Civilinė byla Nr.2-2106-777/2012
(Proceso Nr.2-06-3-16957-2011-3)
Procesinio sprendimo kategorija: 128.2, 99.5, 116.1
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant R. G., dalyvaujant pareiškėjui E. S., suinteresuoto asmens Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei D. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1) nuo 1991-07-24 iki 1991-09-30 dirbo Klaipėdos miesto audiovizualiniame centre, staliaus – dailidės pareigose ir gavo šiuo laikotarpiu mėnesinį darbo užmokestį, perskaičiavus litais 10 Lt; 2) nuo 1991-11-01 iki 1991-12-31 dirbo Klaipėdos miesto audiovizualiniame centre, staliaus – dailidės pareigose ir gavo šiuo laikotarpiu mėnesinį darbo užmokestį, perskaičiavus litais 10 Lt. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas siekiant nustatyti darbo stažą gauti socialinę netekto darbingumo pensiją bei siekiant nustatyti gautą darbo užmokesčio dydį socialinės pensijos dydžio nustatymui.
Nurodė, kad nuo 1991-07-24 iki 1992-01-19 dirbo Klaipėdos miesto audiovizualiniame centre pagal sutartį staliumi – dailide. Ne dėl jo kaltės buvo neišsaugoti dokumentai jo buvusioje darbovietėje, ko pasekoje, dalis šio laikotarpio neįskaityta į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pareiškimą palaikė, nurodė, kad tik turi byloje pateiktą pažymą. Asmenys dirbę kartu su juo yra mirę. Sugebėjo rasti tik direktorių Sapožnikovą ir jį atsivedė į teismo posėdį. Dirbo pagal darbo sutartį, kitų sutarčių nebuvo sudaręs. Minėta sutartis yra pateikta byloje. Atlyginimas jam buvo mokamas, kaip ir kitiems darbuotojams, kasoje. Gaudavo atlyginimą rubliais ir „vagnorkėmis“. Kada ir kiek pasakyti negali. Sergejevas dirbo tik vieną mėnesį, todėl gavo mažiau pinigų. Pareiškėjas su Gurovu dirbo ilgiausiai, todėl gavo daugiausia pinigų. Darbus pradėjo nuo sutarties sudarymo. Darbai nebuvo užbaigti per du mėnesius, nes sakė, kad reikės surinkti dekoracijas, o pasirodo, atvežė lentas ir iš jų reikėjo padaryti pastatą su langais ir židiniu. Todėl darbai užsitęsė, gavo daugiau pinigų nei nurodyta sutartyje. Byloje pateiktą pažymą prašė išduoti iš karto po darbų atlikimo (1992 metais). Darbo knygutėje įrašo apie dirbtą laikotarpį Klaipėdos miesto audiovizualiniame centre nėra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjo pateikta pažyma neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr.1156 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – nuostatai) 23.2 punkte nustatytų reikalavimų, t.y. nenurodytas išdavimo pagrindas, priėmimo ir atleidimo iš darbo įsakymų numeriai ir datos, pareigų pavadinimas, nėra pažymos registracijos numerio ir datos. Dėl nurodytų priežasčių šis dokumentas negali patvirtinti bylai reikšmingų aplinkybių ir negali būti įrodinėjimo priemonė byloje. Likvidavus Klaipėdos miesto audiovizualinį centrą, dokumentai apie asmenų, dirbusių minėtame centre, darbą ir pajamas saugomi UAB „Lietuvos kino studija“. UAB „Lietuvos kino studija“ pateiktoje 2010-05-26 pažymoje Nr.10/68 nurodyta, kad E. S. Klaipėdos miesto audiovizualiniame centre nedirbo pagal darbo sutartį, nebuvo etatinis Klaipėdos audiovizualinio centro darbuotojas. E. S. nuo 1991-09-09 iki 1991-10-31 dirbo Klaipėdos miesto audiovizualiniame centre pagal susitarimą atlikti darbą. Suinteresuotas asmuo pagal turimus duomenis padarė išvadą, kad pareiškėjas 1991-1992 m. dirbo tik pagal vienkartines darbų užsakymo sutartis (rangos sutartis), o ne pagal darbo sutartį, nes nėra darbuotojo asmens kortelės, priėmimo ir atleidimo iš darbo įsakymų, kiekvieną mėnesį mokamo darbo užmokesčio. UAB „Lietuvos kino studija“ pateiktuose 1991 m. spalio ir 1992 m. sausio atlyginimų priskaitymo žiniaraščiuose nurodyta, kad šiais mėnesiais pareiškėjui buvo priskaičiuotas uždarbis ir nuo jo priskaičiuotos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos. Vadovaujantis Pensijų įstatymo nuostatomis, į stažą įskaityti laikotarpiai nuo 1991-10-01 iki 1991-10-31 ir nuo 1992-01-01 iki 1992-01-31, o į šiais laikotarpiais turėtą uždarbį (atitinkamai 10 Lt ir 5,02 Lt) atsižvelgta apskaičiuojant 1991 ir 1992 metų draudžiamųjų pajamų koeficientus. Nurodė, kad nuostatuose nenumatyta, jog asmens draudžiamosios pajamos gali būti nustatomos teismine tvarka. UAB „Lietuvos kino studija“ pateiktuose pažymose nenurodyta, kad visai (ar iš dalies) neišsaugoti archyviniai dokumentai ir dėl šios priežasties įstaiga negali pateikti duomenų apie asmens pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, ar stažą. Faktinių įrodymų, patvirtinančių jo pareiškimą, pareiškėjas nepateikė.
Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens atstovė atsiliepimą palaikė. Nurodė, kad nuo 1991-06-21 į stažą įskaitomi tik tie laikotarpiai, už kuriuos buvo sumokėtos draudiminės įmokos. Pareiškėjui įskaityti tiek tie laikotarpiai, už kuriuos buvo sumokėto mokesčiai. Nėra duomenų, kad dokumentai būtų dingę.
Liudytojas P. S. paaiškino, kad pagal tuo metu galiojusį Kino industrijos įstatymą kuriant bet kokį filmą buvo samdomi darbuotojai paruošiamiesiems darbams, t.y. staliai, dailidės. Tuo metu autorinės sutarties nebuvo. Buvo sudaryta sutartis su „Lenfilmu“, jam buvo suteiktas paviljonas. Dalį darbuotojų prisiėmė Klaipėdos miesto audiovizualinis centras, paskui tie darbuotojai perėjo į kino studiją, kuri filmavo filmą. Gali patvirtinti, kad pareiškėjas dirbo nuo 1991 m. liepos iki 1992 m. sausio, filmo „Dūmas“ filmavimo metu. Darbo sutartyje nurodytas toks laikotarpis, nes buvo sudaromas dvi sutartys: viena su audiovizualiniu centru, kita su kino studija. Nuo rugsėjo iki spalio buvo sudaryta sutartis su audiovizualiniu centru, o po to su kinostudija. Paruošiamiesiems darbams sutartį sudarydavo audiovizualinis centras, o „Lenfilmas“ – kitą sutartį filmavimui. Su „Lenfilmu“ sudaryta sutartis pas juos ir pasiliko, galėjo būti ir taip. Pažymoje parašyta, kad pareiškėjas dirbo audiovizualiniame centre, bet pažyma apima visą filmavimo laikotarpį, kurio metu pinigus mokėjo audiovizualinis centras ir „Lenfilmas“. Pažyma buvo išrašyta 1992 metais pagal buvusias sutartis. SoDros mokestis buvo mokamas, audiovizualinis centras mokėjo, „Lenfilmas“ taip pat turėjo mokėti, kitaip būti negalėjo, nes buvo viena sistema. Gali patvirtinti, kad šis žmogus tikrai dirbo ir gaudavo apie 200 rublių atlyginimą (vidutiniškai), buvo laikoma, kad jų darbas nėra lengvas. Rangos sutartys nebuvo sudaromos.
Be to, byloje pateiktas ir rašytinis P. S. pareiškimas (b.l.17), patvirtinantis, kad E. S. nuo 1991-07-24 iki 1992-01-19 dirbo pagal darbo sutartį Klaipėdos miesto valstybiniame audiovizualiniame centre staliumi – dailide ir gavo 200 rublių mėnesinį darbo užmokestį, nuo jam mokamo darbo užmokesčio teisės aktų nustatyta tvarka buvo mokamos visos privalomo socialinio draudimo įmokos.
Pareiškimas atmestinas.
