Administracinė byla Nr. eI2-3887-1064/2022                                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01303-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija: 27.2; 55.2

                                                          (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

 

 

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,

sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovui P. G.,

nuotoliniu būdu organizuotame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Federalnoje gosudarstvennoje unitarnoje predprijatije „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“ skundą atsakovei Lietuvos radijo ir televizijos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

Pareiškėja Federalnoje gosudarstvennoje unitarnoje predprijatije „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir LRTK; Komisija) 2022 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. KS-30 „Dėl retransliuojamų ar platinamų internete televizijos programų „Planeta RTR“, „Rossija 24“, „Pirmais Baltijas Kanals (PBK)“, „TV Centre International (TVCI)“, laisvo priėmimo sustabdymo Lietuvos Respublikoje“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kiek tai susiję su pareiškėjos televizijos programomis „Planeta RTR“ ir „Rossija 24“; 2) Priteisti pareiškėjai VGTRK iš atsakovės LRTK patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad ji yra televizijos programų „Planeta RTR“ ir „Rossija 24“ transliuotoja, kuris savo programas Lietuvoje platina per savo atstovę Latvijos įmonę SIA „Baltic Media Union“, kuri pareiškėjos vardu sudaro sutartis su kabelinės televizijos operatoriais ir kitais subjektais.

Pareiškėjos teigimu, Komisija 2022 m. vasario 25 d. priėmė Sprendimą, kuriuo buvo sustabdytas Lietuvos Respublikoje retransliuojamų ar platinamų internete programų „Planeta RTR“ ir „Rossija 24“ laisvas priėmimas 5 metams nuo sprendimo įsigaliojimo dienos (Sprendimo 3 punktas). Kadangi Sprendimas įsigaliojo iš karto, t. y. 2022 m. vasario 25 d., todėl visi Lietuvoje veiklą vykdantys retransliuotojai privalėjo sustabdyti pareiškėjai priklausančių televizijos programų „Planeta RTR“ ir „Rossija 24“ platinimą iki 2027 m. vasario 25 d.

Pareiškėja nurodė, kad LRTK nariais yra: R. B. (komisijos pirmininkas), R. S. (pirmininko pavaduotojas), L. B., D. C., V. K., V. K., A. M., A. N., R. R., E. U., A. Z.

Pareiškėjos teigimu, L. B. negali būti Komisijos nariu ir balsuoti dėl Komisijos veikloje priimamų sprendimų, nes pagal Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, VIĮ) 47 straipsnio 9 dalį Komisijos nariais negali būti asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais, o L. B. turi paskaitų ir Vilniaus universitete, kuriai LRTK yra suteikusi transliuotojo licenciją.

Pareiškėjos teigimu, kadangi apribojimai buvo pritaikyti pagal VIĮ 341 straipsnio 4 dalį, t. y. nebuvo taikyta 341 straipsnio 3 dalies 2 papunkčio a), b) ir c) papunkčiuose nurodytos sąlygos, todėl pareiškėja negali skunde pateikti visų savo argumentų, nes nebuvo supažindinta su dokumentais, kurių pagrindu atsakovė priėmė ginčijamą sprendimą (2022 m. vasario 25 d. Komisijoje gautu Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos raštu „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių taikymo“; 2022 m. vasario 25 d. Komisijoje gautu Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos raštu). Pareiškėjai taip pat nebuvo suteikta teisė pasiaiškinti ir ji nėra supažindinta su Komisijos administracijos 2022 m. vasario 22 d. stebėsenos aktu Nr. ST-22 ir 2022 m. vasario 22 d. stebėsenos aktu Nr. ST-23.

Pareiškėjos teigimu, vadovaujantis VIĮ 341 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis, nebuvo galima taikyti jos televizijos programų laikino sustabdymo, nes pažeidimas nebuvo padarytas antrą kartą per paskutinius 12 mėnesių ir pareiškėja iki Sprendimo priėmimo nebuvo informuota apie jokius VIĮ pažeidimus. Be to, atsakovė nepranešė raštu audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie įtariamus pažeidimus ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos.

Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas yra nemotyvuotas, jame nenurodyta, kokia informacija buvo paskleista, o tik daroma išvada, kad reportaže sudaromas klaidingas įspūdis, jog Ukraina yra agresorė kare su Rusijos Federacija, taip pateisinant Rusijos Federacijos karių neteisėtą įsiveržimą į Ukrainos teritoriją. Sprendime nenurodyta nei pati informacija, nei motyvai, kurie sudarė pagrindą Komisijai padaryti išvadas dėl skleidžiamos karo propagandos ir karo kurstymo.

Pareiškėjos teigimu, Sprendimas yra naikintinas ir dėl to, kad pareiškėjos veiklos apribojimai (sustabdymas penkeriems metams) yra akivaizdžiai neproporcingi, ir Sprendime nėra jokių motyvų dėl tokios trukmės.

 

Atsakovė Lietuvos radijo ir televizijos komisija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė išreikalauti iš pareiškėjos įrodymus, patvirtinančius, kad P. R. F. moka lietuvių kalbą. Nepateikus tokių įrodymų, akivaizdu, kad skundą pasirašęs asmuo nesupranta skundo turinio, todėl toks atstovavimas teisme negalimas. Jeigu prašomi įrodymai pateikti nebus, Komisija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo skundą palikti nenagrinėtą, kadangi skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Atsakovės teigimu, ji nesutinka su pareiškėjos skundu ir mano, kad teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, kadangi skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, tačiau skundas jau priimtas, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą turi palikti nenagrinėtą, pirmiau nurodytu pagrindu. Atsakovė nurodė, kad skundą pasirašė pareiškėjos atstovas P. R. F. Skundą pasirašyti P. R. F. įgaliojo pareiškėja pagal 2022 m. kovo 23 d. įgaliojimą Nr. 145. Skundas pateiktas per e.teismas sistemą, o skundą per šią sistemą pateikė advokatė S. E. Š.

Atsakovės teigimu, šiuo atveju nėra aišku, kas atstovauja pareiškėją – ar pareiškėjos darbuotojas P. R. F., ar advokatė S. E. Š. Jei pareiškėją atstovauja pareiškėjos darbuotojas, nėra aišku, kodėl pareiškėja su advokate sudarė atstovavimo sutartį ir apskritai kokiu teisiniu pagrindu advokatė skundą įkėlė į e. teismas sistemą. Taip pat nėra aišku, ar skundą pasirašęs asmuo P. R. F. moka lietuvių kalbą, ar tikrai jis surašė skundą, ar jam žinomas skundo turinys, jame dėstomi motyvai ir keliami reikalavimai.

Atsakovė taip pat nurodė, kad Komisijos narys L. B. Sprendimo priėmimo metu nedėstė ir nedirbo Vilniaus universitete. Sprendimas vienbalsiai buvo priimtas neeiliniame 2022 m. vasario 25 d. posėdyje, kuriame dalyvavo 10 (iš 11) Komisijos narių.  2/3 narių Komisijoje, kurioje iš viso yra 11 narių, sudaro 8 Komisijos nariai. Kadangi Komisijos Sprendimas buvo priimtas 10 Komisijos narių balsais, tai net pripažinus, kad L. B. negalėjo balsuoti, likusių narių balsų skaičiaus užteko priimti Sprendimą.

Atsakovė nurodė, kad sprendimas dėl televizijos programų „Planeta RTR“ ir „Rossija 24“ laisvo priėmimo sustabdymo Lietuvos Respublikoje buvo priimtas skubos tvarka, todėl netaikytinos VIĮ 341 straipsnio 3 dalies 2 punkto a, b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos, o Europos Komisija bei Europos Sąjungos valstybės narės, kurių jurisdikcijai priklauso audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, buvo informuotos apie tai.

Atsakovės teigimu, jos sprendimas buvo motyvuotas: atlikta stebėsena ir surašyti du stebėsenos aktai. Faktą, kad televizijos programos „Planeta RTR“ ir „Rossija 24“ skleidžia karo propagandą ir dezinformaciją patvirtino ir kitos Lietuvos Respublikos institucijos (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija). 

