Civilinė byla Nr. 2A-87-278/2020

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20120-2018-5

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                         3.3.1.14; 3.3.1.18.1     

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

   2020 m. kovo 16 d.

  Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Autobanga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3461-863/2019 pagal ieškovės UAB „Autobanga“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Autobanga“   prašė teismo priteisti iš atsakovo A. K. 554,72 Eur   nuostolius, 9,56 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2017-12-27 

3.       Atsakovas A. K. su  ieškiniu nesutiko bei nurodė, kad jo ir ieškovės pasirašytoje sutartyje buvo sulygta, kad žalą viršijančią 300 Eur, atlygins draudimo bendrovė, kaip veikia draudiminė apsauga ieškovė jam, kaip vartotojui, nepaaiškino, todėl mano, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti didesnės žalos nei 300 Eur, o tokio dydžio užstatą ieškovė turėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-04 sprendimu ieškinį atmetė ir iš UAB „Autobanga“ atsakovui A. K. priteisė 50 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 7,27 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

5.       Teismas nustatė, kad tarp šalių 2017-12-27 buvo sudaryta Automobilio nuomos sutartis Nr. 2017/VLN ID. #12030 (toliau – ir automobilio nuomos sutartis, sutartis), kurios pagrindu atsakovui A. K. iki 2018-01-01, 14:00 val. už 130,50 Eur nuomos mokestį buvo išnuomotas automobilis „VW Golf VII“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). Sutarties 9 punkto pagrindu ieškovė atsakovo banko kortelėje rezervavo 300 Eur užstatą galimiems nuostoliams atlyginti.   

6.       Nustatė, kad 2018-01-02, atsakovui nedalyvaujant, apžiūrėjus automobilį buvo fiksuoti jo apgadinimai – subraižytas priekinis bamperis, sulaužytos grotelės ir variklio apsauga. Rašytiniuose paaiškinimuose atskovas pripažino, kad po kelionės išnuomotu automobiliu pastebėjo, kad sulaužytos grotelės, galimai dėl duobėto kelio. Dėl automobilio remonto ieškovė patyrė 854,72 Eur nuostolių, kuriuos dalinai padengė iš atsakovo rezervuotų lėšų - 300 Eur užstato. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo prievolės atlyginti automobilio remonto išlaidas, viršijančias sutartą 300 Eur užstatą.

7.       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.522 straipsnio 1 dalies, 6.524 straipsnio nuostatomis, teismas pažymėjo, kad nuomininkas pabloginęs išsinuomotą daiktą, privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Tačiau  šalys, remdamosi sutarčių laisvės principu gali susitarti ir dėl kitokių, imperatyvioms įstatymo normoms neprieštaraujančių, sutartinių sąlygų.

8.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad automobilio nuomos sutartimi šalys nustatė konkrečias atsakovo atsakomybės ribas, sulygdamos, jog nuomininko atsakomybės dydis vieno įvykio metu – 300 Eur. Automobilio nuomos sutarties 9 punkte numatė, kad įvykus draudiminiam įvykiui, nuomininko atsakomybė kiekvienos žalos atveju negali viršyti užstato dydžio. Sutarties 2 punkte numatyta, kad nuomojamas automobilis yra apdraustas Kasko draudimu. Nustatyta, kad kai automobilis žūva arba yra sugadinamas draudiminio įvykio metu, nuomininkas privalo atlyginti padarytus nuostolius nuomininko atsakomybės dydžio ribose, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad automobilis žuvo ar buvo sugadintas ne dėl jo kaltės ir tikrasis įvykio kaltininkas yra nustatytas; nustačius, kad automobilis žuvo ar buvo sugadintas dėl nuomininko kaltės, arba tikrasis kaltininkas nėra nustatytas, nuomininko sumokėtas užstatas yra įskaitomas į atsiradusius nuostolius, padarytus automobiliui.

