Administracinė byla Nr. eI-609-394/2018
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02193-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 51.1.3
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 5 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rego Tech“ atstovei R. G.,
dalyvaujant atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovui Edvardui Poderskiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rego Tech“ skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl nutarimo panaikinimo,
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Rego Tech“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su patikslintu skundu, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste pažeidimų nustatymo komisijos 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. IRSA-15 „Skirti Lietuvos Respublikos įstatyme nustatytą baudą“.
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Rego Tech“ (toliau – ir pareiškėja) patikslintame skunde (b. l. 21 – 22) nurodė, kad 2018 m. liepos 20 d. dieną buvo pakabintas neįžeidžiantis, neklaidinantis reklaminis tentas savoje uždarosios akcinės bendrovės „Rego Tech“ žemėje. 2018 m. liepos 24 d. į uždarosios akcinės bendrovės „Rego Tech“ patalpas atvyko savivaldybės vyriausioji specialistė ir pareikalavo nukabinti reklamą, grasindama baudomis nuo 1 500 iki 2 000 eurų, nes pareiškėja neturi suderinimo su savivaldybe. Vyriausioji specialistė nepateikė jokio darbuotojo pažymėjimo, neįteikė jokio rašto apie pažeidimą. Pareiškėjos direktorė R. G. paskambino vyriausiajai specialistei J. V. paklausti, kodėl nemaloniu tonu prie klientų buvo grasinta bauda. 2018 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėja gavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos raštą, kuriame nurodyta pateikti motyvuotą paaiškinimą. 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo išsiųstas atsakymas, taip pat apskundžiant vyriausiosios specialistės J. V. elgesį. 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškėja gavo nutarimą, kuris buvo pasirašytas vyriausiosios specialistės J. V., skirti 289 eurų baudą nurodant, kad įsipareigojimai buvo įvykdyti. Mano, kad bauda paskirta esant akivaizdžiam interesų konfliktui, t.y. apskundus vyriausiosios specialistės elgesį.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rego Tech“ atstovė R. G. nurodė, kad prašo panaikinti paskirtą baudą dėl dviejų priežasčių. Atstovės nesant ofise atvyko vyriausioji specialistė J. V. ir griežtu tonu nurodė nukabinti reklamą, nes ji ten negali būti pakabinta ir jeigu reklama nebus nukabinta, bus skiriama bauda. Specialistė nepaklausė, ar yra vadovas, reklamą nukabinti nurodė prie darbuotojų ir klientų. Darbuotojai išsigando ir reklamą nukabino. Pareiškėjos atstovė grįžusi į darbą, reklamą rado nukabintą, o darbuotojai papasakojo, kad buvo atvykusi savivaldybės darbuotoja, kuri nepateikė jokio pažymėjimo ir tiksliai nežino, ar atvykęs asmuo tikrai buvo iš savivaldybės. Atstovė paskambino į savivaldybę išsiaiškinti, ar tikrai atvykęs asmuo buvo iš savivaldybės, o ne pareiškėjos konkurentas. Buvo nurodyta, kad specialistė, atvykusi į įmonę, buvo savivaldybės darbuotoja. Paklausus, kokią teisę turi griežtu tonu prie darbuotojų ir klientų taip nemaloniai informuoti apie pažeidimą, pareiškėja buvo informuota, kad toks yra jų darbas. Pokalbio metu specialistė negalėjo nurodyti, kas yra negerai su reklama. Po kiek laiko pareiškėjos atstovė gavo pranešimą iš savivaldybės su reikalavimu pateikti pasiaiškinimą. Paaiškino, kodėl reklamą pakabino be leidimo. Paaiškinime taip pat nurodė, kad vyriausioji specialistė J. V. nemaloniai bendravo bei nesuteikė informacijos. Pareiškėjos atsakymą gavo pati J. V., todėl mano, kad bauda gauta dėl interesų konflikto, nes pagal viešai savivaldybės puslapyje skelbiamą informaciją, įmonės, padariusios pažeidimus ir nevykdžiusios nurodymo, gavo tokią pačią baudą. Nurodė, kad įpareigojimus įvykdė, nieko daugiau nepažeidė, bet vis tiek buvo skirta bauda. Šiuo metu reklama yra suderinta ir apmokėta. Negavo įspėjimo ir niekada nėra padarę tokių pažeidimų. Pareiškėjos atstovę papiktino tai, kad savivaldybė nemaloniai bendravo, leido tikėti, kad bauda nebus skiriama, jeigu reklama bus nukabinta, todėl tos baudos gauti nesitikėjo, tačiau vyriausiajai specialistei perskaičius atsiliepimą apie bendravimą, ji priėmė sprendimą skirti baudą. Aplinkybės, kad reklama pakabinta neturint tam leidimo, neginčija.
Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė) atsiliepime (b. l. 26 – 29) nurodė, kad su pareikštu skundu nesutinka. 2018 m. liepos 23 d. atsakovė gavo piliečio pranešimą apie neteisėtai skelbiamą išorinę reklamą. 2018 m. liepos 24 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė J. V. nuvykusi į pažeidimo vietą nustatė, kad (duomenys neskelbtini), privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype ant pastato ir ant tvoros skelbiama išorinė vaizdinė reklama (nevalstybine kalba), kuri įrengta neturint atsakovės išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą. Užėjusi į uždarosios akcinės bendrovės „Rego Tech“ patalpas, specialistė darbo vietoje neradusi įmonės vadovo, informavo įmonės administraciją apie Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimą. Pažymėjo, kad už tokio tipo pažeidimus taikomos reklamos įstatyme numatytos baudos ir paragino kuo skubiau, per 2 valandas pašalinti pažeidimą. 2018 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjai buvo išsiųstas pranešimas Nr. SSA-332, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie nustatyto įstatymo pažeidimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei apie teisę dalyvauti sprendžiant klausimą dėl nustatyto įstatymo pažeidimo. 2018 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė gavo pareiškėjos atsakymą į pranešimą, kuriame buvo informuota, kad pareiškėja nežinojo apie esamą įstatymo reguliavimą, draudžiantį skelbti išorinę reklamą neturint leidimo. Taip pat pasisakė dėl specialistės elgesio ir pranešė, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūroje nedalyvaus. 2018 m. rugsėjo 3 d. Išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste pažeidimų nustatymo komisija, pirmininkaujant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui M. V., dalyvaujant komisijos pirmininko pavaduotojai I. R., komisijos posėdžio sekretorei J. V. ir komisijos nariui M. A. nutarė skirti 289 eurų baudą uždarajai akcinei bendrovei „Rego Tech“ už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 5 dalies pažeidimą, atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes – pareiškėja pašalino pažeidimą per atsakovės nurodytą laiką ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėja teigia, kad baudą už Reklamos įstatymo pažeidimą specialistė skyrė vienasmeniškai dėl to, kad pareiškėja savo 2018 m. rugpjūčio 8 d. atsakyme į pranešimą apskundė specialistės elgesį. Atsakovė pažymėjo, kad tokios formos pareiškėjos nuomonės išsakymas nėra laikomas minėtos specialistės veiksmų apskundimu, todėl minėtai specialistei jokių pasekmių dėl to nekilo, o iš komisijos nutarimo Nr. IRSA-15 matyti, kad nagrinėjant nustatytą pažeidimą dalyvavo keturi komisijos nariai, kurie priėmė sprendimą dėl minimalios 289 eurų baudos skyrimo. Nurodė, kad remiantis ignorantia juris non excusat (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės) principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje, nežinojimas apie esamą Reklamos įstatymo reguliavimą neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės už padarytą pažeidimą. Nagrinėjant įstatymo pažeidimą, komisija atsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, į tai, kad pareiškėja pakluso kontroliuojančios institucijos darbuotojui ir tuoj pat pašalino pažeidimą, skyrė minimalią Reklamos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatytą 289 eurų baudą.
Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovas Edvardas Poderskis teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rego Tech“ skundu nesutinka. Teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl skundo pagrindo, nurodydamas, kad nėra aišku, ar pareiškėja skundžia valstybės tarnautojo veiksmus, ar nutarimą. Svarbu tai, kad J. V. nėra sprendimą priimantis asmuo, nutarime ji pasirašė kaip dokumento rengėjas, nes yra komisijos sekretorė. Minimali bauda buvo skirta pagal Reklamos įstatymą, nustačius pažeidimą. Nurodė, kad pažeidus įstatymą pirmą kartą yra skiriama vidutinė bauda. Šiuo atveju, atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, skirta minimali bauda.
Uždarosios akcinės bendrovės „Rego Tech“ patikslintas skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste pažeidimų nustatymo komisijos 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. IRSA-15 „Skirti Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytą baudą“ teisėtumo ir pagrįstumo
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė J. V. 2018 m. liepos 24 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. TPSA-889 (b. l. 7). Patikrinus (duomenys neskelbtini), privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype ant pastato ir ant tvoros esančią reklamą, nustatyta, kad išorinė vaizdinė reklama (nevalstybine kalba) įrengta neturint Šiaulių miesto savivaldybės administracijos leidimo įrengti išorinę reklamą. Faktinių duomenų patikrinimo akte vyriausioji specialistė padarė išvadą pradėti procedūras Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 7). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyrius 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. SSA-332 „Dėl pranešimo“ informavo uždarąją akcinę bendrovę „Rego Tech“, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 25 straipsnio 3 ir 8 dalimis, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyrius priėmė sprendimą pradėti nustatyto pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl galimų Reklamos įstatymo reikalavimų, numatytų 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 12 straipsnio 5 dalyje, pažeidimų. Minėtame rašte pareiškėja įpareigota per 14 kalendorinių dienų pateikti raštu motyvuotą paaiškinimą dėl aplinkybių, dėl kurių pradėta nustatyto pažeidimo nagrinėjimo procedūra (b. l. 12). 2018 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Rego Tech“ pateikė atsakymą į pranešimą Nr. SSA-332 (b. l. 10–11). Išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste pažeidimų nustatymo komisija 2018 m. rugsėjo 3 d. priėmė nutarimą Nr. IRSA-15 skirti Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytą baudą. Nutarime nustatyta, kad 2018 m. liepos 24 d. uždarajai akcinei bendrovei „Rego Tech“ priklausanti išorinė reklama įrengta (laikoma) ant tvoros, esančios prie (duomenys neskelbtini), pastato, neturint galiojančio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos leidimo įrengti išorinę reklamą. Komisija, nustačiusi lengvinančias aplinkybes (reklaminės veiklos subjektas galėjosi dėl padaryto pažeidimo ir iki šio nebuvo padaręs panašaus pobūdžio pažeidimų), nutarė reklaminės veiklos subjektui uždarajai akcinei bendrovei „Rego Tech“ skirti 289 eurų baudą (b. l. 4–6).
Byloje nėra ginčo, kad uždaroji akcinė bendrovė „Rego Tech“ padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 12 straipsnio 5 dalyje. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą, neturint tam leidimo, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Išorinė reklama turi būti įrengta vadovaujantis projektavimą, architektūrą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, eismo saugumą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais, o tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – ir savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintais tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo reikalavimais (Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalis).
Skundžiame nutarime nurodyta, kad 2018 m. liepos 24 d. uždarajai akcinei bendrovei „Rego Tech“ priklausanti išorinė reklama ant tvoros, esančios prie pastato (duomenys neskelbtini), įrengta (laikoma) neturint galiojančio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą. Teismas konstatuoja, kad nutarime įvardintos Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo faktinės aplinkybės, taip pat nurodytas nustatytų reikalavimų pažeidimo faktą patvirtinantis įrodymas – 2018 m. liepos 24 d. išorinės reklamos įrengimo patikrinimo aktas Nr. TPSA-889.
Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2, 4, ir 12 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo reklamos kontrolės institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą, o šio straipsnio 8 dalyje numatyta, jog atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jei reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimo.
Atsakovas, spręsdamas dėl skirtinos baudos pareiškėjai dydžio, nurodė, kad kaip lengvinanti aplinkybė vertintina tai, jog reklaminės veiklos subjektas gailėjosi dėl padaryto pažeidimo ir iki šiol nebuvo padaręs panašaus pobūdžio pažeidimų.
Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad skundžiamas nutarimas priimtas esant interesų konfliktui dėl netinkamo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus vyriausiosios specialistės J. V. elgesio. Skundžiamą nutarimą priėmė Išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste pažeidimų komisija, sudaryta iš: M. V. (komisijos pirmininko); I. R. (komisijos pirmininko pavaduotojos); J. V. (komisijos sekretorės) ir M. A. (komisijos nario). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste pažeidimų nustatymo komisijos veiklos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12 punkte numatyta, kad komisijos sekretorius yra komisijos narys ir turi balsavimo teisę. Nuostatų 15 punkte numatyta, kad komisija priima nutarimus posėdyje paprasta balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko, o jam nesant – Komisijos pirmininko pavaduotojo balsas. Nuostatų 14 punkte numatyta, kad komisijos narys privalo nusišalinti, kai svarstomi su jo šeimos nariais ir artimais giminaičiais susiję klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Pažymėtina, kad terminai „interesų konfliktas“, „viešieji interesai“, „privatūs interesai“ yra specialūs teisiniai terminai. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. O viešieji interesai minėtame įstatyme suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis), o privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai asmeninis suinteresuotumas, remiantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, yra valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas.
Valstybės tarnautojui, netinkamai atliekant pareigybės aprašyme numatytas pareigas, gali būti taikoma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatyta tarnybinė atsakomybė. Minėtai specialistei tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo pradėtas, nes į pareigas priėmęs asmuo (šiuo atveju Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius) negavo oficialios informacijos apie valstybės tarnautojo galimą tarnybinį nusižengimą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarime Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“.
Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė J. V. 2018 m. liepos 24 d. nustatė galimus Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus bei dalyvavo komisijos darbe priimant nutarimą skirti Reklamos įstatyme numatytą baudą, tačiau tai savaime nesuponuoja interesų konflikto.
Kiekvienas Reklamos įstatymo pažeidimo atvejis yra individualus, todėl priežiūros institucija, konstatavusi atitinkamą šio įstatymo pažeidimą, nutarime dėl įstatymo pažeidimo atitinkamo dydžio baudos paskyrimą turi motyvuotai pagrįsti pagal nustatytų aplinkybių visumą ir Reklamos įstatymo 24 straipsnio nuostatų reikalavimus. Teismas administracinėje byloje nagrinėja individualų ginčą ir vertina, ar priežiūros institucija tuo konkrečiu atveju reklaminės veiklos subjektui pagrįstai ir teisėtai taikė atitinkamą ekonominę sankciją.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad skundžiamu Išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste pažeidimų nustatymo komisijos 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. IRSA-15 paskirtos baudos dydis yra motyvuotas ir individualizuotas pagal nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į Reklamos įstatymo 24 straipsnio nuostatas. Nutarime aiškiai nurodyta, kad atsakovė atsižvelgė į nustatytas lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas taip pat vertina, kad paskirta mažiausia Reklamos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyta bauda.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Išorinės reklamos įrengimo Šiaulių mieste pažeidimų nustatymo komisijos 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. IRSA-15 „Skirti Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytą baudą“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra pagrindo
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
n u s p r e d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rego Tech“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjai Laisvutė Kartanaitė
Žanas Kubeckas
Jarūnė Sedalienė