Atsakovės teigimu, televizijos programų laisvo priėmimo sustabdymo terminas (5 metai) nelaikytinas neproporcingai ilgu, nes dezinformacija, propaganda, karo kurstymas, karinės agresijos pateisinimas televizijos programose „Planeta RTR“ ir „Rossija 24“ buvo skleidžiamas nuolatos. Tokia dezinformacija daro neigiamą įtaką Lietuvos gyventojų nuomonei, menkina Lietuvos valstybę, jos narystę ES ir NATO.

Atsakovė pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos, nei ES teisės aktai neįpareigoja Komisijos išklausyti pareiškėjos nuomonės priimant Sprendimą skubos tvarka.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. KS-30 „Dėl retransliuojamų ar platinamų internete televizijos programų „Planeta RTR“, „Rossija 24“, „Pirmais Baltijas Kanals (PBK)“, „TV Centre International (TVCI)“, laisvo priėmimo sustabdymo Lietuvos Respublikoje“ dalies, susijusios su pareiškėjos televizijos programomis „Planeta RTR“ ir „Rossija 24“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracija surašė 2022 m. vasario 24 d. Stebėsenos aktą Nr. ST-22 (toliau – ir Aktas 1), kuriame nurodė, kad stebėsenos objektas: televizijos programoje „Planeta RTR“ (transliuotojas “The Russian Television and Broadcasting Company”, VGTRK, Ul. Yamskogo Polya 5-YA, D.19/21, Moscow ) 2022 m. vasario 22 d. nuo 19:00 val. iki 20:21 val. transliuotoje programoje „Žinios“ paskleista viešoji informacija. Stebėsenos metu nustatyta: Televizijos programos „Planeta RTR“ programos „Žinios“ transliuotos 2022 m. vasario 22 d. nuo 19:16 val. iki val. 19:21 transliuotas reportažas apie įvykius Ukrainoje. Reportažo vedėjas, informuodamas apie tai, kad Donecko ir Luhansko apskričių gyventojai Rusijai pripažinus Donecko ir Luhansko nepriklausomybę, džiaugėsi ir šventė, skelbė: „vakare ten griaudėjo saliutai ir fejerverkai, netgi apšaudymai iš Ukrainos pusės naktį neilgam liovėsi, tačiau anksti ryte apšaudymai atsinaujino su nauja jėga“. Luhansko Liaudies Respublikoje šiandien buvo nušautas savanoris, o į pietus nuo Donecko specialiosios pajėgos stojo į kovą su ukrainiečių diversantais“. Rodoma specialaus „Žinių“ korespondento nufilmuota medžiaga, kuri komentuojama taip: „tai pirmoji naktis po Donecko nepriklausomybės pripažinimo, Donecko priemiestis, už krūmynų – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijos. Iš šios stebėjimo pozicijos kaip ant delno matosi iškart kelios priešo gynybinės pozicijos Donecko oro uosto rajone. Šis priemiestis visus aštuonerius metus kol vyksta karas buvo apšaudomas Kijevo <...>. Išvakarėse Rusijai pripažinus Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikų nepriklausomybę, mažai kas abejojo, kad Kijevas pradės puolimą artimiausiomis valandomis (rodomi namų griuvėsiai). Iškarto kelios ukrainiečių spec. tarnybų saujelės pradėjo ruošti atakas, tačiau buvo sulaikytos. Donecko liaudies respublikos pietuose per fronto liniją prasiveržė ukrainiečių karinių pajėgų diversantų grupės. Jungtinė vidaus ministerijos saugumo tarnybos ir liaudies respublikų grupė sunaikino ir grupę, ir priešo karinę techniką. Šįryt po tylios nakties ukrainiečių kariškiai vėl pradėjo šaudyti. Mūsų grupė užfiksavo iki 5 120 milimetrinių minų sprogimų miesto Kijevsko rajone šalia daugiaaukščių gyvenamųjų namų.“. Žurnalistas taip pat sakė, kad „gyvenvietę Peski, kurią kontroliuoja ukrainiečių pajėgos, yra apšaudoma jau 10 minučių“. Vertinant televizijos programoje „Planeta RTR“ 2022 m. vasario 22 d. programoje „Žinios“, nuo 19:16 val. transliuotame reportaže paskleistą viešąją informaciją kaip visumą, atsižvelgiant į tai, kad reportaže sudaromas klaidingas įspūdis, kad Ukraina yra agresorė kare su Rusijos Federacija, tuo pačiu pateisinant Rusijos Federacijos karių neteisėtą įsiveržimą į Ukrainos teritoriją, daroma išvada, kad programoje buvo paskleista informacija rimtai ir sunkiai pažeidžianti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. skleidžiama karo propaganda ir kurstomas karas.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracija surašė 2022 m. vasario 24 d. Stebėsenos aktą Nr. ST-23 (toliau – ir Aktas 2), kuriame nurodė, kad stebėsenos objektas: televizijos programoje „Rossija 24“ (transliuotojas “The Russian Television and Broadcasting Company”, VGTRK, Ul. Yamskogo Polya 5-YA, D.19/21, Moscow ) 2022 m. vasario 23 d. nuo 19:00 val. transliuotoje programoje „Žinios“ paskleista informacija. Stebėsenos metu nustatyta: Televizijos programoje „Rossija 24“ 2022 m. vasario 23 d. 19:00 val. transliuotoje programoje „Žinios“ nuo 19:03:57 val. iki 19:08:08 val. buvo transliuotas reportažas iš Donecko, kurio metu buvo skleidžiama tokia informacija: reporteris sakė „<...