Administracinė byla Nr. ATP-276-290/2011
Teisminio proceso Nr.4-13-3-00762-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija: 48.5.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
n u s t a t ė :
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) Simno policijos nuovados vyresnysis tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. K. už tai, kad jis 2011 m. gegužės 11 d. apie 22.30 val. Alytaus r., Alytaus sen., Nemunaičio k., (duomenys neskelbtini) , sodo sklypo teritorijoje necenzūriniais žodžiai iškeikė V. R. ir V. Z., pastarosios mažametės dukros M. L., gimusios 2001-06-07, akivaizdoje, tuo pažeisdamas vaiko teises ir laisves, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1813 straipsnio 1 dalyje.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. nutarimu G. K. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 1813 str. 1 d. ir skyrė jam 50 litų baudą. Teismas padarė išvada, jog G. K. kaltę patvirtina byloj esančių rašytinių duomenų visumą. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į sunkinančią aplinkybę
G. K. apeliaciniame skunde prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-06-13 nutarimą panaikint ir priimti naują sprendimą. Skunde nurodo, jog apylinkės teisme posėdyje dalyvavo tik jis vienas, o teismas rėmėsi tik rašytiniais V. R. ir V. Z. paaiškinimais, tačiau neatsižvelgė į jo pateiktą paaiškinimą. Anot skundo autoriaus, konfliktas vyko nedalyvaujant mažametei, o konfliktą pradėjo pati V. R.. Be to, ji tą pačią dieną parašė pareikimą policijai ir dėl jų dukros nepriežiūros, tačiau byla buvo nutraukta. Apeliantas pažymi, jog V. R. kerštaudama rašo jo atžvilgiu neteisingus pareiškimus.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
G. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento, kiekvieno įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.
Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai.
Lietuvos Respublikos ATPK 283 straipsnyje numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Minėti procesiniai veiksmai turi atsispindėti teismo posėdžio protokole (ATPK 285 str.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą pagrįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 30210 str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.
Nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti pareiškėjos nurodytų argumentų pagrįstumą. Neaišku, ar pareiškėjui buvo suteikta reali galimybė paaiškinti bylai teisingai išspęsti reikšmingas aplinkybes. Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje yra įvykio dalyvių paaiškinimai, tačiau pirmosios instancijos teismo jie nebuvo apklausti, nors vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais įvykio dalyvių V. R. ir V. Z., nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.
Atsižvelgiant į nurodytus procesinius pažeidimus, G. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas
n u t a r ė :
G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Jurgis Kiškis