Civilinė byla Nr. e2-2437-1090/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11972-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.; 2.6.11.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 3 d.

Vilnius

Vilniaus

sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei, 

dalyvaujant ieškovui R. M. ir jo atstovui advokato padėjėjui Andriui Bubuliui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lasma motors“ atstovui advokato padėjėjui Edvinui Naraškevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lasma motors“ dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovas R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lasma motors“, kuriuo prašė: 1) nutraukti 2022 m. gruodžio 31 d. tarp ieškovo R. M. ir atsakovės UAB „Lasma motors“ sudarytą Transporto priemonės Audi A6, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. gamybos, pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) ir taikyti šios sutarties šalių atžvilgiu abipusę restituciją – grąžinti ieškovui už transporto priemonę sumokėtą 7 700,00 Eur sumą, o atsakovei grąžinti transporto priemonę; 2) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 3 540,67 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

3.       Atsakovei pareiškus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą.

4.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovas R. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nutraukti Sutartį ir taikyti šios sutarties šalių atžvilgiu abipusę restituciją – grąžinti ieškovui už transporto priemonę sumokėtą 7 700,00 Eur sumą, o atsakovei grąžinti transporto priemonę; 2) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės ieškovo patirtus nuostolius, kuriuos sudarė 3 540,67 Eur transporto priemonės remonto išlaidos ir 2 300,40 Eur kredito įstaigoms sumokėtos palūkanos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5.       Ieškovas pirminiame ir patikslintame ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, jog 2022 m. gruodžio 31 d. už 7 700,00 Eur sumą įsigijo iš atsakovės transporto priemonę Audi A6, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). Įsigijęs Automobilį ir pravažiavęs su Automobiliu apie 200 kilometrų, 2023 m. sausio 19 d. ieškovas pastebėjo Automobilio gedimus, dėl ko 2023 m. vasario 3 d. Automobilis buvo pristatytas atsakovei garantiniam remontui ir atsiimtas 2023 m. vasario 10 d., tačiau problema nebuvo išspręsta. 2023 m. vasario 25 d. ieškovas Automobilį pristatė į servisą UAB „Melga“ defektų nustatymui ir apžiūros metu nustatyta variklio pavaros grandinės sinchronizacijos klaida, automobilis skleidžia pašalinius garsus-nustatytas variklio defektas. Teigia, jog 2023 m. gegužės 4 d. atsakovei pateiktą rašytinę pretenziją dėl Automobilio variklio trūkumų pašalinimo ir nuostolių atlyginimo atsakovė atsisakė tenkinti, į vėliau sekusią komunikaciją telefonu iš ieškovo pusės nebereagavo. Pažymi, jog 2023 m. birželio 1 d. atlikus UAB „Melga“ nustatytų defektų šalinimą, Automobilio variklis ir toliau neveikė tinkamai, o UAB „Melga“ išardžius variklį ir įvertinus esamą techninę būklę, prieita prie išvados, kad Automobilio atkūrimo (remonto) sąnaudos sudarys iki 7 430,00 Eur. Ieškovo teigimu, Automobilio variklio defektai atsirado daug anksčiau, nei jį įsigijo ieškovas, šiuo metu Automobilis negali būti eksploatuojamas, o jei ieškovui būtų pateikta pilna, teisinga ir išsami informacija apie visus Automobilio defektus, ieškovas, turėdamas tokią informaciją, apskritai nebūtų sudaręs su atsakove sutarties. Pagal bylos duomenis akivaizdu, kad atsakovė nenurodė jokių konkrečių Automobilio trūkumų, o atsižvelgiant į tai, jog atsakovė užsiima automobilių prekyba, jai turėtų būti taikoma didesnė jos, kaip pardavėjos, pareiga užtikrinti pirkėjui parduodamo daikto kokybę. Be to, Automobilio defektų pašalinimo (remonto) sąmata siekia daugiau, nei pusę už Automobilį sumokėtos kainos arba ją viršija, priklausomai nuo remonto dirbtuvių įkainių, Automobilio defektiniuose aktuose nurodyti trūkumai yra vertinami kaip dideli ir tokia transporto priemonė normaliomis sąlygomis negautų galiojančios techninės apžiūros talono. Sutarties sudarymo metu ieškovas niekaip negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus, nes Automobilis prieš pirkimą buvo apžiūrėtas tik išoriškai. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovas būtų pasinaudojęs teise patikrinti automobilį, nustatyti variklio defekto įprasto automobilio patikrinimo metu nėra galimybės. Taigi, būtent atsakovė elgėsi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu ir akivaizdžiai pažeidė pardavėjo pareigas, įtvirtintas įstatyme. Pažymi, jog Automobilio trūkumų šalinimas pareikalautų dar didesnių išlaidų, todėl kiti alternatyvūs ieškovės teisių gynimo būdai, kuriuos nustato CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai, yra neįmanomi ir ekonomiškai nepagrįsti. Nustatyti automobilio defektai, dėl kurių Automobilio po įsigijimo iš esmės negalima tinkamai naudoti nepatyrus ne mažiau 7 430,00 Eur išlaidų, yra esminis pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas, todėl šios sutarties nutraukimas nagrinėjamu atveju yra vienintelė proporcinga ieškovo teisių gynimo priemonė, geriausiai atitinkanti abiejų šalių interesus. Remiantis tuo, ieškovas prašo taikyti restituciją - įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovei transporto priemonę, o atsakovę įpareigoti ieškovui grąžinti už transporto priemonę sumokėtą 7 700,00 Eur kainą.

