Civilinė byla Nr. e2A-55-585/2021
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00227-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės Huber SE ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Iremas“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Ekra“ dėl kompensacijos už darbų uždelsimą priteisimo, tretieji asmenys Vokietijos Federacinės Respublikos įmonė Huber SE, Šveicarijos įmonė Watropur AG, uždaroji akcinė bendrovė „Iremas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aukštaitijos vandenys“ prašė priteisti iš atsakovės bankrutuojančios akcinės bendrovės (toliau – BAB) „Ekra“ 826 853,89 Eur kompensacijos už darbų uždelsimą, 6 procentų metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir jungtinės veiklos grupės, veikiančios pagal 2010 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartį, AB „Ekra“, UAB „Projektų centras“ ir Watropur AG (toliau tekste – ir Rangovas), 2011 m. birželio 8 d. sudaryta rangos sutartis Nr. 201 l/AV-D(d)-4 „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (toliau tekste – ir Rangos sutartis). Projektas „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ yra įgyvendinamas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę VP-3-3.1-AM-V-01 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ veikla „Dumblo tvarkymo infrastruktūros kūrimas“ ir yra dalinai finansuojamas 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos Sanglaudos fondo, valstybės biudžeto ir ieškovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ lėšomis. Statybos darbai pagal Rangos sutartį turėjo būti baigti iki 2012 m. lapkričio 30 d. Darbų baigimo terminas buvo pratęstas du kartus: iki 2013 m. balandžio 15 d., vėliau – iki 2013 m. balandžio 29 d., tačiau statybos darbai nustatytu terminu nebuvo baigti. Ieškovė pateikė Rangovui pretenzijas dėl darbų vėlavimo pagal Rangos sutartį. Rangovas ieškovės reikalaujamos kompensacijos nesumokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į FIDIC inžinierių, prašydama įpareigoti Rangovą sumokėti kompensaciją už darbų uždelsimą. 2014 m. sausio 10 d. FIDIC inžinierius sprendimu Nr. AV-D/005 nurodė vadovaujantis bendrųjų sutarties sąlygų 8.7 punktu bei pasiūlymo rašte nurodyta kompensacija dėl darbų uždelsimo. Rangovui atsisakius tenkinti FIDIC inžinieriaus reikalavimą, buvo sudaryta Ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – GNK), kuri 2014 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą netenkinti ieškovės reikalavimo įpareigoti Rangovą sumokėti kompensaciją už darbų uždelsimą (delspinigius) dėl nesilaikytos Rangos sutartyje nustatytos tokio reikalavimo pareiškimo ir išnagrinėjimo tvarkos. Ieškovė, nesutikdama su GNK sprendimu, išsiuntė Rangovui nepasitenkinimo raštą. Ginčas buvo perduotas spręsti arbitražui. Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ 2015 m. spalio 20 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 74-NKA/14 nutarė priteisti UAB „Aukštaitijos vandenys“ iš atsakovės AB „Ekra“ 413 426,95 Eur kompensaciją dėl darbų uždelsimo už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., 6 procentų metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šis arbitražo sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi buvo panaikintas. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. šią nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis buvo palikta nepakeista, panaikino ir perdavė ieškinį nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ šiuo metu yra likviduotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė UAB „Aukštaitijos vandenys“ naudai iš BAB „Ekra“ delspinigių 122 981,61 Eur, 6 procentų metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2017 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 060,5 Eur žyminio mokesčio ir 955,8 Eur atstovavimo išlaidų; BAB „Ekra“ naudai iš UAB „Aukštaitijos vandenys“ – 1 851,3 Eur atstovavimo išlaidų; Huber SE naudai iš UAB „Aukštaitijos vandenys“ – 2 125 Eur bylinėjimosi išlaidų; UAB „Iremas“ naudai iš UAB „Aukštaitijos vandenys“ – 2 129 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad šalys susitarė tarpusavyje kylančius ginčus nagrinėti arbitraže, Rangos sutarties pasiūlymo priedo 20.6 punkte nustatytas konkretus arbitražas – VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“. Vilniaus apygardos teismui 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-620-565/2019 pripažinus VšĮ „Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą“ neteisėtai įsteigtu ir nusprendus jį likviduoti (sprendimas įsiteisėjęs), šalių susitartas arbitražas pakartotinai šalių ginčo nagrinėti nebegalės. Teismo vertinimu, tai nereiškia, kad tokiu atveju ginčą galėtų ir turėtų nagrinėti kitas arbitražas. Nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl to, koks arbitražas, kur, kokia kalba, tokiu atveju turėtų tokį ginčą nagrinėti. Nelikus sutartyje aptartos arbitražo įstaigos, susiklostė situacija, kad šalys nebegali pasinaudoti šia ginčo nagrinėjimo procedūra. Taigi nesant sutartinių prielaidų ginčą nagrinėti kitame nei VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ arbitraže, o šio arbitražo paslaugomis pasinaudoti nelikus galimybių, byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.
5. Pagal ieškinio pateikimo teismui metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 14 straipsnio 3 dalį ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Jeigu šių ieškinių ar reikalavimų nagrinėjimą šalys iki bankroto bylos iškėlimo yra susitarusios perduoti arbitražui, jie nagrinėjami teisme arba arbitraže, vadovaujantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) nuostatomis. Iš esmės analogiška taisyklė nustatyta ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 29 straipsnyje. Pagal KAĮ 49 straipsnio 8 dalį, įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, negali sudaryti naujo arbitražinio susitarimo; turtiniai reikalavimai arbitražinio susitarimo šaliai, kuriai iškelta bankroto byla, nagrinėjami bankroto bylą iškėlusiame teisme, kai to prašo visos arbitražinio susitarimo šalys, kurioms bankroto byla neiškelta. Kadangi pasinaudoti arbitražine išlyga šiuo atveju nebeįmanoma, o ieškovė iš esmės prieštarauja ginčo nagrinėjimui arbitraže, ginčas nagrinėtinas teisme.
6. Bankroto byla atsakovei AB ,,Ekra“ iškelta 2018 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, ji iki šiol neužbaigta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams sustabdžius bylą dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Procesinis įstatymas (CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktas) numato išlygą, kad teismas privalo sustabdyti bylą kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Tad po to, kai nutartimi nuspręsta skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, nei jos sustabdymas, nei atitinkamai perdavimas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nebegalimas. Šiame procese nutartis perduoti bylą nagrinėti teismo posėdyje priimta dar 2017 m., pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimas iš naujo buvo perduotas ne nuo pasirengimo nagrinėti bylą stadijos, tad bylos stabdymas dėl to, kad atsakovei bylos nagrinėjimo metu buvo iškelta bankroto byla, bei jos perdavimas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nebegalimas.
