankroto byla Nr. e2FB-350-356/2019 iškelta teismo 2019-02-25 nutartimi, nustatytas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turėjo teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. 2019-02-25 nutartis įsiteisėjo 2019-03-05, nustatytas 30 dienų terminas baigėsi 2019-04-05, teismo 2019-09-19 nutartimi patvirtintas fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas.

7.       A. H., atstovaujamas advokato A. M., bankroto administratoriui M. T. kreditorinį reikalavimą pateikė 2019 m. lapkričio 19 d., o jį patikslino 2019-12-05, todėl sprendė, kad procesinį dokumentą pateikė praleidęs teismo 2019-02-25 nutartimi nustatytą 30 dienų terminą.

8.       Nustatė, kad A. H. 2019-03-01, t. y. jau priėmus nutartį dėl bankroto bylos Nr. e2FB-350-356/2019 iškėlimo, su advokatu K. P. sudaryta atstovavimo sutartimi advokatui pavedė iš VĮ „Registrų centras“ išreikalauti duomenis apie tai, kam šiuo metu priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini). 2019-03-05 įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, tą pačią dieną nutarties nuorašas buvo nusiųstas VĮ „Registrų centras“. Todėl po 2019-03-05 VĮ „Registrų centras“ buvo visa reikiama informacija apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininką ir apie tai, kad jam iškelta fizinio asmens bankroto byla.

9.       A. H. kartu su prašymu teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie, jo teigimu, patvirtina teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą 772 096,47 EUR sumai: paskolos sutartis 1994-09-22 sudaryta su fiziniu asmeniu G. (VĮ „Registrų centras“ duomenimis T. vardas „G.“ po 1997-05-08 pakeistas į vardą „Eugenijus“) Tumeliu, pagal kurią 60 178,99 EUR (207 786 Lt) paskolos suma grąžinama mediena iki 2002-09-22, sutarties įvykdymas užtikrintas 1995-01-24 įkeitimo sutartimi, kuria G. T. įkeitė nuosavybės teise priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad G. T. negrąžinus paskolos pagal paskolos sutartyje numatytas sąlygas, kreditorius savo reikalavimus gali patenkinti iš įkeistų pastatų vertės; paskolos sutartis 1996-01-25 sudaryta su G. T. KŪB, pagal kurią 63 276,47 EUR (218 481 Lt) paskolos suma grąžinama mediena iki 1998-01-25; kreditorinių reikalavimų Panevėžio apygardos teismo 2006-10-16 T. KŪB iškeltoje bankroto byloje A. H. nepareiškė, KŪB veikla Panevėžio apygardos teismo 2007-04-16 sprendimo pagrindu pasibaigė dėl bankroto ir įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o E. T. ir jo sutuoktinės turtas bankroto procedūros metu buvo parduotas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka; hipoteka namui, esančiam (duomenys neskelbtini), A. T. prašymu Panevėžio apygardos teismo 2007-09-21 nutartimi nepanaikinta, nes šis turtas parduotas nepranešus įkeisto turto turėtojui – A. H. ir nėra įrodymų, kad su juo atsiskaityta.

10.       Teismas nustatė, kad pagal abi paskolos sutartis likusi mediena (ne pinigais) negrąžinta paskolos suma yra 123 250,98 Eur, taigi perduota medienos paskolos sumos padengimui tik už 204,48 Eur (60 178,99 Eur + 63 276,47 Eur = 123 455,46 Eur; 123 455,46 Eur – 123 250,98 Eur = 204,48 Eur). Teismas nenustatė, kad A. H. kada nors nuo 1998-01-25 ir nuo 2002-09-22, t. y. pasibaigus paskolos sutarčių įvykdymo terminams, būtų kreipęsis ginti savo pažeistas teises, tame tarpe kad būtų pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto – namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nors A. H. pavedė advokatą Paspirgėlį gauti duomenis apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininką, bet tokios informacijos būtinumą susiejo tik su galimumu įvykdyti su G. T. KŪB 1996-01-25 sudarytą paskolos sutartį.

11.       Teismas darė išvadą, kad A. H. nuo 1998-01-25 ir nuo 2002-09-22 iki 2019 m. jam skolingais asmenimis nesidomėjo, nors tam buvo pakankamas pagrindas – paskolos sumos pagal abi sutartis buvo padengtos tik 204,48 Eur vertės mediena; buvo pametęs paskolos sutartis. Po 2019-02-25 nutarties dėl bankroto bylos Nr. e2FB-350-356/2019 įsiteisėjimo 2019-03-05, būdamas apdairus ir rūpestingas bei atstovaujamas profesionalaus teisininko iš VĮ „Registrų centras“ galėjo gauti reikiamus duomenis ne tik apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininką, bet ir apie tai, kad savininko atžvilgiu iškelta fizinio asmens bankroto byla.

