Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-07-05][nuasmenintas sprendimas byloje][eI3-5057-438-2022].docx
Bylos nr.: eI3-5057-438/2022
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 188704927 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Kiti su žemės teisiniais santykiais susiję klausimai
Statyba
Žemės teisiniai santykiai
Teismo procesiniai dokumentai
Teismo procesiniai dokumentai



Administracinė byla Nr. eI3-5057-438/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00597-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8.; 55.1.3.

(S)

img1 

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. birželio 9 d.

Klaipėda

 

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Romanas Klišauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. L. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui, A. L. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2022 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 12SD-168-(14.12.137E.) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 21R2-(AG2-26/16-2022) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teismas

 

nustatė:

 

Pareiškėja J. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1)       panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2022 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 21R2-(AG2-26/16-2022);

2)       panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2022 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 12SD- 168(14.12.137 E.) „Dėl atsisakymo atidėti pažeidimo pašalinimo terminą“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas);

3)       įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių iš naujo spręsti prašymą dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo termino.

Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 19 d. NŽT Klaipėdos rajono skyrius atliko planinį žemės naudojimo patikrinimą adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuri bendra jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir A. L. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo). Patikrinimo metu nustatyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatų pažeidimai bei nurodyta, jog savavališkais statiniais užimtas valstybinės žemės plotas yra apie 0,0132 ha. 2021 m. kovo 9 d. NŽT Klaipėdos rajono skyrius pakartotinai atliko patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 19 d. nustatyti pažeidimai nepašalinti. Pareiškėjai surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 2 dalį skirta 275,00 Eur bauda. Pareiškėjai nurodyta, jog iki 2022 m. sausio 1 d. ji privalo pašalinti žemės tvarkos pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda, t. y. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinės žemės plotą – pašalinti iš valstybinės žemės metalinio tinklo tvorą (ties Pietų krypties ir Šiaurės krypties žemės sklypo riba), statinį – malkinę, medinius įvažiavimo į žemės sklypą vartus ir mūrinio pastato – garažo – dalį. Pažymi, kad bauda apmokėta 2021 m. gegužės 26 d..

Paaiškina, kad nekilnojamąjį turtą įsigijo su visais jame esančiais priklausiniais, pati jų nestatė ir valstybinės žemės dalies savavališkai neužėmė. Apie tai, kad tvora ir garažas užima dalį – t. y. 1,32 aro, valstybinės žemės sužinojo tik NŽT Klaipėdos rajono skyriui 2019 m. gruodžio 19 d. atlikus planinį patikrinimą. Neginčijo ir neginčija patikrinimo metu nustatyto pažeidimo fakto bei sutinka pašalinti ant valstybinės žemės pastatytus ir jos įsigytus statinius. Prašo atidėti pažeidimo pašalinimo terminą, nes jos atžvilgiu nustatyti pažeidimai buvo visiškai netikėti, atsiradę ne dėl jos atliktų veiksmų. Pažymi, kad deda visas pastangas pašalinti pažeidimus. Šiuo metu jau yra nugriauta malkinė, daiktai buvę garaže perkelti į kitas patalpas. Garažo patalpos ruošiamos nugriovimui. Akcentuoja, kad valstybė realios žalos nepatiria, nes užimtas plotas yra nedidelis bei įsiterpęs tarp dviejų privačių sklypų, t. y. valstybės nenaudojamas visuomeniniams poreikiams tenkinti.

Teigia, kad po atlikto patikrinimo NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes nestatė visų statinių, o įgijo juos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Taip pat nurodė, jog užsakyti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir ji kreipsis dėl užimtos valstybinės žemės prijungimo prie turimo žemės sklypo. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 24 sprendimu Nr. (5.1.22 E.) A5-5366 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, atsižvelgdama į tai, jog prašyme nurodytas laisvas valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto sąvokos, netenkino jos bei trečiojo suinteresuoto asmens prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. 2020 m. rugpjūčio 28 d. ji pakartotinai kreipėsi su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo iš pertvarkymo projekto rengimą. Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2021 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (5.1.48 E) A5-2667 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ prašymas taip pat atmestas. Netenkinus jos prašymų, 2021 m. gruodžio 17 d. NŽT Klaipėdos skyriui pateikė prašymą skirti vienerių metų terminą griovimo darbams atlikti. Nurodė, jog malkinė yra nugriauta, kitus statinius griauna savo jėgomis. Šiuo metu ji yra iškrausčiusi garažą, visus jame buvusius daiktus perkėlusi į kitą sandėliuką ir deda visas pastangas, jog pažeidimai būtų pašalinti. 2022 m. sausio 14 d. prašymas buvo atmestas, tačiau atsisakymas nedetalizuotas ir neparemtas jokiais argumentais. 2022 m. sausio 20 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus sprendimu nutarta 2022 m. vasario 3 d. atlikti neplaninį patikrinimą.

