Administracinė byla Nr. N-444-2904/2010

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. nutarimo J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. spalio 13 d. surašė J. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2008 m. gegužės 26 d., apie 16 val., Verkių - Lakūnų gatvėse, Vilniuje, vairuodamas automobilį Mazda 323F ir sukdamas į dešinę, nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino pristabdžiusį sankryžoje automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 171 punkto reikalavimus.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. spalio 29 d. nutarimu pripažino J. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas bei skyrė už tai 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas konstatavo, jog asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, liudytojų paaiškinimais, ekspertizės aktu, kita bylos medžiaga.

II.

Nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu, J. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) teismas neišsiaiškino, ar buvo padarytas pažeidimas, neišsiaiškino byloje esančių įrodymų turinio, o tik apsiribojo jų formaliu išvardijimu; 2) teismas neišsiaiškino, ar jis yra kaltas dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, t. y. neanalizuoti pažeidimų sudėties elementai, nors jis nuosekliai teigė, kad nėra kaltas; 3) teismas nesiaiškino kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, t. y. nepašalinti prieštaravimai tarp P. M., jo paties paaiškinimų ir ekspertizės išvadų.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimo motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi iš straipsnio dispozicijos matyti, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal analizuojamą straipsnį būtina nustatyti: pirma, padarytą KET pažeidimą; antra, kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); trečia, tiesioginį priežastinį ryšį tarp padaryto KET pažeidimo ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo). ATPK 130 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas nuo pat pradžių savo kaltę neigė (b. l. 11), tokia aplinkybė fiksuota ir skundžiamame nutarime, tačiau pažeidimų sudėties elementai visiškai neanalizuoti. Teismas apisiribojo tik administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio – vieno sakinio – perrašymu bei bylos įrodymų, beje, ir ne visų bei nesamų (pvz. liudytojo byloje nebuvo) išvardijimu. Iš pasakyto darytina išvada, skundžiamas nutarimas yra priimtas pažeidžiant ATPK 286 straipsnio 2 dalį, jis yra be motyvų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Taip pat pažymėtina, jog ATPK 33 straipsnis numato, jog kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai (1 dalis). Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą (2 dalis). ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (1 d.); skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (2 d.).

ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir ATPK 130 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimų fiksavimo metu) sankcijos alternatyvios, jų ribos plačios, tačiau apeliantui skirta tik subendrinta nuobauda visiškai jos nemotyvuojant, be to, dar ir išeinant iš sankcijos ribų. (ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numatė tokias nuobaudas - baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų). Pabrėžtina, jog paminėtomis aukščiau ATPK įtvirtintomis imperatyviomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis užtikrinamas teisėtumo principo administracinių teisės pažeidimų teisenoje realizavimas (ATPK 7 str.), kuris šiuo atveju pažeistas.

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visas paminėtas normas šiurkščiai pažeidė, todėl nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

J. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                       Antanas Ablingis

                                                                                                                   Ričardas Piličiauskas

                                                                                                                   Virgilijus Valančius