12.       Pažymėjo, kad 2019-09-19 teismas svarstė ir nutartimi patvirtino bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą. Todėl jeigu A. H. per pranešime nustatytą 7 dienų terminą būtų pateikęs kreditorinius reikalavimus, jų priėmimo ir tenkinimo klausimai būtų buvę išnagrinėti dar iki 2019-09-19. Kaip matyti iš A. H. nurodytų faktinių aplinkybių, po šio pranešimo gavimo jis 2019-10-17 sudarė atstovavimo sutartį su advokatu A. M., kuris 2019-11-18 parengė kreditorinį reikalavimą, o 2019-12-05 – patikslintą kreditorinį reikalavimą.

13.       Nurodė, kad  nors turtas buvo įgytas bankroto procedūros metu, tačiau nesilaikant nustatytų reikalavimų, namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas galėtų būti subsidiariai atsakingas, tačiau tik pagal G. T. su A. H. 1994-09-22 sudarytas paskolos ir 1995-01-24 įkeitimo sutartis ir tik hipoteka įkeistu turtu. A. H. pageidauja pareikšti kreditorinį reikalavimą ir dėl G. T. KŪB su A. H. 1996-01-25 sudarytos paskolos sutarties, nors jos įvykdymas nebuvo užtikrintas 1995-01-24 įkeitimo sutartimi. T. KŪB veikla Panevėžio apygardos teismo 2007-04-16 sprendimo pagrindu pasibaigė dėl bankroto ir buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o E. T. ir jo sutuoktinės turtas bankroto procedūros metu buvo parduotas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, todėl skola, atsiradusi iš likviduotos individualios įmonės veiklos, galėjo būti išieškota tik bankroto byloje.

14.       A. H. 2002-09-22 pasibaigus 1994-09-22 sutarties įvykdymo terminui, o 1996-01-25 sutarties įvykdymo terminui pasibaigus 1998-01-25, išieškojimu tiek iš G. T., tiek ir iš įkeisto turto nesidomėjo 17 metų, o skolos išieškojimu iš G. T. KŪB nesidomėjo 21 metus, nors A. H. teigimu, pagal abi sutartis paskolos suma buvo padengta tik 204,48 Eur vertės mediena. A. H. nenurodė, kad būtų kreipęsis į notarą dėl vykdomojo įrašo dėl priverstinio skolos išieškojimo atlikimo, kad išieškotų pagal E. (G.) T. 1994-09-22 sudarytas paskolos ir 1995-01-24 įkeitimo sutartis, nors E. T. asmeninio pobūdžio prievolė įvykdymu po T. KŪB likvidavimo dėl bankroto nepasibaigė. A. H. paskolos ir įkeitimo sutarčių sudarymo metu buvo verslininkas, todėl jam keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai.

15.       Teismas darė išvadą, kad A. H. neveikė apdairiai ir sąžiningai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai: neprotingai ilgą laiką iš viso nesidomėjo skolos išieškojimu nei iš E. T., nei iš įkeisto turto, dėl ko yra praleisti ieškinio senaties terminai, todėl gali būti vertinama, kad A. H. buvo atsisakęs savo reikalavimo teisės arba jos neturėjo; po 2019-03-01 buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl VĮ „Registrų centras“ esant visiems būtiniems duomenims apie namo savininką ir jo atžvilgiu iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, nekliudomai galėjo juos gauti ir imtis atitinkamų veiksmų savo teisėms ginti; kreditorinį reikalavimą pateikė tik 2019-09-04 gavus pranešimą dėl galimybės per 7 dienas pateikti tokį reikalavimą, tačiau pateikė per neprotingą terminą – 2019 m. lapkričio 19 d., o patikslino 2019-12-05.

16.       Teismas nenustatė jokios svarbios termino praleidimo priežasties, todėl prašymą atnaujinti terminą atmetė, o A. H. pateiktą procesinį dokumentą – patikslintą kreditorinį reikalavimą atsisakė priimti. Teismas vertino, kad neatnaujinus termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti bankroto byloje Nr. e2FB-350-356/2019 interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyra nebus pažeista, taip pat nebus pažeisti protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Atskiruoju skundu kreditorius A. H. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti ir priimti patikslintą kreditorinį reikalavimą bankroto byloje Nr. e2FB-350-356/2019.

18.       Nurodo, kad teismas visiškai nevertino, kad apeliantui iš viso nieko nebuvo žinoma nei apie teismo priimtą nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmenims - A. T. ir L. T., nei apie teismo nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams šioje bankroto byloje pareikšti. Gyvendamas visai kitoje valstybėje - Vokietijoje, tokios informacijos jis neturėjo ir negalėjo turėti, kol tiesiogiai nebuvo informuotas.