6.       Dėl nuostolių atlyginimo

7.       Atsakovė UAB „Lasma motors“ pateiktu atsiliepimu su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutinka, nurodydama, kad ieškovo prašomos priteisti patirtos išlaidos, kurios ieškinio reikalavime formuluojamos abstrakčiai ir neaiškiai, ir dėl to toks reikalavimas negali būti tenkinamas, be kita ko, yra nesusijusios su atsakovės veiksmais, o buvo nulemtos išimtinai paties ieškovo pasirinkimų. Atsakovė nesutinka, jog ieškovui buvo būtina ar neišvengiama sudarinėti kredito sutartis su kredito bendrovėmis dėl ginčo automobilio pirkimo ar remonto. Poreikį gauti naudą iš kredito lėmė ne atsakovė, o ieškovo vidinis subjektyvus apsisprendimas, tikėtinai nulemtas jo paties finansinės padėties, už kurią atsakovė nėra atsakinga. Įsigyjant dėvėtą 15 metų senumo automobilį kiekvienas vidutiniškai apdairus pirkėjas privalo suprasti, jog tokį automobilį neišvengiamai teks remontuoti, dėl ko kiekvienas pirkėjas privalo būti užsitikrinęs būsimo automobilio išlaikymui ir remontui reikalingus finansinius išteklius. Pažymi, jog pinigus pagal vartojimo kredito sutartį su AB „NEO Finance“ ieškovas gavo jau atsiskaitęs su autoservisu „Melga“ už atliktą remontą, todėl nėra jokio pagrindo sutikti, jog vartojimo kreditas buvo panaudotas ieškinyje nurodomam ginčo automobilio remontui, jog buvo reikalingas ginčo automobilio remontui atlikti, ypač kai pats remontas pasirodė betikslis, ar kad buvo reikalingas finansuoti ginčo automobilio remontą bei įsigijimo kreditą. Taigi, nėra nei formalaus, nei faktinio pagrindo sutikti, jog ieškovas įrodė esminę civilinės atsakomybės sąlygą – priežastinį ryšį tarp savo sprendimo sudaryti vartojimo kredito sutartį ir atsakovės veiksmų parduodant ginčo automobilį. Dėl būtinumo atlikti remontą atsakovė laikosi pozicijos, jog variklio grandinės keitimo darbai yra einamieji variklio priežiūros darbai, t. y. susiję su natūraliu variklio grandinės susidėvėjimu, o ne variklio gedimais ar defektais. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kodėl buvo reikalinga atlikti šiuos brangiai kainuojančius variklio grandinės keitimo darbus, taigi, nėra jokių įrodymų prielaidai, jog ieškovo patirtos 3 238,17 Eur išlaidos visais atžvilgiais buvo būtinos ginčo automobiliui, ieškovas šias nebūtinas išlaidas patyrė išimtinai savo rizika ir iniciatyva. 

8.       Atsakovės teigimu, ieškovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, jog įsigytu iš atsakovės Automobiliu negalima naudotis. Faktinės aplinkybės, jog Automobilis buvo remontuotas, taip pat 15 metų senumo variklio nusidėvėjusių detalių keitimo įkainojimas neįrodo, jog šiuo metu ginčo automobiliu nėra galima saugiai naudotis pagal paskirtį. Automobilis buvo praėjęs techninę apžiūrą, o ieškovas nepateikia duomenų, jog savo naudojimosi metu bandė praeiti techninę apžiūrą, todėl, atsakovės nuomone, atliktas variklio atnaujinimo įkainojimas neįrodo šio variklio defektų buvimo, dėl kurių Automobilio naudojimas pagal paskirtį yra negalimas. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo teikiamo paskaičiavimo, kad ginčo automobilio variklio tariamų defektų pašalinimas yra itin brangus ir sudaro apie 7 430,00 Eur, logika. Atsakovės pateiktais duomenimis, Audi A6 automobiliai šiai dienai kainuoja gerokai pigiau, nei ieškovo nurodomas tokio automobilio variklio remontas, todėl ekonomiškai būtų daug pigiau įsigyti dėvėtą analogišką Audi A6 automobilį su veikiančiu varikliu už 2 000,00 Eur ir panaudoti jo variklį, o ginčo automobilio variklio pakeitimas ieškovui atsieitų apie 1 000,00–1 500,00 Eur, vietoje ieškinyje nurodomų 7 430,00 Eur. Taigi, ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl restitucijos taikymo, net neturint objektyvių duomenų apie negalimumą naudoti automobilio pagal paskirtį, yra nepagrįstas, nes yra perteklinis, pažeidžiantis kasacinio teismo praktikoje nurodomą favor contractus principą. Prašo ieškinį atmesti (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 73–79).

