Civilinė byla Nr. e3K-3-335-378/2021
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03568-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.3; 3.2.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SLM group“ ieškinį atsakovui T. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Hidromotas“ ir D. B.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 178–185 straipsniai) bei asmens teisę būti išklausytam (CPK 12, 17 straipsniai), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė BUAB „SLM group“, atstovaujama bankroto administratoriaus, prašė priteisti iš buvusio įmonės vadovo atsakovo T. V. 33 630,64 Eur žalos atlyginimo ir procesines palūkanas.
3. Ieškovė nurodė, kad su trečiuoju asmeniu Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra, Nacionalinė mokėjimo agentūra) sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo įgyvendinti projektą „Slamball arena“ (toliau – ir Projektas), o Agentūra įsipareigojo Projektą finansuoti. Agentūra ieškovei pagal sutartį išmokėjo 177 770,74 Eur paramos lėšų. Kitoje civilinėje byloje buvo išnagrinėtas ieškovės ir trečiųjų asmenų UAB „Hidromotas“ ir D. B. ginčas dėl turto pagerinimo lėšų priteisimo, byloje buvo atlikta teismo ekspertizė ir nustatyta, kad ieškovė Projektui panaudojo 144 140,10 Eur paramos lėšų. Bankroto administratoriui nežinoma, kur buvo panaudota likusi 33 630,64 Eur suma. Projekto įgyvendinimo metu ieškovės vadovu buvo atsakovas T. V., jis tinkamai neužtikrino paramos lėšų panaudojimo, taip pažeidė savo, kaip įmonės vadovo, pareigas ir padarė ieškovei bei jos kreditoriams 33 630,64 Eur žalos (prarastas turtas).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovei BUAB „SLM group“ iš atsakovo T. V. 33 630,64 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
5. Teismas nustatė, kad 2012 m. spalio 10 d. ieškovė ir Agentūra sudarė Paramos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo įgyvendinti projektą „Slamball arena“ sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis, o Agentūra įsipareigojo vykdyti Projekto įgyvendinimo priežiūrą bei pagal ieškovės pateiktus mokėjimo prašymus (juos įvertinus bei tenkinus) finansuoti Projektą sutartyje nurodytomis lėšomis. Projekto tikslas – rekonstruoti pastatą – sandėlį (esantį Vilniaus r., Avižienių sen., Avižienių k., Sudervės g. 14K), pakeičiant jį į sporto paskirties pastatą, taip pat atlikti žemės sklypo dalies aplinkotvarkos darbus. Agentūra bankroto administratoriui pateikė įrodymus, kad išmokėjo ieškovei per tris kartus 177 770,74 Eur paramos lėšų. Agentūros pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad projektas įgyvendintas netinkamai. Projekto įgyvendinimo metu ieškovės vadovu nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. buvo atsakovas T. V. Paskutinis ieškovės vadovas T. A. neperdavė bankroto administratoriui ieškovės dokumentų, už tai jam buvo paskirta bauda.
6. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 nagrinėjo ginčą tarp ieškovės UAB „SLM group“ (nuomininkė) ir atsakovių UAB „Hidromotas“ ir D. B. (nuomotojai) dėl pastato – sandėlio ir dalies žemės sklypo (esančių Vilniaus r., Avižienių sen., Avižienių k., Sudervės g. 14K) pagerinimo išlaidų priteisimo. Byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, teismo ekspertas dr. D. Kalibatas nustatė, kad pastato atliktų statybos darbų bei panaudotų medžiagų vertė yra 78 847,50 Eur (su PVM), žemės sklypo dalies aplinkotvarkos darbų kaina yra 65 292,60 Eur (su PVM), iš viso – 144 140,10 Eur.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas, eidamas juridinio asmens vadovo pareigas, turėjo elgtis rūpestingai, sąžiningai ir atsakingai, taip, kad savo veikimu ar neveikimu nepadarytų juridiniam asmeniui žalos. Pagal Paramos sutartį Agentūra išmokėjo ieškovei per tris kartus 177 770,74 Eur paramos lėšų, tuo tarpu ieškovė, kurios vadovo pareigas tuo laikotarpiu ėjo atsakovas, panaudojo Projektui įgyvendinti tik 144 140,10 Eur paramos lėšų, todėl susidaręs 33 630,64 Eur skirtumas laikytinas ieškovei padaryta žala (prarastu turtu). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė vadovo pareigas, tinkamai neužtikrino visos gautos paramos panaudojimo ir tinkamai neįgyvendino projekto, taip padarė ieškovei ir jos kreditoriams 33 630,64 Eur žalos, todėl privalo ją atlyginti ieškovei.
