Civilinė byla Nr. e2-2536-637/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00825-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.3; 2.6.10.5.1; 2.6.18.2; 3.2.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Hadrovska,
sekretoriaujant Neringai Čilinskaitei, Gabrielei Liatukaitei,
dalyvaujant ieškovei G. Š., jos atstovei advokatei Marinai Saveljevai, atsakovui K. J. ir jo atstovei advokatei Audronei Grigelionienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovams T. Š., K. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovė G. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovų T. Š. ir K. J. turtinę žalą: iš T. Š. 1350 Eur, o iš K. J. – 607 Eur, bei iš kiekvieno po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Po teismo nutartimi paskirtos statybos techninės ekspertizės atlikimo, ieškovė patikslino savo reikalavimus. Prašo priteisti iš T. Š. 1416,73 Eur, o iš K. J. – 1172,65 Eur, bei iš kiekvieno po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
3. Ieškovė G. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. liepos mėnesį nusipirko trijų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini). Butas buvo apleistas, reikėjo išvežti senus daiktus, atlikti remontą. Su vyro sesers V. V. pagalba surado T. Š., kuris organizavo senų daiktų išvežimą bei pasisiūlė atlikti buto remontą. Sutarta buvo žodžiu, bendra buto remonto darbų kaina sutarta 3800 Eur, remonto darbus atliekant už ieškovės medžiagas. Pažymėjo, kad buvo sutarta, jog bus atlikti visi reikalingi remonto darbai, išskyrus santechniką. Remonto darbai turėjo būti baigti rugpjūčio 30 d., nes taip buvo sutarta ir ieškovė iki to laiko dar gyveno senajame bute. Ji pati davė T. Š. 1000 Eur avansą, o 500 Eur dar davė sūnus. K. J. darbus turėjo pradėti rugpjūčio viduryje, t.y. pirma atlikti glaistymo, o po to dažymo darbus. Ji pati davė J. 200 Eur, dar 700 Eur davė jos sūnus, tai viso davė K. J. kaip avansą 900 Eur. Taip pat davė 200 Eur dažams pirkti, kurių J. taip ir nenupirko, pripirkęs šiukšlių maišų ir kt. Pažymėjo, kad taikiai tartis nesutinka, nes dėl abiejų atsakovų elgesio patyrė stresą, pergyvenimus, buvo priversta kreiptis į policiją, be to jai buvo atlikta klubo sąnario operacija, o ji per atsakovų veiksmus negalėjo laikytis jai nustatyto gydymo režimo.
4. Atsakovas K. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nes dėl jo veiksmų ieškovė nepatyrė turtinės, o juo labiau neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp ieškovės ir T. Š. kilus konfliktui, ieškovei kreipusis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jis nusprendė nebetęsti darbų, apie tai pranešė ieškovei. Žodžiu buvo sutarta su ieškove, kad jis atliks glaistymo dažymo darbus trijuose kambariuose ir koridoriuje, išdažys virtuvę, darbų sutarta kaina – 1600 Eur. Avansu ieškovė jam buvo sumokėjusi 900 Eur. Mano, kad atliko darbų už 907,74 Eur, todėl nėra skolingas ieškovei. Į teismo klausimą atsakė, kad jam atlikti su pačia ieškove sutartus darbus niekas netrukdė, t.y. netrukdė iki tol atlikti remonto darbai, išskyrus tai, kad dviejuose kambariuose nebuvo per tą laiką pakeisti langai. Po ieškovės konflikto su T. Š. jam buvo neaišku ar ieškovė jam sumokės, todėl pats pasiūlė ieškovei sudaryti raštu susitarimą dėl likusių darbų už 500 Eur pabaigimo, bet ieškovė nesutiko. Pripažino, kad ir T. Š. pradžioje jam davė 200 Eur. Pažymėjo, kad virtuvės dažų spalva – gelsva- buvo suderinta su ieškove.