7. Rangos sutartimi Rangovas įsipareigojo baigti darbus iki 2012 m. lapkričio 30 d. Nėra ginčo, kad darbų atlikimo terminas buvo pratęstas du kartus, šalims pasirašant darbų baigimo laiko pakeitimus (PO-1 bei PO-2), t. y. iki 2013 m. balandžio 29 d. Ieškovės pateikti atliktų darbų aktai Nr. 11-20 surašyti už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d. bei ieškovo pateiktos lentelės (atliktų darbų aktų suvestinės) leidžia spręsti, kad pasibaigus pakeitimo nurodymu PO-2 nustatytam darbų baigimo laikui, Rangovas nebuvo užbaigęs visų darbų.
8. Teismas nesutiko su atsakovės, trečiųjų asmenų teiginiu, kad pakeitimo nurodymais Nr. 3 ir 4 buvo iki 2015 m. rugsėjo 29 d. pratęstas šalių sutartas visų darbų pagal rangos sutartį atlikimo terminas. Teismas iš pakeitimo nurodymų Nr. 3 ir 4 turinio, šalių susirašinėjimo, liudytojo D. M. paaiškinimo, susitarimo, kad už modifikavimą bus mokama papildomai iš rezervo lėšų, sprendė, kad šalys susitarė tik dėl džiovyklės pakeitimo (atsakovė nurodė tik tokį būtinumą, tą šalys įvardijo tiesiogiai pakeitimų nurodymuose, numatė savarankišką apmokėjimą). Be to, 2015 m. gruodžio 30 d. pasirašytas statybos užbaigimo aktas; kartu surašytas defektų ir smulkių darbų sąrašas. Rangovas nepašalino darbų defektų per Rangos sutartyje numatytą pranešimo apie defektus laiką, dėl to iki šiol Rangovui neišduota atlikimo pažyma; darbus užbaigė kitas Rangovas.
9. Darbus atsakovė turėjo užbaigti iki 2013 m. balandžio 29 d. Šalys sutarė, kad tam laikui buvo atlikta apie 84-85 procentai visų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.205 straipsniu, sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą; laikoma, kad skolininkas praleido terminą, jeigu jis prievolės neįvykdo per nustatytą terminą (CK 6.260 straipsnio 1 dalis). Bendrųjų sutarties sąlygų 8.7 punktas nustatė, kad, jeigu Rangovas nesilaiko 8.2 punkto reikalavimų, tai pagal 2.5 punktą privalo užsakovui sumokėti kompensaciją. Kompensacija už uždelsimą turi būti laikoma pasiūlymo priede įrašyta suma, mokama už kiekvieną dieną nuo atitinkamo baigimo laiko ir datos nurodytos priėmimo pažymoje, tačiau galutinė pagal šį punktą mokama suma neturi viršyti visos pasiūlymo priede įrašytos kompensacijos už uždelsimą (jeigu yra) sumos. Rangovo pateiktame pasiūlymo priede kompensacija neužbaigus darbų iki darbų užbaigimo datos numatyta 0,05 procento nuo priimtos sutarties sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Sutarta didžiausia kompensacijos dėl uždelsimo suma „15 procentų nuo priimtos sutarties sumos”. Priimta sutarties suma pagal Rangos sutartį (be PVM) – 6 977 668,75 Eur. Už vieną pavėluotą dieną 0,05 procento nuo sutarties vertės dydžio delspinigiai sudaro 3 488,84 Eur. Taigi konstatavus sutarties pažeidimą (nesilaikyta darbų atlikimo terminų), ieškovė turi teisinį pagrindą reikalauti sutartinių delspinigių.
10. Ieškovė reikalavo delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo pareikšti nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vėlavimas atlikti darbus iki darbų baigimo termino pabaigos buvo tęstinio pobūdžio, taigi reikalavimui priteisti netesybas (delspinigius) pareikšti nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo dienos kiekvienai praleistai dienai atskirai. Todėl teismas pripažino, kad ieškovė turi teisę delspinigius skaičiuoti nuo 2013 m. balandžio 30 d. (darbų baigimo terminas – 2013 m. balandžio 29 d.) iki statybos darbų pabaigimo dienos (statinio užbaigimo akto išdavimo dienos).
11. Ieškovė 2014 m. spalio 27 d. pateikė ieškinį į arbitražą, kuriuo prašė kompensacijos už darbų uždelsimą per 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos t. y. už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. spalio 24 d. (už 183 dienas), kas sudaro 638 456,83 Eur. 2015 m. balandžio 27 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, pareikštu toje pat arbitražo byloje, ieškovė prašė papildomai priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. (už 54 dienas), kas sudaro 188 397,06 Eur. Bendrai už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. ieškovė prašė priteisti 826 853,89 Eur kompensaciją.
12. Teismo vertinimu, ieškinį arbitraže ieškovė pateikė nepraleidusi ieškinio senaties termino. Ieškinio pateikimas senaties terminą nutraukė (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Kai Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 15 d. arbitražo sprendimą panaikino ir nepriėmė jokio baigiamojo dokumento dėl ginčo esmės, ieškovė turėjo įvertinti, kad jos teisės arbitražine tvarka neginamos. Ieškovė pateikė ieškinį teismui 2017 m. birželio 29 d., t. y. maždaug po 4,5 mėnesio nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo. Ieškinyje ieškovė nurodė vertinanti, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Taigi nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos 2017 m. vasario 15 d. vėl prasidėjo ieškinio senaties termino eiga (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Ieškinys teisme pateiktas per šešių mėnesių senaties terminą.
13. 2015 m. balandžio 27 d. pareiškimu arbitražui dėl ieškinio reikalavimų padidinimo ieškovė papildomai prašė kompensacijos už darbų uždelsimą laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. Arbitražo jis buvo priimtas, išnagrinėtas ir iš esmės pripažintas pagrįstu. Toks pat reikalavimas suformuluotas ir ieškinyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad delspinigius galima priteisti daugiau kaip už šešis mėnesius, jeigu bendra tvarka pareiškiamas ieškinys (ar papildomas ieškinys toje pačioje byloje) dėl delspinigių priteisimo už naują laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Nr. AC-37-1). Pagal sutartį maksimalus galimas delspinigių dydis būtų 1 046 650,31 Eur (6 977 668,75 Eur x 15 proc. x 100). Taigi delspinigiai skaičiuojami už 235 dienas (181+54 d.) ir sudarytų 819 877,4 Eur (235 d. x 3 488,84 Eur). Ši suma neviršija maksimalios leistinos sumos.
14. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, ieškovė neprivalo įrodinėti atsakovės (Rangovo) kaltės. Gi atsakovei, siekiančiai išvengti civilinės atsakomybės, tenka pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos, dėl ieškovės (užsakovo) kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, CK 6.259 straipsnis) ar kitais sutartyje ar įstatymų numatytais pagrindais. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė be teisinio pagrindo atsisakė priimti (aktuoti) rangovo atliktus darbus, neįrodė, kad darbai nebuvo atlikti laiku (t. y. iki 2013 m. balandžio 29 d.) dėl ieškovės kokių tai neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra duomenų, kad FIDIC inžinierius būtų priėmęs sprendimą, kuriuo būtų patvirtinti ieškovės neteisėti veiksmai ar neveikimas priimant darbus. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad Rangovas laiku nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, laiku neteikė techninių sprendimų ieškovei, todėl atsakovės argumentą, kad ieškovė vilkino techninių sprendimų patvirtinimą, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
15. Atsakovė, tretieji asmenys, atsikirsdami į ieškinį, nurodė, kad darbų baigimo laiką įtakojo tai, kad į sumontuotą džiovyklę buvo tiekiamas specifinės sudėties dumblas, ko atsakovė objektyviai negalėjo numatyti, dėl to buvo būtina pertvarkyti džiovyklę, o tas užtruko. Nustatyta, kad dalis Rangos sutartyje numatytų darbų, kuriuos Rangovas įsipareigojo įvykdyti iki 2013 m. balandžio 29 d. ir kurių įvykdymas nepriklausė nuo vėliau paaiškėjusių nenumatytų fizinių aplinkybių, nebuvo įvykdyti iki sutarto jų užbaigimo termino. Tad teismas sprendė, kad Rangovas neįrodė, kad Rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo uždelsimas atsirado dėl ieškovės kaltės ar dėl nenumatytų fizinių aplinkybių, todėl konstatavo, kad Rangovas neužbaigė darbų iki 2013 m. balandžio 29 d. dėl savo kaltės, dalies darbų vis dar nebuvo baigęs net ir tada, kai paaiškėjo nenumatytos fizinės aplinkybės, todėl egzistuoja visi pagrindai taikyti Rangovui sutartinę civilinę atsakomybę – netesybas.
16. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Šalys Rangos sutartyje susitarė dėl delspinigių skaičiavimo, jeigu Rangovas pažeistų darbų baigimo terminus. Sutartis buvo sudaryta konkurso būdu ir delspinigių dydis buvo nurodytas pirkimo dokumentuose, atsakovė laisva valia pasirinko dalyvauti konkurse, viešojo pirkimo procedūrų metu nereiškė abejonių ir (ar) pretenzijų dėl minėtos sutarties nuostatos ir sutartį su tokia delspinigių skaičiavimo tvarka ir jos dydžio skaitine išraiška sudarė bei vykdė. Sutarties sąlygos, tame tarpe ir įsipareigojimų nevykdymo pasekmės, Rangovui buvo žinomos. Atsakovės argumentai dėl delspinigių dydžio nepagrįstumo tuo pagrindu, kad Rangovas nebuvo laisvas derėtis nepagrįsti, nes abi sutarties šalys yra verslo subjektai, turintys patirtį verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys ar sudaryti sutartį.
17. Teismas nustatė, kad darbų vėlavimas itin užsitęsė – darbai, kurie nesusiję su būtinumu modifikuoti džiovyklę, nebuvo baigti laiku. Kartu vertino tai, kad Rangovas prievolės užbaigti darbus pažeidimo momentu (t. y. 2013 m. balandžio 30 d.) jau įvykdė apie 85 procentų darbų. Nors Rangovo atsakomybės nepašalina, bet reikšminga tai, kad Panevėžyje valytino dumblo sudėtis yra specifinė, nebuvo prielaidų iš anksto vertinti, kad ji gali būti ženkliai kita nei Lietuvoje panašiose vietovėse, pvz. Šiauliuose. Nors dalis pavėluotų atlikti darbų nesusiję su džiovyklės modifikavimu, bet šalys sutiko nustatyti terminą džiovyklės pertvarkymui, kas leidžia vertinti, kad abi jos visišką darbų užbaigimą iki sutarto termino pradėjus vykdyti sutartį vertino kaip nerealų. Netgi, jeigu būtų buvę vėluojama atlikti tik džiovyklės modifikavimo darbus, o kiti užbaigti iki 2013 m. balandžio 29 d., visavertis valymo sistemos funkcionavimas, neveikiant džiovyklei, būtų buvęs negalimas. Tad kitų darbų atlikimo nevėlavimas, kol neveikia džiovyklė, pats savaime nebūtų garantavęs Rangos sutartimi siekto tikslo – įsirengti funkcionuojančią dumblo valymo sistemą. Teismo vertinimu, abejotinas proporcingumas sankcijos – netesybų už kiekvieną dieną dydis, kuris skaičiuojamas nuo visos sandorio sumos, visiškai neatsižvelgiant į tai kiek darbų faktiškai atlikta. Kadangi prievolė iš dalies buvo įvykdyta, tai sudaro pagrindą mažinti ieškovės prašomas priteisti netesybas.
18. Ieškovė teigė, kad patyrė ne mažiau kaip 51 431,34 Eur nuostolių, pagal pateiktus duomenis bendra nuostolių suma būtų 56 059,78 Eur. Posėdžio metu ieškovės atstovė akcentavo, objekto, kurį statė Rangovas, specifiką, kad tai aplinkosauginis objektas, kad sunku įvertinti, kiek tiksliai neteko ieškovė, nepaleisdama šio aplinkosauginio objekto. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie patirtus nuostolius, šalių sudarytos sutarties sąlygas, į laiku neatliktų darbų dalį, į tai, kad pažeidimas užsitęsė ir net praėjus daugiau nei 20 mėnesių nuo darbų baigimo termino pabaigos, sutartimi sulygti rangos darbai, nesusiję su džiovyklės modifikavimo darbais, nebuvo atlikti, įvertinusi pažeidimo pobūdį, Rangos sutartyje numatytų darbų objekto svarbą aplinkosauginiu aspektu, Rangovo elgesį, bendradarbiavimo stoką, ir jo veiksmus po darbų įvykdymo termino praleidimo, maksimalią Rangos sutartyje numatytą kompensacijos sumą, atliktų darbų mastą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti kompensacija už darbų uždelsimą yra neprotingai didelė, todėl mažintina iki 15 procentų, t. y. iki 122 981,61 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
19. Trečiasis asmuo Huber SE apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020 m. kovo 2 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį palikti nenagrinėtą (dėl sudarytos arbitražinės išlygos) arba atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas neteisingai nurodė, kad pagal arbitražinę išlygą vien tik VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ galėjo nagrinėti šalių ginčą. Šalių arbitražinė išlyga buvo sąlyginė ir alternatyvi, sutartis sudaryta pagal Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (toliau – FIDIC) parengtas Rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygas (toliau – „Geltonoji knyga“), pirmasis lietuviškas leidimas 2003 m., kurios numatė, kad jei abi šalys nesusitarė kitaip, ginčas turi būti galutinai išspręstas pagal Tarptautinių Prekybos rūmų arbitražo taisykles. Viešojo pirkimo pasiūlyme buvo nurodytas tik pasiūlymas dėl alternatyvių arbitražo taisyklių. Pripažinus VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ likviduojamu, pasiūlymo dalis dėl šių taisyklių taikymo tapo neįgyvendinama, tačiau tai nereiškia, kad neliko arbitražinės išlygos. Šalims neturint kitokio galiojančio susitarimo, turėjo likti galioti pradinė FIDIC „Geltonojoje knygoje“ įtvirtinto arbitražinio susitarimo sąlyga. Jokios kliūtys netrukdė ieškovei naudotis šia arbitražinės išlygos dalimi ir kreiptis į Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) arbitražą. Kadangi Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) arbitražo sprendimas niekada nebuvo priimtas ir ieškovė nebandė ginčo spręsti šiame arbitraže, byla teisme negalėjo būti nagrinėjama. Be to, šalys neturėjo susitarimo dėl konkrečios arbitražo institucijos, rangovas pasiūlė tik Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento taikymą.
