Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                                  Civilinė byla Nr. 2A-1961-115/2011

Teisėja Renata Kasimovienė                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                  15.5.;18.2.2 ;121.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. liepos 28d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Vido Stankevičiaus, 

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant atsakovo UAB „Smulkus urmas“ atstovui advokatui Evaldui Valčiukui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d.  sprendimo civilinėje Nr. 2-806-600/2010 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui UAB „Smulkus urmas“ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ir grąžinimo į darbą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

ieškovas A. S. ieškiniu prašė: 1) panaikinti UAB „Smulkus urmas“ generalinės direktorės A. T. 2010-07-27 įsakymą Nr. 08-10-1399 dėl drausminės nuobaudos skyrimo A. S. kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) panaikinti UAB „Smulkus urmas“ generalinės direktorės A. T. 2010-07-27 įsakymą Nr. 08-10-1405 dėl darbo sutarties su A. S. nutraukimo kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 3) grąžinti A. S. į pirmesnį darbą UAB „Smulkus urmas“ ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš UAB „Smulkus urmas“ bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-2).

Nurodė, kad 2010-07-27 jam buvo įteikti dokumentai – įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir įsakymas dėl atleidimo iš darbo, aktas dėl neatvykimo į darbą 2010-07-04, tarnybinis pranešimas 2010-07-07, tarnybinis raštas 2010-07-07. Drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta už tai, kad jis be svarbių priežasčių neatvyko į darbą. Į ieškovo paaiškinimus apie tai, kad nuo 2010-07-04 iki 2010-07-19 yra nedarbingumo pažymėjimai atsakovas nereagavo ir priėmė neteisėtą sprendimą – taikyti ieškovui drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo dėl neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių bei nutraukti  su ieškovu 2008-10-31 sudarytą darbo sutartį Nr. 1643. Paaiškino, kad informavo vadovybę apie 2010-07-04 užpuolimą, kad pavogti visi telefonai ir rankinė, todėl jis negalėjo pranešti apie neatvykimą į darbą. Nedarbingumo pažymėjimo dėl 2010-07-04 neišdavė, bet išrašė patvirtinantį dokumentą. Apie iškeltą baudžiamąją bylą informavo darbdavį, kai atvyko į darbą po nedarbingumo.

