VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ramunės Mikonienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „V. R. and Consulting“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „V. R. and Consulting“ ieškinį dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovui biudžetinei įstaigai Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui ir

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo skolą – 23 880,77 Eur, delspinigius – 754,88 Eur ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Ieškovas nurodė, kad šalys sudarė 2017-10-05 projekto „Lietuvos nacionalinio dramos teatro renovacija ir modernizavimas“ administravimo paslaugų sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui suteikti dviejų projektų administravimo paslaugas, o atsakovas už abiejų projektų administravimą įsipareigojo sumokėti po 33 759 Eur už kiekvieną, t. y. iš viso 67 518 Eur. Ieškovas pabrėžė, kad sutartyje nurodyta paslaugų kaina yra fiksuota. Sutarties vykdymo metu atsakovas atsisakė atsiskaityti pagal 2019-12-19 pateiktus paslaugų priėmimo – perdavimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras, todėl ieškovo iniciatyva sutarties vykdymas 2020-02-09 buvo sustabdytas, o atsakovas 2020-02-19 pranešimu sutartį nutraukė nuo 2020-03-16. Ieškovo nuomone, atsakovas privalo atsiskaityti už suteiktas paslaugas proporcingai gautoms Europos Sąjungos paramos lėšoms (atsižvelgiant į projektuose numatytų atsakovui skirti ir po ieškovo paslaugų suteikimo gautų lėšų santykį). Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas pretenzijas dėl ieškovo suteiktų paslaugų kokybės ėmė reikšti tik tada, kai ieškovas pareikalavo atsiskaityti proporcingai suteiktoms paslaugoms. Kadangi šalių sutartis priskirtina viešojo pirkimo sutartims ir ją ieškovas sudarė prisijungimo būdu, tai visi sutarties neaiškumai turi būti vertinami ieškovo naudai.

