Administracinė byla Nr. eA-262-525/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01716-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal
pareiškėjo E. K. (E. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Neringos savivaldybės administracija, A. K. (A. K.), uždaroji akcinė bendrovė „Agrolain“, K. A., P. K., J. K., I. S.) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. kovo 22 d. raštą Nr. (3)-V3-420 (toliau – ir Raštas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. 2022 m. vasario 9 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir Ministerija), Kuršių nerijos nacionalinę parko direkciją (toliau – ir Direkcija), Neringos savivaldybę, Neringos savivaldybės administraciją dėl statinių – poilsio namelių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Poilsio nameliai), esančių Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir Parkas, ir KNNP) teritorijoje, siekiant išspręsti susidariusią situaciją, prašant atlikti reikiamus veiksmus (inicijuoti atitinkamus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 (toliau – ir Planas, ir KNNP tvarkymo planas), bei kitų su tuo susijusių teisės aktų ir/ar dokumentų reikiamus pakeitimus), kad Poilsio nameliais būtų galima tinkamai naudotis pagal jų tiesioginę – poilsio – paskirtį, privačiomis lėšomis įsirengiant/statant (rekonstruojant, tiesiant ar kt.) inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, kurie yra būtini tinkamam Poilsio namelių eksploatavimui, siekiant, jog būtų užtikrintos bent minimalios žmogaus poilsiui būtinos sąlygos juose, nepažeidžiant Parko darnos ir vientisumo; jeigu visgi būtų ir toliau laikoma, kad Poilsio namelius reikia likviduoti, tai likvidavimui juos išpirkti iš privačių asmenų, kuriems jie priklauso, šiems asmenims teisingai už tai atlyginant; pateikti raštu informaciją, kada bus pradėtas Plano koregavimas.
2.2. Rašte Tarnyba, vietoje to, kad tinkamai įgyvendintų Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos pavedimus tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir apie tai pareiškėją bei juos informuoti, nurodė, kad kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), ragindama žemės valdytoją imtis aktyvių veiksmų, siekiant įgyvendinti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
2.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 2 punktu, visi viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalomai turi vadovautis draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio kreipimosi pradėta administracinė procedūra, padėties.
2.4. Nors pats atsakovas Rašte nurodė, kad jis neturi kompetencijos spręsti su Poilsio namelių nukėlimu susijusių klausimų, pats sau prieštaraudamas tuo pačiu teigė, jog jis kreipėsi į NŽT, ragindama žemės valdytoją imtis aktyvių veiksmų, siekiant įgyvendinti Plano sprendinius, nors iš Rašto turinio (prie jo nėra pridėta jokių dokumentų) nėra matyti, kad Tarnyba būtų atlikusi bent kokį nors tyrimą ir/ar analizę dėl galimos didelės žalos gamtai dėl Poilsio namelių likvidavimo ir pan. Raštas yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas viršijant savo kompetenciją ir visiškai neišanalizavus realios situacijos, neįvertinus galimos didelės žalos gamtai ir kt., ir todėl nedelsiant turėtų būti panaikintas.
2.5. Iš Rašto turinio visiškai neaišku, kodėl Tarnyba negalėtų inicijuoti ir/ar organizuoti minėto Plano pakeitimo pagal pateiktą prašymą, kai tuo metu kitų asmenų atžvilgiu tai buvo padaryta ir pats Planas jau ne kartą yra keistas / koreguotas. Pareiškėjo įsitikinimu, tuo kaip tik būtų išvengta didelės žalos gamtai, jos darnai ir vientisumui (Poilsio nameliai Parko teritorijoje jau yra nuo 1965 m., t. y. apie 57 metus, per tą laiką gamta yra prie jų prisitaikiusi ir su jais suaugusi) padarymo. Tuo metu Rašte, kaip matyti iš jo turinio, visa tai nėra įvertinta.
3. 2022 m. lapkričio 23 d. teisme gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas nurodė, kad Poilsio nameliai nėra menkaverčiai statiniai (remiasi registro išrašuose nurodyta statinių verte), o ir 2015 m. sutvarkyti privačiomis lėšomis teisėtai bei visiškai autentiškai, būtent ką siekiama apsaugoti Kuršių neriją įtraukus į UNESCO ir pan. Poilsio nameliai įsilieja į bendrą KNNP visumą, prie to jau yra prisitaikiusi gamta, KNNP aplinka ir kt. Tuo metu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, susiję su nuosavybė teise į Poilsio namelius, kuriuos atsakovas visiškai nepagrįstai vengia koreguoti, nederindama visuomenės ir privačių asmenų interesų, iš esmės nėra pagrįsti jokiu objektyviai egzistuojančiu konkrečiu viešuoju interesu (visuomenės poreikiu) sunaikinti teisėtą privačią nuosavybę. Pareiškėjas rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) sprendimais, kuriuose yra konstatuota, jog įpareigojimai griauti statinius, esančius, kad ir miško žemėje, kai jie pastatyti turint leidimus, yra neproporcinga priemonė siekiamam tikslui.