5. Atsakovas T. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo jam įteiktas asmeniškai 2020-04-24. Atsakovas T. Š. neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį (teismo šaukimas įteiktas 2020-05-22). Į teismo posėdį atsakovas T. Š. neatvyko, net teismui dėl to paskyrus baudą, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, tačiau pranešus visais byloje esančiais tiek gyvenamosios, tiek darbo vietos adresais, elektroniniais paštais bei telefonu (CPK 234 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 4 d. Zigmanto F. Š. vardu buvo sudaryta buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66,82 kv.m. bendro ploto, statybos metai 1983, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo sutartis. Ieškovės teigimu butas buvo įsigytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra.
Dėl turtinės žalos
7. Iš šalių paaiškinimų, procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, iš byloje esančio 2019-09-20 Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 7 d. sudarė su T. Š. žodinę sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir „ginčo butas“), remonto darbų atlikimo, sutardami kad remonto darbai, neskaitant statybinių medžiagų, kainuos 3800 Eur. Vėliau buvo sudaryta ir atskira žodinė sutartis su K. J. dėl glaistymo ir dažymo darbų, sutariant darbų kainą – 1600 Eur. Taigi tarp ieškovės ir atsakovų konkliudentiniais veiksmais buvo sudarytos statybos rangos sutartys (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, toliau „CK“ 1.71 straipsnio 1 dalis, 6.644 straipsnis, 6.681 straipsnis). CK 6.681 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.
8. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalį, rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Nustatytos byloje aplinkybės patvirtina, kad butas buvo įsigytas šeimos poreikiams, atsakovas K. J. patvirtino, kad užsiima statybos apdailos darbų verslu, atsakovas T. Š. to nepaneigė, taigi konstatuotina, kad tarp ieškovės ir atsakovų buvo sudarytos vartojimo rangos sutartys.
9. Ginčas kilo dėl vartojimo rangos sutartimis sulygtų ir atliktų statybos darbų apimties, įkainių ir kokybės. Pagal bylos duomenis atsakovai statybos darbų nepabaigė.
10. Ieškovės teiginys, kad atsakovai turi prisiimti atsakomybę už tai, kad neturėjo teisės sudaryti tokios sutarties, nes dirbo nelegaliai, nepaneigia ir jos pačios atsakomybės sudarant tokią sutartį. Ieškovės argumentas, kad ji reikalavo pasirašyti tokią sutartį nepagrįstas jokiais įrodymais. Kad ieškovei nepatarė tokios sutarties pasirašyti patvirtino ir ieškovės sūnus liudytoju apklaustas P. Š.. Taigi, ieškovė žinodama, kad samdo remonto darbų atlikimui T. Š., kuris pagal pačios ieškovės pateiktus duomenis (surastą skelbimą) užsiėmė krovinių pervežimu, sudarydama su juo žodinę sutartį, sutardama tik bendrą remonto darbų kainą, bet neaptardama konkrečių remonto darbų ir konkrečių įkainių, prisiėmė tam tikrą riziką.
11. Ieškovė nurodė, kad atsakovui T. Š. padavė 1000 Eur avansą, vėliau jos sūnus P. Š. atsakovui T. Š. perdavė dar 500 Eur. Tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nėra. Bet nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas P. Š. bei to neneigė ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pats T. Š.. Ieškovė nurodo, kad atsakovas T. Š. iš viso neatliko jokių remonto darbų, nors po to pati pripažįsta T. Š. atliktus darbus už 130,61 Eur, nurodydama, kad išardė vieno kambario ir balkono grindis ir pašlifavo virtuvės bei koridoriaus medines sienas. Tačiau, kaip pati ieškovė paaiškino, su atsakovu T. Š. visų pirma buvo sutarta, kad jis organizuos remonto darbus. Kad atsakovas organizavo buto remonto darbus (samdydamas kitus darbuotojus) patvirtino ir kitas atsakovas byloje – K. J. bei liudytojas P. Š.. Tačiau tai, kad atsakovas T. Š. statybos remonto darbams atlikti pasitelkė kitus asmenis, nepašalina jo atsakomybės kaip rangovo (CK 6.650 straipsnis).
12. Iš byloje esančio 2019-09-20 Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad liudytoju apklaustas T. Š. nurodė, kad už 3800 Eur buvo sutarti šie darbai: išardytos grindys, paruoštos sienos dažymui, išvežtos statybinės- buitinės atliekos.