3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, ieškovas sąskaitas – faktūras pateikė apmokėti, nesilaikydamas sutarties nuostatų, t. y. nepateikęs derinti ir pasirašyti atitinkamų priėmimo –perdavimo aktų, todėl sąskaitos ir aktai buvo grąžinti ieškovui. Paaiškino, kad susipažinęs su ieškovo pateiktais aktais ir vėliau ieškovo papildomai pateikta informacija, atsakovas atsisakė apmokėti sąskaitas dėl jų nepagrįstumo. Atsakovo nuomone, jo gautas projektų finansavimas neturi nieko bendro su ieškovo faktiškai suteiktų paslaugų mastu, todėl toks ieškovo nurodomas atsiskaitymas neatitinka šalių sutarties sąlygų. Atsakovas pažymėjo, kad šalių ginčas kilo dėl atlyginimo už konkrečiu laikotarpiu suteiktas paslaugas, nurodytas priėmimo – perdavimo aktuose, o ne dėl atsiskaitymo už visas paslaugas, suteiktas iki sutarties nutraukimo. Be to, šalių sutartis yra ne dėl baigtinio rezultato (tam tikro finansavimo gavimo), o dėl proceso, nes ieškovo įsipareigojimai atsakovui apėmė ir paslaugų teikimą po finansavimo skyrimo. Vykdydamos sutartį, šalys pasirašinėjo tarpinius paslaugų teikimo aktus, kuriuose nurodomos suteiktos paslaugos, jų vertė ir teikimo laikotarpiai, todėl šiuo atveju svarbus konkrečių paslaugų suteikimo ar nesuteikimo faktas. Atsakovas pabrėžė, kad nuo 2019 m. gruodžio 5 d ir gruodžio 19 d. iki šalių sutarties nutraukimo ieškovas neteikė paslaugų, išskyrus savo klaidų taisymą. Anot atsakovo, šalių sutartyje įtvirtinta kaina apima visą spektrą ieškovo paslaugų, todėl tuo atveju, kai dėl ieškovo netinkamai suteiktų paslaugų atsakovo darbuotojai turėjo patys atlikinėti tam tikrus darbus, konstatuotina, jog ieškovas suteikė ne visas paslaugas, todėl atitinkamų lėšų skyrimas atsakovui negali būti prilyginamas ieškovo teiktų paslaugų tinkamai kokybei. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad laikantis ieškovo pozicijos būtų pagrindas konstatuoti, jog atsakovas yra permokėjęs ieškovui, nes atsižvelgus į panaudotų lėšų – 1 290 065,97 Eur sumą, ieškovo suteiktų paslaugų vertė sudarytų 7 611,39 Eur, nors jam jau sumokėta 7 792,24 Eur, t. y. 180,85 Eur permoka. Atsakovas pabrėžė, kad šalių sutartis sudaryta, laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo, todėl viešojo pirkimo sąlygos yra neatskiriama šalių sutarties dalis. Atsakovo teigimu, pirkimo vykdymo metu buvo žinoma tik preliminari abiejų projektų vertė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-08 sprendimu ieškinį atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įvykdžius projekto administravimo paslaugų mažos vertės pirkimą apklausos būdu, šalys 2017-10-05 sudarė projekto „Lietuvos nacionalinio dramos teatro renovacija ir modernizavimas“ administravimo paslaugų sutartį Nr. VPS-17-164. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo suteikti projekto administravimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo tinkamai suteiktas paslaugas priimti ir už jas atsiskaityti (sutarties 2.1 punktas). Sutarties 2.2 ir 2.3 punktuose nustatyta, kad paslaugos detalizuotos sutarties 1 priede ir kad paslaugos turi būti suteiktos pagal sutarties 1 priedo reikalavimus. Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad kainos apskaičiavimo būdas yra fiksuotos kainos nustatymas. Už paslaugas atsakovas ieškovui privalo sumokėti fiksuotą kainą, pasiūlytą pirkimo metu, t. y. 67 518 Eur, įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Sutarties 4.4 punkte nurodyta, kad perdavimo – priėmimo akto pasirašymas laikomas paslaugų priėmimu. Sutarties 4.6 punkte nustatyta, kad atsakovas nemoka už iš dalies arba nekokybiškai suteiktas paslaugas. Atsakovas ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra 2018-11-30 sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0012 „Lietuvos nacionalinio dramos teatro modernizavimas“ sutartį Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0012/TPS-18-131. Be to, atsakovas ir UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ 2019-06-26 sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 04.3.1-VIPA-V-101-01-0007 „Lietuvos nacionalinio dramos teatro atnaujinimas (modernizavimas)“ sutartį Nr. 101-8/TPS-19-74. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad viena vertus, šalių 2017-10-05 sutartyje įtvirtintas būtent fiksuotos kainos nustatymas, tačiau, kita vertus, sutartyje įtvirtinta ir atsakovo teisė nemokėti už iš dalies arba nekokybiškai suteiktas paslaugas. Sutartyje įtvirtinta ieškovo ne besąlygiška teisė į paslaugų apmokėjimą, proporcingą gautoms Europos Sąjungos paramos lėšoms, bet teisė į atlyginimą būtent už kokybiškai suteiktas paslaugas.

6. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad tiek prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai (paslaugų priėmimo – perdavimo aktai), tiek abiejų šalių paaiškinimai ir liudytojų V. J. (buvusio ieškovo darbuotojo) bei V. V. (atsakovo darbuotojos) parodymai patvirtina, kad sutarties vykdymo metu šalys ne tik pasirašinėjo paslaugų priėmimo – perdavimo aktus, bet ir derino bei koregavo jo turinį. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad paslaugų priėmimo – perdavimo aktai, jų sudarymas ir pasirašymas nebuvo šalių (bent jau atsakovo) vertinamas kaip mažareikšmis formalumas, priešingai, šalys (bent jau atsakovas) siekė, kad paslaugų priėmimo – perdavimo aktai, jų turinys būtų kuo tikslesni.

