Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-476-620/2021

Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00058-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.7; 16.9.10; 21.9.10

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 12 d.

Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė,

sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S.,

nukentėjusiajam V. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Teismas

n u s t a t ė :

 A. S. 2021 m. balandžio 17 d., 20.00 val. Rokiškyje, A. Strazdelio g. 30, vairavo automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti (neįgijęs) transporto priemonės, nepasirinkęs saugos greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio atitvarus ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu apgadino automobilį ir atitvarus. Padaryta žala – 1530,31 Eur (preliminari), t. y. padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 127, 222 punktų reikalavimus, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas bei nukentėjusiojo AB „Kelių priežiūra“ atstovas. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems buvo žinoma ir pranešta, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą gauta nebuvo, nukentėjusysis AB „Kelių priežiūra“ pateikė prašymą nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant, protokolą surašiusi pareigūnė po pertraukos paskirtame teismo posėdyje nurodė nedalyvausianti, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byla nagrinėjama minėtiems asmenims nedalyvaujant.

           Vadovaujantis ANK 569 str. nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 d., teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Asmuo, kuriam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, A. S. byloje esančiame paaiškinime (b. l. 15) nurodė , kad 2021 m. balandžio 17 d., apie 20.00 val., jis išvažiavo automobiliu CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu V. J., kurį jis jam davė pavažiuoti iki prekybos centro „MAXIMA“. Važiuodamas Stoties g. ir sukdamas į A. Strazdelio gatvę, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į atitvarus. Eismo įvykio metu apgadino automobilį ir atitvarus, pats nenukentėjo. Paaiškina, kad automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Išsigandęs, būdamas šoke, apsisuko ir parvažiavo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) apie eismo įvykį niekam nepranešė. Kadangi pats nenukentėjo, o apgadino automobilį, pagalvojo, kad nereikia pranešti apie eismo įvykį, o su automobilio savininku būtų susitaręs. Dėl šio savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Tačiau A. S. apklausiamas teismo posėdžio metu jau nurodė, kad jis neprisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą. Paaiškino, kad jis atėjo pas kaimyną J. paprašyti automobilio, nes norėjo nuvažiuoti iki parduotuvės „Maxima“. Kaimynas jam automobilio nedavė, nes jis buvo išgėręs. Pas jį buvo D. M., su juo susitarė ir atėjo pas kaimyną vėl prašyti, jog duotų automobilį blaiviam draugui. Automobilis stovėjo kieme, kaimynas sutiko, padavė D. automobilio raktelius ir dokumentus. D. atsisėdo prie automobilio vairo, o jis nuėjo į savo pavėsinę pasnausti, nes buvo labai girtas. Jis prisnūdo ir atsibudęs apie 23.00 val. pamatė, kad automobilis yra kieme, buvo padėti automobilio rakteliai ir dokumentai. Tik po to pamatė, kad automobilis apgadintas. Jis nuėjo pas kaimyną V., pasakė apie sudaužytą automobilį, kad jis atlygins žalą .Jis prisiėmė kaltę dėl draugo. Šiuo metu kaimynui nupirko kitą automobilį, o su D. M. sutarė, kad jis prisidės prie įgyto automobilio ir atlygins jam pusę jo vertės.

Teismas laiko, jog tokia jo versija neįtikinama, toks jo paaiškinimas laikytinas tik jo gynybine pozicija, kuri yra paneigta byloje surinktais įrodymais. A. S. kaltė padarius administracinį nusižengimą, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2-3), Eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 12-13), 2021 m. balandžio 21 d. Sprendimu dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo (b. l. 14), Gyventojų registro išrašu apie asmenį, iš kurio matyti, kad A. S. vairuoto pažymėjimo neturi, t. y. teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs (b. l. 19), Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 21-50), Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK raštu draudimo bendrovei (b. l. 51), įvykio vietos ir apgadinto automobilio nuotraukomis (b. l. 53-59), kitais byloje surinktais įrodymais:

Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK tyrėjos A. M. tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), kuriame nurodyta, kad 2021 m. balandžio 21 d., dirbant kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjus V. B., apie 09.22 val. gautas pranešimas, kad A. Strazdelio g. 30, Rokiškis, pranešėjas, įmonės AB „Kelių priežiūra“ atstovas nurodė, kad laikotarpyje nuo 2021 m. balandžio 20 d., 22.00 val. iki 2021 m. balandžio 21 d., 08.50 val. nurodytoje vietoje buvo apgadintas įmonei priklausantis turtas - kelio atitvarai, kuriuos apgadino kitas nenustatytas automobilis, kuris iš įvykio vietos pasišalinęs. Nuvykus į A. Strazdelio g. 30, Rokiškis, pastebėti apgadinti kelio atitvarai, ant apgadintų atitvarų matėsi mėlynos spalvos dažai, o ant pribyrėjusių prie atitvarų automobilio šukių buvo gamyklinei CITROEN ženklai ir užrašai CITROEN. Tiriant įvykio aplinkybes ir važiuojant Stoties gatve, namo esančio (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas stovintis mėlynos spalvos automobilis CITROEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus minėtą automobilį buvo matyti apgadintas automobilio priekis, automobilio sugadinimai buvo būdingi įvykus eismo įvykiui. Pabendravus ir pasiteiravus šio namo gyventojo A. S., kam priklauso automobilis ir kas atsitiko, A. S. paaiškino ir prisipažino, kad 2021 m. balandžio 17 d., apie 20.00 val., jis pasiskolino V. J. priklausantį automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vairuodamas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nepasirinkęs saugos greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio atitvarus ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu apgadino automobilį ir atitvarus. A. S., tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

AB „Kelių priežiūra“ 2021 m. gegužės mėn. raštu „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad 2021 m. balandžio 23 d. AB „Kelių priežiūra“ (toliau - Bendrovė) kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK, Rokiškio r. policijos komisariatą dėl 2021 m. balandžio 21 d. eismo įvykio metu apgadintų naujai įrengtų A. Strazdelio ir K. Donelaičio gatvių sankryžoje apsauginių kelio atitvarų. Bendrovei padaryta turtinė žala – 1530,31 Eur. Pažymi, jog žalą padaręs asmuo iš įvykio vietos pasišalino, todėl Bendrovei nėra žinomas.

Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK 2021 m. gegužės 24 d. nutarimais, kuriais VĮ Panevėžio regiono keliai (apgadintų atitvarų savininkas) ir V. J. (automobilio Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas) pripažinti nukentėjusiaisiais (b. l. 5; 6).

D. M. 2021 m. gegužės 23 d. paaiškinimu (b. l. 16), kuriame nurodyta, kad jis 2021 m. balandžio 17 d. buvo kartu su pažįstamu A. S., kuris sugalvojo, kad jam reikia nueiti pas kaimyną, kurio nei vardo nei pavardės nežino, pasiskolinti automobilio. Apie 19.30 val. jis kartu su A. S., nuėjo pas tą nepažįstamą žmogų, kuris gyvenama toje pačioje Stoties g. A. S. paprašė paskolinti pavažiuoti automobilį CITROEN. Nepažįstamas vyras padavė automobilio raktelius, bet už automobilio vairo atsisėdo neblaivus A. S., kuris privažiavo savo namus esančius, (duomenys neskelbtini) jis prie A. S. namų išlipo ir nuėjau į jo kiemą, o A. S. nuvažiavo link Stoties- Donelaičio g. sankryžos. Po kurio laiko į savo kiemą su automobiliu CITROEN, kurio priekis buvo smarkiai apgadintas, sugrįžo A. S., kuris kažką minėjo, kad atsitrenkė į kažkokius atitvarus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. M. iš esmės patvirtino jo 2021 m. gegužės 23 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes. Taip pat paaiškino, jog įvykio dieną jis nuėjo su draugu pas A. S. „pabaliavoti“. Artūras jam sakė, kad reikia nuvažiuoti iki „MaxiMA“ parduotuvės. Mano, kad gal trūko alkoholio. Jis pasakė, kad gaus mašiną ir prašė jį nuvežti. Jis buvo blaivus, todėl sutiko nuvežti. Jie nuėjo pas netoliese gyvenantį kaimyną, kurio vardo ir pavardės nežino. Kaimynas automobilį davė. Jis atsisėdo kartu su neblaiviu A. S. ir išvažiavo iš kaimyno kiemo. Vėliau jis įsuko į A. S. kiemą, išlipo iš automobilio ir sakė jo nebeveš, nes A. jam pradėjo „bėgius maigyti“. Tada A. greitai sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo. Po kokių 4 ar 5 minučių vėl grįžo, automobilio Citroen buvo sudaužytas priekis. Jis sakė, kad kažkur atsitrenkė. Po to A. jį kaltino, kad jis sudaužė automobilį, prašė 1000 Eur, kad atlygintų žalą už automobilį. Patvirtino, jog jis niekada nesakė, kad atlygins dalį žalos, nes su automobiliu niekur nevažiavo ir jo nesudaužė. Kiek žino, kaimynui A. S. yra nupirkęs kitą automobilį. Paaiškino, jog aplinkybę kaip su kaimyno duotu automobiliu išvažiuoja Artūras matė tiek jo kaimynas, tiek ir žmonės buvę prie parduotuvės.

