Civilinė byla Nr. 2S-529-436/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08773-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

116.10.2.; 122.2.; 122.3.; 122.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. G. atstovės advokatės Dianos Višinskienės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12471-199/2013 pagal ieškovės B. G. ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

ieškovė B. G. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. K. 2755,00 Lt skolos, 11,48 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apylinkės teismo 2013 lapkričio 12 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys visiškai patenkintas.

2013 lapkričio 22 d. ieškovės atstovė advokatė Diana Višinskienė pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo bei įrodymus, patvirtinančius, jog už teisinę pagalbą advokatei ieškovė iki priimant sprendimą už akių buvo sumokėjusi 1500 Lt, todėl patenkinus ieškovės ieškinį, šios išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovo.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovės B. G. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

Teismas nurodė, kad CPK 98 str. 1 d. numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė prašymą bei įrodymus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė teismui jau priėmus byloje sprendimą už akių.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovės B. G. atstovė advokatė Diana Višinskienė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti papildomą sprendimą ir ieškovės B. G. naudai iš atsakovo V. K. priteisti 1500,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Atskirajame skunde nurodoma, kad:

1. 2013 m. gegužės 30 d. ieškovė B. G. pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš V. K. 2755 Lt skolą bei 11,48 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; nepavykus V. K. procesinių dokumentų įteikti paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jam įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, viešai paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje; priteisti iš V. K. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2013 m. lapkričio 12 d. Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovės ieškinį. Teikdama prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, ieškovė nurodė, jog su advokate Diana Višinskiene susitarimas dėl teisinių konsultacijų, procesinių dokumentų rengimo, susijusių su skolos priteisimu iš V. K., atstovavimo Kauno apylinkės teisme buvo sudarytas 2013 m. gegužės 21 d. Atstovavimo išlaidas įrodantis dokumentas - Lietuvos Respublikos advokatūros pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 726724 buvo išrašytas 2013 m. spalio 9 d. Minėto kvito šaknelę ieškovė ketino pateikti teismui parengiamojo posėdžio metu, tačiau dėl teismo sprendimo už akių priėmimo, to padaryti nespėjo;
2. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju teismas bylą išnagrinėjo nepranešęs šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką bei rašytinio proceso tvarka priėmė sprendimą už akių, todėl darytina išvada, kad nei pati ieškovė, nei jos atstovė neturėjo galimybės teismui pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų iki teismo sprendimo už akių priėmimo, kuriuo turėjo būti išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas už akių priimamas atlikus formalų įrodymų vertinimą ir sistemiškai aiškinant bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias procesinės teisės normas, spręstina, kad šalis, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, iš esmės visada turi gauti visą ar dalį atlyginimo už advokato pagalbą, išskyrus atvejus, kai apskritai nepageidauja arba dėl savo kaltės nepasinaudoja teise reikalauti tokių išlaidų atlyginimo. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principų, nes sąžiningai naudojusis savo procesinėmis teisėmis šalis neturėtų patirti nuostolių dėl kitos šalies procesinio pasyvumo ar nesąžiningumo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Tuo atveju, kai bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas sprendimą, bylinėjimosi išlaidų klausimo neišsprendė, CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia galimybę jį išspręsti teismui priimant papildomą sprendimą dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva. CPK 277 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013 m. gegužės 30 d. ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti B. G. naudai iš V. K. 2755 Lt skolą bei 11,48 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškinio ir prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad ieškovės interesus pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė (b. l. 3–7), atstovavimo sutartis su advokate buvo sudaryta 2013 m. gegužės 21 d. (b. l. 24).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokį reglamentavimą galima paaiškinti įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-21 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-408/2010).

Pažymėtina, kad šio klausimo išsprendimas yra sąlygotas būtinumu šaliai, kuri pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti teismui prašymą dėl jų priteisimo bei turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

2013 m. gegužės 30 d. teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, jog informuoja, kad jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas, sutinka su sprendimo už akių priėmimu (b. l. 6). Atsakovui ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti, įteiktas 2013 m. spalio 10 d. atsakovės darbovietės UAB „Betonika“ adresu (b. l. 42). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas, esant ieškovės prašymui ieškinyje, 2013 m. lapkričio 12 d. rašytinio proceso tvarka priėmė sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimo dieną teismui buvo pateikti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinį, įrodymai, pagrindžiantys turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismui nebuvo pateikti, nors ieškinyje ieškovė prašė jai iš atsakovo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 7).

Priimant sprendimą už akių, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 str. 4 d.). Taigi prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį patvirtinantys įrodymai turėjo būti pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. iki sprendimo už akių byloje priėmimo.

Nagrinėjamoje byloje teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, priimdamas 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą už akių, ieškovės ieškinį tenkino, sprendimu už akių teismas išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, t. y. išsprendė klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nesprendė bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimo ir negalėjo šio klausimo spręsti, kadangi ieškovė pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančių įrodymų. Pinigų priėmimo kvitas 1500,00 Lt sumai už suteiktas advokato teisines paslaugas išrašytas 2013 m. spalio 9 d. (b. l. 57) buvo pateiktas po to, kai civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės. Šios aplinkybės neneigia nei pati ieškovė, nei jos atstovė advokatė.

Nesutiktina su ieškovės atskirojo skundo argumentais apie tai, kad ji nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų dėl objektyvių priežasčių, t. y., kad ji negalėjo žinoti, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį, ji tikėjosi, jog procesiniai dokumentai atsakovui bus įteikiami viešo paskelbimo būdu. Kaip jau buvo minėta, CPK 98 straipsnis imperatyviai nurodo, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-447/2007). Jau buvo minėta, kad ieškinį teismui ruošė profesionali teisininkė, kuri, esant ieškinyje nurodytam sutikimui su teismo sprendimo už akių instituto taikymu, turėjo numatyti, jog esant įstatymo numatytoms sąlygoms, byloje gali būti priimtas sprendimas už akių bei pasirūpinti jau atliktų procesinių veiksmų apmokėjimo dokumentų pateikimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, kaip jau minėta, profesionaliam teisininkui privalu žinoti, kad apie sprendimo už akių priėmimą nei viena bylos šalis nėra informuojama pranešimu, nes tokio informavimo įstatymų leidėjas nenustatė (CPK 133 str. 3 d., 142 str. 4 d.). Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

CPK 4 str. numatyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010, 2010-10-21 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-408/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad nebuvo CPK 277 str. 1 d. 3 p. numatyto pagrindo papildomam sprendimui priimti, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nepažeidė procesinės teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                        Arūnas Rudzinskas