>praktiškai visą naktį Ukrainos artilerija šaudo į visus gyvenamuosius punktus“, „<...> lygina su žeme“. Reportaže kalbinamas Rusijos Federacijos kareivis, kuris sako: „Šiandien priešininkas puola dar stipriau, masyviau, negaili žmonių, ten Kominternove dar liko žmonių, bet po vakarykščio pasirašymo jie pradėjo dar stipriau šaudyti kaime. Jie nesitaiko būtent į pozicijas, o taikosi į namus būtent, kur daugiau civilių. Jie šaudo („bjut“) bet kur, nenuosekliai, mažai skrenda į pozicijas, kareivius, o į civilius“. Nuo 19:10:07 val. iki19:12:17 val. buvo transliuotas reportažas iš Luhansko regiono, kurio metu buvo skleidžiama tokia informacija: „Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau tęsia apšaudymą taikių nacionalinių Luhansko punktų“, „<...>2022 m. vasario 23 d. buvo organizuotas apšaudymas nacionaliniame punkto Pankovke, nuo Malinovos pusės“. Reportaže pateikiama informacija apie aukštą (ukrainiečių) teroristinių aktų lygį: „<...> per penkias dienas trys stambios diversijos, tame tarpe magistraliniame dujotiekyje, sustabdyti trys teroristinių aktų bandymai, žūsta taikūs gyventojai“. Vertinant retransliuojamoje televizijos programoje „Rossija 24“ 2022 m. vasario 23 d. nuo 19:00 val transliuotoje programoje „Žinios“, nuo 19:03:57 val. iki 19:08:08 val. ir nuo 19:10:07 val. iki19:12:17 val. transliuotuose reportažuose iš Donecko ir Luhansko paskelbtą viešąją informaciją kaip visumą, atsižvelgiant į tai, kad reportaže sudaromas klaidingas įspūdis, kad Ukraina yra agresorė kare su Rusijos Federacija, tuo pačiu pateisinant Rusijos Federacijos karių neteisėtą įsiveržimą į Ukrainos teritoriją, daroma išvada, kad Programoje buvo paskleista informacija rimtai ir sunkiai pažeidžianti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y., skleidžiama karo propaganda ir kurstomas karas.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija įvertinusi pirmiau nurodytą informaciją, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai adresuotame 2022 m. vasario 25 d. rašte „Dėl Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių taikymo“ Nr. G-71, nurodė, kad „Planeta RTR“ ir „Rosija 24“ paskleista viešoji informacija kelia rimtą ir didelį pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą, nes siekiama visuomenei jautriu metu t. y. Rusijos Federacijai vykdant karinius veiksmus Ukrainos atžvilgiu, pateikti ir daryti įtaką Lietuvos Respublikos piliečių pozicijai Rusijos Federacijos karinių veiksmų atžvilgiu, skatinti nepasitikėjimą Lietuvos Respublikos formuojama poziciją dėl karinių veiksmų Ukrainoje, krašto gynyba, Lietuvos narystę NATO ir tokiu būdu silpninti Lietuvos respublikos piliečių ryžtą ginti savo valstybę. Pažymėjo, kad dezinformacijos ir propagandos skleidimas yra hibridinių priemonių dalis, kuria Rusijos Federacija siekia savo politinių tikslų, prieštaraujančių Lietuvos Respublikos nacionaliniam, taigi ir euroatlantinės bendrijos saugumui. Rusijos Federacijos kontroliuojami televizijos kanalai yra vienas svarbiausių jos naudojamų dezinformacijos instrumentų, todėl jų retransliavimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmes nacionaliniam saugumui.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija įvertinusi Komisijos informaciją, Komisijai adresuotame 2022 m. vasario 25 d. rašte „Dėl Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių taikymo“ Nr. 1D-1146, nurodė, kad televizijos programos „Planeta RTR“ ir televizijos programa „Rossija 24“ skleidžia karo propagandą, dezinformaciją, neigia Ukrainos valstybės teisę į suverenitetą. Šiais veiksmai aukščiau minėtos televizijos programos neigia tarptautinį kitų pasaulio valstybių Ukrainos, kaip nepriklausomos valstybės, pripažinimą, legitimizuoja Rusijos Federacijos karinius veiksmus kaip teisėtus, todėl kelia didelį pavojų visuomenės rimčiai ir saugumui.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija įvertinusi Komisijos informaciją, Komisijai adresuotame 2022 m. vasario 25 d. rašte Nr. (13.1.2E)3-1200, nurodė, kad Rusijos valstybinių kanalų skleidžiamas turinys yra žalingas ir keliantis rimtą pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą, nes juo siekiama iš anksto palaužti visuomenės dvasią ir pasiryžimą priešintis Rusijos agresijai.