4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
4.1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), 45 punkte nustatyta, kad į prašymą institucija turi atsakyti atsižvelgdama į jo turinį. Tarnyba pareiškėjui į jo prašymą atsakė nepažeidžiant šios teisės normos reikalavimo.
4.2. Nesutinka su skundo argumentu, kad Tarnyba pažeidė VAĮ įtvirtintą draudimo keisti į blogąją pusę principą. Tarnyba nagrinėjo ne pareiškėjo skundą dėl Tarnybos (jos darbuotojo) veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą jo ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, o prašymą inicijuoti Plano pakeitimus, apie tai jį informuoti arba išpirkti poilsio namelius. Dėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimo nebuvo pradėta administracinė procedūra bei nebuvo priimtas administracinės procedūros sprendimas.
4.3. Pareiškėjas deklaratyviai skundė teigė, kad Raštas turėtų būti nedelsiant panaikintas, nes yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas Tarnybai viršijant savo kompetenciją, neišanalizavus realios situacijos, neįvertinus galimos didelės žalos gamtai ir kt.
4.4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 19 punkte nustatytą Tarnybos funkciją – pagal kompetenciją nagrinėti juridinių ir fizinių asmenų prašymus, konsultuoti kitas institucijas saugomų teritorijų planavimo, apsaugos ir tvarkymo klausimais, Aplinkos ministerija 2022 m. vasario 18 d. raštu Nr. V4-380 Tarnybai persiuntė pareiškėjo prašymą išnagrinėti ir atsakyti pagal kompetenciją. Tarnyba, atsižvelgusi į jai teisės aktais priskirtas funkcijas, neviršydama suteiktų įgaliojimų, išnagrinėjo pareiškėjo prašymą inicijuoti Plano pakeitimus ir priėmė šiuo klausimu neigiamą sprendimą. Atsisakant tenkinti pareiškėjo prašymą inicijuoti Plano pakeitimus, pareiškėjui buvo argumentuotai, atsižvelgiant į saugomos teritorijos, kurioje yra Poilsio nameliai, saugojimo tikslus, esamą situaciją ir vadovaujantis teisės aktais paaiškintas toks Tarnybos sprendimas.
4.5. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nacionaliniai parkai yra saugomų teritorijų sistemos dalis. Saugomoms teritorijoms teisės aktais yra nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 32 d.). Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija yra unikali ir ypač vertinga nacionalinės ir pasaulinės (UNESCO) svarbos saugoma teritorija, kurios apsaugai nustatytas ypatingas teisinis režimas. Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad nacionalinio parko žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė. Vienas iš nacionalinio parko steigimo tikslų yra iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ar nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, arba pakeisti jų veiklos pobūdį įstatymų nustatyta tvarka (Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 6.7 p.). Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniuose buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijoje numatė iškelti menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius. Pareiškėjas, prieš įsigydamas poilsio namelių dalis (2004 m. sausio 9 d.), galėjo pasidomėti ir žinoti įsigyjamo turto naudojimo galimybes. Buvusios pionierių stovyklos teritorijos žemė priskirta ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai. Pagal Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintą Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento (III skyrius) 14.1.9 papunktį, šioje zonoje draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Planas nustato principines Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo koncepcijos atitinkančias darnaus vystymosi ideologiją nuostatas. Plano sutartiniuose ženkluose buvusios pionierių stovyklos teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“ (Plano ištrauka).
4.6. Atskirų asmenų (šiuo atveju pareiškėjo) pageidavimai dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių keitimo neturi privalomojo pobūdžio Tarnybai. Tarnyba, be kita ko, įgyvendindama Kuršių nerijos nacionalinio parko politiką bei organizuojanti jo tvarkymą, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo politikos priemonių įgyvendinimą, nemato teisinio pagrindo, tenkinant pareiškėjo pageidavimą, inicijuoti Plano pakeitimus, ir siekia poilsio namelių pašalinimo (nukėlimo, nugriovimo) iš buvusios pionierių stovyklos Juodkrantėje teritorijos.