19.2. Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas dėl ieškinio senaties nutraukimo. Teismas nurodė, kad pagal CK 1.130 straipsnio 3 dalies nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo ir šį naujo senaties termino prasidėjimą teismas neteisingai skaičiavo nuo 2017 m. vasario 15 d. Pagal minėtą normą nutraukta ieškinio senatis prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo (nutraukusio senatį) įsiteisėjimo dienos. 2015 m. spalio 20 d. Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (trečiųjų) teismo sprendimas arbitražo byloje 74-NKA/14 įsiteisėjo ne 2017 m. vasario 15 d., o nuo jo priėmimo momento, t. y. 2015 m. spalio 20 d. Dėl to 2017 m. birželio 29 d. ieškovei pareiškus naują ieškinį, nuo ieškinio senatį nutraukusio arbitražo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo praėję daugiau negu 1,5 m. – daugiau negu leidžiama CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto. Ieškovei praleidus ieškinio senaties terminą ir jo neprašius atnaujinti, ieškinys turėjo būti atmestas.
19.3. Teismas nepagrįstai priteisė delspinigius, kadangi ieškovė nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka prašomų priteisti delspinigių daliai, pagal FIDIC „Geltonąją knygą“. Kaip matyti iš 2014 m. gegužės 9 d. GNK sprendimo ieškovė prašė priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. vasario 19 d., o teismo – delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. Tad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė proceso eigoje pakeitė ginčo dalyką, nesilaikydama FIDIC „Geltonosios knygos“. Ieškovė, inicijavusi ginčą GNK dėl delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. vasario 19 d. bei tik dėl šio delspinigių laikotarpio reiškusi nepasitenkinimo raštą, turėjo teisę arbitražui skųstis tik dėl delspinigių priteisimo už tą patį laikotarpį, dėl kurio buvo sprendžiama GNK.
19.4. Teismas nepagrįstai pritaikė baudines netesybas. Teismas apskaičiavo, kad ieškovės patirti nuostoliai dėl sutarties termino nesilaikymo yra 56 059,78 Eur, tačiau priteisė 122 981,61 Eur. Taip priteistos netesybos yra 66 921,83 Eur didesnės negu ieškovės nuostoliai. Netesyboms esant didesnėms už nuostolius ir teismui nepagrindus šių netesybų dydžio, buvo pažeistas baudinių netesybų negalimumo principas.
20. Trečiasis asmuo UAB „Iremas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020 m. kovo 2 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes Rangos sutarties šalys buvo sudariusios arbitražinį susitarimą, kuris yra galiojantis, tačiau teismas pažeidė sutarties 20.6 punktą ir CPK 296 straipsnio 1 dalis 9 punktą. Ieškovė nėra išnaudojusi galimybės kreiptis į arbitražą, todėl pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas ieškinį turėjo palikti nenagrinėtas.
20.2. Teismui sprendžiant, kad byla teisminga teismui, o ne arbitražui, ji turėjo būti nagrinėjama Kauno apygardos teisme, kuriame nagrinėjama atsakovės bankroto byla, dėl ko teismas pažeidė CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
20.3. Teismas netinkamai vertino dalį ieškovės ir atsakovės susitarimų dėl sudarytos Rangos sutarties termino pratęsimo – dalį susitarimų vertindamas kaip pratęsiančius visų darbų atlikimą, o dalį kaip pratęsiančius tik dalies darbų atlikimo terminą, nors tam nebuvo pagrindo. Dėl to buvo netinkamai nustatytas darbų atlikimo terminas, kuris yra 2015 m. rugsėjo 29 d. Visais keturiais Rangos sutarties pakeitimais buvo susitarta dėl sutarties termino pratęsimo. Dėl to pakeitimai negali būti vertinami izoliuotai, o teismas, spręsdamas, kad pakeitimais Nr. 3 ir Nr. 4 nebuvo susitarta dėl sutarties termino pratęsimo, netinkamai vertino šalių tikrąją valią, tikslus ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
20.4. Netinkamai nustačius darbų pabaigos terminą, teismas nepagrįstai nustatė ir pagrindą reikalauti delspinigių, dėl ko teismas pažeidė CK 6.256 straipsnį.
20.5. Netinkamai nustačius darbų pabaigos terminą ir nesant Rangos sutarties pažeidimo, teismas be pagrindo nustatė priteistinos sumos dydį ir pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 2 dalį. Nepaisant to, jei teismas mano priešingai, priteistas kompensacijos dydis yra neproporcingai didelis ir atitinkantis baudinio, o ne kompensacinio pobūdžio priemonę.
21. Trečiasis asmuo UAB „Iremas“ atsiliepimu į trečiojo asmens Huber SE apeliacinį skundą prašo jį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. UAB „Iremas“ pritaria Huber SE apeliacinio skundo argumentams, vertina, kad Huber SE pagrįstai teigia, kad: Rangos sutarties šalys buvo sudariusios arbitražinę išlygą, kuri yra galiojanti, todėl byla turėjo būti nagrinėjama arbitraže; delspinigiai ieškovui priteisti nesant tam teisinio pagrindo; ieškinys turėjo būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino; teismas, priteisdamas baudines netesybas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas.
22. Trečiasis asmuo Huber SE atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Iremas“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Apeliacinis skundas iš esmės yra pagrįstas. Huber SE nesutinka su vieninteliu UAB „Iremas“ apeliacinio skundo aspektu, kad teismo sprendimas turėtų būti naikinamas dėl to, kad byla būtų perduota iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teisme. Bylai esant išnagrinėtai pirmąja instancija, Lietuvos apeliaciniam teismui esant apeliacine instancija tiek Kauno apygardos teismo sprendimams, tiek Panevėžio apygardos teismo sprendimams, priimto sprendimo naikinimas vien tam, kad bylą iš naujo nagrinėtų kitas tos pačios grandies teismas, nėra logiškas. Tai neatitiktų proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų.
