Civilinė byla Nr. e2A-529-480/2022

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00453-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.5; 3.3.1.14; 3.3.1.181; 3..3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4611-922/2021 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovams A. D., Ž. D. ir A. R. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus vėliau papildė, prašydama perkelti ieškovei 3,43 ha ploto miško paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų Ž. D., A. D. ir A. R. 2020 m. spalio 12 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DJ-2687; priteisti atsakovės A. R. naudai 25 000 Eur sumą, gautą iš atsakovų A. D. ir Ž. D., kuri buvo sumokėta pagal 2020 m. spalio 12 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DJ-2687, kaip sumą, kurią turėjo sumokėti pagal sutartį pirkėjas, nustatant, kad ieškovė, kaip pirkėja, pilnai atsiskaitė su atsakove A. R., kaip su pardavėja, už parduotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovams A. D. ir Ž. D. iš ieškovės, kaip kompensaciją, sumokėtą atsakovei A. R., 25 000 Eur sumą ir visą sumą 197,05 Eur, sumokėtą Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarei E. B., sumoje, nustatant, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovų A. D. ir Ž. D. ir atsakovės A. R. nesieja jokie teisiniai santykiai; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DJ-6985 ieškovė įsigijo miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su miškų ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DJ-2687 atsakovai Ž. D. ir A. D., kaip bendrą jungtinę nuosavybę, įsigijo miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš atsakovės A. R.. Apie šį sandorį ieškovė iki 2021 m. birželio 5 d. nežinojo, o jo sudarymo datą sužinojo 2021 m. liepos 8 d. iš atstovo advokato padėjėjo L. R. atsiųsto Nekilnojamojo turto registro išrašo minimam žemės sklypui. Taip pat nurodė, kad atsakovų teiginiai, jog buvusi savininkė R. O. S., kuri buvo atsisakiusi pasinaudoti pirmumo teise įsigyti žemės sklypą, ir todėl tokios teisės ieškovei neperdavė, yra netinkami, kadangi atsakovams sudarant sandorį 2020 m. spalio 12 d. buvusi savininkė jau neturėjo subjektinių teisių susijusių su pirmumo teise, o jas pagal įstatymą 2020 m. rugsėjo 24 d. įgijo ieškovė.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovai Ž. D. ir A. D. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tarp ieškovės sudaryto sandorio (2020 m. rugsėjo 24 d.) ir atsakovų sudaryto sandorio (2020 m. spalio 12 d.) yra 18 dienų skirtumas. Ieškovė apie ginčo sklypo sudarymo sandorį galėjo ir nežinoti, nes apie jį buvo informuota gretimo sklypo buvusi savininkė R. O. S., iš kurios ieškovė įsigijo gretimą sklypą ir perėmė jos teises į šį žemės sklypą. Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė E. B. patikrino ir patvirtino, jog atsakovų sandoriui sudaryti kliūčių nėra, nes Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 41 straipsnio nuostatos buvo išpildytos, t. y. pardavėjas (atsakovė A. R.) yra gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Varėnos skyriaus sutikimą parduoti daiktą (ginčo sklypą) pasirinktiems asmenims, kadangi parduodamo daikto (ginčo sklypo) nepageidavo pirkti Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodyti asmenys. NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. pažymoje dėl siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, Nr. 3PAZ-411-(14.3.33) nurodyta, kad gretimo sklypo savininkė R. O. S. atsisakė pirkti ginčo sklypą ir nepasinaudojo pirmumo teise, ieškovė tuo metu nebuvo gretimo sklypo savininke ir pirmumo teisės įsigyti ginčo sklypą neturėjo. Ieškovė gretimo sklypo savininke patapo vėliau, t. y. tik 2020 m. rugsėjo 24 d., tačiau tokios pirmumo teisės neįgijo, nes tokios teisės jai neperdavė buvusi savininkė R. O. S.. Ieškovė, siekdama pripažinti sandorį, sudarytą šios pažymos pagrindu, niekiniu, privalo reikalauti, kad teismas pripažintų šią pažymą neteisėta. Ieškovei pripažinus, jog dėl ginčo sandorio atsakovų Ž. ir A. D. kaltės nėra, neturėtų būti iš jų priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos, jei ieškinys būtų tenkintas.