9.       Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies pripažinimo, kuriuo pripažino ieškinio reikalavimo dalį dėl Sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, atsižvelgdama į ieškovo pateiktą prašymą skirti byloje Automobilio techninę ekspertizę ir ieškovui palankius eksperto atsakymus, taip pat į tai, kad atsakovė neturi tikslo pardavinėti savo klientams nekokybiškų ar netinkamų automobilių, dėl ko ji, atsiradus byloje realiai tikimybei dėl įrodinėjamus defektus grindžiančių įrodymų, geranoriškai sutinka priimti atgal ieškovui parduotą tokios pačios protingos būklės transporto priemonę ir grąžinti ieškovui jo už Automobilį sumokėtą 7 700,00 Eur sumą. Atsakovė patvirtino, jog jai yra žinomos ieškinio dalies pripažinimo teisinės pasekmės, o likusių ieškinio reikalavimų dėl žalos atlyginimo atsakovė nepripažįsta. Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų skirstymo atsakovė pažymi, jog prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo pateiktas ieškovui jau patyrus virš 1 270,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei patyrus virš 1 710,00 Eur. Atsakovė jokio ginčo nekelia ir geranoriškai sutinka tokį automobilį atsiimti atgal, todėl abiejų šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos iki prašymo dėl ekspertizės skyrimo, laikytinos patirtomis dėl reikalavimų žalai atlyginti – kadangi iki šiol jokių įrodymų dėl ginčo automobilio defektų, neleidžiančių šio automobilio naudoti pagal paskirtį, byloje nebuvo ir tiesioginių bylinėjimosi išlaidų dėl restitucijos taikymo ieškovas kol kas nepatyrė ir nebepatirs, todėl visos ieškovo bylinėjimosi išlaidos turėtų būti skirstomos vertinant tik tų ieškinio reikalavimų patenkinimo procentą, dėl kurių tarp šalių yra realiai kilęs teisminis ginčas, t. y. dėl reikalavimų žalai atlyginti (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 116–118).        

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

10.       Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog ieškovas įsigijo Automobilį paėmęs kreditą labai nepalankiomis sąlygomis, o vėliau, pravažiavus kelis šimtus kilometrų, pastebėjo Automobilio gedimus. Kreipusis į atsakovę, ji į ieškovo pretenzijas nereagavo, o Automobilio gedimas išliko iki šiol. Ieškovas, neturėdamas lėšų Automobilio remontui, privalėjo refinansuoti paimtą kreditą kitame banke. Naują kredito sumą ieškovas naudojo Automobilio remontui ir kitiems susijusiems veiksmams atlikti. Šie kreditoriniai įsipareigojimai atsirado dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų ir yra susiję su jais priežastiniu ryšiu. Atsakovas, kaip savo srities profesionalas, deklaravo, jog nuodugniai patikrino automobilį, skelbime nustatytų trūkumų nenurodė, todėl ieškovas automobilio įsigijimo metu buvo visiškai įtikintas jį įsigyti. Priešingu atveju ieškovas nebūtų pirkęs netinkamos kokybės automobilio, kurio šiai dienai negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovo atstovas dėl tinkamumo naudoti daiktą pagal paskirtį, be kita ko, rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017. Pažymi, jog ieškovui norint nustatyti automobilio trūkumus sutarties sudarymo metu, jam būtų reikėję ardyti variklį, todėl ieškovas nebūtų trūkumų pastebėjęs automobilio apžiūros metu, kadangi jie nebuvo akivaizdūs. Paslėptus automobilio trūkumus ieškovas įrodinėja į bylą pateiktu ekspertizės aktu ir jame padarytomis išvadomis, taip pat pažymi, jog su ieškovu buvo sudarytą vartojimo sutartis, todėl ieškovas yra silpnesnioji teisinių santykių šalis ir jam taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.663 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2007). Pažymėjo, jog už automobilio techninę būklę yra atsakingas valdytojas, nepaisant to, jog techninė apžiūra atlikta, jis turi užtikrinti tinkamą automobilio būklę visą automobilio valdymo laikotarpį. Šiuo atveju automobilio trūkumai paaiškėjo per nepilną mėnesį po įsigijimo, atsakovė neįrodė, kad trūkumai atsirado dėl netinkamo transporto priemonės eksploatavimo ar kad ieškovui sutarties sudarymo metu buvo žinoma apie visus trūkumus, todėl atsakovei tenka atsakomybė už paaiškėjusius daikto trūkumus. Kadangi automobilio trūkumų šalinimas pareikalautų didelių išlaidų ir viršytų automobilio likutinę vertę, alternatyvūs ieškovo teisių gynimo būdai neįmanomi, o sutarties nutraukimas vienintelė teisinga ir protinga ieškovo teisių gynimo priemonė. Pažymėjo, jog dėl pardavėjo atsakomybės pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas (pvz., Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-991-779/2021), Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėse bylose Nr. e3K-3-193-421/2020 ir Nr. 3K-3-180-695/2018 taip pat pasisakė dėl pardavėjo pareigos suteikti pirkėjui visą informaciją apie įsigyjamą daiktą. Šiuo atveju atsakovė bylos nagrinėjimo metu ignoruoja jai tenkančias pareigas dėl automobilio techninės būklės, tik neigia ieškovo pateiktus įrodymus. Taigi, sutarties pažeidimas yra esminis, nes ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. naudoti automobilį asmeniniais tikslais, be to, buvo pažeisti transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčiai taikomi specialūs reikalavimai. Ieškovas turi pagrindo manyti, kad sutartis nebus įvykdyta tinkamai, o atsakovė nesiėmė jokių priemonių trūkumams pašalinti, todėl šalys turi būti grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo. Prašo tenkinti ieškinį, nutraukti Sutartį ir taikyti abipusę restituciją, taip pat priteisti iš atsakovės visus susidariusius nuostolius, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat įpareigoti atsakovę atsiimti Automobilį savo lėšomis, kadangi Automobilis negali važiuoti. Replikuodamas ieškovo atstovas pažymėjo, jog eksperto pasitelkimas ginčui spręsti buvo minimas atsakovės prašyme dėl proceso atnaujinimo, dėl ko buvo daroma regimybė, kad atsakovė sutinka su ekspertize. Be to, atsakovė nekomunikavo su ieškovu, neieškojo problemos sprendimo būdų, dėl ko ieškovas buvo priverstas imti kreditą, kad galėtų tinkamai sutvarkyti Automobilį, o jokių leidimų dėl Automobilio remonto gauti iš atsakovės ieškovas neturėjo pareigos.         