Nurodo, kad 2022 m. vasario 14 d. Ginčų komisijai pateikė skundą dėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2022 m. sausio 14 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti jos 2021 m. gruodžio 17 d. prašymą. Ginčų komisija 2022 m. kovo 10 d. sprendimu jos skundą atmetė. Mano, kad atsisakymas pratęsti pažeidimo pašalinimo terminą, pažeidžia viešojo administravimo proporcingumo bei gero administravimo principus. Pažymi, kad užimtos valstybinės žemės plotas vos apie 1,32 aro, todėl mano, kad tai nėra didelio masto pažeidimas, sukėlęs didžiules pasekmes, dėl kurių nebūtų galima pratęsti pažeidimo pašalinimo termino. Tvirtina, kad teisės aktai numato pareigą suteikti tokį laiką, kuris objektyviai reikalingas pažeidimui pašalinti ir atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Klaipėdos rajono skyrius atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. sausio 31 d. pranešimu Nr. 12SD-512-(14.12.104.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ informavo pareiškėją, jog 2019 m. gruodžio 19 d. atliko jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), naudojimo patikrinimą, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-796-(14.12.78.) ir užpildė žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinį klausimyną. Patikrinimo metu, atlikus žemės sklypo ribų patikrinimą pagal 1995 m. liepos 27 d. „Korporacija matininkai“ parengtą žemės sklypo planą, nustatyta, kad dalis metalo tinklo tvoros, statinys – malkinė, mūrinio pastato – garažas – dalis, prie garažo pristatyta dengta malkinė, yra pastatyti valstybinėje žemėje, už privataus žemės sklypo ribų. Savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas – 0,0132 ha. Pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatos, atsakomybė už nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą numatyta ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja 2020 m. birželio 2 d. pateikė NŽT Klaipėdos rajono skyriui prašymą Nr. 12JP-1132 „Dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo“, kuriame nurodė, jog ji nestatė visų šių statinių, o įgijo 2012 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4904 pagrindu. Taip pat nurodė, jog užsakyti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kad kreipsis dėl užimtos valstybinės žemės prijungimo prie turimo žemės sklypo. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 12SD-2592-(14.12.104.) „Dėl nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną“. 

Teigia, kad pareiškėja atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau nepateikė institucijai dokumentų, patvirtinančių, jog yra pradėtas formuoti įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuris bus sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu. NŽT Klaipėdos rajono skyrius, patikrinęs duomenis žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje, nustatė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 24 sprendimu Nr. (5.1.22 E.)A5-5366 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą netenkino. Sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka apskųstas nebuvo.

Nurodo, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2021 m. vasario 12 d. raštu Nr. 12SD-656-(14.12.104.) „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimo“ informavo pareiškėją, jog 2021 m. kovo 9 d. atliks žemės naudojimo patikrinimą. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2021 m. balandžio 15 d. pranešimu Nr. 12SD-1795-(14.12.104.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo patikrinimo“ informavo pareiškėją, jog patikrinimo metu nustatyta, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimas užfiksuotas 2019 m. gruodžio 19 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 12ŽN-796-(14.12.78.) nepašalintas. Pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatos. Pareiškėja informuota, kad atsakomybė už 2021 m. kovo 9 d. pakartotinai nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą yra numatyta ANK 110 straipsnio 2 dalyje. NŽT 2021 m. gegužės 14 d. surašė Administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-378-2021, pagal kurį pareiškėja sumokėjo baudą. Pareiškėja informuota, jog iki 2022 m. sausio 1 d. turi pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą.

Tvirtina, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2021 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (5.1.48 E.)A5-2667 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ pakartotinai atmetė pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Sprendimas ABTĮ nustatyta tvarka apskųstas nebuvo. 

Pareiškėja 2021 m. gruodžio 17 d. pateikė NŽT Klaipėdos rajono skyriui prašymą Nr. 12FP-4394, kuriuo prašė skirti dar vienų metų terminą griovimo darbams atlikti. NŽT Klaipėdos rajono skyrius ginčijamu sprendimu prašymą atmetė, nes nenustatė kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių per nustatytą terminą nebuvo pašalintas nustatytas pažeidimas. Pažymi, kad pažeidimas nustatytas 2019 m. gruodžio 19 d. ir per praėjusius dvejus metus iki šiol pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog atliekami aktyvūs veiksmai nustatytiems pažeidimams pašalinti. NŽT Klaipėdos rajono skyrius atliko pakartotinį patikrinimą ir 2022 m. vasario 9 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, jog pažeidimas, nustatytas 2021 m. kovo 22 d., nepašalintas.