4.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė A. R. nurodė, kas su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad yra NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. pažyma dėl siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti Nr. 3PAZ-411-(14.3.33).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui A. D. 700 Eur, atsakovei Ž. D. 500 Eur, valstybei 29,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas, įvertinęs tai, kad teismui nėra pateikta jokių kitų objektyvių įrodymų, jog ieškovei apie galimai pažeistas savo teises tapo žinoma anksčiau nei nurodo pati ieškovė, teisme ieškinys gautas 2021 m. liepos 30 d., nurodė, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo 2021 m. liepos 7 d., kada ieškovė gavo duomenis iš Nekilnojamojo turto registro apie gretimą sklypą, ir konstatavo, jog ieškovė nėra praleidusi 3 mėnesių ieškinio senaties termino.

7.       Teismas nustatė, kad į bylą pateiktas 2020 m. liepos 23 d. pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą patvirtina, jog 2020 m. liepos 23 d. A. R., atstovaujama A. R., veikiančio pagal 2018 m. gegužės 22 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. 3541), NŽT Varėnos skyriui pateikė pranešimą apie parduodamą 3,43 ha ploto žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

8.       Teismas taip pat nustatė, kad NŽT, vykdydama jai priskirtą funkciją patikrinti, ar yra asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti parduodamą privatų žemės sklypą (ar jo dalį) ir išduoti atitinkamą pažymą sklypo (jo dalies) savininkui (pardavėjui), nustačiusi besiribojančius sklypus bei jų savininkus, 2021 m. rugpjūčio 11 d. parengė bei tą pačią dieną išsiuntė registruotomis siuntomis raštus, o būtent R. O. S. raštą Nr. 3SD-3784-(14.3.104.) (registruotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo patvirtinama, kad R. O. S. informuota apie tai, jog parduodamas 3,43 ha ploto žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), už 25 000 Eur sumą, taip pat nurodyta, kad ji turi pirmumo teisę sklypą įsigyti.

9.       Teismas priėmė išvadą, kad R. O. S., iki 2020 m. rugsėjo 24 d. buvusi miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininke, buvo informuota Miškų įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, apie tai, kad parduodamas tuo metu A. R. priklausęs 3,43 ha ploto žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), už 25 000 Eur sumą, nurodant, kad ji turi pirmumo teisę sklypą įsigyti.

10.       Teismas konstatavo, kad Miškų įstatymo nustatyta pareiga informuoti pirmumo teisę turintį asmenį apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą pažeista nebuvo, kadangi jai 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo parengtas ir tą pačią dieną išsiųstas registruota siunta raštas Nr. 3SD-3784-(14.3.104.), o ieškovė D. G. teisės gauti tokią informaciją neturėjo, kadangi ji tuo metu miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), savininke nebuvo, nes nurodyto sklypo savininke ji tapo nuo 2020 m. rugsėjo 24 d.

11.       Teismas, nustatęs, kad NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. išduotos pažymos Nr. 3PAŽ-411-(14.3.33.) ieškovė neginčijo, konstatavo, jog kol NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. išduota pažyma Nr. 3PAŽ-411-(14.3.33.) nėra nuginčyta teismine tvarka, ji laikytina teisėta.

12.       Teismas konstatavo, kad ieškovės pirmumo teisė įsigyti žemės sklypą nebuvo pažeista, kadangi ji miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininke (tuo metu, kai buvo pradėta miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūra) nebuvo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovė D. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes dėl ieškovės įgyjamos teisės. Pagal Miškų įstatymo 41 straipsnio 6 dalį NŽT pažyma yra faktinę aplinkybę patvirtinantis dokumentas, kad buvusi žemės sklypo savininkė R. O. S. atsisakė pasinaudoti pirmumo teisę, ir ši pažyma neturi teisinių pasekmių ieškovės atžvilgiu, kadangi faktinė aplinkybė apie atsisakymo pasinaudoti pirmumo teisės pirkti netenka teisinių pasekmių R. O. S. nuo jos žemės sklypo pardavimo momento. Ieškovė, tapusi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgijo savarankiškas subjektines teises pagal Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo žemės sklypo įgijimo dienos pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DJ-6985.

