Baudžiamoji byla Nr. 1-670-1133/2021

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40523-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.1.9.10;1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,

sekretoriaujant Boženai Voišvilienei, 

dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,

kaltinamajam T. K. (T. K.) ir jo gynėjai advokato padėjėjai Agnei Misiūnaitei,

nukentėjusiajai J. K.,

teisiamajame posėdyje, nuotoliniu būdu, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėja (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, pagal individualią veiklą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

T. K. 2020 m. spalio 9 d., apie 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo žmona J. K. metu, rankoje laikydamas peilį, savo rankos alkūne prispaudė nukentėjusiąją prie lovos bei kita ranka įrėmęs peilį į J. K. dešinį šoną, grasino ją nužudyti sakydamas „tylėk, nes papjausiu“, dėl ko J. K. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įgyvendintas. Po to, atsikėlė ir kaire koja spyrė nukentėjusiajai J. K. į dešinės kojos šlaunį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikaltimus, nustatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. K. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną, apie 19 val. vyko konfliktas namuose dėl valgio, kad nebuvo padaryta valgyti. Jis (kaltinamasis) skuto bulves, norėjo, kad žmona padarytų valgyti, o ji pasakė, kad pats pasidarytų. Tuo metu jo (T. K.) ranka buvo lūžusi ir sugipsuota, todėl teko nusiimti gipsą ir pačiam darytis valgyti. Paprašė žmonos, kad ji kur nors išeitų, kad jis (kaltinamasis) galėtų nusiraminti, bet žmona žodžiais išprovokavo, nepamena kokiais, ir įvyko konfliktas. Prispaudė ją prie lovos, atsigulė ant jos, norėjo ją apraminti ir pabučiuoti, turbūt ir pabučiavo, o keliantis iš lovos užkliuvo su koja jai už šlaunies, nepamena, ar spyrė tyčia į koją ar ne, gali būti, kad spyrė tyčia. Seniai viskas vyko, galėjo būti taip, kaip parašyta kaltinime, galėjo prirėmęs peilį pasakyti žmonai „tylėk, nes papjausiu“, tai sakydamas suvokė, kad rankoje laiko peilį, kurį turėjo, nes skuto bulves. Galisi dėl įvykio, buvo provokacija ir iš jo ir iš žmonos pusės, norėjo tik ją pagąsdinti, nenorėjo nužudyti. Dabar susitaikė su žmona ir gyvena toliau.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji J. K. teisme apklausta dėl susitaikymo su kaltinamuoju, parodė, kad šiuo metu su vyru užsirašė į tėvystės kursus, laukia eilėje, T. K. anksčiau niekada negąsdino peiliu, daugiau buvo žodinis, psichologinis smurtas, jis yra karšto būdo, gal dėl to ir buvo konfliktas, galėjo pati patylėti. Patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė ir savo valia parašė prašymą dėl susitaikymo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. parodė, kad porą savaičių iki įvykio apsisprendė skirtis su vyru T. K.. Nuo minėto apsisprendimo momento vyras jos atžvilgiu tapo agresyvus. Prasidėjo nuolatiniai konfliktai, vyras pradėjo reikalauti, kad ji išsikraustytų iš jo močiutei nuosavybės teise priklausančių namų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuose jie gyvena. Ji pardavusi jai nuosavybės teise priklausantį butą, didele suma pinigų prisidėjo prie minėto namo, pagerinimo, todėl mano, kad turi teisę gyventi minėtame name iki kol teismas skyrybų byloje padalins turtą. Jos vyras manipuliuodamas tuo, kad minėtas namas formaliai priklauso jo močiutei, pradėjo ją varyti iš minėtų namų, motyvuodamas tuo, kad niekas čia nei jai, nei jam nepriklauso. Ji nesutinka išsikraustyti iki bus baigta skyrybų byla, nes minėtame name deklaruoti jų vaikai, be to, vyresnės dukros eina į mokyklą, o mažoji eina į darželį, lanko būrelius, jų visas gyvenimas Vilniuje, todėl vien dėl vyro užgaidų taip staiga keisti savo ir vaikų gyvenimo ji neturi galimybės. 