Iš Komisijos 2022 m. vasario 25 d. posėdžio protokolo Nr. PP-6, matyti, kad posėdyje dalyvavo Komisijos nariai: R. B., R. S., V. K., D. C., V. K., E. U., A. N., A. J. M., L. B., A. Z..

Posėdyje nutarta sustabdyti Lietuvos Respublikoje retransliuojamų ar platinamų internete televizijos programų „Planeta RTR“, „Rossija 24“ laisvą priėmimą penkeriems metams nuo sprendimo įsigaliojimo dienos. Už balsavo 10 komisijos narių, susilaikė – 0, balsavo prieš – 0.

Komisija 2022 m. vasario 25 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame, be kita ko, nurodė aplinkybes nustatytas pirmiau nurodytuose Stebėsenos aktuose, atsižvelgdama į teisinį reguliavimą bei pirmiau nurodytų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos raštų turinį, nusprendė, jog televizijos programos „Planeta RTR“, „Rossija 24“, retransliavimas ir juose nustatyti pažeidimai kenkia ar kelia rimtą ir didelį pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą.

Pasinaudodama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 4 dalyje nustatyta skubos procedūra, Komisija nusprendė sustabdyti Lietuvos Respublikoje retransliuojamų ar platinamų internete televizijos programų „Planeta RTR“, „Rossija 24“ laisvą priėmimą penkeriems metams nuo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Komisija 2022 m. kovo 3 d. raštu Nr. S-118 informavo Europos komisiją, Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybą, Prancūzijos audiovizualinės žiniasklaidos tarybą ir Švedijos spaudos ir transliavimo tarybą, kad buvo priimtas Sprendimas skubos tvarka, nurodė faktinį bei teisinį pagrindus.

Vertindama pareiškėjos argumentus dėl komisijos nario L. B., teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VIĮ 49 straipsnio 9 dalį (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. balandžio 28 d.), Komisijos nariais negali būti asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais, kitais asmenimis, teikiančiais Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais.

Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. XII-189 patvirtintų nuostatų „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 30 punktą, tais atvejais, kai Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko šių nuostatų 29 punkte numatytais pagrindais, Komisija kreipiasi į instituciją ar organizaciją, paskyrusią Komisijos narį, kurio įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, prašydama paskirti naują Komisijos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas Komisijos narys, kurio įgaliojimai nutrūko anksčiau laiko, pabaigos.

