Baudžiamoji byla Nr. 2K-18-222/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00134-2018-6

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:  

1.2.17.1.3;

1.2.23.1.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. gynėjo advokato Jono Urbono kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu galutinė bausmė paskirta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 641 straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 19 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo E. B. gynėjo advokato Jono Urbono apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       E. B. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, siuntėsi ją per Lietuvos Respublikos sieną, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti: 2018 m. kovo 26 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudodamasis savo asmeniniu kompiuteriu, iš nenustatytų asmenų, esančių Nyderlandų Karalystėje, nenustatytoje interneto parduotuvėje užsisakė ir sumokėjo už psichotropinę medžiagą, įtrauktą į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų III sąrašą, – 10 vnt. modafinilio tablečių, kurių tikėtinas grynasis kiekis yra 2 g, ir jas nurodė atsiųsti paštu adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, nurodydamas save kaip pašto siuntos gavėją, po to psichotropinė medžiaga pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojų buvo išsiųsta užsakyme nurodytu adresu kaip pašto siunta Nr. MT701491910LT. Taip jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, šią psichotropinę medžiagą 2018 m. (tiksliai laikas nenustatytas) gabeno (siuntėsi) iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB Lietuvos pašto Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kel. 9, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 16 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama“. 2018 m. gegužės 23 d. ši siunta patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų.

II.        Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.       Kasaciniu skundu nuteistojo E. B. gynėjas advokatas Jonas Urbonas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 19 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai nustatė subjektyvųjį nusikalstamų veikų, nurodytų BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, požymį – kaltę, nors E. B. šių veikų nepadarė. 

2.2. BK 199 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) ir BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sudėčių subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia. Kontrabandos atveju kaltininkas sąmoningai nepateikia daiktų kontrolei, žinodamas apie pareigą juos pateikti, ar kitaip sąmoningai vengia kontrolės. Nesant aplinkybių, rodančių tokį intelektualinį kaltės momentą, nėra ir kaltės. Neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis baudžiamosiose bylose apie asmens kaltę paprastai sprendžiama ne vien tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal faktines bylos aplinkybes – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas, medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, jų rūšį, kainą, pakuotes (dydį, svorį), duomenis apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, ir kt.

2.3. E. B., užsisakydamas prekių siuntą Nr. MT701491910LT iš tinklalapio, pagrįstai tikėjosi, kad ji atkeliaus iš Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės. Šiame tinklalapyje lietuvių kalba pateikta informacija apie galimybę užsisakyti maisto papildus, gerinančius koncentraciją. Užsakant prekę buvo suvesti tik E. B. banko kortelės duomenys, todėl nebuvo žinoma, kam bus pervesti pinigai. Teismai neatsižvelgė į E. B. intelektualinį kaltės momentą, kad jis neveikė tiesiogine tyčia, nes nesuvokė, jog daro pavojingą nusikalstamą veiką. Tik 2018 m. gruodžio 27 d. pareiškus įtarimą E. B. sužinojo, kad siuntoje buvo psichotropinė medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu minėtas tinklalapis nebuvo nustatytas, todėl negalima patikrinti, ar jame buvo pateikta visa informacija apie prekes.

2.4. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 259 straipsnį svarbi aplinkybė yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad kiekybinio modafinilio tyrimo atlikti negalima, nes neturi pamatinės medžiagos; antra vertus, tirti pateiktos modafinilio tabletės yra gamyklinėje pakuotėje su nurodytu gamintoju („Manufactured in India by sun pharma ltd“), joje yra nurodytas veikliosios medžiagos kiekis vienoje tabletėje – 0,2 g (200 mg). Dėl to teismas nurodė, kad tikėtina, jog 10-yje tablečių yra 2 g (2000 mg) grynojo modafinilio. Pagal sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas nedidelis kiekis modafinilio yra 0,2 g. Atsižvelgiant į tai, kad modafinilio kiekis nustatytas tik hipotetiškai, šis neaiškumas turėtų būti vertinamas nuteistojo naudai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalis). Kasacinės instancijos teismui nusprendus, kad E. B. padarė BK 259 straipsnyje nurodytą veiką, jam kiltų atsakomybė už disponavimą nedideliu modafinilio kiekiu, t. y. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas atsiliepimu į nuteistojo E. B. gynėjo advokato Jono Urbono kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad E. B. neveikė tiesiogine tyčia. E. B. inkriminuotų nusikaltimų subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia (kai asmuo suvokia, kad įgyja, siunčia ir taip neteisėtai (neturėdamas leidimo) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustas psichotropines medžiagas, bei nori taip veikti). Atsakomybė už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga kyla, jei kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-7-201/2013, 2K-43/2014 ir kt.). Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015).