4.7. Tarnybai nesuprantamas pareiškėjo argumentas, jog Tarnyba neįvertino galimos didelės žalos gamtai, dėl kurio, be kita ko, pareiškėjo teigimu, turėtų būti naikinamas Raštas. Galimos žalos gamtai klausimas nebuvo keltas pareiškėjo prašyme. Be to, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnį Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reguliuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šio įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reguliuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad Tarnyba motyvuotai pagal kompetenciją ir pagal 2022 m. vasario 9 d. prašymo turinį atsakė pareiškėjui į jo prašymą, skundžiamame Rašte faktinių ir teisinių aplinkybių išdėstymas pakankamas, o atsisakymo tenkinti prašymą motyvai grindžiami saugomos teritorijos statusu, ginčo teritorijos žemės paskirtimi, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, todėl laikytini pagrįstais.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl Plano pakeitimų iniciavimo. Priešingai, nei teigė pareiškėjas skunde, Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas įstatymų ir teisės aktų nuostatomis. Skundžiamame Rašte nurodytos tokiam sprendimui priimti įtakos turėjusios aplinkybės ir sprendimo motyvai. Tarnybai inicijavus Plano pakeitimus dėl (duomenys neskelbtini), Neringoje, taip, kad išlikę nameliai būtų tinkamai naudojami pagal tiesioginę paskirtį, įsirengiant/statant (rekonstruojant, tiesiant ar kt.) inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, būtų sudariusios prielaidos pažeisti Plano, Bendrojo plano, Miškų įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra, vadovaujantis teisės aktais ir galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad šiuo metu galiojantis Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas nustato, jog buvusi Juodkrantės pionierių stovyklos teritorija yra įtraukta į ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (MEk). Šioje zonoje taikomas išsaugančio ūkininkavimo ekosistemų apsaugos reglamentas, vykdomos specifinės Kuršių nerijai miškų tvarkymo priemonės, susijusios su kalninių ir paprastųjų pušų medynų formavimo kryptimis: kalninės pušies keitimu paprastąja pušimi, kalninės pušies medynų rekonstrukcija ir paprastosios pušies keitimu kalnine pušimi. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano brėžinyje nurodyta, kad ginčo poilsio nameliai yra likviduojami objektai. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenys (www.regia.lt) patvirtina, kad teritorija, esanti žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), Neringoje, yra įtraukta į Vyriausybės nutarimu tvirtinamus valstybinės reikšmės miškų plotus, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų tiesimas į ginčo poilsio namelius nėra galimas. Plano koregavimas teoriškai yra įmanomas, tačiau saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimą gali organizuoti tik atsakovas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 1 d. 3 p.). Atsakovas, įgyvendindamas jam pavestas funkcijas, neprivalo priimti visų jam teikiamų pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumento turinio keitimo.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
10. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 22 d. rašto Nr. (3)-V3-420 teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 9 d. prašymu kreipėsi į Vyriausybę, Aplinkos ministeriją, Kuršių nerijos nacionalinę parko direkciją, Neringos savivaldybę, Neringos savivaldybės administraciją dėl statinių – Poilsio namelių, esančių Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Prašyme nurodė, jog Poilsio nameliai įrengti 1965 m., tačiau jais negalima naudotis, nes nėra įrengti būtini inžinieriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos. Leidimo tinkamai poilsiui įrengti namelius neleidžia valstybinės institucijos vadovaujantis Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintu Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu, pagal kurį minimi statiniai – poilsio nameliai, pažymėti kaip likviduojami objektai. Pareiškėjas prašė inicijuoti Plano bei kitų su tuo susijusių teisės aktų ir/ar dokumentų reikiamus pakeitimus, kad Poilsio nameliais būtų galima tinkamai naudotis pagal jų tiesioginę paskirtį; raštu informuoti, kada bus pradėtas Plano koregavimas; išpirkti Poilsio namelius iš savininkų, jeigu ir toliau būtų siekiama Poilsio namelius likviduoti. Aplinkos ministerija 2022 m. vasario 17 d. raštu Nr. (57)-D8(E)-890 Tarnybai persiuntė pareiškėjo 2022 m. vasario 9 d. prašymą. Tarnyba Raštu atsakė pareiškėjui į jo 2022 m. vasario 9 d. prašymą. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar teisėtai ir pagrįstai atsakovas atsisako organizuoti Plano pakeitimą. Pareiškėjas nurodė, kad: skundžiamas Raštas priimtas pažeidžiant VAĮ įtvirtintą draudimo keisti padėtį į blogąją pusę principą, kuriuo savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai; Tarnybos Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas viršijant savo kompetenciją ir visiškai neišanalizavus realios situacijos, neįvertinus galimos didelės žalos gamtai.
12. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 19 punktu (Tarnyba pagal kompetenciją nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, konsultuoja kitas institucijas saugomų teritorijų planavimo, apsaugos ir tvarkymo klausimais). Teismas nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, 5 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 21 straipsnio nuostatas Planas yra valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarką nustato Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. D1-330/ĮV-706. Šių taisyklių 6.1 papunktyje įtvirtinta, kad Tarnyba planavime dalyvauja rengiant valstybinių parkų, valstybinių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių, valstybinių gamtinių ir kompleksinių draustinių, biosferos rezervatų, biosferos poligonų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą teismas konstatavo, kad Tarnybai buvo pagrįstai persiųstas pareiškėjo prašymas dėl Plano pakeitimų inicijavimo bei Tarnyba pagal jai suteiktą kompetenciją ginčijamu Raštu atsakė į pareiškėjo prašymą.