19.       Apelianto atstovas surinko reikalingą informaciją, iš kurios paaiškėjo, kad paskolos grąžinimo užtikrinimui skolininko E. T. jam įkeistas namas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas T. KŪB bankroto byloje naujam savininkui - A. T.. Tačiau net ir būnant labai apdairiu, tuo metu nebuvo jokio pagrindo manyti, kad reikia domėtis A. T. bankrotu. Todėl ir tokio pavedimo atstovui nebuvo. Paaiškėjus apie skolininko (įkaito davėjo) bankrotą, pirmiausia kilo klausimas kodėl jis nebuvo informuotas ir įtrauktas į tą bankroto bylą. Todėl su advokatu 2019 m. birželio 22 d. sudarė kitą teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią pavedė susipažinti ir pateikti apeliantui T. KŪB bankroto bylos kopiją. Prašymą Panevėžio apygardos teismui susipažinti su T. KŪB bankroto byla ir leisti padaryti jos kopiją jo atstovas pateikė 2019 m. rugpjūčio 2 d.

20.       Apeliantas tik 2019 m. rugsėjo 4 d. gavo bankroto administratoriaus pranešimą, kuriuo, tuo atveju, jeigu yra A. T. ir L. T. kreditorius, buvo paragintas kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per septynias dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pateikti kreditorinį reikalavimą. Tuo metu informaciją apeliantui surinkęs advokatas teisinės pagalbos nebeteikė. Per nustatytą 7 dienų terminą pats parengti reikalingus procesinius dokumentus neturėjo jokios galimybės, tiek dėl informacijos trūkumo, tiek dėl teisinių žinių trūkumo, tiek dėl kalbos barjero. Prašo įvertinti ir jo amžių - 75 m. Būnant Vokietijoje sudaryti sutartį su advokatu Lietuvoje per duotas 7 dienas, taip pat nebuvo jokios galimybės. Be to, kai buvo atsiųstas kreditoriaus pranešimas, verslo reikalais buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir realiai su pačiu pranešimu susipažino jau pasibaigus nustatytam 7 dienų terminui. Susipažinęs su pranešimu dėl galimybės pateikti kreditorinį reikalavimą iš karto pradėjo ieškoti kito atstovo. Sutartį su nauju atstovu pasirašė tik 2019 m. spalio 19 d.

21.       Todėl mano, kad teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad A. H. neveikė apdairiai ir sąžiningai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, o kreditorinį reikalavimą pateikė tik 2019 m. rugsėjo 4 d. gavęs pranešimą dėl galimybės per 7 dienas pateikti tokį reikalavimą, tačiau pateikė per neprotingą terminą - 2019 m. lapkričio 19 d., o patikslino 2019 m. gruodžio 5 d. Priešingai nei nurodė teismas, neprotingu galima laikyti patį 7 dienų terminą. Tarytum specialiai jis buvo nustatytas toks trumpas, kad apeliantas ir vėl negalėtų pateikti reikalingų dokumentų. Jeigu jau buvo duotas naujas terminas, jis turėjo būti ne trumpesnis, nei pradinis terminas. Be to, mano, kad tik apie šio 7 dienų termino, kuris buvo labai trumpas, praleidimą ir galima svarstyti, nes apie jokį kitą terminą, apeliantui pranešta nebuvo ir jis nieko nežinojo. Kita vertus naujo termino nustatymas iš esmės reiškė atstatytą ankstesnį terminą. Dėl objektyvių priežasčių praleidus duotą 7 dienų terminą jau nebebuvo tiek svarbu, kada bus pateiktas kreditorinis reikalavimas. Tuo labiau, kad bankroto administratorius informavo atstovą, kad lauks kol bus pateiktas kreditorinis reikalavimas.

22.       Mano, kad apelianto nurodytos aplinkybės kaip tik pagrindžia, kad teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartimi, nustatytas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turėjo teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, buvo praleistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios - apie šį terminą, nebuvo infromuotas ir nieko nežinojo, nors pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams.

23.       Taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis, kad yra galimai praleisti ieškinio senaties terminai, kadangi ne dėl apelianto kaltės jis nebuvo įtrauktas į T. KŪB bankroto bylą, o hipoteka įkeistas namas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas pažeidžiant įstatymą, nepranešus įkeisto turto turėtojui - A. H.. Jeigu T. KŪB bankroto byloje būtų buvę viskas padaryta, kaip priklausė pagal įstatymus, apeliantui nebebūtų reikėję teikti kreditorinio reikalavimo A. T. bankroto byloje. Mano, kad Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis turi prejudicinę reikšmę ir gina jo interesus.