9.       Automobilio nuomos sutarties 4.1. punktu atsakovas įsipareigojo 100 procentų atlyginti padarytą žalą tokiais atvejais: a) jeigu įvyksta nedraudiminis įvykis (vairavimas pavargus, apsvaigus nuo alkoholio), b) apie įvykį nebuvo pranešta policijai ir/ar nuomotojui; c) nuomininkas nepateikė nuomotojui eismo įvykio deklaracijos ir/ar policijos pažymos ir raštiško įvykio aplinkybių paaiškinimo; d) nuomininkas pateikė melagingą informaciją apie įvykį; e) žala buvo padaryta dėl tyčinių nuomininko veiksmų ar neveikimo; f) nuomininkas nevykdė sutarties sąlygų. Teismas nurodė, kad  ieškovės tvirtinimu atsakovas neįvykdė automobilio nuomos sutarties 4 punkte numatytų įsipareigojimų, neatliko b) ir c) punktuose numatytų veiksmų bei pripažino, kad   išnuomotas automobilis Kasko draudimu nebuvo apdraustas.

10.       Vertindamas automobilio nuomos sutarties 2 ir 4 punkto sąlygas teismas sprendė, kad šalys susitarė dėl visiško automobiliui padarytos žalos atlyginimo tuo atveju, jei įvykus draudiminiam įvykiui dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo yra negalimas arba apsunkintas draudimo išmokos pagal Kasko draudimą gavimas. Konstatavo, kad ieškovė pažeidė sutartinę pareigą apdrausti automobilį Kasko draudimu, todėl atitinkamai tai negali įtakoti šalių 9 punkte sutartos nuostatos dėl atsakovo atsakomybės ribojimo užstato dydžiu.

11.       Pažymėjo, kad automobilio apgadinimai atsirado ne dėl avarijos su kita transporto priemone ar kitų /trečiųjų asmenų veiksmų, o tikėtina, dėl paties atsakovo vairavimo būdo ir vietos bei sutiko su atsakovo pozicija, jog jam nekilo pareiga apie automobilio apgadinimą pranešti policijai ar surašyti eismo įvykio deklaraciją.

12.       Sprendė, kad tai, jog atsakovas, kaip nurodo ieškovė, nepateikė rašytinių paaiškinimų apie automobilio apgadinimo aplinkybes, niekaip nėra susiję su tuo, jog dėl automobilio apgadinimo bendrovė  patyrė nuostolių. Nurodė, kad nuostoliai buvo patirti dėl to, kad ieškovė įsipareigojo automobilį apdrausti Kasko draudimu ir atsakovo atsakomybę apribojo sutartiniu užstatu – 300 Eur. Konstatavo, kad  automobilio remonto išlaidos, viršijančios 300 Eur užstatą, atsirado dėl pačios ieškovės neveikimo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Autobanga“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-04 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14.       Nurodo, kad sprendime išdėstyti argumentai ir faktinės aplinkybės yra nepagrįsti ir prieštaraujantys suformuotiems aukštesniųjų teismų išaiškinimams. Be to, teismas netinkamai, nevisapusiškai ir nepagrįstai įvertino byloje surinktus įrodymus, t. y., nevertino visų įrodymų tarpusavio ryšio aspektu,   netinkamai aiškino ginčo šalių sutartį, remdamasi išimtinai atsakovo rašytiniais paaiškinimai, todėl priėmė akivaizdžiai neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

15.       Teigia, kad teismo išvada dėl padaryto sutartinės pareigos apdrausti automobilį Kasko draudimu pažeidimo nepagrįsta nei byloje esančiais duomenimis, nei formuojama teismų praktika.

16.       Pažymi, kad tik įvykus draudiminiam įvykiui galioja bet kokio draudimo apsauga ir sąlygos, todėl šiuo konkrečiu atveju net negalėjo galioti draudimo apsauga, nes ginčo įvykis (-iai) nebūtų pripažintas draudiminiu, nesant jokio paaiškinimo apie įvykį, todėl šalys susitarė, jog nepateikus realaus paaiškinimo ar kito objektyvaus dokumento (policijos pažymos, deklaracijos), atsakovas turės pilnai atlyginti žalą.