13.2.       Teismas sutiko su faktine aplinkybe, kad ieškovė buvo žemės sklypo savininkė tuo momentu, kai atsakovė A. R. pardavė šalia esantį miško paskirties žemės sklypą, todėl neturi jokios teisinės reikšmės, kad prieš tai buvusi žemės sklypo savininkė nepasinaudojo pirmumo teise. Pati pažyma apie faktą, kad buvęs žemės sklypo savininkas, šiuo atveju R. O. S., nutarė nepasinaudoti pirmumo teisę, nepanaikina pareigos pardavėjui, šiuo atveju A. R., pasiūlyti naujam savininkui, šiuo atveju ieškovei, šalia esančio sklypo, kai jis pasikeitė, o naujas savininkas netenka teisės pasinaudoti pirmumo teise ir tuo atveju, jeigu prieš tai buvęs žemės sklypo savininkas nepasinaudojo pirmumo teise. Ieškovės manymu, atsakovei A. R. išduota NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. pažyma Nr. 3PAŽ-411-(14.3.33.) galioja tiek, kiek R. O. S. yra šalia esančio žemės sklypo savininkė. Teismas teisiškai nepagrindė tokios motyvavimo, kad ši pažyma galioja neribotai, kadangi nėra nuginčyta teismo keliu, todėl ieškovė mano, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

13.3.       Ginčo atveju asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, buvo ieškovė, o ne pažymoje nurodyta buvusi žemės sklypo savininkė R. O. S., todėl teismas privalėjo taikyti Miškų įstatymo 41 straipsnio 7 dalį, kai žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, o Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam suinteresuotam asmeniui per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turinčiam teisę per teismą reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, ieškinį tenkinti.

14.       Atsakovas A. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

14.1.       Teismas teisingai nustatė, kad byloje ginčo nėra dėl NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. rugsėjo 7 d. išduotos pažymos Nr. 3PAŽ-411-(14.3.33.), jog ji buvo išduota nepažeidžiant teisės aktų buvusios ginčo sklypo savininkės R. O. S. atžvilgiu, kuri nepasinaudojo pirmumo teise įsigyti ginčo sklypą. Teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė neginčijo šios pažymos.

14.2.       Sprendime yra nurodytas tiek teisinis pagrindas, tiek faktinis pagrindas, kodėl nagrinėjamu atveju netaikytinos Miškų įstatymo 41 straipsnio 7 dalies nuostatos, t. y. ieškovė ginčo sandorio forminimo pradžios metu į ginčo sklypą nebuvo įgijusi savarankiškų subjektinių teisių pagal Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. atsakovams, pasikreipus į notarą dėl ginčo sklypo pardavimo, buvo pradėtas ruošimasis sandorio patvirtinimui. Tam buvo reikalinga pažyma iš NŽT Varėnos skyriaus, kad pirkti ginčo sklypą pirmumo teise nurodytomis sąlygomis buvo pasiūlyta gretimo sklypo savininkui, t. y. R. O. S., ir ji šia teise nepasinaudojo. Tik NŽT Varėnos skyriui 2020 m. rugsėjo 7 d. išdavus pažymą Nr. 3PAŽ-411-(14.3.33.), atsirado galimybės atsakovams užbaigti ginčo pardavimo sandorį, ką jie ir padarė.

14.3.       Miškų įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje nėra nurodytas nei terminas, per kurį turėtų būti žemės sklypas perleistas kitiems asmenims, nei antrinė ar daugkartinė patikra, kad reikėtų kas valandą tikrinti, ar nepasikeitė gretimų sklypų savininkai, ir vėl iš naujo kartoti procedūras, numatytas Miškų įstatymo 41 straipsnyje. Taigi ieškovė teisės normose mato tai, ką nori matyti, tačiau jose teisinis reguliavimas yra visai kitoks, nei tai bando įrodyti ieškovė. Teismas teisingai pripažino, kad šios teisės normos nebuvo pažeistos, todėl ieškinys buvo atmestas.