7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių tarpusavio santykių praktiką, į šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), nusprendė, kad šalys nors ir susitarė dėl fiksuotos paslaugų kainos (iš viso 67 518 Eur su PVM), tačiau atsakovas neprisiėmė įsipareigojimo ieškovui sumokėti užmokestį, besąlygiškai proporcingą gautoms projektų finansavimo lėšoms. Šiuo aspektu sprendimą priėmęs teismas sutiko su atsakovo atsikirtimu, kad projektų finansavimo lėšų skyrimas negali būti prilyginamas ieškovo suteiktų paslaugų kokybei, nes finansavimo lėšos gali būti skiriamos, netgi ieškovui nesuteikus arba ieškovui suteikus nekokybiškas paslaugas (kai finansavimo lėšos būtų skiriamos paties atsakovo pastangomis). Sprendime nurodyti įrodymai (atsakovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai), sprendimą priėmusio teismo vertinimu, pakankamai patvirtino, kad ieškovas dalį darbų atliko (dalį paslaugų suteikė) netinkamai ir kad dalį darbų ieškovas atliko (ar pašalino ieškovo suteiktų paslaugų trūkumus) pats. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad jau vien ši aplinkybė paneigia pagrindus, sprendžiant šalių ginčą, taikyti ieškovo nurodytas CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paneigia ieškovo teisę į visą atlyginimą, kuris būtų proporcingas atsakovo gauto finansavimo sumai, nes dalis šių sumų skirta, esant ieškovo netinkamai suteiktoms paslaugoms, už kurias atsakovas turi teisę nemokėti (sutarties 4.6 punktas). Teigė, kad apie atsakovo pareigos mokėti maksimalią sumą už nekokybiškas paslaugas nebuvimą nurodyta ir ieškovo darbuotojos (ieškovo atstovės A. J. P.) 2019-12-09 15 val. 57 min. el. laiške atsakovo darbuotojui. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad tiek 2019-12-09 el. laiškas, tiek liudytojos V. V. parodymai paneigė ieškovo argumentus, kad atsakovas pretenzijas dėl ieškovo suteiktų paslaugų kokybės ėmė reikšti tada, kai ieškovas pareikalavo atsiskaityti proporcingai suteiktoms paslaugoms (2019 m. gruodžio 18 – 19 d.).

8. Skundžiamame spendime nurodyta, kad šalys kiekvienu konkrečiu atveju atskirai vertino ieškovo suteiktų paslaugų mastą, kokybę ir vertę, tai įformindamos suderintais paslaugų priėmimo – perdavimo aktais, kurių pagrindu ir buvo pateikiamos sąskaitos. Sutarties vykdymo metu nė viena šalis nenurodė, jog atsakovas turėtų pareigą atsiskaityti su ieškovu būtent proporcingai skirtoms projektų finansavimo sumoms. Ir tik po 2019-12-11, kai ieškovas (jo darbuotojas) subjektyviai apsisprendė nebeteikti atsakovui paslaugų (šias aplinkybes teismas nustatė, remdamasis liudytojo V. J. parodymais, kad jis ieškovą perspėjo apie administravimo neteikimą 2019-12-11 ir liudytojo 2019-12-11 15 val. 16 min. el. laišku), ieškovas ėmė reikalauti atsakovo atsiskaityti proporcingai gautam projektų finansavimui.

9. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad tokie vienašališki ieškovo veiksmai, kurie atlikti pačiam ieškovui apsisprendus dėl sutarties tolimesnio nevykdymo, negali būti vertinami kaip šalių įprasta praktika sutarties vykdymo metu CK 6.193 straipsnio 5 dalies prasme. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo atsikirtimais (kurių neneigė ir ieškovas), kad po apsisprendimo nebeteikti paslaugų (nevykdyti sutarties) ieškovas (ieškovo darbuotojas) perskaičiavo anksčiau pateiktas sąskaitas ir jose nurodytas sumas, vietoje anksčiau abiejų šalių suderintų paslaugų kainų imdamas reikalauti kainos, proporcingos atsakovo gautam projektų finansavimui. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad šios aplinkybės ne tik paneigia ieškovo argumentus, kad atsakovas pretenzijas dėl ieškovo paslaugų kokybės ėmė reikšti tada, kai ieškovas pareikalavo atsiskaityti proporcingai jau suteiktoms paslaugoms, bet ir teikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovas po apsisprendimo nebevykdyti sutarties ėmė reikalauti, kad atsakovas atsiskaitytų proporcingai gautam projektų finansavimui. Teismas priėjo prie išvados, kad toks ieškovo vienašališkas valios pakeitimas negali būti pagrindas iš naujo įvertinti šalių suderintus priėmimo – perdavimo aktus ir atsiskaitymo už juose nurodytus darbus. Tokiam suderintų ir apmokėtų aktų peržiūrėjimui neteikia pagrindo ir šalių sutarties nutraukimas, nes šalys dėl tokio peržiūrėjimo (sutarties nutraukimo atveju) nesusitarė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