22.2. Apskųstas teismo sprendimas turėtų būti naikinamas arba keičiamas dėl rimtesnių priežasčių, tokių kaip: teismo neatsižvelgimas į šalių sudarytą arbitražinę išlygą bei turininguosius šalių teisinių santykių aspektus (dėl darbų termino pratęsimo šalių susitarimu, t. y. pakeitimo nurodymais), netinkamo materialinės teisės normų taikymo (dėl senaties ir baudinių netesybų).
23. Ieškovė UAB „Aukštaitijos vandenys“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Priešingai negu teigia Huber SE, šalys susitarė dėl konkrečios arbitražo institucijos – VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“. Dėl to jokia kita arbitražo institucija neturi įgaliojimų nagrinėti šalių ginčų.
23.2. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus ir ieškovės pageidavimą ginčą spręsti teisme, pagrįstai byla išnagrinėta iš esmės Panevėžio apygardos teisme, o ne atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.
23.3. Teismo išvados apie ieškinio senaties termino nutraukimą ir jo pradėjimą skaičiuoti iš naujo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties paskelbimo atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, nes iš naujo ieškinį ieškovė pareiškė, nepraleidusi iš naujo prasidėjusio 6 mėnesių ieškinio senaties termino. Aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti, išnyko ne arbitražo sprendimo įsiteisėjimo dieną, kaip teigia apeliantė, o Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties, kuria panaikintas arbitražo sprendimas dėl neteisėtos arbitražo sudėties, paskelbimo dieną. Jeigu, nepaisant minėtų argumentų, apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad ieškinio senatis buvo praleista, atsižvelgiant į dėl susiklosčiusios išskirtinės procesinės situacijos (teismui panaikinus arbitražo sprendimą, buvo neaišku, ar arbitražas turi įgaliojimus tą patį ginčą nagrinėti pakartotinai) ieškovei nebuvo aišku, kur reikia kreiptis, nes nebuvo jokios analogiškoje situacijoje suformuotos teismų praktikos, ieškovė sąžiningai gynė savo teises, todėl prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti.
23.4. Ieškinys grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir GNK keltas klausimas dėl atsakovės mokėtinos kompensacijos (delspinigių), todėl ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius už darbų uždelsimą nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. nėra naujas reikalavimas, lyginant su reikalavimu, kurį nagrinėjo GNK. Tad apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė nepasinaudojo sutartyje numatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nepagrįsti.
23.5. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad Huber SE neteisus, teigdamas, kad netesybos turi neviršyti ieškovės įrodytų nuostolių dydžio. Teismo sprendimas sumažinti netesybas priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes visais kasacinio teismo nurodytais aspektais, reikšmingais sprendžiant dėl netesybų dydžio ir jų mažinimo.
23.6. Pakeitimo nurodymo Nr. 3 pasirašymo metu (2015 m. kovo 12 d.) jau buvo suėjęs (2013 m. balandžio 29 d.) darbų baigimo laikas. Taigi Rangovas visus Rangos sutartyje numatytus darbus, išskyrus džiovyklės modifikavimo darbus, turėjo būti užbaigęs iki 2013 m. balandžio 29 d. Svarbu tai, kad statomo objekto grandys, kurias užbaigti vėlavo atsakovė, galėjo veikti savarankiškai ir nepriklausomai nuo dumblo džiovinimo grandies. Dėl to šalys (ypač ieškovė) neturėjo jokio tikslo 2015 m. pratęsti jau 2013 m. balandžio 29 d. pasibaigusį terminą atlikti darbus, nesusijusius su džiovykle. Todėl UAB „Iremas“ argumentai, kuriais grindžiamas darbų baigimo laiko pratęsimas iki 2015 m. rugsėjo 29 d., nepagrįsti.
23.7. UAB „Iremas“ argumentai, kad pratęsus Rangos sutarties terminą iki 2015 m. rugsėjo 29 d., ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už darbų neatlikimą nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., nepagrįsti, nes nėra pagrindo pritarti išvadai, kad pakeitimo nurodymais Nr. 3 ir 4 buvo pratęstas visų darbų atlikimo terminas.
23.8. Ieškovė negalėjo tiksliai įrodyti patirtų nuostolių dydžio, nes atsakovė vėlavo paleisti aplinkosauginį objektą. Dėl to šalių iš anksto buvo sutartas delspinigių dydis, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.
24. Atsakovės BAB „Erka“ nemokumo administratorius atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Teismas nustatė, kad šalys susitarė, kad ginčai bus nagrinėjami arbitraže. Rangos sutarties 20.6 punkte nustatyta, kad ginčų nagrinėjimui taikytinas „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis arbitražo reglamentas“. Tai nurodo, koks turi būti taikomas taisyklių rinkinys, tačiau ne kokia konkreti institucija turi nagrinėti arbitražini ginčą. Tad ieškovė nėra išnaudojusi galimybės kreiptis į arbitražą pagal sudaryta susitarimą.
24.2. Vykdant Rangos sutartį, šalys pasirašė keturis Pakeitimo susitarimus, kuriais buvo pratęstas darbų užbaigimo terminas. Visuose pakeitimuose susitarta dėl pratęsiamo „Baigimo laiko“ remiantis Rangos sutarties, FIDIC „Geltonosios knygos“ 8.5 ir 8.4 punktais, bendrųjų ir konkrečiųjų sąlygų 3.1 punktu. Pakeitime Nr. 4 dar kartą susitarta dėl baigimo laiko pratęsimo iki 2015 m. rugsėjo 29 d., tam, kad būtų užbaigti džiovyklės modifikavimo darbai. Pakeitime Nr. 4 ir vėl remiamasi tais pačiais sutarties punktais, kuriais buvo remiamasi sudarant pakeitimą Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, todėl akivaizdu, kad visi sutarties šalių sudaryti pakeitimai yra identiški ir sukuria vienodas teisines pasekmes, todėl turi būti vertinami vienodai. Akivaizdu, kad Rangos sutartis ir visi pakeitimai tarpusavyje susiję ir turi būti vertinami kartu. Pakeitimais susitarta dėl sutartimi sulygtų darbų atlikimo termino pratęsimo tam, kad būtų tinkamai įvykdyta sutartis, o ne kokie nors atskiri darbai ar jų etapai.