17.       Teigia, kad teismas neteisingai nustatė, jog atsakovas turėjo pareigą atlyginti tik tuos nuostolius, kurie neviršija 300 Eur dydžio užstato sumos. Pažymi, kad Sutarties 3.5, 4.1 punktais nuomininkas įsipareigojo, jog įvykus bet kokiam draudiminiam įvykiui nedelsiant informuoti policiją bei nuomotoją, o to neatlikus, įsipareigojo atlyginti 100 proc. padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad apie įvykį (-ius), kurio (-ų) metu nuomotam automobiliui atsirado žala, policijai pranešta nebuvo,   apie įvykusį įvykį atsakovas neinformavo ir  UAB „Autobanga“,  nutylėjo, kad buvo įvykęs koks nors incidentas, dėl kurio buvo apgadintas automobilis, nepateikė jokių paaiškinimų apie įvykį, todėl laikytina, kad atsakovas neįvykdė  sutarties reikalavimų ir draudimo sąlygos jam bet kuriuo atveju negalioja. Nurodo, kad atsakovas, kaip transporto priemonės nuomininkas, yra atsakingas už visą žalą, kurią UAB „Autobanga“ patyrė dėl apgadinto automobilio.

18.       Teismas nurodė, jog automobilio apgadinimai galimai atsirado dėl paties atsakovo vairavimo būdo ir vietos, todėl  tokie veiksmai ir negalėtų būti pripažinti draudžiamuoju įvykiu, nes dėl to atsiradę nuostoliai neįeina nei į avarijos, nei trečiųjų asmenų veiklos, nei stichinių nelaimių, nei vagystės sąvoką, todėl draudimo apsauga automobiliui padarytai žalai negalioja ir teigti, kad atsakovas yra atsakingas už jo veiksmais sukeltą žalą ne 100 proc., o 300 Eur užstatu, nėra   nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

19.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti.

20.       Mano, kad teismas tinkamai išaiškino sudarytos sutarties nuostatas ir tinkamai taikė civilinę atsakomybę bei jos atsiradimą reglamentuojančias nuostatas. Teigia, kad tarp šalių nėra ir nebuvo ginčo, kad jis privalo sumokėti iki 300 Eur dydžio sumą, jei išnuomotas automobilis yra apgadinamas.  2017-12-27  sudarant transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 2017/VLN ID. #12030 buvo paaiškinta, kad automobilis yra apdraustas Kasko draudimu, todėl apgadinus automobilį, jam teks atlyginti ne didesnę kaip 300 Eur sumą. Nurodo, kad minėtos nuostatos buvo įtvirtintos ir automobilio nuomos sutartyje (2 p. ir 9 p.).

21.       Nurodo, kad Kasko draudimas, yra savanoriškas transporto priemonės draudimas ir   draudimo apsauga galioja bei patirta žala yra atlyginama ir tais atvejais, kai transporto priemonė apgadinta dėl jos valdytojo kaltės įvykus draudiminiam įvykiui, kurio apibrėžtis draudimo bendrovėse aiškinama įvairiai. Teigia, kad apdraudus automobilį Kasko draudimu, nėra būtina apie įvykį pranešti policijai, o draudimo išmoka nemokama tik tais atvejais kai įvyksta nedraudiminis įvykis. Byloje nėra nustatyta, kad automobilis buvo apgadintas ne draudiminio įvykio metu, todėl esant galiojančiai draudimo sutarčiai, apeliantė būtų turėjusi teisę gauti draudimo išmoką pagal draudimo sutartį.

22.       Tvirtina, kad apeliantė neteisingai nurodo faktines aplinkybes, nes jis  pateikė paaiškinimus dėl galimai atsiradusių apgadinimų. Nurodo, kad tik bylos nagrinėjimo  metu paaiškėjo, jog automobilis nebuvo apdraustas Kasko draudimu, kaip turėjo būti padaryta pagal automobilio nuomos sutartį. Mano, kad būtent dėl šios priežasties, apeliantė bando įrodyti, jog jis neįvykdė automobilio nuomos sutartyje nustatytų įpareigojimų informuoti apie įvykusį įvykį ir dėl to apeliantė negalėjo gauti draudimo išmokos.

23.       Teigia, kad nepriklausomai nuo to ar jis būtų kreipęsis į policiją ir užregistravęs įvykį, ar būtų smulkiai aprašęs visas aplinkybes pranešime, apeliantė UAB „Autobanga“  neįgytų teisės gauti draudimo išmokos ir pasidengti nuostolius,  nes nebuvo sudariusi draudimo sutarties, kurią privalėjo sudaryti pagal automobilio nuomos sutartį. Nurodo, kad jo veiksmai ar neveikimas niekaip neįtakojo apeliantės galimybės pasidengti patirtus nuostolius.