11. Apeliantas nurodo, kad kliento valia nutraukus atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, su paslaugų teikėju privalomai turi būti atsiskaitoma proporcingai jo suteiktoms paslaugoms, kad būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra bei apsaugoti paslaugų teikėjo turtiniai interesai. Koks konkrečiu atveju atlyginimas yra proporcingas, yra kiekvienos bylos atskiras vertinimo dalykas, kurį teismas turi įvertinti pagal byloje esančią medžiagą bei savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis). Ieškovas laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas taikyti CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas. Priešingai negu nurodoma skundžiamame sprendime, atlygintinų paslaugų sutarties nutraukimo atveju, esant ginčui dėl tokio nutraukimo padarinių, iš esmės visada turi būti taikoma CK 6.721 str. 1 d. nuostata bei sprendžiamas proporcingo atsiskaitymo su paslaugos teikėju klausimas.

12. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutartį, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, dėl ko nepagrįstai nenustatė, jog sutartis yra sudaryta dėl konkretaus rezultato pasiekimo. Dėl šio pažeidimo teismas nepagrįstai neįvertino, kad ieškovas tinkamai iki sutarties nutraukimo pasiekė dalį sutarties rezultato ir įgijo teisę į proporcingą atlygį. Paaiškina, kad ieškovo teikiamos administravimo paslaugos yra nematerialaus pobūdžio ir kompleksinės (apimančios daug dedamųjų, nurodytų Techninėje specifikacijoje), tad atsakovui savo valia pasinaudojus teise nutraukti sutartį jai nepasibaigus, tikslus matematinis suteiktų paslaugų (kiekvienos paslaugos dedamosios dalies) vertės įkainojimas iš esmės neįmanomas, todėl vienintelė išeitis, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti ieškovo turtinių interesų dėl atsakovo sprendimo nutraukti sutartį – proporcingą atsiskaitymą susieti su įsisavintų ES lėšų dalimi iki sutarties nutraukimo momento. Kito teisingo bei sąžiningo būdo apskaičiuoti ieškovui mokėtiną proporcingą atlygį nenustatė nei teismas, nei siūlė atsakovas. Tinkamai aiškinat sutarties turinį bei nustačius, kad ji sudaryta dėl konkretaus rezultato – tinkamai, laiku bei teisėtai gauti ES struktūrinių fondų finansavimą, tokiu būdu įvykdant projektų paramos sutartis, sprendžiant ginčą dėl apmokėjimo už ieškovo suteiktas paslaugas, esminę teisinę reikšmę turi aplinkybė, ar ir kokią rezultato dalį ieškovas pasiekė, t. y. kokia finansavimo pagal projektų paramos sutartis dalis buvo gauta. Jeigu ieškovas sutarties rezultatą (ar jo dalį) pasiekė tinkamai ir laiku (ką ieškovas padarė), tai per se turėtų nulemti atsakovo pareigos priimti ieškovo suteiktas paslaugas bei už jas atsiskaityti atsiradimą.

13. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime koncentravosi ne į ieškovo pagal sutartį (atsakovui bendradarbiaujant) pasiektą rezultatą, o į to rezultato pasiekimo procesą, kurį neaiškiais motyvais laikė netinkamu ieškovo paslaugų teikimu. Be to, nors teismas nenustatė ieškovo netinkamų ar nekokybiškų paslaugų apimties pinigine išraiška, tačiau paneigė ieškovo teisę į apmokėjimą pagal visas sąskaitas.