14.4.       Apeliantė šiuo atveju nelaikytina suinteresuotu asmeniu CPK 2 straipsnio ir 5 straipsnio 1 dalies prasme, nes ji, kaip nurodė teismas, sandorio forminimo pradžios metu į ginčo sklypą nebuvo įgijusi savarankiškų subjektinių teisių pagal Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, todėl neturėjo teisės kreiptis į teismą, prašydama apginti tariamą teisę. Ši byla galėjo būti ir nutraukta, kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

15.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

17.       Byloje nustatyta, kad ieškovei D. G. (toliau – ieškovė arba apeliantė) priklauso 2,81 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurį ji įsigijo 2020 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovei priklausantis žemės sklypas ribojasi su kitu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, 3,43 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris iki 2020 m. spalio 12 d. buvo asmeninės nuosavybės objektas, priklausęs atsakovei A. R. (toliau – atsakovė). Nuo 2020 m. spalio 12 d. šis žemės sklypas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausom atsakovams A. D. ir Ž. D.. 

18.       Byloje kilo ginčas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal nekilnojamojo turto – miškų ūkio paskirties žemės sklypo, pirkimo–pardavimo sutartį. Sprendžiama, ar nebuvo pažeista apeliantės teisė pirmumo tvarka įsigyti parduodamą ginčo žemės sklypą.

19.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

20.       Ieškovė apeliaciniame skunde, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes dėl jos (ieškovės) įgyjamos teisės. Apeliantės teigimu, buvusi žemės sklypo savininkė atsisakė pasinaudoti pirmumo teisę ir NŽT pažyma neturi teisinių pasekmių jos (ieškovės) atžvilgiu; nuo žemės sklypo įgijimo dienos ji (ieškovė) įgijo savarankiškas subjektines teises pagal Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

21.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus ir juos detalizuojančius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

22.       Pažymėtina, kad Miškų įstatymas 41 straipsnyje reglamentuojama pirmumo teisė įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę – nustatyti asmenys, kurie turi pirmumo teisę pirkti miškų ūkio paskirties žemę ir detaliai apibrėžta šios teisės įgyvendinimo tvarka. Remiantis šiame straipsnyje nustatytu reglamentavimu, pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu (Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba NŽT teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas <...> (Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalis). Pagal šio straipsnio 4 dalį, kai pirmumo teisės įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą neturi valstybė, NŽT apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto žemės sklypo savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Šie asmenys savo sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. NŽT, gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytą rašytinį sutikimą pirkti žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas šio straipsnio nustatyta tvarka pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui. Kai pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, šioje dalyje nurodytoje pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą (5 dalis). Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas (6 dalis). Jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę per teismą reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (7 dalis).