11.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo dėl restitucijos taikymo tarp šalių nėra, kadangi atsakovė šioje dalyje pripažino ieškinį, tarp šalių likęs ginčas dėl nuostolių atlyginimo, t. y. remonto išlaidų, kredito palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Teigia, jog remonto išlaidos UAB „Melga“ patirtos dėl natūralaus variklio nusidėvėjimo, nepasikonsultavus su atsakove, kas negali būti laikoma pardavėjo kalte. Be to, defektai po remonto nebuvo pašalinti, t. y. išlaidos patirtos ne dėl Automobilio defektų šalinimo, vadinasi, šios išlaidos nebuvo susijusios su jokiais atsakovės veiksmais ar neveikimu, todėl nėra pagrindo priteisti jų iš atsakovės. Tik paslėptų defektų šalinimo išlaidas galima prisiteisti iš pardavėjo, be to, ieškovas pirko dėvėtą automobilį ir turėjo tikėtis jo natūralaus remonto. Dėl išlaidų finansų įstaigoms atsakovės atstovas remiasi CK 6.247 straipsniu dėl išlaidų būtinumo ir priežastinio ryšio bei teigia, jog ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie sunkią savo turtinę padėtį pirkimo metu ar kad automobilis buvo būtinas ieškovui pragyvenimui ir darbui, t. y., kad buvo būtina imti kreditą ar vėliau jį refinansuoti. Tokį poreikį lėmė ieškovo apsisprendimas, o ne atsakovės veiksmai, kurie nėra niekaip susiję priežastiniu ryšiu. Dėl kredito sutarties nesąžiningumo pažymėjo, jog šią sutartį sudarė ne atsakovė, todėl tokie argumentai neturi teisinės reikšmės šioje byloje. Atsakovė taip pat nepripažįsta ieškovo nurodytų 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovė dėl tos ginčo dalies, dėl kurios buvo prašoma skirti ekspertizę, pripažino ieškinį, tačiau ieškovas toliau rinko įrodymus ir patyrė šias išlaidas savo pasirinkimu ir jos nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis procesinio įstatymo prasme. Be to, ieškovas nesielgė ekonomiškai, kadangi prašymą dėl ekspertizės skyrimo pateikė tik po pusės metų nuo bylos iškėlimo. Replikuodamas atsakovės atstovas nurodė, jog priešingai, nei teigia ieškovas, ieškovui pridavus automobilį atsakovei, jis buvo suremontuotas, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu. O vėliau jau buvo pateikta advokato pretenzija dėl restitucijos, kuri gauta beveik po pusės metų nuo daikto įsigijimo, t. y. praėjus gana ilgam laiko tarpui. Pažymėjo, jog ieškovo argumentas, kad jis buvo priverstas imti kreditas, nepagrįstas jokiais bylos duomenimis, be to, ieškovas ėmė kreditą jau įsigydamas automobilį, t. y. ne konkrečiai dėl automobilio remonto.   

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

12.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas R. M. ir atsakovė UAB „Lasma motors“ 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsigijo iš atsakovės automobilį Audi A6, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. gamybos, už 7 700,00 Eur sumą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 11–13). Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas Automobilio kainą atsakovei yra sumokėjęs.

Dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo

13.       Ieškovas byloje pareiškė reikalavimą nutraukti tarp šalių sudarytą Sutartį bei taikyti dvišalę restituciją, t. y. grąžinti ieškovui už Automobilį sumokėtą kainą, o atsakovei – Automobilį.