24.3. Rangos sutartyje numatyta, kad neatlikus darbų iki užbaigimo datos turi būti mokama atitinkamo dydžio kompensacija. Ieškovei nėra pagrindo reikalauti kompensacijos iš atsakovės, nes Rangos sutarties šalys pratęsė sutarties terminą iki 2015 m. rugsėjo 29 d.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl arbitražinės išlygos
26. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad likvidavus VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“, ši byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme; šalių sudarytam arbitražiniam susitarimui galiojant bei ieškovei neišnaudojus galimybės kreiptis į arbitražą, ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Pagal Rangos sutarties 2 punktą Rangos sutartį sudaro ir yra suprantami ir aiškintini kaip jos sudedamosios dalys toliau išvadinti dokumentai (nurodyta svarbos tvarka): (a) Rangos sutartis, (b) prieš pasirašant sutartį surengto aiškinamojo susitikimo protokolas ir pirkimo dokumentų paaiškinimai, (c) Pasiūlymo raštas su Pasiūlymo priedu, (d) Konkrečios sutarties sąlygos, (e) Bendrosios sutarties sąlygos, (f) Užsakovo reikalavimai, (g) Žiniaraščiai (iš Rangovo Pasiūlymo „Kainų žiniaraščiai“), (h) Rangovo techninis pasiūlymas (be aukščiau išvardintų Rangovo Pasiūlymo dalių). Pasiūlymo priedo Nr. 1.1. 20.6. punkte nustatyta, kad arbitražo taisyklės yra Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentas, arbitražo kalba – lietuvių, arbitražo vieta – Vilnius. Ieškovės teigimu, šalys susitarė dėl konkrečios arbitražo institucijos – VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“, tuo tarpu, apeliantų vertinimu, Rangos sutartyje esanti arbitražinė išlyga yra sąlyginė ir alternatyvi, kas reiškia, kad likvidavus VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“, ieškovė turėjo kreiptis į Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) arbitražą.
27. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Pagal CK 6.193 straipsnį: 1) sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; 2) visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; 3) jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; 4) kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 5) aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
28. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010). Svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Tai reiškia, kad, esant pažodinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Kita vertus, šio principo nereikėtų suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto pažodinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties pažodinę prasmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2020 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; kt.).
29. Atsižvelgiant į tai, kad šalių pozicija dėl tikrųjų jų ketinimų sudarant Rangos sutartį, įskaitant jos 20.6 punktą, yra išsiskyrusi, vadovaujantis aukščiau cituota kasacinio teismo praktika, spręstina, kad šiuo atveju didesnę reikšmę turi Rangos sutarties tekstas ir yra svarbesnė jo pažodinė analizė. Kaip matyti iš Rangos sutarties 20.6 punkto, jame aiškiai nustatyta, kad arbitražo taisyklės yra Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentas, arbitražo kalba – lietuvių, arbitražo vieta – Vilnius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia nagrinėjamo sutarties punkto formuluotė tiesiogiai ir vienareikšmiškai nurodo, kad šalys sulygo, kad ginčai, kylantys iš Rangos sutarties, turi būti nagrinėjami VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“. Rangos sutarties 20.6 punktui esant lakoniškam ir neapimant jokių kitų (be aukščiau nurodytų) nuostatų, nėra pagrindo spręsti, kad Rangos sutartyje įtvirtinta arbitražinė išlyga yra sąlyginė ir (ar) alternatyvi, priešingai – ši išlyga jokių sąlygų ir (ar) alternatyvų neapima.
30. Rangos sutartis sudaryta, vadovaujantis FIDIC „Geltonąja knyga“, kurios 20.6 punktas numato, kad: „Jeigu abi Šalys nesusitarė kitaip, tai: (a) Ginčas turi būti galutinai išspręstas pagal Tarptautinių Prekybos rūmų Arbitražo taisykles“. Apeliantų teigimu, tai reiškia, kad likvidavus VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“, remiantis FIDIC „Geltonosios knygos“ 20.6 punktu, šalių ginčas turėjo būti nagrinėjamas Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) arbitraže. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada yra nepagrįsta, nes FIDIC „Geltonosios knygos“ 20.6 punktas numato, kad „Jeigu abi Šalys nesusitarė kitaip“, o nagrinėjamu atveju būtent tai šalys ir buvo padariusios, t. y. susitarusios kitaip – kad šalių ginčai, kilę iš sutarties, bus nagrinėjami VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“. Tik tuo atveju, jei nebūtų pastarojo susitarimo, šalių ginčai, kilę iš Rangos sutarties, turėtų būti nagrinėjami Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) arbitraže. Tai, kad VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ buvo likviduotas, šalių arbitražinės išlygos niekaip nemodifikavo. Ši aplinkybė nulėmė tai, kad arbitražinė išlyga, įtvirtinta Rangos sutarties 20.6 punkte, tapo neįgyvendinama vykdant sutartį, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas.
Dėl teismingumo
31. Apeliantės UAB „Iremas“ teigimu, sprendžiant, kad byla teisminga teismui, o ne arbitražui, ji turėjo būti nagrinėjama Kauno apygardos teisme, kuriame nagrinėjama atsakovės bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams sustabdžius bylą dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla; šiuo atveju ji perduodama bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Tuo tarpu CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Nustatyta, kad bankroto byla atsakovei AB,,Ekra“ iškelta 2018 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, o nagrinėjama byla skirta nagrinėti teismo posėdyje dar 2017 m. Taigi atsakovei iškėlus bankroto bylą, CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas privalomasis civilinės bylos sustabdymo pagrindas, o tuo pačiu ir – CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui pagrindas neegzistavo. Tai reiškia, kad ši byla pagrįstai išnagrinėta pirmąja instancija Panevėžio apygardos teisme.
Dėl ieškinio senaties
32. Apeliantas Huber SE nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas dėl ieškinio senaties nutraukimo – ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes 2015 m. spalio 20 d. Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo sprendimas arbitražo byloje 74-NKA/14 įsiteisėjo ne 2017 m. vasario 15 d., o nuo jo priėmimo momento, t. y. 2015 m. spalio 20 d. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Vadovaujantis CK 1.130 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 1.130 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą; iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.
33. Nustatyta, kad ieškovė 2014 m. spalio 27 d. pareiškė ieškinį arbitraže. Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas ieškinį išnagrinėjo ir 2015 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą arbitražo byloje 74-NKA/14, kuriuo ieškinys buvo tenkintas iš dalies – iš rangovo užsakovui priteista 413 426,95 Eur kompensacija dėl darbų uždelsimo nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., 6 procentų metinės palūkanos už visą priteistą sumą nuo 2015 m. gegužės 2 d. iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 299,34 Eur arbitravimo-administravimo mokesčio, išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi perdavė klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi arbitražo sprendimą panaikino, kaip išnagrinėtą neteisėtos sudėties arbitražo teismo. Ieškovė 2017 m. birželio 29 d. kreipėsi su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikino 2017 m. gruodžio 11 d. Panevėžio apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis ir perdavė klausimą nagrinėti iš naujo Panevėžio apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-620-565/2019 VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ pripažino neteisėtai įsteigtu ir nurodė jį likviduoti.
34. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) 50 straipsnio 1 dalis nustato, kad arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas, pateikus skundą Lietuvos apeliaciniam teismui šiame straipsnyje nustatytais pagrindais. Atitinkamai, remiantis šia nuostata, 2015 m. spalio 20 d. Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui ir šis skundas buvo galutinai išnagrinėtas Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. vasario 15 d. priėmus nutartį, kuria arbitražo sprendimas panaikintas, kaip išnagrinėtas neteisėtos sudėties arbitražo teismo. Taigi procesas, kuris buvo pradėtas ieškovei arbitraže pareiškus ieškinį 2014 m. spalio 27 d., pasibaigė įsiteisėjus 2017 m. vasario 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai (įsiteisėjo nuo priėmimo momento), o ne Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo priėmimo momentu, kaip teigia apeliantas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas ir teisingas išvadas dėl galimybės taikyti ieškinio senatį nagrinėjamoje byloje.
Dėl delspinigių priteisimo pagrindo ir dydžio
35. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., nes dėl delspinigių šioje dalyje ieškovė nebuvo inicijavusi ginčo GNK. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. FIDIC „Geltonosios knygos“ 20.4 punkto 6 dalyje įtvirtinta, kad, išskyrus tai, kas rašoma 20.7 punkte [GNK sprendimo nevykdymas] ir 20.8 punkte [GNK įgaliojimų pabaiga], nė viena iš šalių neturi teisės pradėti arbitražo procedūros, kol kitai šaliai nepateikia nepasitenkinimo rašto dėl GNK sprendimo.
36. Nustatyta, kad ieškovė 2013 m. spalio 8 d. raštu Nr. 4.1-826 pateikė atsakovei pretenziją, prašydama 537 280,47 Eur kompensacijos už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Nuo 2014 m. ieškovė pateikė dar keturias pretenzijas (raštai Nr. 4.1-35; 4.1-219; 1.2-373; 4.1-289). FIDIC inžinierius 2014 m. sausio 10 d. raštu Nr. AV-D/005 nurodė, kad vadovaujantis Bendrųjų sutarties sąlygų 8.7 punktu bei Pasiūlymo rašte nustatyta kompensacija dėl darbų uždelsimo – iki darbų užbaigimo datos: 0,05 procentų nuo priimtos sutarties sumos, taikyti delspinigius Rangovui už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki darbų pabaigos (Statinio užbaigimo akto išdavimo datos). 2014 m. vasario 25 d. raštu Nr. 4.1-162 ieškovė kreipėsi į GNK, kad ši įpareigotų atsakovę sumokėti ieškovei 1 032 695,2 Eur kompensaciją už darbų uždelsimą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. vasario 20 d. 2014 m. gegužės 9 d. GNK priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė, kad negali tenkinti ieškovės prašymo įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovei kompensaciją už darbų uždelsimą. Ieškovė 2014 m. liepos 11 d. raštu Nr. 1.2-541 išsiuntė atsakovei nepasitenkinimo raštą, nurodydama, kad nesutinka su GNK sprendimu, pakartotinai prašydama atsakovę sumokėti kompensaciją. 2014 m. spalio 27 d. kreipėsi į VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ su ieškiniu atsakovei dėl 638 456,83 Eur kompensacijos už darbų uždelsimą laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. spalio 24 d. 2015 m. balandžio 27 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo ieškovė papildomai prašė arbitražo kompensacijos už darbų uždelsimą nuo 2014 m. spalio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., iš viso 188 397,06 Eur.
37. Taigi, kaip matyti iš aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių visumos, ieškovė 2014 m. vasario 25 d. kreipdamasi į GNK negalėjo inicijuoti ginčo GNK dėl delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. Tai buvo neįmanoma, kadangi šis laikotarpis (2014 m. balandžio 25 d. – 2014 m. gruodžio 22 d.) yra vėlesnis nei kreipimosi į GNK data (2014 m. vasario 25 d.). Ieškovei, ginant savo teises FIDIC „Geltonojoje knygoje“ aprašytos procedūros pagrindu (atitinkamai, reiškiant pretenzijas, kreipiantis į FIDIC inžinierių, vėliau – į GNK, siunčiant nepasitenkinimo raštą ir, galiausiai, inicijuojant ginčą arbitraže), praėjo reikšmingas laiko tarpas: ieškovė į atsakovę su pirmąja pretenzija kreipėsi 2013 m. spalio 8 d., o ginčas arbitraže pradėtas 2014 m. spalio 27 d. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Tad ieškovė, laikydamasi šios nuostatos, ieškinyje arbitražui nurodė reikalaujamą kompensacijos už uždelsimą (delspinigių) terminą – 6 mėnesius iki kreipimosi į arbitražą. Vėlesnis, jau nagrinėjant ginčą arbitraže, 2015 m. balandžio 27 d. pareikštas papildomas reikalavimas dėl delspinigių už naują laikotarpį nuo 2014 m. spalio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. vėl buvo pareikštas laikantis 6 mėnesių ieškinio senaties termino, kadangi pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, pažeidimui esant tęstiniam (kaip termino praleidimo ir netesybų skaičiavimo atveju), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda kiekvieną tą dieną. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. priteisimo pareikštas nepraleidus ieškinio senaties ir šiuo pagrindu negalėjo būti atmestas.
38. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl darbų atlikimo termino (šis terminas yra 2015 m. rugsėjo 29 d.) ir dėl to nepagrįstai pripažino, kad ieškovė turi pagrindą reikalauti delspinigių. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Nustatyta, kad Rangos sutartimi Rangovas įsipareigojo baigti darbus iki 2012 m. lapkričio 30 d. Nėra ginčo, kad darbų atlikimo terminas buvo pratęstas du kartus, šalims pasirašant darbų baigimo laiko pakeitimus (PO-1 bei PO-2), t. y. iki 2013 m. balandžio 29 d. Iš atliktų darbų aktų Nr. 11-20 už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d. bei atliktų darbų aktų suvestinės matyti, kad pasibaigus pakeitimo nurodymu PO-2 nustatytam darbų baigimo laikui, Rangovas nebuvo užbaigęs visų darbų.