24.       Apeliantui lieka neaišku, kodėl atnaujinus terminą nukentėtų teisingumas ar kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, kodėl įkeisto turto sąskaita savo kreditorinius reikalavimus patenkinę arba siekiantys patenkinti asmenys yra sąžiningi, o jis, siekiantis apginti savo pažeistas teises, nesąžiningas.

25.       Atsiliepimų į ieškovės atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

27.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl termino atnaujinimo pateikti kreditorinį reikalavimą fizinio asmens bankroto byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. vasario 25 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui A. T. ir pareiškėjai L. T. bankroto bylą, nustatė 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui kreditorinius reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Pareiškėjas A. H. įgyvendino savo teisę pateikti kreditorinį reikalavimą pateikdamas jį 2019 m. lapkričio 19 d. bankroto administratoriui, o 2019 m. gruodžio 5 d. bankroto administratoriui pateikė patikslintą kreditorinį reikalavimą bei prašė atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

29.       FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. FABĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui, praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais.

30.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į šio termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą nustatytina, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar bankroto administratorių su finansiniu reikalavimu. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti.

31.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bankroto administratorius pareiškėjui A. H. nepranešė apie iškeltą bankroto bylą, terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti (iki 2019-04-05). Pareiškėjas nurodo, jog apie galimybę pateikti kreditorinį reikalavimą sužinojo gavęs pranešimą tik 2019 m. rugsėjo 4 d. Ši aplinkybė nepaneigta. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant būtent į šią datą (o ne 2019-04-05), turėtų būti sprendžiama, ar per protingą terminą pareiškėjas pareiškė savo kreditorinį reikalavimą, kai praleido reikalavimo pateikimo terminą.

32.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, svarbi nagrinėjamu atveju yra ir aplinkybė apie tai, jog A. T. ir L. T. nebuvo tiesioginiai pareiškėjo skolininkai, o tokiais tapo tik įgiję pareiškėjui įkeistą turtą. Taigi domėtis jų galimybėmis vykdyti savo prievoles pareiškėjas pareigos neturėjo. T.p. sprendžiant dėl praleisto termino reikalavimui pareikšti bankroto byloje atnaujinimo svarbi ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė apie jo neįtraukimą į G. T. KŪB bankroto bylą. Akivaizdu, kad dėl to pareiškėjui negalėjo būti žinoma apie jam įkeisto turto perleidimą.

33.       Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas A. H. nėra LR pilietis, jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), jis yra garbaus amžiaus, lietuvių kalbos nemoka, teisinių žinių neturi, teisinius reikalaus Lietuvoje jis tvarko per atstovus. Pažymėtina, kad šie atstovai, iškėlus bankroto bylą, keitėsi, kas taip pat apsunkino pareiškėjui jo kaip kreditoriaus teisių įgyvendinimą. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, t.p. itin reikšmingos, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

34.       Įvertinęs nutarties 31-33 p. nurodytas aplinkybes, pareiškėjo reiškiamo reikalavimo dydį (reikalavimas dėl didelės pinigų sumos), apeliacinės instancijos teismas daro priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas, o būtent, kad pareiškėjas vis tik per protingą laiką kreipėsi su finansiniu reikalavimu bankroto byloje (reikalavimą pareiškėjas pateikė 2019-11-19, kai jam nustatytas reikalavimo pateikimo terminas baigėsi 2019-09-11), buvo pakankamai atidus ir sąžiningas, kiek atitinkamomis aplinkybėmis (nutarties 32 p.) buvo būtina, ir esant nurodytoms apsunkintoms sąlygoms (neįtraukimas į KŪB bankroto bylą, nepranešimas apie įkeisto turto perleidimą, bankroto bylos iškėlimą įkeisto turto savininkui) iš esmės rūpestingai įgyvendino savo kaip kreditoriaus teises, kas yra pagrindas išvadai, jog pareiškėjas terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti bankroto byloje praleido dėl svarbių priežasčių, dėl ko teisinga, protinga ir sąžininga šį terminą atnaujinti (CPK 78 str., FABĮ 23 str 3 d.).

35.       Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina, pareiškėjui terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti bankroto byloje atnaujintinas, o kreditorinio reikalavimo priėmimo, jo tvirtinimo (pagrįstumo) bankroto byloje klausimai perduotini pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, teismas

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti, atnaujinti pareiškėjui A. H. terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti A. T. ir L. T. bankroto byloje Nr. e2FB-350-356/2019, o kreditorinio reikalavimo priėmimo, tvirtinimo (pagrįstumo) bankroto byloje klausimus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                            Vygintas Mažuika