14.       Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog 2023 m. sausio 19 d. jis pastebėjo, kad Automobilio prietaisų skydelyje užsidegė variklio gedimo lemputė (indikatorius), per dujų išmetimo sistemą pasirodė balti dūmai, pradėjo trukti aušinimo skysčio, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl Automobilio gedimų. 2023 m. sausio 25 d. pagal atsakovės nurodymą po aušinimo skysčio papildymo pastebėta, kad po nuvažiuotų 80 kilometrų Automobilio prietaisų skydelyje vėl indikuojamas aušinimo skysčio trūkumas. 2023 m. vasario 3 d. Automobilis buvo pristatytas atsakovei garantiniam remontui ir atsiimtas 2023 m. vasario 10 d. atsakovei atlikus remonto darbus (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 50–53). Problemai neišsisprendus, ieškovas 2023 m. vasario 25 d. Automobilį pristatė į automobilių servisą UAB „Melga“, kuri 2023 m. vasario 25 d. Turto būklės nustatymo akte konstatavo, kad apžiūros metu nustatyta variklio pavaros grandinės sinchronizacijos klaida, automobilis skleidžia pašalinius garsus – nustatytas variklio defektas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 16–17). 2023 m. kovo 27 d. el. paštu ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl Automobilio gedimo (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 105), o 2023 m. gegužės 4 d. atsakovei buvo pateikta rašytinė pretenzija dėl Automobilio variklio trūkumų pašalinimo ir nuostolių atlyginimo, suteikiant 10 dienų terminą pateikti rašytinį atsiliepimą į pretenziją (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 65–68: 2 t., b. l. 100). 2023 m. gegužės 29 d. atsakymu į pretenziją atsakovė atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimus (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 69–70). 2023 m. birželio 1 d. UAB „Melga“ atlikus pagrindinio diržo keitimo darbus pagal 2023 m. vasario 25 d. turto būklės nustatymo aktą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 20–21), Automobilio variklio techninė būklė nepasikeitė, t. y. atlikus UAB „Melga“ nustatytų defektų šalinimą, Automobilio variklis ir toliau neveikė tinkamai. 

15.       2023 m. liepos 5 d. UAB „Nepriklausomas vertinimas“ pateiktoje Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2023NV159 prieita išvados, kad UAB „Melga“ išardžius variklį ir įvertinus esamą techninę būklę, siekiant atstatyti Automobilį į pradinę būklę (tinkamą eksploatavimui), reikia keisti šias dalis: cilindrų bloką; cilindrų galvą; 2, 3, 4, 5, 6 cilindro stumoklius; keturių cilindrų galvos tarpinę; variklio alyvą ir alyvos filtrą; stumoklių žiedus. Ataskaitoje nurodyta, kad nustatytos Automobilio atkūrimo (remonto) sąnaudos sudarytų iki 7 430,00 Eur (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 22–54). 2023 m. liepos 4 d. elektroniniu laišku ieškovas pakvietė atsakovę dalyvauti automobilio vertinime (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 106). Duomenų apie tai, ar atsakovė sureagavo į tokį ieškovo pasiūlymą, į bylą nepateikta.

16.       Ieškovas į bylą taip pat pateikė nepriklausomo techninės ekspertizės specialisto, docento, technikos mokslų daktaro, Valdo Valiūno 2024 m. birželio 12 d. Specialisto išvadą Nr. 2024/06-1, kurioje nurodoma, jog atsakovė Automobilį pardavė ieškovui su perkaitintu varikliu ir nesandaria aušinimo sistema, o variklio perkaitimo priežastimi dar iki pardavimo tapo nesandari aušinimo sistema, t. y. pastovus aušinimo skysčio pasišalinimas iš aušinimo sistemos ir jo trūkumas joje. Anot specialisto išvados, perkaitimą patvirtina brūžiai atsiradę ant cilindrų sienelių ir ant stūmoklių šonų (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 3–78).

17.       Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų pripažinimo, dalyje dėl ieškovo reikalavimų nutraukti tarp šalių sudarytą Sutartį bei taikyti dvišalę restituciją.

18.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

19.       Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė raštu pareiškė, kad su ieškiniu dalyje dėl Sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo sutinka visiškai, t. y. šioje dalyje ieškinį pripažįsta, teismas šioje dalyje surašo sutrumpintus sprendimo motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovas šioje dalyje savo teises gina vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, kuri įtvirtina pirkėjo teisę, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

21.       CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

22.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotą naudotą daiktą buvo galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

23.       CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Šio straipsnio 6 dalis numato, jog laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

24.       Pagal CK 6.333 straipsnio nuostatas parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu, tačiau visais atvejais turi realiai egzistuoti galimybė daiktą normaliai eksploatuoti pagal įprastinę paskirtį (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 6 dalis).

25.       Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011). Taigi pirkėjo reikalavimui (nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją) patenkinti turi būti nustatyta, kad parduotas daiktas (šiuo atveju – automobilis) turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos pirkėjas nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo, ir jie yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas (šiuo atveju – automobilis) negali būti naudojamas pagal paskirtį.