2020 m. spalio 9 d., apie 19 val. jiems būnant namuose (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis T. K. pradėjo prie jos kabinėtis, neva kodėl nepadaryta valgyti, kodėl skalbiniai neišimti iš skalbimo mašinos ir panašiai, t. y. dėl įvairių buitinių smulkmenų. Ji jam taip pat papriekaištavo, dėl to, kad jis vietoje to geriau pats išimtų skalbinius ir pasigamintų valgyti. Taip tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji tuo metu buvo kambaryje kuris yra sujungtas su virtuve, o T. K. tuo metu virtuvėje skuto bulves. Jis jai pasakė, kad ji gali kraustytis, jeigu jai kažkas nepatinka, ji jam atsakė tą patį, tuomet jis pasakė, kad mes į ją peilį. Ji tuo metu ant rankų laikė jų mažametę dukrą, kuriai šiuo metu du metai, ji jo grasinimo realiai išsigando, todėl ji pasitraukė už krosnies. Jam aprimus ji atsisėdo ant lovos bei toliau rankose laikė jų dukrą, tačiau jos vyras nenusiramino ir vėl liepė jai išsikraustyti, o jai nesutikus jis pribėgo prie jos kairėje rankoje laikydamas peilį bei  dešine ranka ją pastūmęs, alkūne prispaudė ją prie lovos ir tuo metu įrėmęs peilį jai į dešinės pusės šoną pasakė „užsičiaupk arba aš tave papjausiu“. Tuo metu, kai jis prispaudė ją prie lovos ji jų dukrą padėjo ant lovos šalia savęs, jos dukra dėl savo amžiaus nesuprato, kas vyksta, todėl neverkė. Ji išsigandusi pradėjo šaukti, ką tiksliai šaukė, neatsimena, tačiau buvo labai išsigandusi, nes manė, kad jis tikrai gali ją papjauti. Tuo metu T. K. nuo jos atsitraukė ir tyčia savo kaire koja spyrė jai į dešinės kojos šlaunį. Dėl to smūgio ji patyrė vidutinio stiprumo fizinį skausmą. Ji pradėjo verkti, po ko jis nuėjo atgal į virtuvę, o ji parašė žinutę savo draugei V. U., kad ji iškviestų policiją jos adresu. Tuo metu namuose, kitame kambaryje, buvo jų dukros G. K. bei M. K., tačiau konflikto nematė, todėl prašo jų neapklausinėti, nes minėto įvykio pakartotinis nagrinėjimas vaikams sukeltų stresą ir turėtų neigiamų psichologinių pasekmių toliau bendraujant su tėvu. Dėl minėto įvykio nesutinka susitaikyti su savo vyru, nes toks elgesys nėra normalus, jis turi atsakyti už padarytą nusikalstamą veiką. Po šio įvykio greitoji medicininė pagalba atvykusi nebuvo, ji pati į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė, nes neturėjo tam laiko ir ant jos kūno nebuvo likę smurto žymių. Nedarbingumo pažymėjimas dėl šio įvykio jai išduotas nebuvo (t. 1, b. l. 25-26).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja J. K. pranešusi apie įvykį nurodė, jog 2020 m. spalio 9 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), jos agresyvus vyras T. K. įrėmęs peilį jai į šoną grasino su ja susidoroti bei koja smūgiavo jai į kairės kojos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Apklausta nukentėjusioji J. K. paaiškino, kad 2020 m. spalio 9 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), ji sėdėjo svetainėje ant lovos su savo dviejų metų dukra K. K., o jos vyras T. K. buvo virtuvėje ir skuto bulves. Vyras pradėjo reikšti jai pretenzijas, kad išvažiuotų iš šitų namų, kad išsikraustytų, tačiau ji jam pasakė niekur iš čia nevažiuosianti. Po šių jos žodžių vyras tapo agresyviu ir pradėjo kažką šaukti ir eiti prie jos rankoje laikydamas peilį (kurioje rankoje laikė, nepamena). Priėjęs jis ją, sėdinčią ant lovos su vaiku, naudodamas jėgą paguldė, prispaudė ją alkūne prie lovos, įrėmė peilį jai į dešinės pusės šoną ir grasino susidoroti su ja. Kol jis ją buvo prispaudęs – K. K. sėdėjo šalia. Palaikęs ją prispaustą prie lovos apie minutę laiko jis atsikėlė ir koja (kurią tiksliai nepamena) smūgiavo jai į kairės kojos sritį, taip sukeldamas jai didelį fizinį skausmą. Po smūgio T. K. ėjo atgal į virtuvę garsiai sakydamas „pažiūrėk, kaip tu mane vedi iš kantrybės“. Po šių jo veiksmų ji parašė draugei žinutę, kad iškviestų policiją. Vyras prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, policijos nekviesdavo, nes bijodavo, kad vaikų teisės atims vaikus, tačiau po šiandienos įvykių ji jau realiai bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Protokole taip pat užfiksuota, kad apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, jog lova, ant kurios įvyko smurto atvejis, tvarkinga. Peilis, kuriuo pareiškėjai grasino vyras, guli virtuvėje mėlynos spalvos inde su nuskustomis bulvėmis. Peilis su juodos spalvos rankena, ilgais ašmenimis. Prie protokolo yra pateikta įvykio vietos apžiūros fotolentelė (t. 1, b. l. 7-18).