13. Teismas pažymėjo, kad Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtino KNNP planavimo schemą (generalinis planas), kurios tekstiniuose sprendiniuose (Juodkrantės ir apylinkių principinis planas. Architektūrinė-planinė dalis) VI numeriu pažymėta teritorija nurodyta kaip buvusi moksleivių stovyklos teritorija, kurios sutvarkymui numatyta „iškelti menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius“. Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintas KNNP tvarkymo planas pakeitė KNNP planavimo schemą. KNNP planavimo schemos sprendiniai dėl buvusios moksleivių stovyklos buvo sugriežtinti. Vadovaujantis Planu, teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), Neringoje, patenka į ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (Mek), kurioje taikomas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo ekosistemų apsaugos reglamentas (Plano 7.1.1 p.). Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 14 punkte įtvirtinta, kad ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (Mek) be kitų reikalavimų „draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, taip pat eksploatuoti naudingąsias iškasenas“. Be to, Plano sutartiniuose žymėjimuose teritorijoje (duomenys neskelbtini), Neringoje, įtvirtinti sutartiniai ženklai: „Likviduojami objektai“. Vadovaujantis Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu (patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164) (toliau – ir Bendrasis planas) ginčo teritorija patenka į ekosistemų apsaugos miškų sklypus – zona M 1.1. Bendrojo plano 2A brėžinyje „Juodkrantės urbanistinė struktūra ir reglamentai“ nurodyta teritorija taip pat pažymėta kaip miškų ūkio paskirties žemė (ekosistemų apsaugos miškų sklypai).
Plane ir Bendrajame plane teritorija buvo ir yra priskirta miško žemei, kurioje numatytas esamų objektų likvidavimas ir galima veikla, nustatyta ekosistemų apsaugos miškuose. Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato ūkininkavimo ekosistemų apsaugos miškų grupėje tikslus ir režimą. Vadovaujantis KNNP ir jo zonų ribų planu (patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248), buvusios stovyklos statiniai patenka į Raganos kalno kraštovaizdžio draustinį. Šio teisės akto 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „Raganos kalno kraštovaizdžio draustinio tikslas – išsaugoti ypatingą mokslinę vertę turinčias Juodkrantės apylinkes su sengire apaugusiomis parabolinėmis kopomis, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietėmis, Europos bendrijos svarbos buveinėmis“.
14. Iš nurodyto teisinio reguliavimo teismas nustatė, kad Lietuvos valstybė Kuršių neriją traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugomą teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnis nustato, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Kuršių nerija 2000 m. įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir Lietuva, prisijungdama prie UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos, prisiėmė įsipareigojimus saugoti Pasaulio paveldo sąraše esančias vertybes, apsaugoti valstybės kultūros paveldą ir užtikrinti Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų UNESCO vykdymą.
15. Teismas konstatavo, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl Plano pakeitimų iniciavimo, Tarnybos Raštas yra teisėtas ir pagrįstas įstatymų bei teisės aktų nuostatomis, Rašte nurodytos jam priimti įtakos turėjusios aplinkybės ir motyvai. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba, nurodydama, jog nėra pagrindo inicijuoti Plano pakeitimo, iš esmės gynė viešąjį interesą užtikrinantį, kad ypatingą vertę visuomenei turinti teritorija būtų naudojama pagal įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais nustatytą paskirtį. Saugant viešąjį interesą neturėtų būti suteikiamas prioritetas asmeniniam interesui, susijusiam su nuosavybės išsaugojimu. Priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovas išnagrinėjo tiek faktinę, tiek teisinę situaciją. Raštu pareiškėjui buvo argumentuotai, atsižvelgiant į saugomos teritorijos, kurioje yra Poilsio nameliai, saugojimo tikslus, esamą situaciją ir remiantis teisės aktais paaiškinta, kodėl neketinama inicijuoti aktų pakeitimų. Teismas pažymėjo ir tai, kad atskirų asmenų (šiuo atveju pareiškėjo) pageidavimai dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių keitimo neturi privalomojo pobūdžio Tarnybai.
16. Teismas akcentavo, kad EŽTT bylose, susijusiose su įsakymais dėl namų, pastatytų pajūryje, valstybei priklausančioje žemėje, kuri negalėjo būti privatizuojama, nugriovimo, sprendė, kad nacionalinės valdžios institucijos, įpareigodamos nugriauti namus, pastatytus valstybei priklausančioje pajūrio zonoje, nepažeidė Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio. Nors teismas ir sutiko, kad po ilgo naudojimosi namu periodo namo nugriovimas būtų radikalus pareiškėjų „nuosavybės“ apribojimas, vis dėlto tai buvo nuoseklaus ir griežto teisės aktų taikymo dalis, turint mintyje augantį poreikį apsaugoti pajūrio zonas ir siekiant užtikrinti atitiktį teritorijų planavimo taisyklėms (Didžiosios kolegijos 2010 m. kovo 29 d. sprendimai bylose Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, ir Brosset-Triboulet ir kt. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34078/02).
17. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad ginčijamu Raštu pažeidžiamas Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas (VAĮ 3 str. 1 d. 2 p.). Teismas vadovavosi VAĮ 2 straipsnio 2 dalimi (pateikta administracinės procedūros sąvoka). Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su atsakovo atsiliepimo argumentais, jog jis pagal teisinį reguliavimą negalėjo pabloginti pareiškėjo padėties, nes ginčo atveju buvo nagrinėjamas ne pareiškėjo skundas, o pareiškėjo prašymas. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo netenkinantis atsakymo turinys yra sąlygojamas ginčo teritorijos, kaip saugomos, statuso, joje pagal teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus galiojančių veiklos ribojimų, o šios aplinkybės egzistavo jau iki 2022 m. vasario 9 d. prašymo pateikimo.
18. Teismo vertinimu, Tarnyba, įvertinusi situaciją, kad teritorijos, kurioje yra pareiškėjui priklausantys Poilsio nameliai, žemės valdytojas yra NŽT, pagrįstai Rašte nurodė, jog kreipiasi į NŽT dėl jos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 str. 3 d. 9 p.).
19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog Poilsio namelių nugriovimu bus daroma žala gamtai, nėra aktualūs ginčo išsprendimui, kadangi pareiškėjas teiktame prašyme tokio klausimo net nekėlė. Be to, pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, o ne Tarnyba.
20. Netenkinus pareiškėjo skundo, pareiškėjo prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų netenkintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).
21. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, įvertinęs išnagrinėtos bylos pobūdį ir apimtį, konstatavo, jog atsakovo Neringos savivaldybės administracijos prašomos atlyginti 236,18 Eur bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą priteisti šias išlaidas. Teismas pažymėjo, kad Neringos savivaldybės administracija turi Teisės skyrių. Neringos savivaldybės administracija nepaaiškino, kodėl nagrinėjamoje byloje buvo būtinas advokato atstovavimas.
III.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; priteisti pareiškėjui iš atsakovo visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Atsakovo Raštas priimtas nesivadovaujant gero administravimo principu, neveikiant rūpestingai ir atidžiai, neužtikrinant, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, priimtas visiškai neišanalizavus realios situacijos ir jos iš esmės nesprendžiant, neįvertinus galimos didelės žalos gamtai, be to, netgi nurodant netinkamą jo apskundimo tvarką.
22.2. Atsakovas pareiškėjui nurodė, kad „<...> su Namelių išpirkimo ar atlyginimo už juos klausimas yra žemės valdytojo, ne Tarnybos kompetencijoje, bet įvertinant tai, kad lengvų konstrukcijų namelius buvo leista statyti terminuotam naudojimui, jų naudojimo laikas pasibaigęs, Tarnybos nuomone, išpirkimas netikslingas. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nagrinėjama teritorija neatlaisvinta, nameliai nenugriauti, Tarnyba š. m. kovo 1 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, ragindama žemės valdytoją imtis aktyvių veiksmų, siekiant įgyvendinti KNNP teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.“, tuo akivaizdžiai iš esmės prieštaraujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2015 m. birželio 19 d. išvadai Nr. (7.9)20-9072, būtent kuri, kaip yra pasisakyta ir teismo sprendime (nors, kaip ir NŽT, teismo nebuvo įtraukta dalyvauti procese), vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje, o ne atsakovas. 2015 m. Poilsio namelių remonto darbų teisėtumą patvirtino kompetentinga institucija – Inspekcija, nenustačiusi jokių pažeidimų, atsakovui, Aplinkos ministerijai ir Klaipėdos apygardos prokuratūrai nurodydama: „Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo konstatuoti ginčo poilsio namelių sandorių neteisėtumo, siūlome įvertinti galimybę inicijuoti ginčo poilsio namelių paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tapę valstybės nuosavybe, jie galės būti teisėtai pašalinti iš Kuršių nerijos nacionalinio parko.“ Nepaisant minėtos Inspekcijos išvados, iki pat šios dienos Poilsio namelių paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nėra inicijuota, o Poilsio nameliai nuosavybės teise nors vis dar priklauso privatiems asmenims, tačiau jie neturi reikiamų sąlygų jais naudotis.
22.3. Nepaisant akivaizdžių VAĮ 10 straipsnio 4 ir 5 dalių imperatyvių nuostatų pažeidimų atsakovui priimant Raštą, teismas neteisėtai ir nepagrįstai skundžiamu sprendimu nusprendė, kad ginčijamas Raštas yra teisėtas bei pagrįstas.