Pareiškėjas pateikė teismui pažymą, patvirtinančią, kad jis nuo 1991-07-24 iki 1992-01-19 dirbo pagal darbo sutartį staliumi – dailide Klaipėdos miesto valstybiniame audiovizualiniame centre (b.l.12).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad likvidavus Klaipėdos miesto audiovizualinį centrą, dokumentai apie asmenų, dirbusių minėtame centre, darbą ir pajamas saugomi UAB „Lietuvos kino studija“.
UAB „Lietuvos kino studija“ pateiktoje 2010-05-26 pažymoje Nr.10/68 (b.l.26) nurodyta, kad negali patvirtinti E. S. darbo stažo, nes minėtas asmuo Klaipėdos miesto audiovizulianime centre nedirbo pagal darbo sutartį, neranda priėmimo ir atleidimo įsakymo kopijų ir darbuotojo asmens kortelės. Nurodė, kad E. S. nuo 1991-09-09 iki 1991-10-31 dirbo Klaipėdos miesto audiovizualiniame centre pagal susitarimą atlikti darbą. Pateikė atlyginimo priskaitymo žiniaraščius už 1991 m. spalį ir 1992 sausį (b.l.31-32).
Be to, UAB „Lietuvos kino studija“ pateiktoje 2011-09-12 pažymoje Nr.11/58 (b.l.33) nurodė, kad E. S. nebuvo etatinis Klaipėdos audiovizualinio centro darbuotojas. Nurodytas asmuo 1991-1992 m. dirbo tik pagal vienkartines darbų užsakymo sutartis, todėl asmeninių sąskaitų kortelių ir priėmimo atleidimų įsakymų nėra.
Darbo knygelėje įrašų apie pareiškėjo darbą Klaipėdos miesto audiovizualiniame centre nėra (šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino tiek pareiškėjas, tiek suinteresuoto asmens atstovė).
Pareiškėjas teigia, kad ne dėl jo kaltės buvo neišsaugoti dokumentai jo buvusioje darbovietėje, ko pasekoje, šis laikotarpis neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą.
Suinteresuotas asmuo teigia, kad UAB „Lietuvos kinostudija“ pateiktose pažymose nenurodyta, kad visai (ar iš dalies) neišsaugoti archyviniai dokumentai ir dėl šios priežasties įstaiga negali pateikti duomenų apie asmens pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, ar stažą.
CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (...)
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagrindiniai įrodymų vertinimo principai suformuluoti CPK 185 str.: teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant proceso normas dėl įrodymų vertinimo pažymima, jog civilinėje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo. Civilinėje byloje klausimas, ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai visuma įrodymų rodo, kad labiau tikėtina, jog tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo (LAT 2003-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-79/2009.
CPK 177 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (...).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, taip pat atsižvelgiant į liudytojo P. S. paaiškinimus (kad buvo sudaromas dvi sutartys: viena su audiovizualiniu centru, kita su kino studija; paruošiamiesiems darbams sutartį sudarė audiovizualinis centras, o „Lenfilmas“ – kitą sutartį filmavimui, galėjo būti ir taip, kad su „Lenfilmu“ sudaryta sutartis pas juos ir pasiliko; pažymoje parašyta, kad pareiškėjas dirbo audiovizualiniame centre, bet čia apima visą filmavimo laikotarpį, kurio metus pinigus mokėjo audiovizualinis centras ir „Lenfilmas“;), teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog visai (ar iš dalies) yra neišsaugoti archyviniai dokumentai ir dėl šios priežasties UAB „Lietuvos kino studija“ negali pateikti duomenų apie pareiškėjo pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamos, ar stažą. Todėl pareiškėjo argumentai, kad buvo neišsaugoti dokumentai jo buvusioje darbovietėje, kaip nepagrįsti atmestini.
Vadinasi, nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų, suteikiančių teisę pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (LR CPK 445 str.). Todėl pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamu pagrindu atmestinas.
Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į kino studiją „Lenfilmas“ dėl duomenų gavimo apie jo pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, ar stažui.
Padarius aukščiau nurodytą išvadą teismas nebepasisako dėl kitų pareiškėjo ir suinteresuoto asmens nurodytų argumentų nagrinėjamoje byloje, nes jie yra teisiškai nereikšmingi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas turėjo 20 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.5), tačiau pareiškėjas neprašo jų priteisti, todėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas byloje nespręstinas. Juolab, kad pareiškimą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d., 443 str. 6 d.).
Duomenų apie suinteresuoto asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl šis klausimas nespręstinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jolanta Gailevičienė