Policijos registruojamų įvykių išklotinėje užfiksuota, jog 2020 m. spalio 9 d., 19.03 val. buvo gautas pranešimas, jog pranešėjai draugė J. K. parašė žinutę, jog jos vyras namuose prieš ją smurtauja, namuose trys mažamečiai vaikai (t. 1, b. l. 6).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta garso įrašų apžiūra. Apžiūrėjus garso įrašą, pavadinimu „2020_10_09_19-03-39_37060322714“, nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino pranešėja V. U., kuri nurodė, jog jos draugė J. K. prašė iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini), kadangi draugės vyras smurtauja. Pranešėja nurodė, kad jos draugė J. K. jai greitai parašė žinutę, todėl nežino, ar pastarajai reikalinga greitoji pagalba. Papildomai nurodė, kad bute yra trys mažamečiai vaikai (t. 1, b. l. 32-33). 

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti įrašai iš policijos pareigūnų vaizdo stebėjimų kamerų, įmontuotų policijos pareigūnų taktinėse liemenėse. Vaizdo įraše, pavadinimu „2020_1009_191711_004“ matosi nukentėjusioji J. K., kuri atvykusiems policijos pareigūnams aiškina, kad bijo, vyras ją varo iš namų, tačiau ji ten yra registruota, gyvena kartu su vaikais. J. K. pareigūnams nurodė, kad vyras blaivas, konfliktas kilo dėl to, kad nori su vyru nutraukti santuoką, nuolat turi problemų dėl tų pačių situacijų, tačiau anksčiau niekada nekvietė policijos. Nukentėjusioji pareigūnams parodė, kur vyras jai smūgiavo ir pasakė, kad žymių nesimato. Ji pareigūnams nurodė, kad jautė fizinį skausmą ir rašys pareiškimą. Toliau matoma, kaip policijos pareigūnai eina paskui nukentėjusiąją į namą. Užėjus į privatų gyvenamąjį namą kairėje pusėje matoma bendra svetainės ir virtuvės patalpa, kurioje yra kaltinamasis T. K., jis stovi prie viryklės ir gamina valgyti. Pareigūnas paprašė T. K. padėti peilį, jis padeda peilį ir atsitraukia nuo viryklės. Pareigūnui paprašius papasakoti kas atsitiko, T. K. paaiškino, kad pykstasi su sutuoktine, ruošiasi skirtis. Pareigūnas paklausia: „smurtavot prieš savo žmoną?“ Fone girdimas J. K. balsas: „pasakyk, kaip grasinai man su peiliu“. T. K. atsakė, kad buvo piktas. Girdisi J. K. balsas: „papasakok kaip tu man spyrei, prie vaiko mažo dviejų metų“. T. K. atsakė: „nu biški priliečiau su koja.. nu aš gi nieko nu nepadariau..