8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2021 m. vasario 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
9. Teismas nurodė, kad atsakovas įrodinėja, jog 33 630,64 Eur paramos lėšų buvo panaudoti sporto inventoriui įsigyti, viešinimo paslaugoms ir projektavimo darbams apmokėti bei kitoms išlaidos, nurodytoms Projekte, ši suma nebuvo įtraukta į ekspertizės akte nustatytą visų atliktų darbų sumą – 144 140,10 Eur. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, būdamas atsakingas už tinkamą įmonės finansų apskaitą, neįvykdė pareigos užtikrinti, jog paramos lėšų panaudojimą patvirtinantys dokumentai būtų tvarkingai surašyti ir išsaugoti, todėl byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kaip buvo panaudotos paramos lėšos.
10. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnį, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymų nuostatas, nes nėra išsaugoti ir bankroto administratoriui neperduoti visi privalomi bendrovės veiklos apskaitos dokumentai, dėl to neįmanoma nustatyti bendrovės turto ir ji neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje sprendžiamas buvusio vadovo atsakomybės klausimas už bendrovei padarytą žalą pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o teismo ekspertizės akto išvados yra reikšmingos tik tiek, kiek teismo ekspertas dr. D. Kalibatas nustatė, jog darbų perdavimo–priėmimo aktai yra neatitinkantys projektinės dokumentacijos, juose trūksta esminės informacijos apie darbų ir panaudotų medžiagų kainas. Tai paneigia atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, kad ieškovės investicijas į Projektą patvirtina ne tik sutarties nuostatos, bet ir atsakovo pateikti įrodymai: ieškovės teikti trys mokėjimo prašymai Agentūrai, 2014 m. gegužės 30 d. projekto įgyvendinimo galutinė ataskaita, išrašas iš Agentūros portalo apie Projekto vykdymo eigą, kuriame nurodoma, kad visi trys pateikti mokėjimo prašymai buvo patikrinti ir įvertinti teigiamai. Teismas pažymėjo, kad atsakovo ginčijamą teismo eksperto išvadą galėtų paneigti į bylą pateikti statybos darbų žurnalai, panaudotų medžiagų deklaracijos, nuotraukos, t. y. dokumentai, kurie būtini vykdant rekonstrukcijos darbus ir už kurių tinkamą tvarkymą buvo atsakingas būtent atsakovas, tačiau tokių dokumentų byloje nėra.