Argumentuoja, kad pareiškėja sudarydama 2012 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį neįgijo nuosavybėn statinių, kurie nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre (garažas).

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Dėl teisminės mediacijos

 

Pareiškėja 2022 m. gegužės 12 d. pateikė teismui prašymą dėl ginčo perdavimo teisminei mediacijai, nurodydama, kad dar nėra išnaudotos visos galimybės ginčą baigti taikiai.

ABTĮ 791 straipsnio 1 dalis numato, kad ginčo šalių prašymu arba sutikimu, laikantis šio įstatymo ir Teisėjų tarybos nustatytos tvarkos, gali būti vykdoma teisminė mediacija. Pagal ABTĮ 791 straipsnio 3 dalį ginčo perdavimą spręsti teisminės mediacijos būdu gali inicijuoti administracinę bylą nagrinėjantis teismas arba bet kuri ginčo šalis. Ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu administracinę bylą nagrinėjančio teismo nutartimi, kai teismas išaiškina šalims teisminės mediacijos esmę, yra gautas ginčo šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2022 m. gegužės 16 d. pareiškė nesutikimą, pareiškėjos prašymas dėl ginčo perdavimo teisminei mediacijai netenkintinas.

 

Dėl ginčijamų sprendimų

 

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2022 m. sausio 14 d. sprendimo „Dėl atsisakymo atidėti pažeidimo pašalinimo terminą“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su statiniais (pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini).

NŽT Klaipėdos rajono skyriui 2019 m. gruodžio 19 d. atlikus planinį žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą, nustatyta, kad dalis metalo tinklo tvoros, statinys – malkinė, dalis mūrinio pastato – garažas, prie garažo pristatyta dengta malkinė, yra pastatyti valstybinėje žemėje, už žemės sklypo ribų. Savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas – 0,0132 ha. Pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatos. 2021 m. kovo 9 d. atlikto žemės sklypo naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, užfiksuotas 2019 m. gruodžio 19 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 12ŽN-796-(14.12.78.), nepašalintas. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2021 m. gegužės 14 d. pareiškėjai surašė administracinio nusižengimo protokolą už žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Administraciniu nurodymu pareiškėjai pasiūlyta sumokėti 275 Eur baudą, kurią pareiškėja sumokėjo 2021 m. gegužės 26 d..

NŽT Klaipėdos skyrius 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. 12SD-3143-(14.12.137E.) „Dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo“, atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 9 d. atlikto žemės sklypo pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens prašė iki 2022 m. sausio 1 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda, t. y. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinės žemės plotą: pašalinti iš valstybinės žemės metalinio tinklo tvorą, statinį – malkinę, medinius įvažiavimo į žemės sklypą vartus ir mūrinio pastato – garažo – dalį.

Pareiškėja 2021 m. gruodžio 17 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą skirti dar vienerių metų terminą griovimo darbams atlikti. Nurodė, jog malkinė yra nugriauta, statinius griauna savo jėgomis, per metus žada viską nugriauti. Ginčijamu sprendimu NŽT Klaipėdos rajono skyrius, pakartotinai įvertinęs pažeidimui pašalinti nustatytą terminą ir nenustatęs kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių nustatytas pažeidimas per nustatytą terminą nebuvo pašalintas, pareiškėjos prašymą atmetė. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2022 m. vasario 9 d. atlikto žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimas, nustatytas 2021 m. kovo 22 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 12ŽN-39-(14.12.78.), per nustatytą terminą nepašalintas: metalinio tinklo tvora iš valstybinės žemės nepašalinta, statinys – malkinė – iš valstybinės žemės pašalintas, mediniai įvažiavimo į žemės sklypą vartai ir mūrinio pastato – garažo – dalis iš valstybinės žemės nepašalinti.

Teismas pažymi, kad atliktų žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimų metu nustatytų pažeidimų bei NŽT Klaipėdos skyrius 2021 m. birželio 14 d. rašto, kuriuo prašoma iki 2022 m. sausio 1 d. pašalinti nustatytus pažeidimus, teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja nustatytų pažeidimų neginčija, ji sutinka pašalinti ant valstybinės žemės pastatytus ir jos įsigytus statinius, tačiau siekia vieneriems metams pratęsti terminą griovimo darbams atlikti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (toliau – ir Nuostatai), Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklės, patvirtintos NŽT direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ).

Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad NŽT yra visos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Tarnybos, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija (Žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalis). Nuostatų 3 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo NŽT.

Taisyklės nustato žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Tarnyboje, žemės naudojimo tvarkos pažeidimų pašalinimo tvarką (Taisyklių 1 punktas). Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teritorinio skyriaus raštu, siunčiamu Administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnyje nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Protokolo surašymo dienos privalo būti pasiūlyta geranoriškai pašalinti padarytą pažeidimą per nurodytą terminą, nurodant pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo datą ir laiką (Taisyklių 74 punktas). Nustatant terminus pažeidimui pašalinti, turi būti atsižvelgiama į pažeidimo mastą, sukeltas pasekmes, pažeidimui pašalinti objektyviai reikalingą laiką ir kitas reikšmingas aplinkybes (Taisyklių 76 punktas). Administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo (Taisyklių 81 punktas).

Teismas pažymi, jog teisės aktai nereglamentuoja žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo termino pratęsimo galimybės. Tačiau sistemiškai aiškinant Taisyklių nuostatas, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis suteikia teisę įteisinti savavališką statybą), laikytina, jog NŽT turi teisę spręsti dėl pažeidimo pašalinimo termino pratęsimo. Atsižvelgiant į Taisyklių 76 punktą, vertintina, kad nustatant terminą pažeidimui pašalinti, jis turi būti skiriamas vadovaujantis proporcingumo principu. Analogiškomis nuostatomis turi būti vadovaujamasi ir sprendžiant dėl galimybės pratęsti terminą pašalinti savavališką valstybinės žemės užėmimą, sistemiškai vertinant, kokių veiksmų pažeidėjas ėmėsi nuo pažeidimo nustatymo momento ir kokios priežastys sutrukdė laiku vykdyti įpareigojimą atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmą kartą pažeidimas dėl savavališkai užimtos valstybinės žemės nustatytas 2019 m. gruodžio 19 d. atlikto patikrinimo metu, o raštas iki 2022 m. sausio 1 d. pašalinti žemės tvarkos pažeidimą surašytas 2021 m. birželio 14 d. Teismo vertinimu pareiškėjai nuo 2019 m. gruodžio 19 d., kada, jos teigimu, jai tapo žinoma apie nustatytus pažeidimus, iki 2022 m. sausio 1 d. buvo pakankamas laiko tarpas (du metai), per kurį, esant ketinimui pašalinti ant valstybinės žemės pastatytus ir jos įsigytus visus statinius, galima buvo tai atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 24 sprendimu Nr. (5.1.22 E.) A5-5366 bei 2021 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (5.1.48 E) A5-2667, atsižvelgiant į tai, kad prašyme nurodytas laisvas valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto sąvokos, netenkino pareiškėjos prašymų organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Nurodytus pareiškėjos veiksmus teismas vertina kaip siekimą įteisinti ant valstybinės žemės pastatytus ir jos įsigytus statinius. Minėti veiksmai prieštarauja pareiškėjos nurodytiems argumentams dėl aktyvių veiksmų siekiant pašalinti ant valstybinės žemės pastatytus ir jos įsigytus statinius. Aplinkybė, kad pareiškėja nugriovė statinį (malkinę) valstybinėje žemėje nepanaikina jos pareigos atlaisvinti visą savavališkai užimtą valstybinės žemės sklypą. Teismas pažymi, kad nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimas negali tęstis neapibrėžtą terminą, todėl vertintina, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl pažeidimo pašalinimo termino atidėjimo.

VAĮ 3 straipsnyje yra reglamentuojami principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai. Vienas iš minėtų principų – objektyvumo principas, reiškiantis, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 9 punktas). VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog administraciniame sprendime tame tarpe turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.), kuriuo nuostatos iš esmės perkeltos į VAĮ 10 straipsnio 5 dalį, nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012 ir kt.).

Įvertinęs teisinių aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog nagrinėdamas pareiškėjos 2021 m. gruodžio 17 d. prašymą, NŽT Klaipėdos rajono skyrius be esminių trūkumų bei iš esmės teisėtai ir pagrįstai priėmė 2022 m. sausio 14 d. sprendimą „Dėl atsisakymo atidėti pažeidimo pašalinimo terminą“, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo jį panaikinti.

Netenkinus skundo reikalavimo panaikinti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus ginčijamo sprendimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo termino.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius iš esmės taip pat priėmė pagrįstą bei teisingą 2022 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 21R2-(AG2-26/16-2022), todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjos J. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus kovo 10 d. sprendimą Nr. 21R2-(AG2-26/16-2022) palikti nepakeistą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

 

 

Teisėjas Romanas Klišauskas