26.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kadangi atsakovė yra verslininkė, užsiimanti automobilių pardavimu, o ieškovas yra fizinis asmuo, pirkęs automobilį asmeniniam naudojimui, todėl, teismo įsitikinimu, šiam ginčui taikytinos ir vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios įstatymų nuostatos.

27.       Pagal vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį, pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, privalo perduoti pirkėjui – fiziniam asmeniui, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti sutartyje įtvirtintus reikalavimus atitinkantį daiktą, o jei jie sutartyje neaptarti – daiktą, atitinkantį įprastus reikalavimus (CK 6.329–6.343, 6.350 straipsniai).

28.       Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius.

29.       Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalis).

30.       Pirkėjo – vartotojo – teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą įtvirtintos CK 6.363 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įstatymo nuostatų aiškinimo pažymima, kad, skirtingai nei taikant CK 6.334 straipsnį, vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu nėra siejama su sutarties pažeidimo esmingumu. Aiškinimas, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinto vartotojo teisių gynimo būdo taikymas yra galimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitiktų teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties instituto tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Pirkėjo – vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis nei įprasta sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis.

31.       Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovas, kaip vartotojas, turėjo pagrįstą lūkestį, jog parduodamas Automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir iš karto po jo įsigijimo važiuos tinkamai be jokių papildomų sąnaudų. Ieškovo lūkestį, kad įsigyjamas Automobilis yra tinkamos kokybės, turėjo patvirtinti ir tai, kad atsakovė su ieškovu sudarytoje Sutartyje nenurodė jokių Automobilio trūkumų (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 11–12).

32.       Pažymėtina, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y., kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Iš to seka, kad būtent pirkėjas turi įrodyti, jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus.

33.       Nagrinėjamu atveju Automobilio trūkumų (defektų) faktą patvirtina šie į bylą pateikti įrodymai: 1) UAB „Nepriklausomas vertinimas“ 2023 m. liepos 5 d. parengta Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2023NV159, kurioje nurodoma, jog išardžius Automobilio variklį ir įvertinus esamą techninę būklę, siekiant atstatyti Automobilį į pradinę būklę (tinkamą eksploatavimui), reikia atlikti variklio remonto darbus, kurių vertė sudarytų iki 7 430,00 Eur (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 22–54); 2) nepriklausomo techninės ekspertizės specialisto, docento, technikos mokslų daktaro, Valdo Valiūno 2024 m. birželio 12 d. parengta Specialisto išvada Nr. 2024/06-1, kurioje prieita išvados, jog atsakovė Automobilį pardavė ieškovui su perkaitintu varikliu ir nesandaria aušinimo sistema, o variklio perkaitimo priežastimi dar iki pardavimo tapo nesandari aušinimo sistema, t. y. pastovus aušinimo skysčio pasišalinimas iš aušinimo sistemos ir jo trūkumas joje (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 3–78). Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuo Automobilio įsigijimo momento iki Automobilį apžiūrėjo ir jo būklę įvertino UAB „Nepriklausomas vertinimas“ ieškovas su Automobiliu pravažiavo viso apie 1000 km, t. y. rida pasikeitė nuo 264 378 km iki 265 344 km, kas sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog Automobilio variklio defektai atsirado dar iki Automobilio pardavimo. Be to, įvertinus UAB „Nepriklausomas vertinimas“ nurodytą Automobilio atkūrimo į tokią būklę, kad jis galėtų būti naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį, sąnaudų vertę, kuri iš esmės atitinka Automobilio pirkimo kainą, darytina išvada, jog byloje nustatyti Automobilio trūkumai yra esminiai.

34.       Atsakovė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu ieškovo ieškinį dalyje dėl Sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo pripažino.

35.       Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų turinį, šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat į tai, jog atsakovė šioje dalyje ieškovo ieškinį pripažino, konstatuoja, jog yra pagrindas ieškovo reikalavimus šioje dalyje tenkinti ir nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės 2022 m. gruodžio 31 d. sudarytą Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovei Automobilį, o atsakovę įpareigoti grąžinti ieškovui už Automobilį sumokėtą kainą – 7 700,00 Eur sumą. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas – pardavimo sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas yra adekvati ieškovo kaip pirkėjo ir vartotojo teisių gynimo priemonė, nes ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. ieškovas tikėjosi įsigyti tvarkingą automobilį, kurį galės eksploatuoti, tačiau to daryti dėl užfiksuotų automobilio trūkumų negali, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu (CPK 178, 185 straipsniai).