12. Teismas, nustatęs, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas (t. y. neužtikrino, kad visuomenės poreikiams (batuto parkui) skirto statinio įrengimo metu būtų pildomi statybos darbų žurnalai pagal teisės aktų reikalavimus, panaudotų medžiagų deklaracijos, nuotraukos, nesiėmė priemonių, kad darbai ir medžiagos atitiktų techninį projektą, o visas ūkines operacijas patvirtintų išrašytos sąskaitos faktūros), konstatavo, jog ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, o atsakovo kaltė preziumuojama, šios jis nepaneigė. Teismas nusprendė, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala – negalėjimu identifikuoti 33 630,64 Eur paramos lėšų panaudojimo (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Agentūra nepareiškė ieškovei reikalavimų dėl netinkamo paramos lėšų panaudojimo, nepaneigia atsakovo atsakomybės už ieškovei, kaip bendrovei, padarytą žalą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Kasaciniu skundu atsakovas T. V. prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui, priteisti iš ieškovės kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią žalos sampratą, dėl to neteisingai nusprendė, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė 33 630,64 Eur žalos (neteko turto) ir kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo. Atsakovo nuomone, ieškovė neteko turto ne dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo, bet kitu pagrindu – pastato nuomotojams (tretiesiems asmenims) nutraukus su ieškove nuomos sutartį. Po Projekto įgyvendinimo, kai atsakovas jau nebuvo ieškovės vadovas, tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų kilo ginčas dėl pastato ir žemės sklypo pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 atmetė ieškovės ieškinį, palikdamas tretiesiems asmenims visus ieškovės atliktus turto pagerinimus. Teismas konstatavo, kad ieškovės gautos paramos lėšos, kurios buvo investuotos į nuomojamą turtą, lieka būtent nuomotojams nuomos sutarčių ir CK 6.501 straipsnio pagrindu ir jų atgauti ieškovė neturi teisinio pagrindo. Vadinasi, nepriklausomai nuo atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo, t. y. net jei ieškovė, vadovaujama atsakovo, būtų į nuomojamą turtą investavusi daugiau, ieškovė negali būti laikoma realiai žalos patyrusiu asmeniu (netekusiu turto), nes bet kuriuo atveju paramos lėšos būtų atitekusios nuomotojams ir ieškovės kreditoriai negalėtų į jas nukreipti išieškojimo. Atitinkamai teismai nepagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, t. y. turi būti atlyginama būtent tokia žalos apimtis, kuri grąžintų nukentėjusįjį į tokią padėtį, kurioje jis būtų, jei nebūtų neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Šiuo atveju teismai atsakovą nubaudė, įpareigodami atlyginti žalą, kurios ieškovė nepatyrė, tai lėmė ieškovės turtinės padėties pagerinimą, lyginant su ta, kurioje ji būtų be atsakovo tariamai neteisėtų veiksmų.
13.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 3 dalį, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018, kurioje atsakovas nedalyvavo, nustatytomis aplinkybėmis bei įrodymais, nesuteikdamas atsakovui galimybės dėl tokių aplinkybių ar įrodymų pasisakyti. Teismo nutartis gausiai motyvuota aplinkybėmis bei įrodymais, kurie nebuvo nurodyti šalių procesiniuose dokumentuose ir nebuvo tiriami bei vertinami pirmosios instancijos teisme. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo teisėjų kolegija, kurios pirmininkė ir pranešėja buvo teisėja Rūta Petkuvienė. Ši teisėja nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-735-803/2018 dėl ieškovės teisės gauti kompensaciją dėl nuomojamo turto pagerinimo paramos lėšomis ir priėmė ieškovei nepalankų sprendimą. Atsakovo nuomone, civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 tos pačios sudėties teismo išanalizuotos kitos faktinės aplinkybės, įrodymai ir jų vertinimas buvo „automatiškai pritaikyti“ nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas tarp kitų šalių ir dėl kitų reikalavimų, tačiau dėl iš dalies sutampančių faktinių aplinkybių CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu, o to negalėjo būti. Tokia tos pačios sudėties teismo iš kitos bylos a priori (iš anksto) turėta informacija bei žinomos faktinės aplinkybės, taip pat ir išankstinis vidinis įsitikinimas dėl tų aplinkybių egzistavimo ar įrodymų vertinimo nulėmė ne tik neobjektyvų bei šališką bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, bet ir neproporcingą teismo teisės, įtvirtintos CPK 179 straipsnio 3 dalyje, naudojimą, nulėmusį civilinio proceso rungimosi, lygiateisiškumo principų, Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą teismą pažeidimą.
