LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. birželio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2020 m. birželio 15 d. gautu ieškovo G. P. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas G. P. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. patikslintą ieškinį atsakovams A. D., R. D., S. S., A. S., D. S., K. K., N. N., E. N., V. B., A. B., I. B., L. S., Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo, neteisėtai pasisavinto turto grąžinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių (nuompinigių) priteisimo, tretieji asmenys – D. P., Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė J. R., Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notaras V. L., Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. V., Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė CPK 176, 177, 183, 185 straipsnius, 182 straipsnio 3 punktą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes įrodymus vertino neobjektyviai, tik atsakovo naudai. Teismo išvados yra prieštaringos. Teismai netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 4 dalį, 1.91 straipsnį, 4.96 straipsnio 2 dalį, 4.95 straipsnį, 6.66 straipsnį. Teismų išvados dėl sąžiningo įgijėjo prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimui Nr. 1606-69/06-10/07, kuriame pasisakyta dėl CK 4.96 straipsnio 2 dalies taikymo ir jo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu nepripažinti išduoto įgaliojimo negaliojančiu dėl apgaulės, nes tokia teismo išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje nustatytoms prejudicinėms aplinkybėms, kad atsakovas ieškovui pateikė klaidingą informaciją dėl nuosavybės atkūrimo natūra negalimumo ir, piktnaudžiaudamas ieškovo pasitikėjimu, įkalbėjo pasirašyti ginčo įgaliojimą. Teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškovo galimybės pačiam asmeniškai susižinoti apie nuosavybės teisių atkūrimą natūra dar iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos. Ieškovas negyvena Lietuvoje, atkūrimo klausimus tvarkė įgaliotas asmuo – atsakovas, o igaliotojas neturi pareigos tikrinti įgaliotinio darbo. Ieškovui atkurtas turtas parduotas už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, todėl priešinga teismo išvada yra nepagrįsta. Ieškovas mano, kad teismai nepagrįstai netaikė solidariosios atsakomybės R. D. atžvilgiu. Atsakovas A. D. su žmona R. D. už ieškovo pinigus bendros nuosavybės teise įgijo turtą, todėl atsakingais laikytini abu sutuoktiniai. Ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai, patenkinus reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, negrąžino perleisto turto natūra ieškovui.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti už ieškovą žyminį mokestį sumokėjusiai advokatų profesinei bendrijai „Ž. Urbonavičienės ir D. Žvingilienės advokatų kontora“ (į. k. 300547887) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. birželio 15 d. Swedbank banke, dokumento Nr. 3463.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
Donatas Šernas