39. 2014 m. spalio 13 d. raštu „Dėl dumblo džiovinimo įrenginio“ atsakovė informavo ieškovę, kad reikalinga modifikuoti džiovyklę; 2014 m. gruodžio 23 d. pretenzija Nr. 3, adresuota FIDIC inžinieriui, atsakovė konkretizavo, ką reikia modifikuoti; FIDIC inžinierius pasiūlė šalims atlikti būtinus pakeitimus. Iš 2015 m. kovo 12 d. pakeitimo nurodymo Nr. 3 matyti, kad juo buvo sutarta dėl džiovyklės modifikavimo, tam nustatytas terminas iki 2015 m. rugsėjo 1 d., aptarta, kad apmokėjimas už modifikavimo darbus bus atliekamas iš rangovo rezervo. 2015 m. rugpjūčio 20 d. pakeitimo nurodymu Nr. 4 džiovyklės pertvarkymo darbų terminas pratęstas iki 2015 m. rugsėjo 29 d., kitokių pakeitimų nenumatyta. Liudytojas D. M., kuris įgyvendinant Rangos sutartį buvo atsakingas už FIDIC inžinieriaus funkcijų vykdymą, teismo posėdžio metu paliudijo, kad pakeitimo nurodymai Nr. 3 ir 4 buvo sudaryti ir papildomas laikas suteikiamas tik džiovyklės modifikavimui. Ieškovė 2014 m. spalio pabaigoje kreipėsi į arbitražą, kuris 2015 m. kovo 12 d. iškėlė bylą dėl delspinigių priteisimo; 2015 m. balandžio 16 d. (po pakeitimo nurodymo Nr. 3 sudarymo) pateikė pretenziją dėl delspinigių (kompensacijos) už Rangos sutarties baigimo laiko pažeidimą.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad darbų pagal Rangos sutartį atlikimo terminas buvo 2013 m. balandžio 29 d., o ne 2015 m. rugsėjo 29 d., kaip teigia apeliantė. Tai patirtina tiek pakeitimo nurodymų Nr. 3 ir 4 turinys, tiek kitos reikšmingos aplinkybės, įskaitant liudytojo D. M. parodymus, ieškovės elgesį pakeitimo nurodymo Nr. 3 sudarymo. Be to, šiame kontekste ne mažiau svarbu, kad 2015 m. gruodžio 30 d. pasirašytas statybos užbaigimo aktas, kartu surašytas defektų ir smulkių darbų sąrašas; Rangovas nepašalino darbų defektų per Rangos sutartyje numatytą pranešimo apie defektus laiką, dėl to iki šiol Rangovui neišduota atlikimo pažyma; darbus užbaigė kitas Rangovas.
41. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė baudines netesybas, kurios yra 66 921,83 Eur didesnės negu ieškovės patirti nuostoliai. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Bendrųjų sutarties sąlygų 8.7 punktas nustato, kad, jeigu Rangovas nesilaiko 8.2 punkto reikalavimų, tai pagal 2.5 punktą privalo užsakovui sumokėti kompensaciją. Kompensacija už uždelsimą turi būti laikoma pasiūlymo priede įrašyta suma, mokama už kiekvieną dieną nuo atitinkamo baigimo laiko ir datos nurodytos priėmimo pažymoje, tačiau galutinė pagal šį punktą mokama suma neturi viršyti visos pasiūlymo priede įrašytos kompensacijos už uždelsimą (jeigu yra) sumos. Rangovo pateiktame pasiūlymo priede kompensacija neužbaigus darbų iki darbų užbaigimo datos numatyta 0,05 procento nuo priimtos sutarties sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Sutarta didžiausia kompensacijos dėl uždelsimo suma „15 procentų nuo priimtos sutarties sumos”. Priimta sutarties suma pagal Rangos sutartį (be PVM) – 6 977 668,75 Eur. Už vieną pavėluotą dieną 0,05 procento nuo sutarties vertės dydžio delspinigiai sudaro 3 488,84 Eur. Taigi pagal sutartį maksimalus galimas delspinigių dydis būtų 1 046 650,31 Eur (6 977 668,75 Eur x 15 proc. x 100). Ieškovės prašyti priteisti delspinigiai skaičiuojami už 235 dienas (181+54 d.) ir sudarytų 819 877,40 Eur (235 d. x 3 488,84 Eur), kas suma neviršija maksimalios leistinos pagal sutartį sumos.
42. Nustatyta, kad ieškovė teigė, kad patyrė ne mažiau kaip 51 431,34 Eur nuostolių. Pagal byloje pateiktus dokumentus bei ieškovės atstovų paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu matyti, kad ieškovė dėl laiku neužbaigtų statybos darbų patyrė tiesioginius nuostolius dėl laiku nepastatytų valymo įrenginių, kurių dydis yra 26 668,65 Eur. Pagal ieškovės 2015 m. rugsėjo 4 d. pažymą Nr. 5-688 laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d., Rangovui pažeidus darbų baigimo laiką, ieškovė patyrė sekančius nuostolius: 5 346,2 Eur už nusausinto dumblo išvežimui į dumblo saugyklą sunaudotą kurą; už dumblo kvapų mažinimui panaudojant probiotikus: 12 824,38 Eur; automobilių eksploatacinės išlaidos 11 220,55 Eur. Pagal pateiktus duomenis bendra nuostolių suma būtų 56 059,78 Eur. Posėdžio metu ieškovės atstovė akcentavo, objekto, kurį statė Rangovas, specifiką, kad tai aplinkosauginis objektas ir yra sunku įvertinti, kiek tiksliai neteko ieškovė, nepaleisdama šio aplinkosauginio objekto.
43. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas).
44. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, kad netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas netesybų dydis, sudarantis 15 procentų nuo reikalautos priteisti sumos, t. y. iki 122 981,61 Eur, yra pagrįstas ir protingas. Nurodyto dydžio netesybos laikytinos atliksiančiomis kompensuojamąją funkciją, nėra pagrindo jas pripažinti baudinėmis. Tokios išvados daromos dėl šių priežasčių: 1) šalys Rangos sutartyje susitarė dėl delspinigių, sutartis sudaryta konkurso būdu ir delspinigių dydis buvo nurodytas pirkimo dokumentuose, atsakovė laisva valia pasirinko dalyvauti konkurse, viešojo pirkimo procedūrų metu nereiškė abejonių ir (ar) pretenzijų dėl minėtos sutarties nuostatos ir sutartį su tokia delspinigių skaičiavimo tvarka ir jos dydžio skaitine išraiška sudarė bei vykdė; 2) ieškovės nuostolių dalis, kurią įmanoma įvertinti, sudaro 56 059,78 Eur; 3) objektas, kurį statė Rangovas, yra aplinkosauginis, tad tikėtina, kad ieškovė, laiku nepaleisdama veikti aplinkosauginio objekto, patyrė gerokai daugiau nuostolių (nei nurodyta ankstesniame punkte), kurių neįmanoma tiksliai įvertinti ir apskaičiuoti; 4) sutarties pažeidimas užsitęsė ir net praėjus daugiau nei 20 mėnesių nuo darbų baigimo termino pabaigos; 5) atsakovė nepakankamai bendradarbiavo, vykdant sutartį; 6) pagal sutartį maksimalus galimas delspinigių dydis yra 1 046 650,31 Eur.
46. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
47. Atmetus apeliacinius skundus, yra pagrindas apeliantų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti, o ieškovės – tenkinti ir iš apeliantų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteisti 2 420 Eur, t. y. iš kiekvieno po 1 210 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Aukštaitijos vandenys“, j. a. k. 147104754, iš apeliantų Huber SE, j. a. k. HRB 25558, ir UAB „Iremas“, j. a. k. 256906220, lygomis dalimis 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų).
Teisėjai Antanas Rudzinskas
Danutė Gasiūnienė
Vytautas Zelianka