Nuostatų 29.8.4. papunktyje nustatyta, kad Komisijos narį atšaukia jį paskyrusi organizacija ar institucija po to, kai į ją kreipiasi Komisija, ne mažesne kaip 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma pripažinusi, kad Komisijos narys padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, dalyvavo su Komisijos nario pareigomis nesuderinamoje veikloje arba paaiškėjo, kad neatitinka šių nuostatų 19 ir 20 punktuose nustatytų reikalavimų.

Byloje pateikta Vilniaus universiteto 2022 m. balandžio 12 d. pažymą Nr. 160000-S-15, kurioje nurodyta, kad Vilniaus Universiteto (duomenys neskelbtini) L. B. (pagrindinis darbas) nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. sausio 31 d. dirbo 28 val. pagal patvirtintą paskaitų, seminarų tvarkaraštį, t. y. iš pateiktos pažymos matyti, kad L. B. Sprendimo priėmimo metu nedirbo Vilniaus Universitete. Byloje, taip pat nėra duomenų, kad L. B. būtų atšauktas iš Komisijos nario pareigų.

Dėl šių priežasčių pareiškėjos argumentai dėl L. B. negalėjimo dalyvauti Komisijai priimant Sprendimą atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina ir tai, kad pagal VIĮ 4 dalį, Komisiją sudaro 11 narių. Įstatymo 47 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad Komisijos posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių. Komisija priima sprendimus. Sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta visų Komisijos narių balsų dauguma, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Sprendimai išduoti licenciją, atsisakyti ją išduoti, taip pat dėl Administracinių nusižengimų kodekse ir šiame įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo, konkursų sąlygų ir rezultatų, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo priimami ne mažesne kaip 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Komisijos posėdyje dalyvavo 10 narių, visi balsavo už. Kad Sprendimas būtų teisėtas už jį turėjo balsuoti mažiausiai 8 Komisijos nariai (2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma), todėl net jei L. B. būtų negalėjęs balsuoti, likusių 9 Komisijos narių balsų būtų pakakę Sprendimui priimti.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sprendimas priimtas esant kvorumui ir teisėtai.

Vertinant pareiškėjos argumentus, Komisija nesilaikė Įstatymo nuostatų dėl „Planeta RTR“ ir „Rossija 24“ laisvo priėmimo sustabdymo Lietuvos Respublikoje, pažymėtina, jog pagal VVĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje: skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą.

Pagal Įstatyto 341 straipsnio 3 dalies 2 punktą, iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių teikiamų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, transliuojamų, retransliuojamų arba internete platinamų televizijos programų ar atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, ar užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloguose esančių programų laisvas priėmimas (retransliavimas ir kitoks platinimas ar skleidimas) Lietuvos Respublikoje laikinai sustabdomas, kai: šios programos akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkto reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos: a) toks pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių jau buvo padarytas; b) Komisija pranešė audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie įtariamą pažeidimą ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos; c) Komisija audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamo pažeidimo ir priemonių, kurių ji ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos; d) Komisija gavo iš nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos informaciją, kurią įvertinusi nustatė, kad įtariamas pažeidimas kenkia ar kelia rimtą ir didelį pavojų visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinio saugumo ir gynybos užtikrinimą.

Įstatyto 341 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skubiu atveju, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo įtariamo pažeidimo dienos, Komisija gali taikyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones – laikinai sustabdyti laisvą programų priėmimą Lietuvos Respublikoje ir nesilaikydama šio straipsnio 3 dalies 2 punkto a, b ir c papunkčiuose nurodytų sąlygų. Tokiu atveju Komisija apie taikomas priemones turi kuo greičiau pranešti Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, atsakingai institucijai, taip pat nurodyti priežastis, kodėl Komisija mano, kad tai yra skubus atvejis. Šios dalies reikalavimai taikomi tik imantis priemonių prieš audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėją, kuris priklauso Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai.