22.4. Iš skundžiamo Rašto visiškai nėra aišku, dėl kokių konkrečiai priežasčių atsakovas, būdamas atsakingas už teisės aktų pakeitimų inicijavimą, negalėtų to organizuoti šiuo atveju, tuo labiau, kad dėl kitų asmenų tai buvo ne kartą daroma, t. y., kaip, pvz., Planas jau yra ne kartą pakeistas ir/ar išdėstytas nauja redakcija, jį derinant su kitais asmenimis ir/ar su jais susijusiais interesais (žr., pvz., Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 389, Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 1080, 2022 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 144 ir kt.). Kaip yra pasisakyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, kaip matyti iš Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo, kuriuo inter alia (be kita ko) pritarta patikslinto Plano rengimui, nuostatų, taip pat iš Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimo projekto teikimo dokumentų, Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu patvirtinto Plano nuostatos Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu buvo koreguojamos siekiant derinti valstybės ir privačių asmenų interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo Kuršių nerijos nacionaliniame parke, taip pat sudaryti prielaidas baigti teisinius ginčus taikos sutartimis ir sumažinti valstybės biudžeto išlaidas (žr. Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. KT52-N14/2019 byloje Nr. 14/2018, kt.).
22.5. Poilsio nameliai nėra menkaverčiai statiniai, t. y. nors ši sąvoka teisės aktuose nėra tiksliai apibrėžta, tačiau, remiantis jau vien VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, po teisėtai 2015 m. atliktų Poilsio namelių sutvarkymo darbų, pvz., apeliantui nuosavybės teise priklausančių Poilsio namelių vidutinė rinkos vertė jau tuomet kiekvieno buvo po 37 534 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, kaip yra nurodyta jo 190 straipsnio 1 dalyje, laikoma didelės vertės turtu. Poilsio nameliai įsilieja į bendrą KNNP visumą, prie to jau yra prisitaikiusi gamta, KNNP aplinka ir kt. Tuo metu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuos atsakovas visiškai nepagristai vengia koreguoti, nederindama visuomenės ir privačių asmenų interesų, iš esmės nėra pagrįsti jokiu objektyviai egzistuojančiu konkrečiu viešuoju interesu (visuomenės poreikiu) sunaikinti teisėtą privačią nuosavybę.
22.6. Kaip yra konstatuota EŽTT ženkliai naujesnėje praktikoje (2018 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Tumeliai prieš Lietuvą (peticijos Nr. 25545/14), nei skundžiamame sprendime nurodė teismas, įpareigojimas griauti statinius, esančius, kad ir miško žemėje, kai jie pastatyti turint leidimus, yra neproporcinga priemonė siekiamam tikslui.
23. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
24. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Tarnyba Rašte aiškiai nurodė, kad teisinis reguliavimas nuosekliai nuo 1994 metų nustatė, jog nagrinėjamoje teritorijoje esantys nameliai yra laikinam naudojimui, jokiu būdu jų negerinant, neremontuojant ir neatstatant, šių nuostatų nenumatoma peržiūrėti ar keisti, todėl ir Plano koreguoti netikslinga, neplanuojama. Pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutartims, Tarnybos nuomone, teritoriją turėjo atlaisvinti, Poilsio namelius iš miškų ūkio paskirties žemės sklypų iškelti. Namelių išpirkimo ar atlyginimo už juos klausimas yra žemės valdytojo, ne Tarnybos kompetencijoje, bet įvertinant tai, kad lengvų konstrukcijų namelius buvo leista statyti terminuotam naudojimui, jų naudojimo laikas pasibaigęs, Tarnybos nuomone, išpirkimas netikslingas. Apeliantas nepagrindė apeliaciniame skunde, kodėl būtent atsakovas, o ne NŽT, turėtų spręsti pareiškėjui priklausančių poilsio namelių išpirkimo klausimą. Tarnyba sutinka su teismo išsakytu argumentu, kad saugant viešąjį interesą neturėtų būti suteikiamas prioritetas asmeniniam interesui, susijusiam su nuosavybės išsaugojimu. Inspekcijos 2015 m. birželio 19 d. išvada Nr. (7.9)20-9072 nėra susijusi su ginčo dalyku, nes poilsio namelių laikinumas ir likvidavimas buvo numatyti Tarnybos išvardytuose ir teismo sprendime išanalizuotuose teisės aktuose. Šios bylos kontekste yra svarbi LVAT administracinė byla Nr. eA-742-822/2020, kurioje teismas pabrėžė, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas). Taigi tiek