13. Tiek ieškovė nurodo, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė T. Š., kad 200 Eur iš jam duotų pinigų jis perdavė K. J.. Teismo posėdžio metu K. J. patvirtino šią aplinkybę, bei ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad už jo atliktus darbus jam buvo sumokėti 1100 Eur (200 Eur davė G. Š.; 700 Eur perdavė P. Š.; 200 Eur davė T. Š.), nurodydamas, kad iš pradžių dirbo kaip ieškovei T. Š. pristatytas meistras, o po to, matydamas, kad ieškovės susitarimas su T. Š. gali nebebūti užbaigtas, pats pasisiūlė ieškovei sudaryti su ja atskirą susitarimą tolimesniems glaistymo ir dažymo darbams už 1600 Eur. Pažymėtina, kad atsakovas K. J. duodamas pirminius paaiškinimus teismo posėdžio metu, į teismo klausimą atsakė, kad jam nebuvo jokių kliūčių dėl galbūt kažkokių atsakovo T. Š. neatliktų darbų, atlikti su ieškove jau atskirai sutartus glaistymo ir dažymo darbus.
14. Vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su jos, kaip vartojimo sutarties, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, reglamentuojami CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normų. Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK 6.672–6.680 straipsnių normos, santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, – rangos bendrosiose nuostatose (CK 6.644–6.671 straipsniai) nustatytos taisyklės. Pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalį, vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos šio kodekso 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos.
15. CK 6.678 straipsnis nustato vartojimo rangos sutartimi atliktų darbų trūkumų pasekmes. Rangovo atsakomybę už statybos darbus taip pat reglamentuoja CK 6.694 – 6.698 straipsniai. Vartojimo sutartis reglamentuojančios normos taip pat numato, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Nuostoliais laikomos ir prekių trūkumų pašalinimo išlaidos, jeigu, pardavėjui, per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino pirkėjas ar jo pasitelkti tretieji asmenys (CK 6.672 straipsnio 2 dalis, 6.363 straipsnio 9 dalis).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
17. Byloje ištirtas 2019 m. lapkričio 27 d. antstolio Jono Petriko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris patvirtina, kad antstolis 2019-11-26 vizualiai apžiūrėjo buto adresu (duomenys neskelbtini) patalpas ir faktinį patalpų stovį užfiksavo fotonuotraukose. Iš jų nustatyta, kad antstolis užfiksavo nepabaigtus remonto darbus, tačiau faktinių aplinkybių protokole jų nedatalizuodamas, neįvardydamas tam tikrų darbų kokybės.
18. Atsakovas K. J. atsiliepimu į ieškinį ir pradėjus bylą nagrinėti teisme teigė, kad ieškovės pateiktas antstolio Jono Petriko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, bei atlikti buto remonto darbų paskaičiavimai nėra tinkami įrodymai.
19. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Atsakovas K. J. nurodė teismui, kad ieškovės pareiga yra įrodyti neatliktų remonto darbų apimtis, o tai galėtų patvirtinti statybos techninė ekspertizė. Pats neprašydamas skirti teismo ekspertizės, pateikė klausimą ekspertui – Nustatyti kokios apimties lubų ir sienų glaistymo ir dažymo darbai buvo atlikti bute (duomenys neskelbtini), nuo 2019-08-07 iki 2019-11-26.
20. 2020 m. birželio 30 d. teismo nutartimi, ieškovės prašymu, paskirta teismo ekspertizė - statybos techninė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui A. S.. Ekspertui pavesta atsakyti į klausimus: 1. Kokie remonto darbai buvo atlikti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019-08-07 iki 2019-11-26 (iki antstolio Jono Petriko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo) ir kokia atliktų remonto darbų kaina?; 2. Kokie lubų ir sienų glaistymo ir dažymo darbai buvo atlikti bute (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019-08-07 iki 2019-11-26 ir kokia šių atliktų darbų kaina?; 3. Ar nuo 2019-08-07 iki 2019-11-26 atlikti remonto darbai yra su defektais, jeigu taip tai kokie jie yra ir kokia yra defektų ištaisymo kaina?; 4. Ar po 2019-11-26 atlikti remonto darbai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įtakoja ekspertizės rezultatus? Jeigu taip, nurodyti kaip įtakoja.
