Civilinė byla Nr. 2VP-1596-336/2016

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01191-2012-6

Procesinių sprendimų kategorijos:

2.4.1.5.; 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.5.1.1.;

(S)

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 24 d.

Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Ramunės Mikliušienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, S. N. įgaliotam asmeniui V. N. dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,

n u s t a t ė:

              pareiškėja prašo vykdomojoje byloje Nr. 0064/12/01259/1 skolininką R. R. pakeisti į valstybę. Nurodė, kad antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1460-336, išduotą 2012-06-11 dėl skolos išieškojimo S. N. naudai iš skolininko R. R.. Nurodė, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė. R. R. turtą 2015-04-07 paveldėjo valstybė.

              Pareiškimas atmestinas.

Pagal CPK 48 straipsnį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo proceso metu. Teisių perėmėjo įtraukimo į vykdymo procesą tvarką reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kuriame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Taigi vienas iš skolininko pakeitimų atvejų yra fizinio asmens mirtis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; kt.). Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Civilinio kodekso 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams. Vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų.

LR CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kuomet netaikoma 1 d. nurodyta tvarka. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Pažymėtina ir tai, kad CK 5.63 straipsniu siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.

Pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0064/12/01259/1 duomenimis nustatyta, jog antstolės Ramunės Mikliušienės kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-06-11 vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1460-336/2012 dėl 1967,39 Eur išieškojimo iš skolininko R. R. išieškotojui S. N.. Skolininkas mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Palikimą valstybė priėmė 2015-04-07 (vykd. byla b. l. 54-57).

Byloje esantys duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad palikimo priėmimo metu palikimą priimantis asmuo būtų žinojęs apie esamus kreditorinius reikalavimus. VĮ Registrų centro išrašuose su istorija matyti, kad antstolė Ramunė Mikliušienė įregistravo turto arešto aktą R. R. žemės sklypams, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. byla b. l. 54-57). Įrašai apie areštus galioja nuo 2009-09-14 (vykd. b. l. 54-57). Pažymėtina, kad antstolės areštas buvo uždėtas kitose vykdomosiose bylose (b. l. 2-3). Antstolė 2012-10-15 patvarkymais areštavo skolininko lėšas ir apie šį patvarkymą informavo skolininką R. R. (vykd. byla b.l. 39, 33,31,29,27,25,23). Tačiau byloje nėra duomenų, kad šis patvarkymas būtų išviešintas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad skolininko palikimą priėmęs įpėdinis būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus S. N. 1967,39 Eur reikalavimą, o skolininko turto areštas kitose vykdomosiose bylose negali būti laikomas tinkamu pranešimu įpėdiniui. Taigi šių faktinių aplinkybių pagrindu paveldėtojas, netgi būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, neturėjo pagrindo numanyti, kad palikimas gali būti apsunkintas kitų kreditorių reikalavimais, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, jog palikėjo turtinė prievolė perėjo jo įpėdiniui paveldėjimo būdu. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorių S. N. ir jo 1967,39 Eur reikalavimą. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

S. N. įgaliotas asmuo V. N. 2016-03-03 pateikė antstolei pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo. Pareiškimas pateiktas ženkliai praleidus 3 mėn. terminą reikalavimams pareikšti. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (LAT 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-18/2014). Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Byloje duomenų, kad kreditorius būtų prašęs atnaujinti terminą, nėra.

Taigi išvardintų teisinių argumentų ir byloje esančių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėjos pareiškimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese netenkintinas ir skolininkas vykdymo procese nepakeistinas (LR CPK 596 str., 48 str.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 596 str., teismas

n u t a r i a:

Antstolės Ramunės Mikliušienės pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                          Audra Kriščiūnienė