3.2. Teismai nustatė, kad E. B., įgydamas psichotropinę medžiagą – 10 vnt. modafinilio tablečių, kuriose, tikėtina, yra 2 g gryno modafinilio, ir šią medžiagą atsisiųsdamas iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, veikė tiesiogine tyčia. Tai įrodo jo asmeninės savybės ir sugebėjimai bei bylos aplinkybės: jis tabletes užsisakė sąmoningai, itin detaliai šios informacijos iš patikimų šaltinių netikrino, gydytojo paskyrimo šiai medžiagai neturėjo ir abejojo šių tablečių siuntimosi teisėtumu, todėl iš esmės suvokė, kad tai įstatymo draudžiama medžiaga. Atlikdamas mokėjimo pavedimą už modafinilio tabletes, jis matė, kad mokėjimo gavėjas yra užsienio valstybėje registruota įmonė, todėl suprato, kad užsakytos tabletės bus atsiųstos iš užsienio valstybės. E. B. nurodyta aplinkybė, kad tinklalapis, iš kurio jis pirko tabletes, buvo lietuvių kalba ir kad jame nebuvo jokių įspėjimų apie draudimą šią medžiagą siųstis, nepaneigia nuteistojo kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnį, BK 2 straipsnio 2 dalį, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir apklausęs specialistę, pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nuteistojo E. B. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį. Šis teismas motyvuotai pasisakė, kodėl E. B. padaryta nusikalstama veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė.

III.        Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo E. B. gynėjo advokato Jono Urbono kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su E. B. nuteisimu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį 

5. Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas, teigdamas apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, kvestionuoja teismų sprendimuose (nuosprendyje ir nutartyje) nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad buvo nuteistojo tiesioginė tyčia padaryti nusikalstamas veikas, dėl kurių jis pripažintas kaltu, bei kelia abejones dėl psichotropinės medžiagos (modafinilio) kiekio. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės kasatorius neigia faktus, kuriems taikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant jo ginamojo E. B. veikas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, bei mano, kad tie faktai nustatyti nepagrįstai, nesant pakankamai juos patvirtinančių įrodymų, tačiau nenurodo teisės (Baudžiamojo proceso kodekso normų) pažeidimų, padarytų teismams pripažįstant įrodytomis nuteistąjį kaltinančias (bet kasatoriaus ginčijamas) faktines aplinkybes.

6. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad faktų nustatymas ir įrodymų vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, tai – pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijos klausimai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus žemesnių instancijų teismų nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), esant BPK 369 straipsnyje nurodytiems pagrindams – netinkamai pritaikytam baudžiamajam įstatymui ir (ar) esminiams BPK pažeidimams. Tai, ar nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai (baudžiamojo įstatymo taikymas), kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal teismų nustatytas ir sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių nustatymo teisingumas (pagrįstumas) kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas tiek, kiek tai susiję su BPK normų (šiuo atveju – įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje) esminiais pažeidimais, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo (nuteistojo) teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Taigi nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentai, nesusiję su teisės taikymu teismų nustatytiems faktams, bet su pačių faktų neigimu, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

7. Kasatoriaus teiginiai, kad teismai, darydami išvadas apie E. B. tiesioginę tyčią disponuoti draudžiama psichotropine medžiaga, ją atsisiųsti iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, neatsižvelgė į intelektualinį jo kaltės momentą bei aplinkybes, iš kurių šis, užsakydamas medžiagą, esą nežinojo jos sudėties, yra nepagrįsti, prieštaraujantys bylos duomenims ir teismų sprendimų turiniui. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo E. B. užsakytos ir į Lietuvą iš Nyderlandų patekusios (atsiųstos) psichotropinės medžiagos – modafinilio grynasis kiekis – 2 g (t. y. dešimt kartų viršijantis nedidelį kiekį) yra nustatytas nepatikimai (kaip tai mano kasatorius).