21. 2020 m. rugsėjo 21 d. Teismo ekspertizės aktu Nr. 20-09/02 konstatuota, kad ginčo bute atlikta statinio statybos rūšis – statinio paprastasis remontas, sritis – apdailos darbai, kuriems priklauso baigiamųjų statybos darbų rūšys: grindų įrengimas, galutinis grindų dangų įrengimas (šlifavimas, lakavimas, kiliminių ir kt. grindų dangų klojimas), langų ir durų blokų montavimas, tinkavimas, dažymas, apmušalų klijavimas, paviršių apdaila plytelėmis, lubų, grindų įrengimas ir kitos panašaus profilio baigiamųjų statybos darbų rūšys.
22. Eksperto išvada yra vienas iš įrodymų (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, vertindamas teismo ekspertizės aktą Nr. 20-09/02, konstatuoja, kad duomenų, jog ekspertizė atlikta nesilaikant eksperto profesinei kvalifikacijai nustatytų reikalavimų ar nesivadovaujant Statinio techninio reglamento nuostatais ar Statybos taisyklėmis, nėra.
23. Ekspertas nurodė, kad ekspertizės metu buvo nustatyta jog ginčo bute buvo atlikti paruošiamieji darbai, kurie sudarė sąlygas pagrindiniams ir pagalbiniams apdailos statybos procesams vykti, t.y. naujos grindų dangos įrengimui, lubų ir sienų glaistymo ir dažymo darbų atlikimui: patalpoje 1-9 ir šalia esančiame 2,05 m. pločio balkone buvo atlikti medinių grindų ardymo darbai; patalpose 1-1 ir 1-2 (koridorius) medinių dailylenčių šlifavimo darbai; balkone, kurio plotis 1,49 m, esančio šalia kambario 1-8 buvo atlikti medinių dailylenčių šlifavimo darbai. Ir buvo atlikti šie apdailos darbai: patalpoje Nr. 1-8 buvo atlikti lubų ir trijų sienų glaistymo ir dažymo darbai; patalpoje 1-6 (virtuvė) buvo atlikti lubų ir sienų šlifavimo bei dažymo darbai. K. J. teigia, kad pagal susitarimą su G. Š. turėjo atlikti virtuvės ir koridoriaus lubų ir sienos dailylenčių nudažymą, lubų glaistymą ir dažymą 3-juose kambariuose, sienų glaistymą ir dažymą 3-juose kambariuose. Atsakovas K. J. duodamas paaiškinimus nurodė, kad prisimena ką darė, tačiau patvirtinti jo teigimu atliktų darbų apimtį patvirtinančių įrodymų nepateikė.
24. Ekspertizės akte nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotais kriterijais, pavėluotai atlikus statybos darbus - laikytina statybos darbų trūkumu, o nesiekiantis net minimalių kokybės reikalavimų statybos darbų rezultatas yra apibrėžtinas statybos darbų defektu.
25. CK 6.684 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. CK 6.663 straipsnyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.
26. Atsakovo K. J. argumentas, kad jo negalėjimą kokybiškai atlikti dažymo darbų įtakojo sienų, lubų būklė, laikytinas nepagrįstu. Teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus į teismo klausimą K. J. atsakė, kad jam atlikti su pačia ieškove sutartus darbus niekas netrukdė, t.y. netrukdė iki tol atlikti remonto darbai, išskyrus tai, kad dviejuose kambariuose nebuvo per tą laiką pakeisti langai. Ir kaip nurodyta Ekspertizės akte, atsakovas atlikdamas glaistymo ir dažymo darbus turėjo vadovautis kokybės reikalavimais, kurie įprastai taikomi apdailos darbams ir yra nustatyti statybos taisyklėse ST 121895674.210.01:2014“Apdailos darbai“, t.y. ir prieš pasirenkant dažymo būdą ir dažymo medžiagas, įvertinti dažomų paviršių savybes – tvirtumą, patvarumą, lygumą, pleišėtumą, akytumą, užterštumą ir kt. Prieš glaistymą paviršiai turi būti nuvalyti, pašalinti atsilupę dažų sluoksniai. O jau nuvalyti paviršiai ne tik glaistomi, bet prieš dažymą gruntuojami, svidinami. Gruntas ir dažai turi būti chemiškai suderinti.