36.       Byloje iš ieškovo nurodytų aplinkybių nustatyta, kad šiuo metu Automobilis su išardytu varikliu randasi UAB „Melga“ patalpose. Atsakovė, pripažindama minėtoje dalyje ieškinį, prašė įpareigoti ieškovą perduoti atsakovei Automobilį tokios būklės, koks jis buvo pardavimo metu, t. y. su surinktu varikliu. Įvertinęs tai, kad Automobilio trūkumai (defektai), kurie sudarė pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, buvo nustatyti tik pilnai išardžius Automobilio variklį, todėl įpareigojus ieškovą perduoti atsakovei Automobilį su pilnai surinktu varikliu, tokias ieškovo patirtas variklio surinkimo išlaidas tektų atlyginti tai pačiai atsakovei, teismas sprendžia, kad atsakovės reikalaujamas Automobilio grąžinimo būdas būtų neproporcingas ieškovo atžvilgiu, taip pat neatitiktų ekonomiškumo principo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovei Automobilį tokios būklės, koks jis buvo pardavimo metu, t. y. su surinktu varikliu, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nagrinėjamu atveju yra vartotojas, o atsakovė – verslininkė, kuri profesionaliai užsiima prekyba automobiliais, taip pat tai, kad būtent atsakovė pažeidė sutartį (atliko neteisėtus veiksmus), pardavusi ieškovui netinkamos kokybės daiktą, teismas sprendžia, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) atitiks atsakovės įpareigojimas savo jėgomis ir (ar) lėšomis atsiimti Automobilį su išardytu varikliu, t. y. išardyto variklio dalimis, iš ieškovo nurodytos Automobilio buvimo vietos, o ieškovo įpareigojimas bendradarbiauti su atsakove ir sudaryti sąlygas atsakovei atsiimti Automobilį iš trečiojo asmens.

Dėl nuostolių atlyginimo

37.       Ieškovas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovės su Sutarties pažeidimu susijusius nuostolius, o būtent – 3 540,67 Eur dydžio išlaidas, susijusias su Automobilio remontu ir jo būklės įvertinimu bei 2 300,40 Eur ieškovo kredito įstaigoms sumokėtas palūkanas, viso 5 841,07 Eur sumą.

38.       CK 6.221 straipsnio 2 dalis numato, jog sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal CK 6.363 straipsnio 9 dalį pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą.

39.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalimi, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

40.       Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

41.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovui įsigijus ginčo Automobilį ir pravažiavus kelis šimtus kilometrų jis pastebėjo, kad Automobilio prietaisų skydelyje užsidegė variklio gedimo indikatorius, o per dujų išmetimo sistemą pasirodė balti dūmai, be to, pradėjo trukti aušinimo skysčio, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl Automobilio gedimų. Atsakovei iš esmės nesiėmus aktyvių veiksmų tikslu nustatyti Automobilio gedimus indikuojančių reiškinių atsiradimo priežastis, o tik patarus ieškovui papildyti aušinimo skystį ir ieškovui tą padarius, Automobilio gedimus indikuojantys reiškiniai ne dingo. Pristačius Automobilį atsakovei garantiniam remontui, atsakovė vėl gi atliko tik išorinį variklio remontą, o būtent: pakeitė aušinimo siurblį, uždegimo žvakes, termostatą ir papildė aušinimo skystį (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 50–53). Automobilio gedimus indikuojantiems reiškiniams neišnykus, ieškovas kreipėsi į automobilių servisą UAB „Melga“, kuri surašė Turto būklės nustatymo aktą, kuriame nustatė variklio pavaros grandinės sinchronizacijos klaidą, taip pat automobilio skleidžiamus pašalinius garsus –variklio defektą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 16–17). Tuo pagrindu UAB „Melga“ atliko Automobilio variklio remonto darbus už bendrą 3 238,17 Eur kainą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 20–21, 71–72). Automobilio variklio defektams po minėto remonto neišnykus, UAB „Melga“ pilnai išardė Automobilio variklį ir nustatė esminius variklio gedimus. Ieškovas kreipėsi į UAB „Nepriklausomas vertinimas“ dėl turto nuostolių (Automobilio remonto išlaidų) nustatymo, sumokėdamas už paslaugą 302,50 Eur sumą (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 18–19, 73).

42.       Teismo vertinimu, minėtos ieškovo patirtos 3 540,67 Eur (3 238,17 + 302,50) dydžio išlaidos yra tiesiogiai susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais pardavus ieškovui netinkamos kokybės daiktą, todėl turi būti ieškovui atlygintos. Minėtos išlaidos taip pat pripažintinos protingomis, kadangi ieškovas tokiu būdu siekė pašalinti galimai einamojo pobūdžio Automobilio gedimus, o vėliau siekė nustatyti Automobilio remonto vertę. Esant nurodytoms aplinkybėms, minėta ieškovo patirtų tiesioginių išlaidų suma (3 540,67 Eur) priteistina ieškovui iš atsakovo.

43.       Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas Automobilio įsigijimui 2022 m. gruodžio 31 d. su AS Inbank filialu sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VMY21231YVPA, kurios pagrindu AS Inbank filialas paskolino ieškovui 7 700,00 Eur sumą, atitinkančią Automobilio įsigijimo kainą, nustatant bendrą įmokų sumą – 13 817,52 Eur (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 5–10). Taip pat nustatyta, kad 2023 m. birželio 21 d. ieškovas su AB „NEO Finance“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K054046118, kurios pagrindu ieškovui buvo suteikta 13 000,00 Eur dydžio paskola, iš kurios 7 522,29 Eur suma buvo skirta AS Inbank filialo suteiktos paskolos refinansavimui, 1 007,32 Eur suma buvo skirta ieškovo skolai UAB „Credit Servise“ refinansuoti, taip pat ieškovui papildomai buvo suteikta 4 470,39 Eur paskola (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 11–27, 104; 4 t., b. l. 89).