atsakovas, tiek Aplinkos ministerija pagrįstai teigia, kad ginčo teritorijos koregavimas yra neįmanomas. Tarnyba taip pat remiasi civiline byla Nr. e3K-3-18-695/2018. Tarnyba teigia, kad šiose bylose buvo išspręsti visi apeliantui aktualūs klausimai, kuriuos jis pakartotinai kelia apeliaciniame skunde, pvz., dėl minėtos Inspekcijos išvados apie poilsio namelių kapitalinį remontą; dėl valstybės ir savivaldybių, fizinių ir juridinių asmenų interesų dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo KNNP suderinimo; dėl racionalaus ir efektyvaus žemės naudojimo KNNP; dėl neva objektyviai neegzistuojančio viešojo intereso sunaikinti teisėtą privačią nuosavybę ir pan. Pakartotinai keldamas šiuos klausimus, apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir klaidina teismą.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra, vadovaujantis teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad Tarnyba pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl KNNP tvarkymo plano pakeitimo inicijavimo. Viešojo intereso pirmenybę prieš privatų (šiuo atveju pareiškėjo) interesą lemia ginamo objekto (Kuršių nerijos) ypatinga reikšmė ne tik Lietuvos visuomenei, bet ir viso pasaulio paveldui. Šiai teritorijai nustatytas atskiras, ypatingas teisinis režimas. Būtent šios aplinkybės patvirtina esant objektyvų visuomenės interesą. Pareiškėjo privatūs interesai naudotis Poilsio nameliais, kurie pastatyti kaip laikini statiniai, o jų likvidavimas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, negali būti iškeliamas aukščiau minėto viešojo intereso. Apeliantas nepagrindė apeliaciniame skunde, kodėl būtent Tarnyba turėtų spręsti pareiškėjui priklausančių Poilsio namelių išpirkimo klausimą, o šiame ginče nėra sprendžiamas NŽT veiksmų (neveikimo) teisėtumo klausimas.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo netenkinantis atsakymo turinys yra sąlygojamas ginčo teritorijos, kaip saugomos, statuso, joje pagal teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus galiojančių veiklos ribojimų, o šios aplinkybės egzistavo jau iki 2022 m. vasario 9 d. prašymo pateikimo. Atsižvelgiant į Rašto argumentus dėl pareiškėjo valstybinės žemės nuomos sutarčių pabaigos, pritaria, kad klausimas dėl valstybinės žemės naudojimo galimumo ir teisėtumo priskirtinas NŽT, todėl pagrįstai Tarnyba kreipėsi į šią instituciją bei Rašte nurodė, jog namelių nukėlimo atlyginimo klausimai priskirtini NŽT. EŽTT byloje Kristiana prieš Lietuvą pažymėjo, kad pareiškėjos pastatai (Kuršių Nerijoje (Juodkrantėje (duomenys neskelbtini))) buvo pažymėti kaip likviduotini objektai jau 1994 m. Generaliniame plane. Taigi pareiškėja žinojo arba pagrįstai turėjo žinoti, kad pagal nacionalinę teisę, galiojusią pastatų pirkimo metu, nuosavybė buvo pažymėta kaip likviduotina ir nors nugriovimo data nebuvo nustatyta, nugriovimas turėjo įvykti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
29. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 22 d. rašto Nr. (3)-V3-420 teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs Tarnyba pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl Plano pakeitimų iniciavimo, Raštu pareiškėjui buvo argumentuotai, atsižvelgiant į saugomos teritorijos, kurioje yra Poilsio nameliai, saugojimo tikslus, esamą situaciją ir vadovaujantis teisės aktais paaiškinta, kodėl neketinama inicijuoti aktų pakeitimų. Teismo vertinimu, Tarnyba, įvertinusi situaciją, kad teritorijos, kurioje yra pareiškėjui priklausantys Poilsio nameliai, žemės valdytojas yra NŽT, pagrįstai Rašte nurodė, jog kreipiasi į NŽT dėl jos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo Poilsio nameliai, esantys Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, buvo teisėtai pastatyti 1965 m., todėl pareiškėjas kreipėsi į kompetentingas institucijas prašydamas inicijuoti KNNP tvarkymo plano pakeitimą, jog būtų galima naudotis poilsio nameliais pagal paskirtį, arba, nusprendus juos likviduoti, spręsti poilsio namelių išpirkimo klausimą. Pareiškėjo teigimu, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nėra aišku, dėl kokių konkrečių priežasčių atsakovas negali organizuoti KNNP tvarkymo plano pakeitimo. Atsakovo vengimas koreguoti Planą, nederinant visuomenės ir privačių interesų, nėra pagrįstas jokiu objektyviai egzistuojančiu konkrečiu viešuoju interesu.
32. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
33. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
34. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, jog šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. vasario 9 d. pareiškėjas kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir kitas institucijas su prašymu: 1) atlikti reikiamus veiksmus (inicijuoti atitinkamus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702, bei kitų su tuo susijusių teisės aktų ir / ar dokumentų reikiamus pakeitimus), kad poilsio nameliais būtų galima tinkamai naudotis pagal jų tiesioginę – poilsio – paskirtį, privačiomis lėšomis įsirengiant / statant (rekonstruojant, tiesiant ar kt.) inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, kurie yra būtini tinkamam poilsio namelių eksploatavimui, siekiant, jog būtų užtikrintos bent minimalios žmogaus poilsiui būtinos sąlygos juose, nepažeidžiant Kuršių nerijos nacionalinio parko darnos ir vientisumo; 2) jeigu visgi būtų ir toliau laikoma, kad poilsio namelius reikia likviduoti, tai likvidavimui juos išpirkti iš privačių asmenų, kuriems jie priklauso, šiems asmenims teisingai už tai atlyginant; 3) pateikti raštu informaciją, kada bus pradėtas KNNP tvarkymo plano koregavimas.
37. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymo turinį, taip pat į Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnyje nustatytą atsakovo kompetenciją, 2022 m. vasario 17 d. raštu Nr. (57)-D8(E)-890 persiuntė pareiškėjo prašymą nagrinėti atsakovui.
38. Ginčo Rašte atsakovas pareiškėjui paaiškino, kad atsižvelgiant į teritorijoje, kurioje yra pareiškėjui priklausantys nameliai, taikomus veiklos ribojimus nustatančius teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentų (Plano, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos, patvirtintos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XI-1248, Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano, patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164) sprendinius, žemės paskirtį (miškų ūkio paskirties žemė (ekosistemų apsaugos miškų sklypai)), teismų sprendimus, pareiškėjo 2022 m. vasario 9 d. prašymas dėl Plano koregavimo negali būti tenkintas bei nurodė prašymo netenkinimo motyvus. Taip pat atsakovas ginčo Raštu informavo pareiškėją, kad kreipėsi į teritorijos, kurioje yra pareiškėjui priklausantys poilsio nameliai, žemės valdytoją – Nacionalinę žemės tarnybą – dėl aktyvių veiksmų, siekiant įgyvendinti KNNP tvarkymo plano sprendinius.
39. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 1 ir 19 punktų nuostatomis pareiškėjo 2022 m. vasario 9 d. prašyme keliami reikalavimai dėl KNNP tvarkymo plano ir jo sprendinių koregavimo yra priskiriami atsakovo kompetencijai. Įvertinus atsakovo pateikto atsakymo pareiškėjui turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas savo kompetencijos ribose, motyvuotai, atsakė pareiškėjui į jo prašymą, savo atsakyme išdėstė pareiškėjui visas būtinas faktines ir teisines aplinkybes, savo atsakymą pagrindė saugomos teritorijos statusu, ginčo teritorijos žemės paskirtimi, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, todėl darytina išvada, kad byloje ginčijamas atsakovo Raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus ir yra teisėtas bei pagrįstas.
40. Pareiškėjo argumentas, kad ginčo Raštu buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimo keisti į blogąją pusę principo pažeidimas, atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo vykdoma administracinė procedūra, pareiškėjo 2022 m. vasario 9 d. prašymas buvo vertinamas kaip Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodytas prašymas, kuris nagrinėjamas Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka, o atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą grindžiamas ginčo teritorijos, kaip saugomos statuso, bei joje teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais nustatytais veiklos ribojimais. Atsakovas ginčo Rašte pagrįstai nurodė, kad teritorijos, kurioje yra pareiškėjui priklausantys poilsio nameliai, žemės valdytojas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės naudojimo kontrolę organizuoja ir prižiūri Nacionalinė žemės tarnyba.
41. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl KNNP tvarkymo plano pakeitimų inicijavimo, kad byloje ginčijamas atsakovo Raštas yra teisėtas ir pagrįstas įstatymų ir teisės aktų nuostatomis, jame nurodytos jam priimti įtakos turėjusios faktinės ir teisinės aplinkybės bei motyvai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas atitinkama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose, susijusiose su įsakymais dėl namų, pastatytų pajūryje, valstybei priklausančioje žemėje, kuri negalėjo būti privatizuojama, nugriovimo (didžiosios kolegijos 2010 m. kovo 29 d. sprendimai bylose Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, ir Brosset-Triboulet ir kt. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34078/02).
42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija teismui pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese – 153,97 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teisės taikymo praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo subjektų, veikiančių viešojo administravimo srityje, naudai dominuoja taisyklė, kad tiems subjektams, veikiantiems viešojo administravimo srityje, kurie turi teisės padalinius (teisininkus – valstybės tarnautojus), atliekančius funkcijas sprendžiant teisinius klausimus, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos taikant realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019; 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-103-415/2022).
45. Šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo neįrodė, kad jo interesams negalėjo atstovauti savivaldybės administracijos teisininkas. Ginčo pobūdis vertinant jo sudėtingumą neleidžia abejoti pakankama savivaldybės teisininko kvalifikacija. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, netenkinamas Neringos savivaldybės administracijos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo E. K. (E. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Ernestas Spruogis