27. Atsakovo K. J. atstovės argumentas, kad gal ekspertas, darydamas išvadas apie atliktų darbų apimtis ir defektus apsiriko, ar negalėjo tinkamai įvertinti, nes po to darbus užbaigė A. A., laikytinas nepagrįstu. Ekspertizės akte nurodyta, kad po 2019-11-26 vykdytų apdailos darbų-galutinio sienų ir lubų glaistymo bei dažymo darbų, ekspertizės rezultatus įtakoja nežymiai. Be to ekspertas vertino ir nuotraukas, kuriomis buvo užfiksuota buto būklė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Ekspertizės akte nurodytas darbų apimtis ir kokybę taip pat patvirtina liudytojo A. A. parodymai bei jo atlikti darbų paskaičiavimai, kurie buvo pateikti kaip ieškinio priedas ir ištirti teismo posėdžio metu.
28. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
29. Pasisakydamas dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
30. Ieškovė su patikslintu ieškiniu pateikė paskaičiavimus, kuriuos atliko remdamasi ekspertizės akto priedais – lokalinėmis sąmatomis. Pagal tai ieškovė sutikslino savo reikalavimus, nurodydama, kad atsakovo T. Š. atliktų darbų kaina yra 130,61 Eur, defektų ištaisymas 47,37 Eur, todėl įvertinus jo gautą 1500 Eur avansą prašo priteisti 1416,73 Eur turtinės žalos atlyginimui. Iš atsakovo K. J., įvertinant jo gautą 900 Eur avansą, prašo priteisti 1172,65 Eur, nurodydama, kad K. J. atliktų darbų kaina yra 614,93 Eur, jo padarytų defektų ištaisymas 612,58 Eur. Taip pat nurodo, kad prašo priteisti 15 Eur už sugadintą glaistą ir 260 Eur medžiagoms pirkti.
31. Teismas sutinka su atsakovo K. J. atstovės argumentu, kad pati ieškovė, nurodydama, kad sumas skaičiavo be PVM (nes atsakovai nėra PVM mokėtojai), nepagrįstai 612,58 Eur nurodo su PVM. Pačios ieškovės paskaičiavimuose ši defektų suma be PVM yra 506,27 Eur. Taip pat teismas sutinka su atsakovo K. J. atstovės argumentu, kad ieškovė nepateikė jokio įrodymo, patvirtinančio prašymą dar atskirai priteisti 15 Eur už jos manymu sugadintą glaistą. Taip pat jokiu įrodymu nepagrįstas ieškovės prašymas priteisti iš K. J. 260 Eur medžiagoms pirkti. K. J. patvirtino, kad gavo 200 Eur iš T. Š. dar iki atskiro K. J. ir ieškovės susitarimo sudarymo, todėl kiek ir kam ir už kokius darbus T. Š. mokėjo savo samdomiems darbuotojams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad tą 200 Eur sumą ieškovė prašo priteisti iš T. Š.. Byloje nėra jokio įrodymo dėl medžiagų pirkimo nei dėl medžiagų kainos. Pažymėtina, kad ieškovė pati patvirtino jog buvo sutarta, jog darbai bus atlikti jos medžiagomis. Įrodymais nepagrįstas ir ieškovės argumentas, kad virtuvė buvo išdažyta ne jos norima spalva. Pažymėtina, kad ir liudytoju apklaustas P. Š. patvirtino, kad pats kartu su T. J. važiavo pirkti medžiagų.
32. Atsakovo K. J. teiginių, kad su ieškove tarėsi ne dėl bendros glaistymo ir dažymo darbų kainos, o suderino (aptarė) kiekvieno konkretaus kambario dažymo ir glaistymo įkainius, patvirtinančių įrodymų byloje nėra.
33. Šalys teismo posėdžio metu patvirtino, jog darbų priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas nebuvo. CK 6.694 straipsnis numato, kad darbų priėmimą organizuoja užsakovas ir kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 išaiškino, kad vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai.
34. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
35. Nustatyta, kad ieškovė, manydama, kad atsakovų atlikti darbai turi trūkumų, rangovus informavo (CK 6.662 straipsnio 4 dalis), todėl savo pasirinkimu turėjo teisę reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).
36. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė prašė T. Š. pateikti darbų sąmatą, tačiau ji taip ir nebuvo pateikta. Ieškovė prašė atsakovų grąžinti sumokėtą avansą dalyje dėl neatliktų darbų, tačiau atsakovai atsisakė tai padaryti. Atsakovas K. J. pats nutraukė sutartų statybos darbų atlikimą, tam nenurodydamas jokių įstatymu pagrįstų priežasčių. Kad rangos sutartį vienašališkai ir tam nesant teisinių pagrindų nutraukė T. Š., patvirtina jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.
37. Todėl įvertinus byloje ištirtus įrodymus iš atsakovo T. Š. priteistina 1416,73 Eur turtinės žalos atlyginimui, o iš atsakovo K. J. priteistina 791,34 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Dėl neturtinės žalos
38. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų T. Š. ir K. J. iš kiekvieno po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, paaiškindama, kad dėl to jog negalėjo laiku įsikelti į suremontuotą butą ji pati ir jos šeima patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sumažėjo galimybės bendrauti.
39. Pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.
40. Neturtinė žala reglamentuojama CK 6.250 straipsnyje, t.y. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas (CK 6.283 straipsnis) numato, kad jeigu asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
41. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sužalojus sveikatą, atėmus gyvybę ar padarius nusikaltimą, patirta ir įrodyta neturtinė žala atlyginama visas atvejais, o kitų asmens neturtinių teisių pažeidimo atvejais ji atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Pažymėtina, kad šią pareigą teismas ieškovei išaiškino parengiamojo teismo posėdžio metu.
42. Atsakovas K. J. su šiuo ieškinio reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nes jo manymu jokie jo veiksmai nesukėlė ieškovės nurodytų išgyvenimų ar sveikatos pablogėjimų. Atsakovo T. Š. pozicija šiuo klausimu nepateikta.
43. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, jog jos turėtos klubo sąnario operacijos buvo tiesiogiai susijusios būtent su šioje byloje sprendžiamu teisiniu ginču ar tam tikrais atsakovų veiksmais. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad negalėdama laiku įsikelti į nusipirktą butą dėl neatlikto remonto, ji patyrė tam tikrą stresą. Tačiau teismas sutinka ir su atsakovo K. J. atstovės argumentu, kad nusprendus remontuoti butą, kiekvienas asmuo patiria vienokių ar kitokių nepatogumų. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytoju apklausto jos sūnaus P. Š. parodymų nustatyta, kad visų pirma ieškovės stresinės būsenos priežastis – per trumpas buto remontui skirtas terminas. Ieškovė patvirtino, kad nupirktas butas buvo labai apleistas, iš jo dar reikėjo išvežti ir senus baldus, bet tam skyrė tik tris savaites laiko. Be abejo, teismas sutinka su ieškovės nuomone, kad atsakovai turėjo irgi įvertinti ar galės atlikti darbus nustatytu terminu. Tačiau nesant byloje rašytinės sutarties nėra ir įrodymo, kuris neginčijimai galėtų įrodyti šalių galutinai sutartą terminą. Pažymėtina, kad liudytoju apklaustas A. A. paliudijo, kad jis remonto darbus ginčo bute pradėjo spalio mėnesį ir tęsė net iki kovo mėnesio. Ieškovės argumentas, kad jos sveikatai kenkė tai, kad ji nuolat turėjo važiuoti į remontuojamą butą ir stebėti darbus, neįrodo to, kad ji tai privalėjo daryti. Darbų priežiūrai ji galėjo samdytis darbų vadovą. Be to, nustatyta, kad ieškovei darbus padėjo organizuoti sūnus bei sutuoktinio sesuo. Ieškovė nurodo, kad pagal jai skirtą režimą ji turėjo naudotis specialiai paaukštintais baldais. Bet byloje nėra duomenų, kad dėl tokių baldų paruošimo buvo sutarta su atsakovais. Liudytoja apklausta E. N. patvirtino, kad ieškovė tikėjosi, kad per tas dvi savaites bus suremontuotas bent vienas kambarys ir ji galės įsikelti į naują butą, tačiau to negalėjo padaryti, nes bute nebuvo vandens. Pati ieškovė pažymėjo, kad su atsakovais buvo sutarta dėl buto remonto darbų, išskyrus santechniką. Ieškovė akcentavo, kad ir dabar ji yra emociškai paveikta dėl ginčo nagrinėjimo teisme. Tačiau kiekvienas teisminis ginčas kiekvienai šaliai gali sukelti neigiamas emocijas. Būtent todėl teismas ne kartą siūlė pabandyti byloje ginčą spręsti taikiai, tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė tai daryti. Ieškovės teiginys dėl bendravimo galimybių sumažėjimo nepagrįstas nei jos pačios paaiškinimais nei jokiais įrodymais. Ieškovės teiginys apie tai, kad ji serga depresija ir nuo kada serga, nepatvirtintas medicininiais dokumentais.