Atsakovas UAB „Smulkus urmas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l. 22-28). Prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui drausminę nuobaudą paskyrė ir darbo sutartį nutraukė visiškai pagrįstai. Ieškovas į darbą neatvyko 2010-07-04 ir toliau sekusiomis dienomis, apie savo nedarbingumą bei jo priežastis darbovietės neinformavo. Atsakovo darbuotojai, patikrinę duomenis apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus, žinojo, kad ieškovui išduoti du nedarbingumo pažymėjimai nuo 2010-07-07 iki 2010-07-12 bei nuo 2011-07-13 iki 2010-07-19. Ieškovas nepateikė jokio dokumento, pateisinančio neatvykimą į darbą liepos 4 d. Ieškovas 2010-07-21, gavęs atsakovo raštišką reikalavimą paaiškinti neatvykimo į darbą liepos 4 d. priežastis, turėjo pakankamai laiko ir galimybių surinkti ir pateikti darbdaviui dokumentus. Ieškovo teismui pateikto 2010-08-06 išduoto nedarbingumo pažymėjimo ieškovas atsakovui niekada nebuvo pateikęs ar kitaip informavęs, apie jį sužinojo tik 2010-09-09 gavęs Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pranešimą apie A. S. pateiktą ieškinį. Atsakovas priimdamas sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo neturėjo jokių įrodymų, kad ieškovas buvo sumuštas ir apvogtas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 8 d.  sprendimu ieškinį atmetė.  Priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1815,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l.126-129).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pagal patvirtintą 2010 m. liepos mėnesio grafiką turėjo dirbti 2010-07-04; į darbą neatvyko visą darbo dieną (pamainą). Ieškovui paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrindas – VšĮ VGPUL padalinio vadovės A. C., dietistės D. L. 2010-07-07 tarnybinis pranešimas, 2010-07-04 aktas dėl A. S. neatvykimo į darbą bei A. S. 2010-07-21 paaiškinimas. Raštuose pažymima, jog A. S. apie neatvykimą niekam nepranešė. Darbdavys pateikė elektroninius SoDros duomenų bazės duomenis, kuriuose nurodyta, kad ieškovui buvo išduotas nedarbingumo  pažymėjimas nuo 2010-07-07 iki 2010-07-12 ir nuo 2010-07-13 iki 2010-07-19. Ieškovo pateiktuose nedarbingumo pažymėjimuose nurodyta, kad A. S. buvo nedarbingas laikotarpiais – 2010-08-06 išduotame nedarbingumo pažymėjime nurodoma, kad nedarbingas nuo 2010-07-04 iki 2010-07-06 (nelaimingas atsitikimas buityje), 2010-07-07 išduotame pažymėjime nurodomas nedarbingumo laikotarpis nuo 2010-07-07 iki 2010-07-12 (liga), ir 2010-07-12 išduotame nedarbingumo pažymėjime nedarbingumo laikotarpis nurodomas nuo 2010-07-12 iki 2010-07-19 (liga). 2011-01-31 VšĮ Centro poliklinikos Naujamiesčio filialo išduotoje pažymoje nurodoma, kad į polikliniką A. S. kreipėsi 2010-07-07 ir nuo 2010-07-04 iki 2010-07-19 nedarbingumo laikotarpiu jam buvo taikomas tęstinis gydymas. Ieškovas 2010-07-21 paaiškinime darbdaviui nurodė, kad 2010-07-03 buvo pavogta jo rankinė, kurioje buvo telefonas ir tarnybinis pažymėjimas, todėl jis 2010-07-04  negalėjo informuoti apie neatvykimą į darbą. Teismas nustatė, kad ieškovas iš darbo pas atsakovą UAB „Smulkus urmas“  2010-07-27 įsakymu buvo atleistas LR DK 136 str. 3 d. 2. pagrindu – kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika  (LAT 2005-12-12 nutartis Nr. 3K-3-657/2005; 2008-01-31 nutartys Nr. 3K-3-93/2089, Nr. 3K-3-274/2008) ir konstatavo, kad ieškovas nebuvo darbe visą 2010-07-04 darbo dieną, nors pagal darbo grafiką turėjo tą dieną dirbti. Ieškovo darbdaviui 2010-07-21 rašytą paaiškinimą, jog į 2010-07-04 į darbą jis neatvyko, nes pavogta jo rankinė su telefonu, dėl ko negalėjo informuoti apie savo neatvykimą, vertino kritiškai, nes teismo nuomone tai neatitiko jo teismo posėdyje duotų paaiškinimų, kuriuose nurodė, kad jis darbdavį informavo, kad buvo sumuštas, dėl ko negalėjo išeiti į darbą. Be to, ieškovas iki pasiaiškinimo rašymo dienos turėjo 2010-07-04 VšĮ VUL Žalgirio klinikos išduotą išrašą iš medicininių dokumentų  apie sužalojimus ir 2010-07-08 raštą iš Vilnius apskrities VPK Vilnius miesto I PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus, tačiau šių dokumentų prie 2010-07-21 pasiaiškinimo nepridėjo, o paaiškinime apie jokius sužalojimus nenurodė. Teismas sprendė, kad ieškovas, nors ir buvo sumuštas, tačiau, nebuvo be sąmonės, nebuvo hospitalizuotas, šeimoje yra suaugusių asmenų (sutuoktinė dirba), kurie galėjo suteikti ieškovui pagalbą informuojant darbdavį, todėl teismas pripažino, kad ieškovas neabejotinai turėjo galimybę ir pareigą (LR DK 35 str.,  Darbo vidaus taisyklių 12.1.6 p.) informuoti darbdavį apie jo neatvykimą į darbą 2010-07-04 (LR CPK 178 str.). Ieškovas posėdyje pripažino, kad darbdavio apie savo neatvykimą  į darbą 2010-07-04 neinformavo (CPK 187 str.). Teismas konstatavo, kad darbdavys nebuvo informuotas apie svarbias priežastis, todėl darbdavys neturėjo pagrindo manyti ieškovą turint sveikatos problemų ir laikė, kad ieškovas atleidimo dienai nepateikė neatvykimo į darbą priežasčių ir jų svarbos. Ieškovas dirbo pas atsakovą virtuvės darbuotoju, kurių darbas pamaininis ir kurie išvežioja maistą ligoniams, todėl virtuvės darbuotojo neatvykimas yra darbą neabejotinai trikdo darbą, sukelia darbdaviui papildomų rūpesčių pasirūpinti neatvykusio darbuotojo pavadavimu, įvertinant tai, kad virtuvės darbuotojai dirba pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką.

