Civilinė byla Nr. 3K-3-463/2006 (S)

                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 114.11

 

 

 

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Januškienės  ir Algio Norkūno,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nutarties  peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė nurodė, kad 2005 m. sausio 3 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo paveldėjimo teises į S. K., mirusio 2004 m. vasario 17 d., turtą ir turtines teises. Atsakovė skolinosi iš S. K. 33 200 Lt, mokant 3,5 proc. palūkanų per mėnesį, tačiau skolos iki sutartyje nurodyto termino – 2000 m. spalio 26 d. – negrąžino. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės    33 200 Lt skolos, 65 072 Lt palūkanų už 65 mėnesius ir bylinėjimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 33 200 Lt skolos, 7466,60 Lt palūkanų ir 50 Lt žyminio mokesčio; iš atsakovės į valstybės biudžetą – 1170 Lt žyminio mokesčio ir 5,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovė 2005 m. sausio 3 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo teisę reikalauti 33 200 Lt skolos; 2000 m. rugsėjo 26 d. paskolos sutarties turinio analizė ir aplinkybė, kad šią sutartį turi ieškovė, teismo vertinimu, patvirtina, jog pinigai pagal sutartį buvo perduoti atsakovei, bet ši jų negrąžino. Teismas motyvavo, kad pagal CPK 178 straipsnio nuostatas atsakovė privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimus, t. y. įrodyti, jog 2000 m. lapkričio 6 d. ji grąžino S. K. 5000 JAV dolerių, o vėliau – ir 3000 JAV dolerių. Teismas nesirėmė liudytojo V. G. parodymais apie pinigų grąžinimą ieškovei, nes pastarasis yra atsakovės sūnus, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi. Kitų įrodymų, patvirtinančių skolos grąžinimo faktą, atsakovė nepateikė. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti 65 072 Lt dydžio palūkanos yra aiškiai per didelės ir neatitinka CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jos mažintinos; netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, todėl ieškovė, reikalaudama priteisti 65 072 Lt palūkanų, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 5 proc. dydžio metines palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą nuo 2000 m. spalio 26 d. iki 2005 m. birželio 13 d. – 7466 Lt. 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2006 m. vasario 14 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė  nepateikė rašytinių įrodymų teiginiams apie tai, jog skolą grąžino S. K., pagrįsti (CPK 178 straipsnis); kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, turėjo pagrindą nesivadovauti liudytojo V. G. parodymais, pagrįstai juos atmetė; aplinkybė, kad atsakovė skolinosi pinigų iš kitų asmenų, nepatvirtina skolos ieškovei grąžinimo fakto, nes nėra susijusi su šalių ginčo dalyku.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė CPK 178, 183 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų tyrimą. Teismai neįvertino aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku; būtent: 1) atsakovės kreditorius iki mirties 2004 m. vasario 17 d. nereiškė jai pretenzijų dėl skolos, kurios grąžinimo terminas buvo nustatytas 2000 m. spalio 26 d.; teismas byloje turėjo įvertinti nurodytą aplinkybę, nes ji yra svarbi sprendžiant, ar atsakovė nėra grąžinusi skolos; 2) reikalavimą dėl skolos grąžinimo pareiškė ne kreditorius, bet visas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po kreditoriaus mirties, nusipirkusi ieškovė, todėl aplinkybė, kad kreditorius nereiškė pretenzijų dėl skolos, pagrindžia atsakovės atsikirtimą į ieškinį apie tai, jog skola buvo grąžinta; 3) ieškovė pareiškė beveik 100 000 Lt ieškinį, nors pagal paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį jų nusipirko už 1000 Lt; ši aplinkybė kelia abejonių dėl to, ar skola buvo nupirkta; 4) liko taip pat neįvertinti netiesioginiai rašytiniai įrodymai: Kauno miesto VPK Centro policijos komisariato 2005 m. spalio 28 d. raštas apie ikiteisminį tyrimą dėl E. K.; straipsnis spaudoje apie ieškovės elgesį; neteisingai įvertinta 2000 m. lapkričio 6 d.  pinigų skolinimosi fakto reikšmė nagrinėjamoje byloje. Kasatorės teigimu, nurodytų aplinkybių visetas patvirtina skolos grąžinimą.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus ir nurodo, kad teismai padarė teisingą išvadą apie tai, jog atsakovė neįrodė skolos grąžinimo fakto. Kasacinio skundo argumentai klaidina teismą. Ieškovės sūnus, kuriam buvo skolinga atsakovė, sunkiai sirgo ir todėl neturėjo galimybių reikšti pretenzijų dėl skolos. Ieškovė įgijo reikalavimo teisę pagal sandorį, kuris nėra nuginčytas, todėl kasaciniame skunde negali būti svarstomos jo sudarymo sąlygos, tarp jų – kaina; ieškovei nėra žinoma apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl jos veiksmų, išskyrus tai, kad ji byloje buvo apklausta kaip liudytoja, tačiau jai nebuvo pareikšti kaltinimai. Bylą išnagrinėję teismai, ieškovės nuomone, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

