Civilinė byla Nr. 2-5702-786/2018
Proceso Nr. 2-14-3-00663-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 27 d.
Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,
sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,
dalyvaujant ieškovei V. M., jos atstovei advokatei Vidai Leonovienei,
atsakovui N. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui N. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir ,-
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Posėdžio metu ieškovė nurodė, jog 1994 m. lapkričio 12 d. sudarė santuoką su atsakovu. Santuokoje su atsakovu vaikų nesusilaukė. Gyvendami kartu ėmė nebesutarti, nes atsakovas girtavo, nesirūpino šeima. Prieš ją vartojo fizinį ir psichologinį smurtą, įžeidinėjo, žemino. Atsakovo elgesys yra neprognozuojamas. Dėl atsakovo vartojamo fizinio smurto kreipėsi į policijos pareigūnus. Atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla. Po to atsakovo elgesys dar agresyvesnis. Santuokinio gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda. Todėl mano, kad santuoka iširo ir turi būti nutraukta. Santuokoje nei kilnojamo nei nekilnojamo turto nėra įgiję. Gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Prašo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę R. Prašo priteisti iš atsakovo teisinės pagalbos išlaidas.
Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutiko. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Posėdžio metu paaiškino, kad jie gyvena kartu ir santuokos su ieškove nutraukti nenori. Mano, kad jie susitaikė ir gali toliau gyventi kartu. Nurodė, jog jokio smurto prieš ieškovę nenaudoja, tik kartais susipyksta, nes ieškovė nesitvarko namuose, kartais vartoja alkoholį. Žadėjo ateityje su ieškove nesipykti, nes nori gyventi kartu.
Ieškinys tenkintinas .
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje 1994 m. lapkričio 125 d., įrašo Nr.173 (b. l. 6). Santuokoje su atsakovu vaikų nesusilaukė . Santuokos metu dalintino turto neįsigijo. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys kreditorių neturi.
Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei. Viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios CK 3.64 straipsnio ir CPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau sutuoktiniai taikytis nepageidavo.
Pagal LR CK 3.27 straipsnio nuostatas sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo.
Ieškovė teigė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl ieškovei padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nors atsakovas tai neigia, tačiau šias aplinkybes patvirtina byloje esantis teismo baudžiamasis įsakymas. Tačiau padėtis nepasikeitė, atsakovas ir vėl smurtavo prieš ieškovę ir ieškovė kreipėsi į policijos pareigūnus. Ieškovė nurodė, jog nors su atsakovu gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau mano, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio santuoka iširusi ir tolimesnis gyvenimas kartu yra neįmanomas, mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys bandė taikytis, atsakovas žadėdavo pasikeisti ir ieškovė juo tikėjo, tačiau šiuo metu ieškovė dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto gyventi toliau kartu negali, mano, kad santuoka iširusi ir prašo teismo ją nutraukti.
Teismas mano, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo ir nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 straipsnis).
Kaip nustatyta, sutuoktiniai negyvena sutuoktinių gyvenimo ir bendro ūkio nebeveda. Ieškovė nurodė, jog jų santuoka yra nutrūkusi ir turi būti nutraukta, kaltu dėl santuokos nutraukimo pripažįstant atsakovą, nes atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas – smurtavo, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, ją įžeidinėjo, žemino. Nors atsakovas neigia smurtavęs prieš ieškovę, tačiau tai patvirtina esantys procesiniai dokumentai (b.l. 26-28). Pagal CK trečios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 - 3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio supratimo ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Kaip nustatyta atsakovas bendro gyvenimo metu netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas – girtavo, nesirūpino šeima. Antra sąlyga, kuri turi būti nustatyta, kad pripažinti sutuoktinį kaltu dėl šeimos iširimo yra ta, kad kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Kaip nustatyta atsakovas smurtavo, girtavo, įžeidinėjo atsakovę, buvo nuteistas už ieškovės ir ieškovės motinos sveikatos sutrikdymą.
Teismas, remdamasis ieškinyje nurodytomis bei posėdžio metu ieškovės, atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl santuokos nutraukimo priežasčių, vertina, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (LR CK 3.60 straipsnis) ir ieškovės bei atsakovo santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.
Pagal LR CK 3.69 straipsnio nuostatas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę. Kadangi ieškovė, po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti ikisantuokinę pavardę – R., jos prašymas tenkintinas.
Ieškovei V. M. pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą ( 2018 06 19 Nr.2.4 (NTP-2)-18-T-1371-11173) suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (b.l.25), todėl iš atsakovo į valstybės pajamas išieškotinas žyminis mokestis , nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista, teisinės pagalbos išlaidos bei teismo turėtos pašto išlaidos (LR CPK 96 str.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CK 3.60straipsniu , LR CPK 185, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti.
Nutraukti santuoką tarp V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą 1994 m. lapkričio 12 d. Anykščių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 173, dėl sutuoktinio kaltės.
Po santuokos nutraukimo V. M. palikti ikisantuokinę pavardę – R., o N. M. – M.
Priteisti iš atsakovo N. M. valstybės biudžetui 342,29 eurus(tris šimtus keturiasdešimt du eurus 29 ct) teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630 sąsk. Nr. LT 247300010112394300).
Išieškoti iš atsakovo N. M. į valstybės biudžetą 100 (vieną šimtą) eurų žyminio mokesčio ir 3,46 Eur (tris eurus 46 ct) teismo turėtų pašto išlaidų (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose.
Teisėja Vitalija Ragauskienė