              Ieškovas  A. S. pateikė apeliacinį skundą (b.l.131-135), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, jog apelianto gydymo laikotarpis (2010-07-04) sutapo su valstybine švente ir poilsio dienomis (2010-07-04/06) (bendrovės administracijos darbuotojai nedirbo) bei medicinos įstaigų perėjimu prie nedarbingumo liudijimų pildymu elektroninėje erdvėje (nuo 2010-07-01), bet į tai teismas neatsižvelgė. Iš teismui pateiktų ir elektroninėje erdvėje surašytų nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad apelianto neatvykimas į darbą nulemtas nelaimingo atsitikimo buityje (pateikti ir medicinos įstaigų klaidingai užpildyti nedarbingumo pažymėjimai: nuo 2010-07-04 iki 2010-07-07 dėl nelaimingo atsitikimo, nuo 2010-07-07 iki 2010-07-19 dėl ligos), diagnozės tęstinumą patvirtina ir medicinos įstaigos išduota pažymą apie gydymo tęstinumą nuo 2010-07-04 iki 2010-07-19. Atsakovas  pripažino, kad SoDros elektroninėje erdvėje buvo duomenys, kuriuose nurodyta, kad apeliantui  buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, t.y. apie nedarbingumo pažymėjimą išduota ieškovui nuo 2010-07-04 iki 2010-07-06 darbdaviui nebuvo žinoma. Apeliantas teismui patvirtino aplinkybę, kad 2010-07-04 grįždamas namo po darbo, jis buvo apiplėštas ir sumuštas, dėl ko jam teko kreiptis į medicinos įstaigą dėl patirtų sužalojimų masto nustatymo bei gydymo skyrimo. Aplinkybę, kad ieškovas, 2010-07-21 informavo darbdavį apie nuo 2010-07-04 turimą nedarbingumo pažymėjimą, įrodo darbuotojo darbdaviui pateikti paaiškinimai. Vadovaujasi LAT praktika dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo definicijos (LAT 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civ. b.  Nr. 3K-3-560/2007). Teigia, kad darbdavys šiurkštu pažeidimu įvardijo būtent neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių. Tačiau apelianto pateikti rašytiniai įrodymai - nedarbingumo pažymėjimai išduoti nuo 2010-07-04 iki 2010-07-19, nenuginčijamai įrodo, kad neatvykimas į darbą nulemtas svarbią priežastimi ir yra pateisintas medicinos įstaigos išduotais dokumentais. Mano, jog į nagrinėjamą bylą buvo būtina įtraukti ir Vilniaus universitetinę Žalgirio kliniką, nes dėl šios medicinos įstaigos veiksmų - nedarbingumo pažymėjimo pavėluoto išdavimo – buvo suklaidintas atsakovas, tačiau to teismas nepadarė. Teigia, kad teismas sureikšmino iš darbdavio lokalinio akto nustatomą darbuotojui pareigą nedelsiant pranešti apie neatvykimą į darbą, bet, neįvertino aplinkybės, kad vidaus darbo taisykles visiškai nenurodo tokio pranešimo tvarkos, o tai neleidžia teigti, kad darbuotojas veikė nesąžiningai ir nesilaikė darbo taisyklių. Mano, jog teismas praplėtė atsakovo 2010-07-27 įsakymo Nr. 08-10- 1399 turinį, suteikiant tariamam nepranešimui šiurkštaus pažeidimo požymį. Mano, jog atsakovo pateikti dokumentai dėl ankstesnių šalių santykių negali būti vertinama kaip ieškinio reikalavimų nepagrįstumas. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovui dėl darbdavio veiksmų teko kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, santykiai su darbdaviu buvo įtempti. Mano, jog apeliantas savo teiginius pagrindė, todėl pareiga įrodyti ieškovo teiginių nepagrįstumą perėjo atsakovui. Teismas, pažeisdamas CPK 178 str., netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą.