 

Ieškovė 2005 m. sausio 3 d. paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo visas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises po S. K. mirties 2004 m. vasario 17 d. Atsakovė 2000 m. rugsėjo 26 d. skolinosi iš S. K. 33 200 Lt, mokant 3,5 proc. dydžio palūkanas per mėnesį, skolą įsipareigojo grąžinti iki 2000 m. spalio 26 d. Atsakovė įrodinėja, kad skola pagal sutartį yra grąžinta.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, fakto klausimų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis); tačiau tuo atveju, kai kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad, nustatydami faktines bylos aplinkybes, bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymus, įrodinėjimą bei įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, kasacinis teismas procesinės teisės taikymo aspektu patikrina, ar tam tikri faktai yra nustatyti pagal civilinį procesą reglamentuojančių įstatymo normų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju kasacijos dalykas yra CPK 178, 185 straipsniuose nustatytų ir su jų taikymu nagrinėjamoje byloje tiesiogiai susijusių kitų teisės normų aiškinimas ir taikymas.

Atsakovė nepripažino ieškinio dėl 33 200 Lt pagal paskolos sutartį priteisimo, teigdama, kad skolą kreditoriui grąžinusi. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 43 straipsnyje, kaip ir ginčo dėl sutarties įvykdymo nagrinėjimo teisme metu galiojančio naujojo CK 6.871 straipsnyje, nustatytas reikalavimas, kad nurodytos sumos paskolos sutartis turi būti sudaryta raštu. Sutarties (prievolės) įvykdymas yra sandoris, jam patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sandoriui sudaryti, formos reikalavimai (CK 6.65 straipsnis). Atsakovės aiškinimu, ji raštiško pakvitavimo apie skolos grąžinimą nereikalavo, nes pasitikėjo kreditoriumi. Taip atsakovė prisiėmė riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo. Pagal 1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalį, taip pat pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, todėl teismas, laikydamasis šio įstatymo reikalavimo dėl įrodymų leistinumo, pagrįstai nesirėmė liudytojo V. G. parodymais, pažymėdamas dar ir tą aplinkybę, kad liudytojas yra atsakovės sūnus, turintis tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Šių principų turinys nagrinėjamų santykių kontekste atskleistas CK 1.93 straipsnio 6 dalyje. Pagal šią normą teismas gali netaikyti šio  straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo remtis liudytojų parodymais, kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Apeliacinės instancijos teismas tyrė ir nustatė, kad atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas apie pinigų skolinimąsi iš kitų asmenų nėra susietas su nagrinėjamo ginčo dalyku. Kitų CK 1.93 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu svarbių faktų, tarp jų ir nurodytų kasaciniame skunde (kad skolintojas iki mirties 2004 m. vasario 17 d. nereiškė pretenzijų dėl skolos grąžinimo, kad vyko ikiteisminis tyrimas dėl paskolos davėjo S. K. testamento, kad buvo paskelbtas straipsnis spaudoje apie ieškovės elgesį), bylą nagrinėję teismai nenustatė. Pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde nekeliamos teisės problemos dėl materialinės teisės normų taikymo.

Atsakovė nepateikė leistinumo ir sąsajumo su nagrinėjamu ginču reikalavimus atitinkančių įrodymų atsikirtimams į pareikštą ieškinį pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Kasacinio skundo argumentai dėl CPK  185 straipsnio netinkamo taikymo pripažintini nepagrįstais.                         

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. 

 

 

Teisėjai                                                                                                Teodora Staugaitienė

                                                                                                           

Janina Januškienė

 

                                                                                                            Algis Norkūnas