8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, kaltinamajam (nuteistajam) E. B. prisipažinus ir davus parodymus apie jam inkriminuojamas (nurodytas kaltinamajame akte) nusikalstamas veikas, atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnio 1 dalis), t. y. proceso dalyviams sutikus apklausė E. B. ir paskelbė byloje surinktus įrodymus. Tokiu būdu tiesiogiai ištirtus įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) priimtame nuosprendyje teismas įvertino, jų pagrindu pripažinęs E. B. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį paskyrė jam subendrintą galutinę bausmę ir šią bausmę sumažino vienu trečdaliu pritaikęs BK 641 straipsnyje nustatytą taisyklę, taikomą tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

9. Šio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo E. B. gynėjo apeliacinį skundą patikrino apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus ir siekdamas pašalinti keliamas abejones dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių nustatymo teisingumo, šis teismas atliko papildomą įrodymų tyrimą – apklausė išvadą byloje pateikusią specialistę dėl psichotropinės medžiagos (modafinilio) kiekio. Beje, nuteistasis E. B. į apeliacinės bylos nagrinėjimą neatvyko, nors apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta, o tai patvirtino ir jo gynėjas, kuris, be to, informavo teismą, jog E. B. nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje (1 t., b. l. 179, 2019 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio protokolas), todėl neaišku, kodėl nuteistasis kasacinės instancijos teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kad jo metu paaiškintų kaltinimo aplinkybes, susijusias su siuntos užsisakymu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. B. paaiškinimai (parodymai) užfiksuoti ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisiamojo posėdžio protokole, iš kurio matyti, kad jis buvo išklausytas, pirmosios instancijos teisme išsamiai paaiškino su byla susijusias aplinkybes, išdėstė savo poziciją, kuri atspindėta ir kasaciniame skunde.

10. Apeliacinės instancijos teismas, priimtoje nutartyje išanalizavęs ir dar kartą įvertinęs visus bylos įrodymus, iš jų – ir paties nuteistojo E. B. parodymus, pateikė išsamias bei motyvuotas išvadas dėl nuteistąjį kaltinančių faktinių aplinkybių įrodytumo ir paaiškino, kodėl jo (ir kasatoriaus) versija, kad E. B. neturėjo tiesioginės tyčios disponuoti psichotropinėmis medžiagomis (manė užsisakęs maisto papildus), o jų kiekio nepatvirtina bylos įrodymai, neatitinka tikrovės, ji paneigta bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir darydamas išvadas dėl apkaltinamajame nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių teisingumo, išnagrinėjo tiek teisinančias, tiek kaltinančias aplinkybes ir nepažeidė BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir apeliacinį bylos patikrinimą (BPK 20 straipsnis, 320 straipsnio 3 dalis), reikalavimų. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas dėl kasaciniame skunde ginčijamų aplinkybių buvimo, o kartoti apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktų išvadų nėra būtinybės.

11. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes E. B. veikos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavimo psichotropine medžiaga (modafinilio tabletėmis, kurių grynasis kiekis 2 g) ir neteisėto šios psichotropinės medžiagos gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kvalifikuotos tinkamai, t. y. nustačius faktines aplinkybes, atitinkančias šių nusikaltimų sudėtis sudarančius objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, tenkinti kasacinį skundą ir bylą nutraukti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. B. gynėjo advokato Jono Urbono kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

                                                                        Eligijus Gladutis

                                                                        Dalia Bajerčiūtė