Atsakovas UAB „Smulkus urmas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.138-143) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujasi CPK 306 str. 2 d. ir mano, kad apeliantas apeliaciniame skunde privalėjo pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių nagrinėjant bylą nepateikė antrojo paaiškinimo, kuriame neva nurodyta informacija apie neatvykimo į darbą priežastis, kaip kad jis teigia apeliaciniame skunde. Jokių paaiškinimų ir paties dokumento, kuriame neva nurodyta informacija apie plėšimą ir sumušimą apeliantas nepateikė. Ieškovas turėjo laiko pateikti darbdaviui visus reikiamus dokumentus, susijusius su neatvykimu į darbą liepos 4 d. - ieškovas iš darbo buvo atleistas tik 2010-07-27. Teismai yra pasisakę, jog pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą visą darbo dieną tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbumą tenka darbuotojui (2010-03-25 Vilniaus apygardos teismo nutartis c. b. Nr.2A-243-492/2010). Atsakovas vadovavosi ieškovo paaiškinimu ir turimais dokumentais, kuriuose nurodyta, kad ieškovas dėl ligos buvo nedarbingas nuo 201007-07 iki 2010-07-19. Dėl kokių pateisinamų priežasčių ieškovas nebuvo darbe 2010-07-04 ieškovas atsakovui nepaaiškino ir jokių dokumentų nepateikė. Pabrėžia, jog apeliantas nurodo, jog buvo apiplėštas ir sumuštas 2010-07-04, grįždamas namo po darbo, o 2010-07-04 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, jog A. S. patyrė traumą 2010-07-03 23.30 val. Ieškovas darbą 2010-07-03 baigė 19 val., t.y. gerokai iki vidurnakčio. Ieškovas, dar iki 2010-07-21 (paaiškinimo rašymo dienos) turėjo 2010-07-21 VšĮ VUL Žalgirio klinika išduotą išrašą iš med.dokumentų apie sužalojimus ir 2010-07-04 raštą iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Pirmojo PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus, tačiau šių dokumentų prie 2010-07-21 paaiškinimo nepridėjo, be to, pačiame paaiškinime apie sužalojimus nenurodė. Mano, jog apelianto teiginys, jog informavo atsakovą apie sumušimą ir apiplėšimą yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Teigia, kad A. S. sąmoningai neinformavo darbdavio apie užsitęsusį nedarbingumą iki 2010-07-21. Darbdavys negalėjo paskambinti apeliantui, nes šis buvo atsisakęs nurodyti telefono numerį. Įstatymas nustato, kad darbuotojas turi ne tik teises, bet ir pareigas, todėl A. S. interesai negali būti laikomi svarbesniais, nei darbdavio interesai. Atsakovo ir ieškovo pasirašytos Darbo sutarties Nr. 1643 7 p., Darbo tvarkos taisyklių 4.19. p. yra nurodyta, kad negalėdamas atvykti į darbą darbuotojas privalo tą pačią dieną apie tai pranešti administracijai. Toks reikalavimas atsakovui svarbus, nes įmonė verčiasi prekyba maisto produktais ir maitinimo organizavimu. Ieškovo pateikti dokumentai įrodo, kad apie savo negalėjimą atvykti į darbą nuo 2010-07-04 jis nepranešė. Ieškovas nebuvo hospitalizuotas, šeimoje yra suaugusių asmenų, internete gausu informacijos apie atsakovas, jos internetinėje svetainėje adresu http://www.smulkusurmas.lt pateikti net keletas telefono numerių, tarp jų ir mobiliųjų. Mano, jog atsakovas neprivalėjo įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo pateikti DK 238 str. išvardintų aplinkybių vertinimo. Tačiau teismui atsakovas pateikė įrodymus, jog atvejis, kuomet ieškovas nedirbo ir apie savo nedarbingumą neinformavo darbdavio 2010 m. liepos 4-21 dienomis nebuvo pirmas tokio pobūdžio incidentas. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovas konfliktuodavo bei ignoruodavo darbdavio reikalavimus dėl darbo tvarkos, grasindavo teismais ne tik darbdaviui, bet ir VšĮ VGPUL (kurios patalpose tiesiogiai dirbo) vadovui. Mano, jog ieškovas nuolat ignoruodavo atsakovo interesus. Teigia, jog apelianto teiginiai, kad teismas netinkamai vertino 2010-07-27 atsakovo įsakymo Nr. 08-10-1399 turinį bei įrodymus, nepalankiai charakterizuojančius ieškovą, yra nepagrįsti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas (ieškovas)  A. S. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra  netenkintas  jo ieškinys  dėl  drausminės nuobaudos skyrimo, darbo sutarties nutraukimo ir grąžinimo į darbą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad  ieškovas A. S. nuo 2008-11-04 dirbo   UAB“Smulkus urmas“  virtuvės darbuotoju, o  darbo sutartis su juo nutraukta 2010-07-27, remiantis LR  DK 136str.3d.2p., t.y. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (neatvykimą į darbą 2010-07-04), vadovaujantis  darbdavio 2010-07-27 įsakymu“ Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ir  tos pačios dienos įsakymu “Dėl darbo sutarties  nutraukimo“(b.l. 3-11).