 Nagrinėjamu atveju buvo taikoma procedūra skubos tvarka, pagal Įstatymo 341 straipsnio 4 dalį, kadangi atsakovė nustatė, jog programos akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia VVĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančios medžiagos („Planeta RTR“ ir „Rossija 24“ programų vaizdo įrašų, Lietuvos Respublikos institucijų raštų, Komisijos nustatytų aplinkybių) matyti, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog skleidžiama karo propaganda susijusi su Rusijos Federacijos paskelbtu karu Ukrainai, kur Ukraina vaizduojama kaip agresorė, ir ta informacija akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia VVĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl Komisija pagrįstai taikė skubios procedūros tvarką nesilaikydama Įstatyto 341 straipsnio 3 dalies 2 punkto a, b ir c papunkčiuose nurodytų sąlygų. 

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Komisija apie priimtą Sprendimą pranešė Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybėms narėms, kurių jurisdikcijai priklauso audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjai, atsakingoms institucijoms, t. y. Latvijos nacionalinei elektroninės žiniasklaidos tarybai, Prancūzijos audiovizualinės žiniasklaidos tarybai ir Švedijos spaudos ir transliavimo tarybai (pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, jog, televizijos programos „Planeta RTR“ ir „Rossija 24“ priklauso Prancūzijos jurisdikcijai). Be to, Komisija pranešdama apie priimtą Sprendimą nurodė priežastis, kodėl Komisija mano, kad tai yra skubus atvejis.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos argumentai, jog Komisija nesilaikė Įstatymo nuostatų dėl „Planeta RTR“ ir „Rossija 24“ laisvo priėmimo sustabdymo Lietuvos Respublikoje, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi Komisija pagrįstai taikė skubos procedūros tvarką ir atliko veiksmus pagal tokiai procedūrai taikomus reikalavimus.

Kaip jau buvo nurodyta, sprendimą priimant skubos tvarka, Komisija gali nesilaikyti VVĮ  341 straipsnio 3 dalies 2 punkto c papunkčiuose nurodytų sąlygų, t. y. gali nesuteikti teisės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamo pažeidimo ir priemonių, kurių jis ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi Sprendimas buvo pagrįstai priimtas skubos tvarka, todėl Komisija turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl galimybės pareiškėjai pasiaiškinti, t. y. galėjo arba suteikti galmybę pasiaiškinti, arba ne, todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nebuvo išklausyta prieš priimant Sprendimą, nesudaro pagrindo jo naikinti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja ir teismo proceso metu nepateikė savo paaiškinimų ir įrodymų, kurie paneigtų Komisijos nustatytus faktus ar turėtų įtakos jų vertinimui.

Vertindama, ar Sprendimas yra motyvuotas, teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, kad jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad: atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas įvertinus televizijos programų „Pleneta RTR“ ir „Rossija 24“ programų „Žinios“ vaizdo ir garso medžiagą, stebėsenos aktus, Lietuvos Respublikos institucijų (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) nuomonę dėl programose skleidžiamo turinio; jame nurodyti pagrindiniai faktai, kurie sudaro įspūdį, kad Ukraina yra agresorė kare su Rusijos Federacija (propaganda); įvardijami įrodymai, kurių pagrindu priimtas būtent toks Sprendimas; nurodomas teisinis ir faktinis Sprendimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Sprendimas priimtas formaliai ir biurokratiškai, priešingai, iš Sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas nešališkai ir objektyviai, įvertinus reikšmingas aplinkybes, turinčias reikšmės tokiam Sprendimo priėmimui.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjos teigimu, Sprendime nėra konstatuotos jokios aplinkybės, kurios leistų teisėtai pareiškėjai taikyti tokį neproporcingai ilgą (penkeri metai) televizijos programų stabdymo terminą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą).

Nagrinėjamu atveju ribojimai programoms „Pleneta RTR“ ir  „Rossija 24“ buvo nustatyti todėl, kad šiose programose buvo skleidžiama neleistina informacija – karo propaganda, kuri nesuderinama su esminėmis demokratinės valstybės vertybėmis ir visuomenės saugumu.