23.       Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek atsakovė A. R., tiek ir R. O. S., gretimo žemės sklypo savininkė, iš kurios žemės sklypą įsigijo ieškovė, beveik tuo pačiu metu NŽT Varėnos skyriui pateikė pranešimus apie parduodamus miškų ūkio paskirties žemės sklypus: A. R. – 2021 m. liepos 23 d., R. O. S. – 2021 m. liepos 27 d. NŽT, vykdydama jai priskirtą funkciją patikrinti, ar yra asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti parduodamą privatų žemės sklypą (ar jo dalį) ir išduoti atitinkamą pažymą sklypo (jo dalies) savininkui (pardavėjui), nustatė besiribojančius sklypus bei jų savininkus, 2021 m. rugpjūčio 11 d. parengė bei tą pačią dieną išsiuntė registruotomis siuntomis raštus, o būtent R. O. S. raštą Nr. 3SD-3784-(14.3.104.) (registruotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo patvirtinama, kad R. O. S. informuota apie tai, jog parduodamas 3,43 ha ploto žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), už 25 000 Eur sumą, taip pat nurodyta, kad ji turi pirmumo teisę sklypą įsigyti. Šiuo atveju nei vienam iš pirmumo teisę turinčių asmenų, tame tarpe ir R. O. S., neišreiškus pageidavimo pirkti žemės sklypą, NŽT Varėnos skyrius 2020 m. rugsėjo 7 d. išdavė pažymą Nr. 3PAŽ-411-(14.3.33.) „Dėl siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“, kurioje nurodyta, kad žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) A. R. gali parduoti pasirinktiems asmenims, kadangi parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nurodyti asmenys. Pagal gautą 2020 m. liepos 27 d. R. O. S. pranešimą, NŽT Varėnos skyrius nustatęs besiribojančius sklypus bei jų savininkus, jiems parengė ir išsiuntė registruotomis siuntomis raštus su informacija, kad parduodamas sklypas, o asmenys turi pirmumo teisę jį įsigyti. Tarp asmenų, kuriems buvo siųsti tokie raštai, buvo ir A. R., kuriai 2020 m. rugpjūčio 10 d. parengtas raštas Nr. 3SD-3733-( 14.3.104.) ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. išsiųstas atstovui pagal įgaliojimą registruota siunta (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)). Nei vienam iš pirmumo teisę turinčių asmenų neišreiškus pageidavimo pirkti žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), NŽT Varėnos skyrius 2020 m. rugsėjo 7 d. išdavė pažymą Nr. 3PAŽ-399-(14.3.33.) „Dėl siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“, kurioje nurodyta, kad žemės sklypą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) R. O. S. gali parduoti pasirinktiems asmenims. Ieškovė iš R. O. S. miškų ūkio paskirties žemės sklypą įsigijo 2020 m. rugsėjo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Tarp atsakovų Ž. D., A. D. ir A. R. miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. spalio 12 d.

24.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog R. O. S. nustatytu laiku nepateikus sutikimo (sprendimo) pirkti atsakovės parduodamą žemės sklypą pirmumo teise, atsakovė įgijo teisę parduoti žemės sklypą pasirinktam asmeniui. Taigi specialiame įstatyme nustatyta R. O. S. pirmumo teisė pirkti žemės sklypą pasibaigė, jai per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos neįgyvendinus šios teisės, t. y. NŽT skyriui nepateikus sutikimo (sprendimo) pirkti atsakovės parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė tuo metu (NŽT Varėnos skyrius pažymą išdavė 2020 m. rugsėjo 7 d.) gretimo sklypo savininkė dar nebuvo, todėl pirmumo teisės įsigyti sklypą, dėl kurio kilęs ginčas, neturėjo.

25.       Minėta, kad pagal Miškų įstatymo 41 straipsnio 6 dalį, kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas (6 dalis). Taigi specialiame įstatyme nustatyta pirmumo teisė pirkti žemės sklypą nenumato procedūros pakartojimo, jei pasibaigus terminui pateikti sutikimą ir NŽT išdavus pažymą pasikeičia gretimo sklypo savininkas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo tvarka, kaip ją reglamentuoja Miškų įstatymo 41 straipsnis, pažeista nebuvo. 

26.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad beveik tuo pačiu metu pradėtą miškų ūkio paskirties žemės padavimo procedūrą ieškovė užbaigė sudariusi pirkimo–pardavimo sutartį 18 dienų anksčiau nei atsakovė, nereiškia, kad atsakovės žemės sklypas parduotas pažeidžiant ieškovės pirmumo teisę jį pirkti. Nagrinėjamoje situacijoje ieškovės reikalavimų dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo tenkinimas, reikštų jos intereso įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą suabsoliutinimą ir neproporcingą atsakovų, kaip žemės savininkų, intereso suvaržymą, toks sprendimas neatitiktų bendrojo civilinių santykių teisingumo principo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Kasacinis teismas mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) yra išaiškinęs, kad pirmumo teisė įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę nėra absoliuti – būdama garantija žemės ūkio paskirties žemės naudotojui ir suvaržymu tokios žemės savininkui, ji galioja ribotą laiką, kuriam pasibaigus pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2014).

27.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos dėl jų nepasisako.

28.       Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

29.       Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovai nepateikė prašymo priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.