Apeliantas teigia, kad  pirmosios instancijos teismas  netinkamai aiškino ir  taikė materialinės  bei procesinės teisės normas,  dėl ko  skundžiamas sprendimas  turi būti panaikintas, o ieškinys patenkintas apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,  sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas,  todėl  paliktinas nepakeistas.

Kolegija pažymi, kad atleidimas iš darbo Darbo kodekso  136 straipsnio 3dalies 2 punkto  pagrindu yra galimas, jeigu darbuotojas vieną kartą šiukščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235straipsnis). Šioje byloje darbdavys  ieškovą iš darbo atleido  už tai, kad jis 2010-07-04 neatvyko į darbą.  Darbo kodekso 235straipsnio 2dalies 9 punkto pagrindu šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu  gali būti laikoma  neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną(pamainą).  Kad ieškovas  2010-07-04 turėjo dirbti, tačiau  visą darbo dieną darbe nebuvo  apeliantas pripažįsta, tačiau teigia, jog darbe nebuvo dėl pateisinamos priežasties-sumušimo ir turėto nedarbingumo. Tačiau kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir laiko, kad apeliantas  neįrodė, jog jis darbe visą darbo dieną nebuvo dėl pateisinamų priežasčių (CPK 178str.).

Nustatyta, kad  apeliantas  darbe nebuvo ir daugiau dienų, tačiau apie neatvykimo priežastis darbdaviui nepranešė nei 2010-07-04 nei  per kitą protingą laiką, nors pagal  Darbo tvarkos taisyklių 12.1.6p. apie neatėjimą  į darbą dėl svarbių priežasčių  turėjo pranešti nedelsiant  tiesioginiam vadovui arba generaliniam direktoriui telefonu ar per kitą asmenį (b.l. 35-37, 47).  Apie tai, kad apeliantas nuo 2010-07-07  iki 2010-07-19 turėjo nedarbingumo pažymėjimą  darbdavys sužinojo pats interneto pagalba, o  nedarbingumo pažymėjimų išdavimą 2010-07-07  ir 2010-07-12  patvirtina  juose esantys įrašai (b.l.14,15). 