44. Įvertinus byloje esančius įrodymus ir atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad tarp atsakovų veiksmų dėl buto remonto darbų ir jos patirto streso ar dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo yra priežastinis ryšys, kuris gali nulemti atsakovų civilinę atsakomybę dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už sveikatos sužalojimą, t.y. ieškovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nėra įrodytas ir atmestinas.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
46. Nustatyta, kad ieškovei buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba ir Valstybės garantuojama teisinė pagalba pateikė duomenis, kad jos išlaidos yra 3001,82 Eur, iš kurių advokato užmokesčiui už antrinės teisinės pagalbos teikimą 1064,75 Eur (pažymėtina, kad VGTP išlaidos bylos nagrinėjimo pradžioje buvo tik 355,82 Eur), išlaidos už teismo ekspertizę 1937,07 Eur. Ieškovė taip pat už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą sumokėjo antstoliui 157,30 Eur. Išlaidos ieškovės patirtos dėl antstolio surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, laikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad juo rėmėsi ir teismo ekspertas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinio reikalavimų atsakovui T. Š. patenkinta 73,91 proc., iš šio atsakovo advokato užmokesčiui už antrinės teisinės pagalbos teikimą priteistina 393,48 Eur. Ieškinio reikalavimų K. J. patenkinta 47,31 proc. iš šio atsakovo advokato užmokesčiui už antrinės teisinės pagalbos teikimą priteistina 251,86 Eur. Bylinėjimosi išlaidos, skirtos teismo ekspertizės išlaidoms ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui surašyti iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, t.y. po 532,38 Eur pagal antrinės teisinės pagalbos turėtas išlaidas, ir po 78,65 Eur ieškovei už bylinėjimosi išlaidas dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Pažymėtina, kad teismo priteista suma iš atsakovo K. J. dėl turtinės žalos atlyginimo yra beveik tokia pati, kokią prašė priteisti ieškovė pradiniu ieškinio reikalavimu. Būtent todėl, kad atsakovas K. J. nesutiko su ieškovės pateiktais įrodymais (tame tarpe antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu), ieškovė turėjo prašyti teismo skirti teismo statybos techninę ekspertizę (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
47. Atsakovas K. J. pateikė teismui įrodymus, kad jo turėtos teisinės pagalbos advokatui išlaidos yra 450 Eur. Todėl šiam atsakovui iš ieškovės priteistina proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai 237,10 Eur. Minusavus iš jo priteistinas 78,65 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, iš ieškovės atsakovui K. J. priteistina 158,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
48. Iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai: iš T. Š. priteistina 42,50 Eur, iš K. J. priteistina 23,74 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285-287, 263, 268, 270 straipsniais,
Teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės G. Š. ieškinio reikalavimą atsakovams T. Š., K. J. dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei G. Š. iš atsakovo T. Š. 1416,73 (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiolika eurų 73 ct) turtinės žalos atlyginimui.
Priteisti ieškovei G. Š. iš atsakovo K. J. 791,34 (septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 34 ct) turtinės žalos atlyginimui.
Ieškovės G. Š. ieškinio reikalavimą atsakovams T. Š., K. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš atsakovo T. Š. 42,50 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo K. J. 23,74 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo T. Š. 925,86 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas -5630.
Priteisti iš atsakovo K. J. 784,24 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas -5630.
Priteisti iš atsakovo T. Š. ieškovei G. Š. 78,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės G. Š. atsakovui K. J. 158,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Audra Hadrovska