14. Ieškovas palaikė bylos nagrinėjimo metu išdėstytus argumentus dėl atsakovo nesąžiningumo, subjektyviai bei nesąžiningai aiškinat viešojo pirkimo fiksuotos kainos sutartį. Paaiškina, kad nors buvo sudaryta viena sutartis dėl abiejų projektų ir sutartyje numatyta vienoda paslaugų kaina kiekvienam projektui, ieškovo paslaugos, vykdant kiekvieną projektą, taip pat buvo teikiamos analogiškos, tačiau atsakovas nenorą atsiskaityti su ieškovu bei gynybinę poziciją grindė skirtingais argumentais, kurių nenuoseklumas ir tarpusavio prieštaringumas išduoda atsakovo nesąžiningumą.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pagal sutarties 4 dalies nuostatas šalys pirmiausia turi suderinti ir pasirašyti paslaugų priėmimo – perdavimo aktą, o tik po to vykdytojas įgyja pagrindą išrašyti sąskaitą – faktūrą. Sutarties 4.7. punkte yra nurodyta, kad „<...> po sutarties 4.4. punkte nurodyto perdavimo – priėmimo akto pasirašymo vykdytojo naudojantis IS „E.sąskaita“ priemonėmis pateiktą sąskaitą užsakovas apmokės per 30 kalendorinių dienų“. Pažymėjo, kad vykdytojas, nepateikęs aktų derinti ir pasirašyti ir nesilaikydamas sutarties nuostatų, pateikė PVM sąskaitas – faktūras Nr. 416 ir Nr.417 (kuriomis grindžia savo reikalavimą). Kadangi sąskaitos išrašytos be suderinimo, t. y. be pagrindo, patarėja apskaitos ir finansų kontrolės klausiais grąžino PVM sąskaitas – faktūras ieškovui. Grąžindama sąskaitas, ji kartu grąžino ir nepasirašytus bei nesuderintus aktus.

16. Atsakovas nurodo, kad „Lietuvos nacionalinio dramos teatro renovacijos ir modernizavimo“ projekto sąskaita yra nepriimama todėl, kad atsakovui paslaugos nebuvo teikiamos tinkamai. Ieškovas sąskaitą išrašė ne už faktiškai suteiktas paslaugas, o kaip neteisingą suteiktų paslaugų kainos proporciją (perskaičiavimą). Ieškovas neturėjo teisės perskaičiuoti kainos už suteiktas paslaugas, taip pat neturi teisės skaičiuoti proporcijos pagal jo pasirinktą metodiką, galiausiai, net ir skaičiuojant paslaugų apimtis proporcingai suadministruotoms lėšoms, reikia atsižvelgti į tai, kad pagal Techninę specifikaciją įvykdytos/neįvykdytos sutarties dalis turi būtis nustatoma, įvertinus tai, kad paslaugos apima ne tik mokėjimo prašymo pateikimą (iš kurio nustatoma suadministruota dalis), bet ir kitas paslaugas, kurios yra teikiamos tiek iki, tiek po šių veiksmų atlikimo. Net ir suadministravus visą projekto vertę, ieškovas neįgytų teisės į visą kainos sumokėjimą, kol projektas iki galo nebūtų užbaigtas (nes projektas nesibaigia mokėjimo prašymo pateikimu).

17. Atsakovas paaiškino, kad pagal sutartį proporcinis kainos skaičiavimas nebuvo galimas ir nėra numatytas. Sutartyje yra numatyta, kad paslaugos priimamos pasirašant priėmimo – perdavimo aktus, kas reiškia, kad pirmiausia ieškovas turi nurodyti, kokias paslaugas jis suteikė per akte nurodytą laikotarpį, o tada tos paslaugos yra įvertinamos pinigais.