V. J. 2021 m. paaiškinimu (b. l. 17), kuriame nurodyta, kad 2021 m. balandžio 17 d. apie pietų metą, šviesiu paros metu, atėjo pas jį neblaivus, pažįstamas, gyvenantis netoliese A. S., kuris paprašė paskolinti jam priklausantį automobilį CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes jam reikia pavažiuoti į Kavoliškio kaimą. Jis pamatęs, kad A. S. neblaivus, nedavė jam automobilio. Jis išėjo, bet netrukus jis vėl atėjo su nepažįstamu, jauno amžiaus vaikinu. A. S. pasakė, kad tas vaikinas yra blaivus ir turi vairuotojo pažymėjimą. Tada jis padaviau tam jaunuoliui raktelius. Jie išėjo iš namų. Pro langą matė, kaip tas jaunuolis sėdo už automobilio vairo, o šalia priekyje atsisėdo A. S.. Susėdę jie išvažiavo. Ar jaunuolis buvo išgėręs, nepasakys, nes tuo metu jis ir pats buvo išgėręs, o kad jis parodytų vairuotojo pažymėjimą, jis nepagalvojo. Kitą dieną, t. y. 2021 m. balandžio 18 d., jam paskambino jo draugai ir pasakė, kad matė sudaužytą jo automobilį CITROEN C5, stovintį A. S. kieme. Tada jis nuėjo pas jį ir pamatęs kieme stovintį sudaužytą automobilį pasiteiravo A. S. kas atsitiko. Jis tik pasakė, kad buvo eismo įvykis ir sudaužė automobilį. Taip pat A. S. paprašė, kad jis nepyktų, o padarytus nuostolius atlygins. Jis jam pasakė, kad pinigų nereikia, o reikia automobilio. A. S. sutiko ir pažadėjo, kad nupirks kitą automobilį. Tada jis jam padavė ir automobilio registracijos liudijimą ir išėjo. Kas padarė eismo įvykį ir tuo metu vairavo automobilį, jis nežino.

Nukentėjusysis V. J. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, jog balandžio 17 d. į jo namus vakare atėjo kaimynas A. S. ir paprašė, kad jam reikalingas automobilis nuvažiuoti iki Kavoliškio. Jis matė, kad jis išgėręs, todėl pasakė, jog jam neduos automobilio. Anksčiau kai kaimynas paprašydavo pats paveždavo su savo automobiliu kur jam reikia, tačiau tą vakarą jis pats buvo vartojęs alkoholio, todėl nesutiko pavežti. Po kurio laiko kaimynas atėjo su nepažįstamu berniuku, kuris buvo blaivas ir paprašė, kad leistų automobilį vairuoti jam .Jis sutiko jam duoti automobilio raktelius ir dokumentus. Tuo metu kaip tik baigėsi jo žiūrimas serialas ir jis pažiūrėjo per langą matė, kad į jo automobilį sėdo tas jaunuolis prie vairo, o kaimynas A. sėdo į keleivio pusę. Kitą rytą atėjo kaimynas ir pasakė, kad mašina sudaužyta, ją atpirks. Jis nieko nesakė, kas ją sudaužė ir kokioje vietoje. Jis sutiko, kad kaimynas jam nupirktų kitą automobilį, kuris jam buvo reikalingas. Šiuo metu A. S. jam yra nupirkęs kitą automobilį, jis pretenzijų jam nebeturi, žala atlyginta.

Pažymėtina, kad norint kvalifikuoti asmens veiksmus pagal ANK 426 straipsnį, būtina nustatyti tikslų padarytos turtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo protokole nėra nurodytas eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir iš protokolo neaišku ar žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tačiau jau minėta, kad AB „Kelių priežiūra“ 2021 m. gegužės mėn. rašte nurodyta, kad dėl 2021 m. balandžio 21 d. eismo įvykio metu apgadintų naujai įrengtų A. Strazdelio ir K. Donelaičio gatvių sankryžoje apsauginių kelio atitvarų bendrovei padaryta 1530,31 Eur turtinė žala.

Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-53-788-2017). Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenys dėl 2021 m. balandžio 17 d. eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, ir iš pateiktų byloje duomenų matyti, kad šios žalos dydis viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (1530,31 Eur / 50 Eur ≈ 30), todėl protokole esantis kaltinimas papildytinas, nurodant, kad eismo įvykio metu padaryta žala – 1530,31 Eur (preliminari), t. y. padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Be to, administracinio nusižengimo protokole nenurodyti Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 punktai, kuriuos savo veiksmais pažeidė A. S.. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytas ANK straipsnis ir jo dalis (ANK 426 straipsnio 2 dalis), numatanti atsakomybę už padarytą nusižengimą. Kadangi nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole yra aiškiai nurodyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, požymiai, o norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už šį nusižengimą nereikia nurodyti (inkriminuoti) jokių naujų esminių aplinkybių ar naujų nusižengimų sudėties požymių, nenurodytų administracinio nusižengimo protokole, todėl laikytina, kad administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau per klaidą nenurodyti Kelių eismo taisyklių punktai, todėl protokolas papildytinas, nurodant, kad savo veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 127, 222 punktus (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus laikytina įrodytu, kad A. S. veika atitinka nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis 2021 m. balandžio 17 d., 20.00 val. Rokiškyje, A. Strazdelio g. 30, vairavo automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti (neįgijęs) transporto priemonės, nepasirinkęs saugos greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio atitvarus ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu apgadino automobilį ir atitvarus. Padarytos žalos dydis - 1530,31 Eur viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad A. S. praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, laikytina, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. S. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, skiriant straipsnio sankcijose numatytą baudą, didesnę nei sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkis (ANK 32 straipsnis, 34 straipsnis).

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

A. S., neturėdamas teisės vairuoti (neįgijęs), padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių nusižengimų kelių eismo srityje, taip kėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir savo bei kitų gyvybei bei sveikatai, todėl už šį administracinį nusižengimą, siekiant užkardyti panašaus pobūdžio nusižengimų padarymą ateityje, kad jis tam tikrą laiką negalėtų jos įgyti, jam skirtina administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams (ANK 426 straipsnio 7 dalis).

 ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodyti administraciniai nusižengimai, tarp jų ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kurių bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai nustatoma situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą administracinio nusižengimo padarymo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose yra ne kartą nurodęs, jog teismų praktikoje kitiems asmenims priklausantis turtas konfiskuojamas ne visada. Turtas gali būti nekonfiskuotas, kai turtas kitiems asmenims pateko be savininko žinios ir dėl pažeidimo nėra turto savininko kaltės arba pažeidžiamas proporcingumo principas tarp padaryto pažeidimo pavojingumo ir sankcijos griežtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1-2011, 2AT-21-746/2015).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. J., gimusiam 1956 m. birželio 30 d. (b. l. 18).

Iš byloje esančio automobilio savininko V. J. 2021 m. paaiškinimo (b. l. 17), matyti, kad jis kaimynui A. S. savo automobilio CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedavė, nes matė, kad jis neblaivus. Tačiau netrukus A. S. grįžo su nepažįstamu jaunuoliu, kuris, anot jo, buvo blaivus ir turėjo vairuotojo pažymėjimą. Tada jis padavė automobilio raktelius tam jaunuoliui. Pro langą matė, kaip jaunuolis sėdo už automobilio vairo, o šalia priekyje atsisėdo A. S..

            Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad V. J. sąmoningai perleido A. S. transporto priemonę ar žinojo, jog transporto priemonė bus ar gali būti panaudota kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonė, todėl transporto priemonės - automobilio CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. J. nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą administracinio nusižengimo metu ir administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimas narinėjamu atveju netaikytinas.

ANK 664 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 665 straipsnis numato, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai išsprendžiamas, kai žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą.

AB „Kelių priežiūra“ 2021 m. gegužės mėn. rašte nurodyta, kad dėl 2021 m. balandžio 21 d. eismo įvykio metu apgadintų naujai įrengtų A. Strazdelio ir K. Donelaičio gatvių sankryžoje apsauginių kelio atitvarų bendrovei padaryta 1530,31 Eur turtinė žala (b. l. 7). Atsižvelgiant į tai, kad pripažintai nukentėjusiąja VĮ Panevėžio regiono keliai žala yra padaryta, tačiau tikslus padarytos žalos dydis nenustatytas, padaryta žala paskaičiuota tik preliminariai, jokių žalos paskaičiavimų nepateikta, prašymas atlyginti žalą nepateiktas, todėl teismas žalos priteisimo klausimo nagrinėjamu atveju nesprendžia.

Apgadinto automobilio CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, nukentėjusysis V. J. nurodė, kad žala jam atlyginta, nes A. S. jam nupirko kitą automobilį, jis pretenzijų jam neturi, todėl ir šio nukentėjusiojo atžvilgiu teismas žalos priteisimo klausimo nebesprendžia.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teismas

n u t a r i a :

pripažinti A. S. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams be vairuotos transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) vieną iš surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 21132129160 ir įmokos kodą – 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja                                                                     Loreta Kukelkienė