Ieškovui 2010-07-19 atvykus  į darbovietę ir darbdaviui pareikalavus pasiaiškinti, A. S. raštu nurodė, kad  liepos 3dieną iš jo buvo pavogti telefonai, dėl ko jis liepos 4 dieną negalėjo  pranešti apie neatvykimo į darbą priežastis (b.l. 31). Paaiškinime ieškovas apie sumušimą 2010-07-03  ir neatvykimo į darbą 2010-07-04  priežastis  nenurodė, pateisinamų dokumentų  darbdaviu nepateikė. Byloje esantis 2010-07-04  išrašas  iš medicininių dokumentų rodo, kad ieškovas  lankėsi pas gydytoją dėl traumos (sumušimo) 2010-07-03 23,30val (b.l.12), o iš 2010-07-08  VPK Vilniaus m. 1 PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus rašto matyti, kad dėl plėšimo  pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l.16). Tačiau šių dokumentų ieškovas darbdaviui nepateikė, be to nei šie, nei kiti byloje esantys dokumentai nepatvirtina, kad apeliantas 2010-07-04 visą dieną  dėl sveikatos būklės  ar kitų svarbių priežasčių negalėjo atvykti į darbą  bei  negalėjo apie tai pranešti darbdaviui. Tuo tarpu   Lietuvos Aukščiausiasis teismas  yra išaiškinęs, kad  pareiga įrodyti, jog darbuotojas  buvo rūpestingas ir tinkamai informavo darbdavį apie svarbias neatvykimo į darbą priežastis  tenka pačiam darbuotojui(žr.LAT 2005-12-12 nutartis  civilinėje byloje Nr.3K-3-657/2005).

Byloje taip pat yra pateiktas 2010-08-06 išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad  apeliantas buvo nedarbingas ir nuo 2010-07-04 iki 2010-07-06(b.l.13). Tačiau šis pažymėjimas  yra išduotas jau po  ieškovo atleidimo iš darbo ir skundžiamų  įsakymų priėmimo metu neegzistavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad ieškovas ilgą laiką neinformuodamas darbdavio apie neatvykimo į darbą 2010-07-04 priežastis ir nepateikdamas neatvykimą pateisinančių dokumentų, elgėsi nerūpestingai, o susidariusi padėtis darbdaviui leido visos dienos darbuotojo nebuvimą darbe    laikyti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu ( DK 235str.2d.9p.). Dėl šios priežasties ieškovui galėjo būti taikoma drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo(DK 237str.1d.3p.), nutraukiant darbo sutartį DK 136str.3d.2p. pagrindu. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumnetais, kad  griežčiausia drausminė nuobauda  apeliantui yra paskirta  pagrįstai, laikantis DK  238-241str. reikalavimų. Tuo tarpu apelianto skunde nurodyti argumnetai  (dėl netinkamo materialinės ir procesinės normų aiškinimo, taikymo, o taip pat byloje esančių įrodymų vertinimo) atmestini. Įtraukti į bylos nagrinėjimą  trečiuoju asmeniu gydymo įstaigą pagrindo nebuvo taip pat, nes teismo priimtas sprendimas  šiam asmeniui   teisinių pasekmių nesukelia. Tai rodo, kad naikinti  skundžiamą sprendimą dėl procesinės teisės normų pažeidimo pagrindo nėra (CPK 329str.).

Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų  atskirai  nepasisako.

Teisėjų  kolegija konstatuoja, kad  pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė įstatymą,  teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir  priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.2 p.). 

Vadovaujantis  CPK 88 str.1 d. 3 p., 93, 96 str.,  iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos,  nuo kurių mokėjimo jis nėra atleistas, o jų dydį patvirtina byloje esantys  įrodymai. T.y. iš apelianto priteistina 7,05Lt procesinių dokumentų siuntimo(pašto) ir 726Lt advokato išlaidų, kurios pripažįstamos pagrįstomis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies  1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d.  sprendimą civilinėje Nr. 2-806-600/2010 palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. S.. 726,00Lt atsakovui UAB“Smulkus urmas‘ advokato   ir 7,05Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo(pašto) išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas                                          Algirdas Auruškevičius

Teisėjai                                                        Rūta Veniulytė-Jankūnienė

Vidas Stankevičius