13.3. Teismai pažeidė CPK 178–185 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią bankrutuojanti įmonė neatleidžiama nuo ieškinio įrodinėjimo pareigos, jeigu pareigos perduoti įmonės dokumentus bankroto administratoriui nevykdė paskutinis jos vadovas, o deliktinėn civilinėn atsakomybėn traukiamas prieš jį buvęs vadovas (šiuo atveju atsakovas), kuris tinkamai vykdė savo pareigas teikti VĮ Registrų centrui privalomus finansinių ataskaitų rinkinius, perduoti dokumentus naujajam įmonės vadovui. Atsakovas savo vadovavimo metu tinkamai teikė VĮ Registrų centrui finansinių ataskaitų rinkinius (nors šios viešai prieinamos aplinkybės apeliacinės instancijos teismas, padarydamas fakto klaidą, nenustatė), tinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą ir, pasibaigus savo vadovavimo laikotarpiui, naujajam vadovui T. A. perdavė įmonės turtą bei dokumentus. Teismai nepagrįstai atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (ne)buvimo įrodinėjimo naštą perkėlė iš ieškovės atsakovui. Šis procesinis pažeidimas lėmė ir tai, kad teismai pažeidė įrodymų pakankamumo bei įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovo vadovavimo metu ieškovė kartu su teiktais trimis mokėjimo prašymais Agentūrai pateikė išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų kopijas, šias Agentūra įvertino ir priėmė sprendimą išmokėti ieškovei paramos lėšas. Taigi, atsakovui, siekiančiam pagrįsti tinkamą paramos lėšų panaudojimą, turėjo pakakti nurodyti faktą, kad Agentūra ieškovės nurodytas bei pagrįstas išlaidas kompensavo ir nereikalavo jų grąžinti, o ieškovė, nesutikdama su tuo, turėjo įrodinėti, kad Agentūra negavo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, jie neatitiko tikrovės, buvo suklastoti ar pan. Teismai nepagrįstai laikė nepakankamais atsakovo nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus dėl realaus ieškovės išleistų, o vėliau Agentūros dalies kompensuotų lėšų panaudojimo pagal projektą.
14. Ieškovė BUAB „SLM group“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime į kasacinį skundą dėstomi ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, cituojama kasacinio teismo praktika civilinėse bylose dėl įmonės vadovo civilinės (deliktinės) atsakomybės už įmonei padarytą žalą. Ieškovė nurodo, kad teismai tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, pagrįstai konstatavo visas būtinąsias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, pagrįstai ir teisėtai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 nustatytomis aplinkybėmis ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas savo veiksmais padarė ieškovei ir jos kreditoriams 33 630,64 Eur žalos ir šią privalo ieškovei atlyginti.
15. Tretieji asmenys UAB „Hidromotas“ ir D. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui UAB „Hidromotas“ jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kasaciniame teisme. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Atsakovas neteisingai traktuoja ieškovės patirtą žalą kaip turto pagerinimus, kurie liko tretiesiems asmenims UAB „Hidromotas“ ir D. B. Iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 matyti, kad 33 630,64 Eur trūkumas atsirado ne dėl to, kad ieškovės atlikti turto pagerinimai liko nuomotojams nutraukus nuomos sutartis, bet dėl to, jog atsakovas pasirašė fiktyvius darbų perdavimo–priėmimo aktus ir sumokėjo rangovei UAB „Vaitesa“ už darbus, kurių ji neatliko. Kadangi pastato rekonstrukcija buvo vykdoma valstybės teikiamos paramos lėšomis, todėl ieškovė ir apskaičiavo žalą, nurodydama skirtumą tarp gautos paramos sumos (177 770,74 Eur) ir faktiškai išleistų (pagrįstų) (144 140,10 Eur) lėšų.