Ginčo kontekste svarbu ir tai, kad pagal 2022 m. birželio 24 d. Tarybos įgyvendinimo Reglamento (ES) 2022/994, kuriuo įgyvendinamas Tarybos reglamentas (ES) 2022/879, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje 1 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 833/2014 2f straipsnyje nurodytos priemonės nuo 2022 m. birželio 25 d. taikomos visiems Reglamento (ES) 2022/879 VI priede nurodytiems subjektams.

Reglamento (ES) Nr. 833/2014 2f straipsnyje nurodyta, kad: 1. Draudžiama ūkio subjektams transliuoti arba sudaryti galimybes transliuoti, sudaryti palankesnes sąlygas transliuoti juridinių asmenų, subjektų ir organizacijų, įtrauktų į XV priede išdėstytą sąrašą, teikiamą turinį arba kitaip prisidėti prie tokios transliacijos, be kita ko, jį perduodant ar platinant bet kokiomis priemonėmis, pavyzdžiui, kabeliniu, palydoviniu ryšiu, IP-TV, interneto paslaugų teikėjams, dalijimosi vaizdo medžiaga internetu platformomis ar taikomosiomis programomis, nesvarbu, ar jos yra naujos, ar iš anksto įdiegtos. 2. Visų transliavimo licencijų ir leidimų, taip pat perdavimo ir platinimo susitarimų su XV priede išvardytais juridiniais asmenimis, subjektais ar organizacijomis, galiojimas sustabdomas. 3. Draudžiama reklamuoti produktus ar paslaugas bet kokiu XV priede (tarp jų ir Rossiya 24 / Russia 24 / RTR Planeta) išvardytų juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų sukurtu ar transliuojamu turiniu, taip pat ir jį perduodant ar platinant 1 dalyje nurodytomis priemonėmis.

Taigi, ginčo programos net Bendrijos lygiu pripažįstamos kaip jos interesų neatitinkantys informacijos skleidimo subjektai.

Vertinant šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad Komisijos Sprendimu nustatyti ribojimai „Pleneta RTR“ ir „Rossija 24“ programoms buvo proporcingi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skirtinga ribojimų trukmė kitiems subjektams pati savaime nesuponuoja aptariamų programų ribojimo neproporcingumo, nes programose paskleistas turinys yra skirtingas, todėl ir skirtingas laikotarpių nustatymas skirtingiems subjektams yra galimas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisijos Sprendimas, kiek tai susiję su programomis „Pleneta RTR“ ir „Rossija 24“, yra motyvuotas, pagrįstas ir proporcingas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, teismas taip pat nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovės nurodyti argumentai, susiję su pareiškėjos atstovo lietuvių kalbos žiniomis bei atstovavimu, nėra teisiškai reikšmingi, nes ABTĮ nėra nustatytos pareigos pareiškėjui įrodyti, kad jis (jo vadovas) supranta lietuvių kalbą. Į teismą besikreipiančio subjekto ir advokato santykius reglamentuoja jų tarpusavio sudaryta sutartis, pagal kurią advokatas gali būti įgaliotas tiek surašyti skundą, tiek jį pateikti teismui, arba atlikti tik kažkurį iš šių veiksmų. Dėl šios priežasties, vien tai, kad skundą pasirašė pats pareiškėjos vadovas, o skundą per Liteko sistemą pateikė įgaliojimą turinti advokatė, nesudaro pagrindo išvadai, kad skundas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, nes, priešingai, advokatės įgaliojimas byloje yra.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

Pareiškėja pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, netenkinamas.

Atsakovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – vertimo išlaidas, kurios sudaro 808,28 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, atsakovė patyrė papildomas išlaidas dėl procesinių dokumentų vertimo į rusų kalbą, atsakovės prašymas tenkintinas ir iš pareiškėjos atsakovei priteistinas 808,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjos Federalnoje gosudarstvennoje unitarnoje predprijatije „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti, priteisiant atsakovei Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, juridinio asmens kodas 188741498,  iš pareiškėjos Federalnoje gosudarstvennoje unitarnoje predprijatije „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“, juridinio asmens kodas 1027700310076, 808,28 Eur (aštuonis šimtus aštuonis eurus 28 ct).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                        Sigita Fomičiova                                                

               Rūta Miliuvienė

 

               Henrikas Sadauskas