“. J. K. nurodė, kad T. K. ją gąsdina, į ką pastarasis atsakė, kad gąsdina, nes nenori skirtis, nori gyventi paprastai, normaliai, žmoniškai. Namuose visą laiką netvarkinga, dėl to jie nuolat pykstasi. J. K. nurodė, kad T. K. yra psichiškai nestabilus ir nesveikas žmogus, taip yra jau ne pirmą kartą. T. K. nurodė, kad norisi tos šilumos namuose, bet nėra. J. K. paaiškino, kad T. K. ne pirmą kartą ją mušė, bet ji niekada nekvietė policijos. Teigė, kad vyras kas pusę metų smurtauja prieš ją ir visada su ja taip šneka, į ką T. K. nurodė, kad ne visada, nori su žmona taikytis ir normaliai gyventi, turi bendrų vaikų. Pareigūnams paklausus kur vaikai, įtariamasis nurodė, kad kambaryje, tada J. K. paklausė, ar pakviesti vaikus? Tuo metu T. K. bandė apkabinti J. K., tačiau pastaroji išsisuko, sakydama: „ne, ne, ne ką tik jisai smurtavo prieš mane, aš rašysiu pareiškimą, jisai mane įžeidinėja, jis man pasakė, kad aš čia nemiegosiu, nenakvosiu“ ir nuėjo į kitą kambario pusę. Pareigūnams paklausus dėl ko viskas įvyko, T. K. nurodė: „nu dėl to, kad irgi norisi valgyt pasigamint ir kartu norisi pabūti, bet tos situacijos nebūna, nebūna tos situacijos, tai norisi, kad žmona valgyt padarytų, jai padedu va ir bulves nuskutau, nu nieko ji nenori ir pas mane tas pats, norisi susitaikyti, norisi normaliai žmoniškai pašnekėti“. Vaizdo įraše, pavadinimu „2020_1009_192012_005“ užfiksuota, kaip T. K. aiškina, kad „norisi pašnekėti ir gyventi toliau, o ji va lekia, bėga kažkur tai ir viskas“. J. K. parodė pareigūnams į sieną, kurioje aiškiai matoma įlaužta apdaila ir pasakė, kad tai vyras padarė, pas jį sulaužyta ranka, vietoj jos buvo sienos. Policijos pareigūnas pasakė T. K., kad jis važiuos su jais, kadangi sutuoktinė turi jam pretenzijų. Į ką T. K. atsakė, kad jie su žmona jokių pretenzijų neturi, jis tiesiog nori susitaikyti ir gyventi kaip normali šeima. T. K. paprašoma apsirengti ir paimti dokumentus, pastarasis ima daiktus iš spintelės ir paklausia, ar ilgam jį sulaikys, pareigūnas atsakė, kad šiai nakčiai. Tuo metu policijos pareigūnas paprašo moters nueiti į kitą kambarį, moteriai praeinant pro T. K. jis jos rusų kalba paklausia „normalno vsio eto nu?“ Moteriai išėjus vyras persirenginėja. Policijos pareigūnas paklausia, ar jis čia registruotas, ar jie su J. K. yra susituokę. T. K. nurodė, kad su J. K. yra susituokę 8 metus, turi du bendrus vaikus, vaikai konflikto nematė, buvo kambariuose. Pareigūnas T. K. paklausė, ar jis šiandien tas sienas sudaužė, į ką T. K. atsakė: „aš nieko blogo nenorėjau daryt“. Vaizdo įrašuose, kairiajame kampe matosi datos bei laiko rodmenys – 2020/10/09, 19:23:11 (t. 1, b. l. 34-35).

Alkotesterio rodmenų kvitas patvirtina, kad 2020 m. spalio 9 d., 21.08 val. kaltinamajam T. K. buvo nustatytas 0,13 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 60).