15.2. Atsakovas negalėjo nežinoti, kad jis priėmė rangovės neatliktus darbus, nes tarp teismo eksperto pripažintų neatliktais darbų buvo nurodyti ir tokie darbai, kurie buvo atlikti pastato savininkės UAB „Hidromotas“ iki išnuomojant pastatą ieškovei (pvz., mūrinių pertvarų įrengimas, perdengimo plokščių paklojimas). Šių darbų priskyrimas prie kaip neva atliktų rangovės UAB „Vaitesa“ buvo sąmoningas veiksmas siekiant padidinti darbų kainą ir šiai jų daliai gauti paramos lėšų. Nei atsakovas, nei vėlesnis ieškovės vadovas neginčijo darbų perdavimo–priėmimo aktų ir sąskaitų faktūrų, nereikalavo, kad rangovė grąžintų ieškovei pinigus už faktiškai neatliktus darbus. Tai reiškia, kad atsakovas pripažino, jog 33 630,64 Eur buvo panaudoti neteisėtai, priešingai ieškovės interesams ir šių lėšų ieškovė neteko be jokio pagrindo. Todėl teismai pagrįstai nustatė ir pripažino, kad būtent ieškovei buvo padaryta 33 630,64 Eur žala (be pagrindo, fiktyviems darbams apmokėti) ir ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo.
15.3. Nors atsakovas nedalyvavo civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018, tačiau jis buvo susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis bei jas pagrindžiančiais įrodymais, todėl jis, atstovaujamas profesionalaus teisininko, galėjo apsiginti nuo šioje byloje jam pareikšto ieškinio. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nutartyje pasisakydamas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, neviršijo teismo teisės, įtvirtintos CPK 179 straipsnio 3 dalyje, naudojimo, nepažeidė dėl atsakovo civilinio proceso rungimosi, lygiateisiškumo, teisės būti išklausytam principų, Konvencijos 6 straipsnio. Apeliacinės instancijos teismas neperkėlė atsakovui įrodinėjimo naštos, bet faktiškai taikė contra spoliatorem prezumpciją, pagal kurią šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Šiuo atveju bankroto administratoriui nebuvo pateikta ieškovės finansinių dokumentų, o atsakovas nepateikė jokio įrodymo, kuris galėtų patvirtinti jo teiginius, kad jis naujajam įmonės vadovui T. A. perdavė visus įmonės dokumentus. Kadangi už apskaitos dokumentų išsaugojimą ir jų perdavimą naujajam vadovui buvo atsakingas išimtinai atsakovas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino jį atsakingu už finansų apskaitos vedimo pažeidimus, išsaugant šiai bylai svarbius įrodymus, sprendžiant įrodymų šioje byloje pateikimo klausimą, ir ši aplinkybė buvo traktuojama atsakovo nenaudai remiantis contra spoliatorem prezumpcija.
16. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo sprendimą priimti pagal byloje esančius duomenis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės
17. Šioje byloje sprendžiama dėl buvusio bankrutavusios įmonės vadovo (atsakovo T. V.) civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą jam netinkamai vykdant vadovo pareigas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
18. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), jai taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011).
19. Atsakovas kasaciniame skunde nurodė, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė įrodymų pakankamumą, įrodymų vertinimą bei įrodinėjimo pareigos paskirstymą reglamentuojančias CPK 178–185 straipsnių nuostatas, šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad yra visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, ir priteisė iš jo ieškovei 33 630,64 Eur žalos atlyginimo.
20. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas).
21. Ieškovė BUAB „SLM group“ ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad pagal Paramos sutartį Nacionalinė mokėjimo agentūra išmokėjo ieškovei 177 740,74 Eur paramos lėšų, o Projektui įgyvendinti ieškovė panaudojo 144 140,10 Eur, kur buvo panaudota likusi 33 630,64 Eur suma, bankroto administratoriui nežinoma, nes paskutinis ieškovės vadovas T. A. neperdavė jam įmonės finansinių dokumentų, už tai jam buvo paskirta bauda. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėjo bankroto administratoriui Agentūros pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais ieškovui išmokėtas paramos lėšas, ir kitoje civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 atliktos teismo ekspertizės akto išvadomis dėl ieškovo atliktų darbų apimties ir jų vertės įgyvendinant Projektą, ekspertui nustačius, kad visų atliktų darbų ir panaudotų medžiagų vertė yra 144 140,10 Eur. Ieškovės vertinimu, kadangi įgyvendinant Projektą jos vadovas buvo atsakovas T. V., tai jis buvo atsakingas už netinkamą paramos lėšų panaudojimą, todėl turi atlyginti ieškovei padarytą 33 630,64 Eur žalą (prarastą turtą).