44.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas pagal su AS Inbank filialu sudarytą tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. VMY21231YVPA nuo 2023 m. sausio 11 d. iki 2023 m. birželio 13 d., t. y. su AB „NEO Finance“ Vartojimo kredito sutarties Nr. K054046118, kuria buvo refinansuota ieškovo skola AS Inbank filialui, sudarymo, ieškovas be kredito grąžinimo įmokų sumokėjo AS Inbank filialui bendrą 1 035,35 Eur palūkanų ir sutarties mokesčio sumą (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 28–34). Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 14 d. iki 2024 m. vasario 11 d. ieškovas pagal su AB „NEO Finance“ sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. K054046118 be kredito grąžinimo įmokų sumokėjo AB „NEO Finance“ bendrą 1 373,20 Eur palūkanų ir tarpininkavimo mokesčio sumą (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 35–41, 63). Įvertinus tai, kad iš AB „NEO Finance“ ieškovui suteikto kredito tik dalis, o būtent 85 proc. kredito sumos, buvo panaudota Automobilio įsigijimo kreditui ir galimai Automobilio remonto bei nuostolių įvertinimo išlaidoms padengti, ieškovo AB „NEO Finance“ sumokėta palūkanų ir tarpininkavimo mokesčio suma mažintina 15 proc., t. y. iki 1 167,22 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ryšium su Automobilio įsigijimu ir galimai jo remontu bei nuostolių vertinimu ieškovo išlaidos palūkanų ir sutarties/tarpininkavimo mokesčio sumokėjimui viso sudarė 2 202,57 Eur (1 035,35 + 1 167,22) sumą.

45.       Teismo vertinimu, nors šio sprendimo 44 punkte nurodytos ieškovo patirtos išlaidos ir yra tam tikra prasme susijusios su ginčo Automobilio kainos apmokėjimu, taip pat jo trūkumų (defektų) šalinimo ir (ar) nustatymo išlaidų apmokėjimu, tačiau šių išlaidų patyrimas negali būti laikomas tiesioginiu atsakovo neteisėtų veiksmų (sutarties pažeidimo) rezultatu. Pažymėtina, kad sprendimas dėl paskolos (vartojimo kredito) Automobilio pirkimui paėmimo buvo nulemtas tik paties ieškovo valios ir yra susijęs ne su atsakovės veiksmais (neveikimu), tačiau su ieškovo finansinėmis galimybėmis ir jų subjektyviu ieškovo įvertinimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių palūkanų ir sutarties/tarpininkavimo mokesčio pavidalu yra pernelyg nutolęs, todėl tokios išlaidos negali būti pripažintos ieškovo tiesioginiais ar netiesioginiais nuostoliais, nulemtais atsakovės neteisėtų veiksmų. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys šioje dalyje atmetamas.

Dėl procesinių palūkanų

46.       Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

47.       CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus raštu pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Bendroji norma, nustatanti palūkanų už pinigines prievoles dydį, yra įtvirtinta CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

48.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (11 240,67 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

49.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

50.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, viso sumokėjo 305,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 79; el. b. apyrašo 3 t., b. l. 64), taip pat patyrė 1 420,00 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 74–77; el. b. apyrašo 2 t., b. l. 107–108) bei 1 200,00 Eur už specialisto išvadą (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 79–80). Viso ieškovas patyrė 2 925,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

51.       Atsakovė sumokėjo 55,00 Eur žyminio mokesčio už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 88), taip pat patyrė 1 965,00 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 126–129). Viso atsakovė patyrė 2 020,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

52.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atsakovės atžvilgiu patenkintas iš dalies, t. y. 80,30 proc. (100 proc. patenkintas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo + 60,60 proc. patenkintas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo / 2), vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 d. 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovo naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 2 348,78 Eur (2 925,00 x 0,8030) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 397,94 Eur (2 020 x 0,1970) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 1 950,84 Eur (2 348,78 - 397,94) bylinėjimosi išlaidų.

53.       Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatirta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti tarp ieškovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lasma motors“, j. a. k. 305694859, 2022 m. gruodžio 31 d. sudarytą Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.

Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lasma motors“, j. a. k. 305694859, jo sumokėtą automobilio kainą – 7 700,00 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus eurų).

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Lasma motors“, j. a. k. 305694859, po ieškovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteistos 7 700,00 Eur sumos visiško sumokėjimo savo lėšomis atsiimti iš ieškovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ar jo nurodyto asmens automobilį Audi A6, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lasma motors“, j. a. k. 305694859, 3 540,67 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimties eurų 67 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 240,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 950,84 Eur (tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                      Jan Maciejevski