24.       Nurodo, kad nuomos sutartis buvo vienašališkai parengta ieškovės ir pateikta jam pasirašyti, todėl laikytina, jog   sutartis sudaryta prisijungimo būdu, o visos nuostatos turi būti aiškinamos nuomos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies, t. y., jo, kaip vartotojo, naudai.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „Autobanga“ apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

26.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ginčo sutartį ir vadovaudamasis išimtinai atsakovo rašytiniais paaiškinimais, priėmė akivaizdžiai neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

27.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytus teisinius argumentus, konstatuoja, kad, priešingai apeliantės teiginiams, pirmosios instancijos teismas tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, vertino šalių pateiktus įrodymus, nustatė visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei išsamiai motyvavo savo išvadas - išsamiai išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų, kurių pagrindu grindė savo išvadas, vertinimą,  teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, todėl jų nekartoja. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su   teismo atliktu ginčo situacijos teisiniu įvertinimu nedaro skundžiamo sprendimo nepagrįstu, nemotyvuotu ar neteisėtu, tuo labiau, kad ir apeliaciniame skunde UAB „Autobanga“ nenurodė jokių kokybiškai naujų argumentų dėl ginčo situacijos, o iš esmės atkartojo pirmosios instancijos teismo jau išanalizuotus teiginius.

28.       Byloje nustatyta, kad tarp šalių, 2017-12-27 buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovui iki 2018-01-01 14:00 val. už 130,50 Eur nuomos mokestį buvo išnuomotas automobilis VW Golf VII, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Sekančią dieną  apžiūrėjus grąžintą automobilį buvo pastebėti automobilio apgadinimai - subraižytas priekinis bamperis, sulaužytos grotelės ir variklio apsauga (b.l. 10). Pagal 2018-01-05 UAB „Autobaltic“ sudarytą automobilio remonto sąmatą padaryta žala siekia 854,72 Eur. Nustatyta, kad dalis šių nuostolių buvo padengta iš atsakovo rezervuotomis lėšomis – 300 Eur užstatu. Ginčo dėl minėtų aplinkybių nėra, tačiau nesutariama dėl atsakovo  A. K. prievolės pagal sudarytą sutartį atlyginti automobilio remonto išlaidas, viršijančias sulygtą 300 Eur užstatą.

29.       CK 6.156 straipsnis numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Sutarties laisvės, asmenų lygiateisiškumo ir dispozityvumo principai lemia, kad kiekvienas asmuo pats rūpinasi savo interesais, teisėmis ir pareigomis. Taigi sutarties laisvės principas nepaneigia ir neatleidžia civilinių teisinių santykių subjektų nuo tam tikros atsakomybės, t. y., nuo pareigos prisiimti atitinkamus savo laisva valia atliktų veiksmų padarinius.

30.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos nuomos sutarties 2, 4.1, 9 punktų nuostatas, sprendė, kad šalys susitarė dėl visiško automobiliui padarytos žalos atlyginimo tuo atveju, jei įvykus draudiminiam įvykiui dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo yra negalimas arba apsunkintas draudimo išmokos pagal Kasko draudimą gavimas. Konstatavo, kad UAB „Autobanga“ pažeidė sutartinę pareigą apdrausti automobilį Kasko draudimu, todėl atitinkamai tai negali įtakoti šalių 9 punkte sulygtos nuostatos dėl atsakovo atsakomybės ribojimo užstato (300 Eur) dydžiu. Sprendė, kad tai, jog atsakovas, kaip nurodo ieškovė, nepateikė rašytinių paaiškinimų apie automobilio apgadinimo aplinkybes, niekaip nėra susiję su tuo, kad dėl automobilio apgadinimo bendrovė patyrė nuostolių, nes   pati pažeidė savo sutartinę prievolę dėl automobilio apdraudimo Kasko draudimu ir automobilio remonto išlaidos, viršijančios 300 Eur užstatą, atsirado dėl pačios ieškovės neveikimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis išvadomis ir jų nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, nes nuomos sutarties 2 punkte nurodyta, kad nuomojamas automobilis yra apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ir Kasko draudimais. Duomenys, kad A. K. buvo informuotas, jog jam išnuomojama transporto priemonė nėra apdrausta Kasko draudimu, nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikti (CPK 178 straipsnis).

31.       Apeliantė iš esmės tvirtina, kad   aplinkybė, jog nebuvo sudaryta Kasko draudimo sutartis nėra reikšminga, nes draudimo apsauga negalėjo galioti, o ginčo įvykis nebūtų pripažintas draudiminiu. Be to, atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtos pareigos įvykus bet kokiam draudiminiam įvykiui nedelsiant informuoti policiją bei nuomotoją (Sutarties 3.5, 4.1 punktai), o to neatlikęs privalo pilnai atlyginti padaryta žala.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą  nurodo ir atsakovas, paprastai savanoriškojo automobilių draudimo draudiminių įvykių spektras yra gerokai platesnis nei numatytas transporto priemones draudžiant privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu bei apima įvairesnius žalos atlyginimo atvejus, taip pat ir tuo atveju kai žala transporto priemonei yra padaroma paties valdytojo veiksmais, tačiau dėl įvykio specifikos (mažareikšmiškumo) policijos informavimas nėra būtinas ir jokie oficialūs dokumentai dėl įvykio nėra išduodami. Konstatuotina, kad esant tokioms aplinkybėms apeliantės teiginiai, jog net ir esant Kasko draudimui padaryta žala nebūtų atlyginama, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais byloje pateiktais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Tuo labiau, kad iš šalių sudarytos sutarties nėra galimybės spręsti, kas patektų į draudiminio įvykio sąvoka, o kas būtų laikoma nedraudiminiu įvykiu, net ir galiojant tam pačiam savanoriškajam automobilio draudimui.

33.       Šalių sudarytoje sutartyje numatyta, kad nuomininko atsakomybės dydis už kiekvieną dėl jo kaltės įvykusį įvykį (avariją), ir/ar kiekvieną įvykį, kurio kaltininkas nebuvo nustatytas (trečiųjų asmenų veikla ar stichinė nelaimė), yra nurodytas nuomos sutartyje (sutarties 2 punktas), nagrinėjamu atveju ši suma lygi 300 Eur (b.l. 8-9). Byloje nepaneigta, kad būtent ši aplinkybė dėl Kasko draudimo buvimo bei nuomininko atsakomybės dydžio ribojimo 300 Eur suma, kaip numatyta ginčo sutarties sąlygose, ir nulėmė automobilio nuomos sutarties sudarymą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „Autobanga“ pažeidė automobilio nuomos sutarties nuostatas, neinformavo atsakovo A. K., kaip vartotojo, apie nuomos sutarties nuostatų neatitikimus (CK 6.228/1 straipsnio 1 dalis), todėl teismo išvada, kad dėl pačios ieškovės neteisėtų veiksmų jai atsirado žala, yra pagrįsta.

34.       Aplinkybė,  kad atsakovas A. K., kaip tvirtina apeliantė, neįgyvendino sutarties 3.5, 4.1 punktuose įtvirtintos pareigos apie įvykį pranešti nuomotojai, nesudaro pagrindo spręsti esant priežastiniam ryšiui tarp šių veiksmų ir kilusių nuostolių (CK 6.247 straipsnis). Be to, iš sutarties 3.5 punkto matyti, kad atsakovas įsipareigojo nedelsiant informuoti policiją bei nuomotoją telefonu ir raštu per 12 val. įvykus bet kokiam draudiminiam įvykiui ir jį konkretizavo, t. y., įvykus avarijai, gaisrui, vagystei, trečiųjų asmenų nusikalstamai veiklai. Byloje nenustatyta, kad automobilis buvo apgadintas dėl minėtų veiksmų, todėl nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas, apie atsiradusius automobilio pažeidimus, turėjo nedelsiant informuoti policiją ir  UAB „Autobanga“.

35.       Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį išdėstyti argumentai,   nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo  sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl  dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

36.       Atmetus apeliacinį skundą UAB „Autobanga“ apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai). Duomenų apie atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas negauta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu, teismas

                 n u t a r i a :

                 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                           Birutė Valiulienė