22. Atskirsdamas į ieškinį, atsakovas nurodė argumentus ir teikė įrodymus, kad: 1) Projektas buvo prižiūrimas Agentūros, o pastaroji Paramos sutarties nenutraukė, paramos lėšų grąžinti nereikalavo, esminių projekto vykdymo pažeidimų nenustatė; 2) Paramos sutartyje buvo nustatyta, kad dalis paramos lėšų (63 602,58 Eur) skiriama sporto inventoriui, viešinimui, bendrosioms išlaidoms ir kt.; 3) realų finansuojamų lėšų panaudojimą Projekte patvirtina byloje pateikti trys pagrįsti ir Agentūros tenkinti mokėjimo prašymai, 2014 m. gegužės 30 d. Galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita, patvirtinanti tinkamą Projekto įgyvendinimą, išrašas iš Agentūros portalo apie Projekto vykdymo eigą, kuriame nurodoma, kad visi trys pateikti mokėjimo prašymai buvo patikrinti ir įvertinti teigiamai, todėl ieškovui buvo išmokėtos paramos lėšos; 4) Projekte paramos lėšos buvo skiriamos išlaidų kompensavimo būdu, tai reiškia, kad pirma ieškovas patyrė tam tikras išlaidas, jas pagrindžiančius dokumentus teikė Agentūrai, o ši, įvertinusi dokumentus, priėmė sprendimą dėl paramos lėšų išmokėjimo; 5) ekspertizė civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 atlikta siekiant atsakyti į kitus klausimus; teismo ekspertas nevertino sporto inventoriaus, viešinimo, projektavimo darbų ir kitų išlaidų, kurios pagal Paramos sutartį buvo tinkamai finansuotos bei panaudotos; teismo ekspertas tik darė prielaidą, kad tam tikri darbai nebuvo atlikti, tačiau to objektyviai negali žinoti, nes ieškovės rangovės UAB „Vaitesa“ darbai buvo atliekami daugiau negu prieš 3–4 metus iki ekspertizės ir per šį laikotarpį darbų rezultatas galėjo sunykti, būti ieškovės naujo vadovo ar paties nuomotojo demontuotas, perdarytas, modifikuotas; 6) atsakovas tinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir teikė viešam registrui finansinių ataskaitų rinkinius, o pasibaigus vadovavimo laikotarpiui, perdavė naujam ieškovės vadovui įmonės turtą ir visus dokumentus.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinė ieškovo pareiga nurodyti ieškinio faktinį pagrindą neatsiejama nuo pareigos tą pagrindą įrodyti; pareiga įrodyti atsikirtimų pagrindą tenka su ieškinio reikalavimais nesutinkančiam atsakovui (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai privalo abiejų šalių pateiktus įrodymus įvertinti laikydamiesi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei bendrųjų civilinio proceso principų ir galutiniame procesiniame sprendime argumentuotai konstatuoti, kokios ginčo sprendimui reikšmingos aplinkybės ir kokių įrodymų pagrindu byloje nustatytos (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai).
24. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad žalos faktą teismas laikė įrodytu remdamasis tik Agentūros dokumentais apie ieškovei išmokėtas paramos lėšas ir civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 atliktos teismo ekspertizės akto išvada, taigi, teismas iš esmės atleido ieškovę nuo pareigos įrodyti ieškinio faktinį pagrindą. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo argumentų ir pateiktų įrodymų, kuriais jis įrodinėjo, kad ieškovė nepagrindė žalos fakto. Neįvertindamas atsakovo argumentų ir byloje esančių įrodymų visumos, teismas negalėjo tinkamai nustatyti žalos fakto (ne)buvimo, o nenustačius bent vienos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, jos taikymas negalimas.
25. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino įrodymų visumos, todėl nenustatė visų ginčui spręsti reikšmingų aplinkybių ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl teisės būti išklausytam pažeidimo
26. Atsakovas kasaciniame skunde nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 179 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teise įrodinėjimo procese naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos, pasinaudojo kitoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurioje atsakovas nedalyvavo, nesuteikdamas jam galimybės dėl tokių aplinkybių ir įrodymų pateikti savo argumentus bei įrodymus, taip pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus bei Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę būti išklausytam.
27. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, taip pat teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).
28. Pagal CPK 17 straipsnį šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021, 24 punktas).
29. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (lot. audiatur et altera pars, tebūnie išklausyta ir antroji pusė). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą. Vienas iš teisinių procesų yra teismo procesas. Taigi iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla ir asmens teisė į tinkamą teismo procesą, kuris yra būtinas reikalavimas siekiant teisingai išspręsti ginčą (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Atitinkamai ir CPK yra įtvirtinti tinkamo proceso užtikrinimo reikalavimai, kurių laikytis turi visi teismai.
30. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, rėmėsi kitoje civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais (nutarties 22, 40–42 punktai) ir jų pagrindu motyvavo nutartį bei priėmė atsakovui nepalankų procesinį sprendimą. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas kitų šalių ginčas (ieškovės BUAB „SLM group“ ir trečiųjų asmenų UAB „Hidromotas“ bei D. B.) ir dėl kito reikalavimo (dėl ieškovės pagal Projektą investuotų į nuomojamą turtą pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo). Atsakovas toje byloje nedalyvavo, todėl joje nustatytos faktinės aplinkybės jam neturi prejudicinės galios.
31. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šia teise teismas naudojasi tuomet, kai to reikia aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylos baigčiai, nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-219/2019, 36 punktas). Kasacinis teismas nurodytoje byloje yra konstatavęs, kad apeliaciniame procese yra nustatomi, tiriami ir vertinami faktai, todėl apeliacinio teismo veiksmai, vertinant šalių pateiktus įrodymus, pagrindžiančius konkrečias aplinkybes, bei šių duomenų patikrinimas teismų informacinėje sistemoje negalėtų būti laikomi apeliacinio skundo ribų peržengimu. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju svarbu tai, kad atsakovas, kaip jau nurodyta šios nutarties 30 punkte, civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 nedalyvavo, šią aplinkybę pažymėjo ir savo apeliaciniame skunde. Atsakovas savo apeliacinio skundo negrindė minėtos bylos duomenimis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, galėjo naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos, tačiau tai turėjo būti daroma nepažeidžiant dalyvaujančių byloje asmenų teisių. Nagrinėjamos bylos atveju, įvertinus tai, kad atsakovas minėtoje kitoje byloje nedalyvavo, o apeliacinės instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė išimtinai šioje byloje esančiais įrodymais ir joje nustatytomis aplinkybės, yra pagrindas pripažinti, jog buvo peržengtos apeliacinio skundo ribos (faktinis pagrindas).
32. Apeliacinės instancijos teismas nepranešė bylos šalims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas ir bylą nagrinėti remiantis civilinėje byloje Nr. e2-735-803/2018 nustatytomis aplinkybėmis bei įrodymais, todėl atsakovas neturėjo galimybės šiuo klausimu pateikti savo argumentų ir įrodymų.
33. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliacinės instancijos teisme civilinė byla, nesuteikus vienai iš bylos šalių (atsakovui) procesinės galimybės pasisakyti, buvo iki galo iš esmės neišnagrinėta ir neišspręsta. Tuo tarpu tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses.
34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus bei Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę būti išklausytam.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
35. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ir dėl to neatskleidė bylos esmės, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų nepašalino, taip pat neužtikrino atsakovo teisės būti išklausytam, todėl yra pagrindas panaikinti teismų procesinius sprendimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, dėl to byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
36. Kasaciniame teisme patirta 6,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šių išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 2 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus regiono apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Gediminas Sagatys
Dalia Vasarienė