18. Atsakovas pažymi, kad sąskaitą pagal projektą „Lietuvos nacionalinio dramos teatro renovacija ir modernizavimas“ atsakovas atsisakė apmokėti dėl priežasčių, susijusių su tuo, kad atsakovas už visas paslaugas buvo apmokėjęs dar iki sąskaitos pateikimo. Teatras tinkamai atsiskaitė už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2018-10-19 iki 2019-12-05, iš viso sumokėdamas už suteiktas paslaugas7 792,23 Eur. Kadangi ieškovas po 2019-12-05 daugiau projekto administravimo paslaugų atsakovui nebeteikė: laikotarpiu nuo 2019-12-05 dar taisė savo klaidas, o nuo 2020-01-01 iš viso nustojo vykdyti sutartį, teatras laikytinas visiškai atsiskaičiusiu su ieškovu už projekto administravimą nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl skolos (užmokesčio už paslaugas) ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

21. Nustatyta, jog šalys sudarė 2017-10-05 Projekto „Lietuvos nacionalinio dramos teatro renovacija ir modernizavimas administravimo paslaugų sutartį Nr. VPS-17-164. Pagal sutartį ieškovas įsipareigojo administruoti du projektus: (1) „Lietuvos nacionalinio dramos teatro renovacija ir modernizavimas“ (energetinio efektyvumo didinimo projektas) (toliau – VIPA) ir (2) „Lietuvos nacionalinio dramos teatro renovacija ir modernizavimas“ (kultūrinių paslaugų gerinimo) (toliau – CPVA). Ieškovas 2019-12-19 sutartyje numatyta tvarka pateikė atsakovui 2019-12-18 paslaugų priėmimo – perdavimo aktą Nr. VIPA/2, kuriame nurodytos ir detalizuotos, administruojant projektą pagal paramos sutartį Nr. 04.3.1-VIPA-V-101-01-0007, suteiktos paslaugos už 22 612,08 Eur (su PVM) (ieškinio priedas Nr. 5) ir 2019-12-19 paslaugų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 7, kuriame nurodytos ir detalizuotos, administruojant projektą pagal paramos sutartį Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0012, suteiktos paslaugos už 1 268,69 Eur (ieškinio priedas Nr. 6). Kartu su šiais paslaugų priėmimo – perdavimo aktais buvo pateiktos pagal minėtus aktus išrašytos sąskaitos: 2019-12-19 PVM sąskaita – faktūra serija VRC Nr. 416 (ieškinio priedas Nr. 5) ir 2019-12-19 PVM sąskaita – faktūra serija VRC Nr. 417 (ieškinio priedas Nr. 6). Atsakovas 2019-12-20 raštu „Dėl dokumentų grąžinimo“ Nr. SD-19-183 nurodė, kad grąžina nesuderintus ir teatro atsakingų darbuotojų nepasirašytus dokumentus dėl projektų administravimo, t. y. ieškovo pateiktus priėmimo – perdavimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras (ieškinio priedas Nr. 7).

22. Ieškovas laikosi pozicijos, jog sutarties 12.6 punktu šalys buvo susitarusios, kad atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį, ieškovui turi būti išmokamas jam priklausantis atlyginimas už suteiktas paslaugas (kuris gali būti mažinamas, jei dėl ieškovo veiksmų atsakovas būtų patyręs nuostolių, delspinigių, baudų). Teigia, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalies reglamentavimas yra imperatyvus: „klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms“, todėl šalys (atitinkamai ir teismas, spręsdamas šalių ginčą) negali nuo šio reglamentavimo nukrypti.

23. Atsakovo pozicija, kad ieškovas, nesivadovaudamas sutarties nuostatomis, sutarties vykdymo metu nepagrįstai išrašė VIPA ir CPVA sąskaitas proporcingai suteiktoms/nesuteiktoms paslaugoms pagal sutartį, nors prieš tai paslaugų kainą skaičiavo ir derino su teatru pagal faktiškai suteiktų paslaugų apimtis, pateikdamas paslaugų priėmimo – perdavimo aktus, derindamas su teatru paslaugų apimtis, jų kokybę ir kt. aspektus. Ieškovo pateiktose sąskaitose papildoma kaina už paslaugas yra skaičiuojama netinkamai ir neatsižvelgiant į sutarties sąlygas. Atsakovas nesutinka su ieškovo atliktu proporcijos skaičiavimu, o taip pat mano, kad ieškovas nėra įgijęs teisęs gauti papildomą atlygį dėl netinkamai suteiktų paslaugų bei dėl to, kad proporcinis paslaugų kainos mokėjimas ir skaičiavimas sutartyje nėra nenumatytas.

24. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai: klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Taigi, CK 6.721 straipsnio 1 dalyje vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai nustatyti imperatyviai. CK 6.157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys tarpusavio susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Vadinasi, paslaugų sutarties šalys negali susitarti dėl kitokių, nei CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti, vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytu vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių imperatyviu reguliavimu, kuriuo neįtvirtinta galimybė paslaugų teikėjui reikalauti netesybų, negautų pajamų, klientas apsaugomas nuo didelių neigiamų turtinių pasekmių, taip sudarant realią galimybę klientui pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį jos vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/2020).

25. Pagal 2017-10-15 sutarties Nr. VPS-17-164 2.1 punkto nuostatas vykdytojas (ieškovas) įsipareigojo suteikti projekto administravimo paslaugas, o užsakovas įsipareigojo priimti ir sumokėti sutartyje nustatyta tvarka už tinkamai suteiktas paslaugas. Ši sutarties nuostata reiškia, kad ieškovas turėjo deklaruoti darbus, o atsakovas turėjo patvirtinti jų kokybę ir juos priimti. Tik po šių procedūrų ieškovas galėjo įgyti teisę į užmokestį už deklaruotus darbus. Visi ieškovo darbai, vykdant 2017-10-15 sutartį Nr. VPS-17-164, kuriuos pripažino atsakovas ir kurie atitinka sutarties Nr. VPS-17-164 2.1 punkto nuostatas, yra surašyti 2019-11-08 paslaugų priėmimo – perdavimo akte Nr. VIPA/1, PVM sąskaitoje – faktūroje NR. 0386 (850,42 Eur, ieškinio 12 priedas) ir 2019-01-28 – 2019-12-05 aktuose Nr. 1 –? Nr. 6 bei atitinkamose sąskaitose (bendra suma – 7 792,23 Eur, ieškinio 18 – 26 priedai). Atsakovas ieškovui už šiuos darbus yra sumokėjęs užmokestį. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturi teisės į didesnį atlyginimą, negu nurodyta abiejų šalių pasirašytuose paslaugų priėmimo – perdavimo aktuose.

26. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, kad jis turi teisę į didesnį atlyginimą, negu nurodyta abiejų šalių pasirašytuose paslaugų priėmimo – perdavimo aktuose, pagal kuriuos atsakovas jau atsiskaitė (pagal VIPA sąskaitą sumokėta 850,42 Eur, pagal CPVA sąskaitas sumokėta 7 792,24 Eur) (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip buvo minėta anksčiau, aptariamoje sutartyje (2017-10-15 Nr. VPS-17-164) nebuvo sulygta dėl proporcinio atsiskaitymo (pagal skirtų ar panaudotų ES lėšų apimtį projektuose) už ieškovo paslaugas. Ieškovas apeliaciniame skunde pripažino, kad kito teisingo bei sąžiningo būdo apskaičiuoti ieškovui mokėtiną užmokestį nėra, o ieškovo pasiūlytas mokėtino užmokesčio nustatymo būdas pagal panaudotų ES lėšų apimtį VIPA ir CPVA projektuose neatitinka sutarties Nr. VPS-17-164 nuostatų. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atlyginimas ieškovui turėjo būti sumokėtas tik už faktiškai suteiktas paslaugas, administruojant VIPA ir CPVA projektus.

27. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010).

28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o pareiškėjų apeliacinis skundas netenkinamas dėl anksčiau nurodytų motyvų.

29. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinei pagalbai apmokėti) – 1 120 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovo. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1 120 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui biudžetinei įstaigai Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui, j. a. k. 190753924, iš ieškovo UAB „V. R. and Consulting“, j. a. k. 301800763, bylinėjimosi išlaidas – 1 120 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt eurų).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.