Dėl nusikalstamų veikų vertinimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariu sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo momento, veikos baigtumui įtakos neturi tai, ar išsakyti grasinimai būtų buvę įgyvendinti.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis T. K., žodinio konflikto metu, rankoje laikydamas peilį, savo rankos alkūne prispaudė nukentėjusiąją prie lovos bei kita ranka įrėmęs peilį į jos dešinį šoną grasino ją nužudyti sakydamas „tylėk, nes papjausiu“, dėl ko pastarajai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įgyvendintas, po ko atsikėlęs kaire koja spyrė J. K. į dešinės kojos šlaunį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, paaiškino šių veikų padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie iš esmės sutampa su kaltinamojo teismo posėdžio metu duotais parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos aplinkybės, policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenys bei kitų objektų apžiūros protokolai. Sisteminė baudžiamosios bylos duomenų analizė teismui leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad T. K. aiškiai suvokė savo nusikalstamus veiksmus, sąmoningai pasirinko elgesio variantą ir tyčia grasino bei smurtavo prieš savo šeimos narį – žmoną J. K., todėl kaltinamojo T. K. veiksmai tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį. 

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis įstatymas numato tam būtinas sąlygas, t. y. kad asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis T. K. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, abi nusikalstamos veikos sekė viena paskui kita ir buvo nukreiptos tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, taigi jos padarytos idealiąja sutaptimi. Nors kaltinamasis savo kaltę ikiteisminio tyrimo iš pradžių neigė, tačiau vis dėlto baigiant ikiteisminį tyrimą ir teisme savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytų veikų gailėjosi ir nurodė esmines, teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, todėl, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, tokių aplinkybių nurodymas yra pakankamas pripažinti BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką) buvimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.).

Kaltinamasis savo veiksmais žalos nepadarė bei susitaikė su nukentėjusiąja. Pastaroji dėl šio įvykio kaltinamajam atleido, pretenzijų neturi, teismui pateikė prašymą T. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodo, jog jie susitaikė, kartu augina 3 nepilnamečius vaikus, kaltinamasis jos atsiprašė ir nuoširdžiai gailisi, šiuo metu jų santykiai labai geri, yra pagrindas manyti, jog jis ateityje nedarys neteisėtų veiksmų ir pagarbiai elgsis su šeimos nariais. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais J. K. teiginiais, kadangi T. K. anksčiau neteistas, dirba, augina tris nepilnamečius vaikus, per paskutinius penkis metus iki nusikalstamų veikų padarymo vieną kartą, 2017 m., buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, bauda sumokėta, nuobauda negaliojanti, po šių nusikaltimų padarymo, 2021 m. sausio 2 d., buvo baustas administracine tvarka, taip pat už greičio viršijimą, bauda sumokėta. Taip pat svarbu, jog teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę lengvinanti – jog pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visa tai duoda pagrindą manyti, kad J. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius, todėl T. K. taikytinos BK 38 straipsnio nuostatos.

Kita vertus, T. K. nusikalto smurtaudamas prieš savo šeimos narį – žmoną, šalia būnant mažamečiam vaikui. Iš jo parodymų teisme matyti, kad jis savo vaidmenį konflikte linkęs minimizuoti ir nesuvokia didelio smurto naudojimo pavojingumo (ne tik fizinio, bet ir psichologinio) tiek sutuoktinei, tiek kartu gyvenantiems vaikams. Dėl to teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo pricipo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtina BK 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 1 metų įvykdymo terminą.

T. K. išaiškintina, kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas veikas.

Taip pat T. K. išaiškintina, kad vengiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 56-57) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – 1) virtuvinis peilis, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (t. 1, b. l. 29-30), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinas; 2) kompaktinis diskas su įrašais, saugomas voke prie bylos medžiagos – paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

T. K. (T. K.), padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu T. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Virtuvinį peilį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Kompaktinį diską su įrašais, saugomą voke prie bylos medžiagos – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

T. K. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat T. K. išaiškinti, kad vengiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja        Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė