Administracinė byla Nr. A-2150-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00177-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja T. Ž. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą skundu (b. l.2-6), prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. sausio 21 d. sprendimą Nr.(1.31)-TPB-5-14 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo pareiškėjai atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-526/2014 pagal pareiškėjos 2014 m. sausio 14 d. prašymą, reg. Nr. ATP-58, ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą.

Pareiškėja skunde nurodė, jog įstatymo nustatyta tvarka gindama savo teises į teisingą baudžiamosios bylos Nr.1-123-526/2014 išnagrinėjimą bei norėdama užsitikrinti veiksmingą teisinę gynybą šioje byloje, 2014 m. sausio 14 d. kreipėsi prašymu į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau - ir Tarnyba), prašydama paskirti advokatą. Pareiškėja prašė jai skirti advokatą Edvardą Staponkų. Atsakovas 2014 m. sausio 21 d. neteisėtu ir nepagrįstu sprendimu Nr. (1.31.)-TPB-5-14 atsisakė skirti gynėją E. Staponkų, motyvavo tuo, kad minėtoje byloje jau yra paskirtas advokatas Jurijus Koreckis (Jurij Koreckij). Šiuo advokatu pareiškėja visiškai nepasitiki. Paskirtasis gynėjas daro jai žalą, atsisako ruošti procesinius dokumentus, neatvyksta į areštinę ar įkalinimo vietą suderinti pozicijos byloje, pasiruošti bylai. Advokatas keletą metų veikė prieš pareiškėjos asmenį. Pralaimėjo tame pačiame teisme 2013 m. išnagrinėtą pareiškėjai iškeltą baudžiamąją bylą Nr. 1-115-606/2013. Tarp pareiškėjos ir advokato yra ilgametis interesų konfliktas. Be to pareiškėja pažymėjo, kad savo 2014 m. sausio 14 d. prašyme ji prašė nušalinti Klaipėdos tarnybos direktorių R. V. nuo jos prašymo nagrinėjimo dėl nuolatinio interesų konflikto, nuolat jai daromos žalos, proceso vilkinimo ir kt. Tačiau direktorius nenusišalino nuo jos prašymo nagrinėjimo, buvo šališkas, paliko tą patį advokatą Jurijų Koreckį ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą ir kitas teisės normas.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime nurodė, jog pareiškėja 2014 m. sausio 14 d. pateikė prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-526/2014, iškeltoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį. Prašyme pareiškėja nenurodė, kad jos minimoje byloje antrinė teisinė pagalba jai yra suteikta. Skundžiamu 2014 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-25-12 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes nustatė, kad T. Ž. antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-526/2014, ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jau yra teikiama pagal galiojantį Klaipėdos tarnybos 2013m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (1.310-TPA-829-13. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas J. Koreckis. Antrinė teisinė pagalba T. Ž. pagal jos 2014 m. sausio 14 d. prašymą Nr. ATP-58 negali būti teikiama valstybės garantuojamos teisinė pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 5 punktų pagrindais, nes antrinės teisinės pagalbos suteikimas toje pačioje byloje, kurioje jai teisinė pagalba suteikta ir ją teikia Tarnybos paskirtas advokatas J. Koreckis, akivaizdžiai prieštarautų antrinės teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo bei ekonomiškumo principams bei pačiai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instituto paskirčiai. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos skundo reikalavimas bei nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pareiškėjos tikrasis siekis yra ne 2014 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-5-14 panaikinimas, o 2013 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-829-13, kuriuo buvo paskirtas advokatas J. Koreckis, pakeitimas. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos 2014 m. sausio 14 d. prašymą, kuriame ji nenurodė, kad baudžiamojoje byloje jai antrinė teisinė pagalba jau buvo suteikta, sprendė dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teikimo ir neturėjo pagrindo spręsti advokato pakeitimo klausimo. Atsakovas pažymėjo, kad 2014 m. sausio 21 d. sprendimas niekaip nesusijęs su advokato J. Koreckio paskyrimu, ar jo pakeitimu, todėl pareiškėjos nurodyti argumentai dėl advokato J. Koreckio nesudaro pagrindo pripažinti šį sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Skundo argumentas, kad Tarnybos vardu priėmęs sprendimą tuometinis direktorius R. V. privalėjo nusišalinti, niekuo nepagrįstas, nes pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl R. V. šališkumo. Kiti skundo argumentai dėl tariamo pareiškėjos persekiojimo yra nesusiję su skundžiamu Tarnybos sprendimu, todėl nesudaro pagrindo abejoti jo teisėtumu ir pagrįstumu.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu (b. l. 76-81) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Panaikino Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. sausio 21 d. sprendimą Nr.(1.31)- TPB-5-14 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo “. Kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad Tarnyba atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas, VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 5 punktais, 2014 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. (1.31 )- TPB-5-14 (toliau – Sprendimas, skundžiamas sprendimas), nustačiusi, kad pareiškėjai toje pačioje baudžiamojoje byloje Nr.1-123-526-2014 (ikiteisminio tyrimo numeris Nr. 30-9-00317-13) antrinė teisinė pagalba, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, jau yra teikiama pagal Tarnybos 2013 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-829-13. Teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas J. Koreckis. Tarnyba sprendime nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas, nes antrinės teisinės pagalbos suteikimas toje pačioje byloje, kurioje antrinė teisinė pagalba jau teikiama, prieštarautų antrinės teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo bei ekonomiškumo principams bei pačiai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instituto paskirčiai.

Teismas nustatė, kad pagal pareiškėjos T. Ž. 2013 m. birželio 3 d. prašymą (tarnyboje prašymas užregistruotas 2013 m. birželio 3 d., reg. Nr. ATP-952) Klaipėdos tarnybos 2013 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-829-13 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-00317-13 (dabartinis bylos Nr. 1-123-526-2014) dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėjai ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme. Tarnyba, priimdama šį sprendimą, nustatė, kad minimoje byloje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu T. Ž. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Tarnybos centrinis koordinatorius teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą šioje byloje parinko advokatą J. Koreckį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad minėto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalyku, sprendimas aptariamas tik tuo aspektu, kiek jis susijęs su skundžiamu sprendimu.

Tarnybos 2013 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPA-829-13 galiojo iki 2014 m. birželio 9 d., byloje nėra duomenų, kad jis buvo panaikintas ar pakeistas, todėl pagal šį Sprendimą, pareiškėjai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama ir 2014 m. sausio 14 d. prašymo pateikimo bei nagrinėjimo metu.

Teismas konstatavo, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos 2014 m. sausio 14 d. prašymą, sprendė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo apskritai, skundžiamas 2014 m. sausio 21 d. sprendimas nėra susijęs su advokato J. Koreckio paskyrimu, ar jo pakeitimu, todėl pareiškėjos nurodyti argumentai dėl advokato J. Koreckio nesudaro pagrindo pripažinti šį sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.

Teismas taip pat sprendė, kad,               Tarnybos direktorius pagrįstai nutarė nenusišalinti nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo, kadangi nebuvo Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnyje numatytų nusišalinimo pagrindų.

Teismas pažymėjo, kad Sprendimu Tarnyba pripažino, jog pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas, ir pareiškėja gali gauti teisines paslaugas, pasinaudodama valstybės garantuojama pagalba, tačiau skundžiamame 2014 m. sausio 21 d. sprendime Nr. (1.31)-TPB-5-14 atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą pagrindu nurodė Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 5 punktus. Teisinės pagalbos įstatymo straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad antrinė teisinė pagalba neskiriama jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, 5 punktas numato, kad pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes bei vertindamas skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, sprendė, kad Tarnyba savo sprendime teisingai nustatė faktus, argumentus, kuriais rėmėsi priimdama sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą J. Ž. pagal jos 2014 m. sausio 14 d. pateiktą prašymą, tačiau Tarnyba, ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, netinkamai parinko faktines aplinkybes atitinkančias teisės normas, kuriomis ji, kaip viešojo administravimo subjektas, rėmėsi, priimdama administracinį aktą, t. y. sprendimo teisinis pagrindas neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Šis neatitikimas laikytas esminiu, sudarančiu pagrindą naikinti ginčijamą sprendimą. Dėl šios priežasties Klaipėdos tarnybos 2014 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPB-5-14 laikytas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl panaikintas.

Teismas nustatė, kad baudžiamoji byla Nr. 1-123-526-2014 yra išnagrinėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nuosprendžiu T. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį išteisinta, nesant jos veikoje nusikaltimų sudėties požymių. Šis teismo nuosprendis nebuvo skundžiamas, yra įsiteisėjęs. Teismas vertino, kad nėra tikslinga įpareigoti Klaipėdos tarnybą iš naujo nagrinėti T. Ž. 2014 m. sausio 14 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo jau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Toks teismo įpareigojimas nesukeltų teisinių pasekmių, teismas pareiškėjos teisių apginti negalėtų, net ir minėto reikalavimo tenkinimo atveju, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Todėl ši skundo dalis netenkinta.

III.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 83-85), kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai per siaurai vertino prašymo reikalavimo nepagrįstumo sampratą. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1579/2010. Pažymi, kad Tarnyba neginčijo pareiškėjos teisės gauti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-526-2014 apskritai ir tokios pagalbos teikimas šioje byloje nebuvo nutrauktas. Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, vertino pareiškėjos prašymą tuo aspektu, ar ji turi teisę gauti papildomą antrinę teisinę pagalbą paskiriant dar vieną advokatą. Tarnybos nuomone, siekiant efektyviai ir ekonomiškai organizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą, pagrįstą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais bei atitinkantį jos paskirtį, nagrinėjant pareiškėjų prašymus, būtina vertinti ne tik pareiškėjo objektyvią teisę kreiptis į teismą ar naudotis advokato pagalba byloje, tačiau būtina įvertinti visų aplinkybių visumą bei jų įtaką konkretaus prašymo pagrįstumui. Teismui patenkinus pareiškėjos skundo dalį  buvo sukurtas teisinis neapibrėžtumas - pareiškėjos prašymo, registracijos Nr. ATP-58 administracinė procedūra liko neužbaigta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPB-5-14, kuriuo Tarnyba atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai T. Ž. pagal jos 2014 m. sausio 13 d. prašymą, reg. Nr. ATP-58.

Byloje nustatyta, kad T. Ž. 2014 m. sausio 13 d. prašymu reg. Nr. ATP-58 kreipėsi į Tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. I-123-526/2014.

Ginčijamu sprendimu atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą nustatęs, kad pareiškėjai baudžiamojoje byloje Nr. I-123-526/2014 jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba Tarnybos 2013 m. birželio 4 sprendimo Nr. (1.31)-TPA-829-13 pagrindu. Teisinę pagalbą pareiškėjai paskirtas teikti advokatas Jurij Koreckij, šis Tarnybos sprendimas galioja iki 2014 m. birželio 9 d. Nustatęs šias aplinkybes atsakovas atsisakė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 1 punkto (pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti) ir 5 punkto (pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba) pagrindais. 

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Tarnyba netinkamai parinko faktines aplinkybes atitinkančias teisės normas, kuriomis ji, kaip viešojo administravimo subjektas, rėmėsi, priimdama administracinį aktą, t. y. sprendimo teisinis pagrindas neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Šis neatitikimas laikytas esminiu, sudarančiu pagrindą naikinti ginčijamą sprendimą.

Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, spręsdamos joms pavestą uždavinį užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal VGTPĮ, privalo vadovautis ne tik minėtu įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip vientisu ir tiesiogiai taikytinu teisės aktu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu ir kitais teisės aktais, skirtais viešojo administravimo subjektams. Teisėjų kolegija primena, kad kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.). Viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, reiškiančio, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnyba savo pareigas privalo atlikti atsakingai visais atvejais, nepriklausomai nuo to, koks pareiškėjų teisinis išprusimas, kiek dažnai jie kreipiasi į Tarnybą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnyba nagrinėjamu atveju nepagrįstai vertino tik pareiškėjos pateikto prašymo formą, tačiau nesiaiškino jo esmės, kas lėmė formalaus, nevisapusiško bei neobjektyvaus, nustatytų reikšmingų aplinkybių visumos neatitinkančio sprendimo priėmimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Tarnyba, priimdama sprendimą, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Nors ginčijamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjai antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. I-123-526/2014 yra teikiama, Tarnyba savo sprendimą grindė tuo, kad pareiškėjos reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, pareiškėja gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba, nors anksčiau priimtu sprendimu (2013 m. birželio 4 d.), kuris yra galiojantis, atsakovas nutarė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. I-123-526/2014.

VGTPĮ 18 straipsnio 8 dalyje yra nurodyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje; sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačiusi, kad pareiškėjai baudžiamojoje byloje Nr. I-123-526/2014 yra teikiama teisinė pagalba, kurią teikti yra paskirtas advokatas J. Koreckij, o pareiškėjos 2014 m. sausio 13 d. prašyme nurodoma, kad teikti teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje prašoma paskirti advokatą Edvardą Staponkų, Tarnyba turėjo pareigą spręsti pareiškėjos prašymą iš esmės, pasiūlyti pareiškėjai patikslinti prašymą, papildomai jį motyvuoti. Tačiau užuot spręsdama prašymą iš esmės, Tarnyba apsiribojo formaliu klausimo išsprendimu, nustatytas faktines aplinkybes neatitinkančių teisės normų pritaikymu. Tokie viešojo administravimo institucijos veiksmai, kai nesiremiama gero administravimo principu siekiant padėti besikreipiančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos, pripažintini neteisėtais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjos prašymas dėl įpareigojimo priimti naują sprendimą, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, nėra galimas, kadangi toks reikalavimo tenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių, teismas pareiškėjos teisių apginti negalėtų, net ir minėto reikalavimo tenkinimo atveju, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino bylai teisingai išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimą naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

              Teisėjai              Arūnas Dirvonas

              Artūras Drigotas

              Virginija Volskienė