Pranešėja L. Aleknavičienė                                       Civilinė byla Nr. 2A-178-124/2013

Teisėja E. Kavaliauskienė                                        Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02872-2012-6                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 44.6;52.2;121                 

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Danutės Matiukienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3769-797/2012 pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovams G. J., V. L., V. G., trečiajam asmeniui J. M. dėl žalos atlyginimo, ir

n u s t a t ė :

                                                       I. Ginčo esmė

          Ieškovas  E. V. teismui pateikė ieškinį (99-101 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovų G. J. 2112,54 Lt žalą,  iš V. L. ir V. G. priteisti po 2112,53 Lt žalą. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. pavasarį kartu su sugyventine J. M. per internetą sužinojo, jog atsakovė G. J. vykdo gyvenamųjų namų statybą, o susitikime su G. J. ir V. L. jie patvirtino, kad šia veikla užsiima, turėdami verslo liudijimus. 2011-05-02 atsakovei G. J. parašė įgaliojimą atstovauti visose valstybės ir kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose dėl gyvenamojo namo statybos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė G. J. surinko visas reikalingas pažymas, leidimus, kitus dokumentus, užsakė ir suderino projektavimo darbų sąlygų sąvadą, sudarė sutartis dėl pastato projektavimo ir statybos darbų, užsakė atlikti kadastrinius matavimus, kartu su atsakovu V. L. samdė darbininkus ir vykdė statybos darbus. Statybos techninę priežiūrą pagal 2011-06-27 Statinio statybos techninės priežiūros sutartį vykdė V. M.. V. G., kaip statybos darbų vadovas, ir V. M., kaip techninės priežiūros vadovas, pradėjo dirbti objekte 2011-08-31. 2012-10-23 atsakovai perdavė G. J. užpildytą statybos darbų žurnalą Nr. 1 bei visą namo statybos dokumentaciją ir pasakė, kad savo darbus jie baigė. 2012-03-04 ieškovas ir statinio techninės priežiūros vadovas V. M. surašė statinio apžiūros aktą, kuriame nurodė 7 grupes gyvenamojo namo statybos defektų: nekokybiškai atlikti išorės sienų mūrijimo darbai, užfiksuoti jų supleišėjimai, nekokybiškai įstatyti langai, labai silpnas pamatų betonas, pro stogą vietomis prateka vanduo, kaminas sumūrytas ne iš keraminių, bet iš silikatinių plytų, betoninėse grindyse atsirado supleišėjimai. Namo apžiūroje dalyvavo ir atsakovai G. J. bei V. L., bet jie aktą pasirašyti atsisakė, defektų šalinimo darbų neatliko. Kai kuriuos darbus ieškovas atliko pats: izoliavo namo pamatus iš vidaus, šiems darbams išleido 385,48 Lt, papildomai šiltino stogą ir lauko sienas iš vidaus. Stogo apšiltinimui išleido 772 Lt, o lauko sienoms apšiltinti – 3212,50 Lt. Komplektas specialių indėklų į kaminą kainavo 800 Lt, o už išorinį pamatų izoliavimą atsakovai turi sumokėti 1167,62 Lt, bendra ieškinio suma yra 6337,60 Lt.

                               II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimu (150–156 b. l.)  ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovų  V. L. ir V. G. solidariai ieškovui E. V. 800 Lt nuostolių atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), po ½ dalį nuosavybės teise priklauso E. V. ir J. M.. Šiame žemės sklype 2011-08-31 Šiaulių miesto savivaldybės administracija išdavė E. V. ir J. M. leidimą statyti gyvenamąjį namą. 2011-06-27 ieškovas ir techninės priežiūros vadovas V. M. sudarė statinio techninės priežiūros sutartį, o V. G. buvo ypatingo statinio statybos vadovas. Ieškovas pats susirado atsakovą V. L. statybos darbams organizuoti, o pastarasis nurodė, kad dokumentaciją statybos darbams gali padėti sutvarkyti G. J.. Atsakovės G. J. funkcijos buvo sutvarkyti projektinę dokumentaciją, gauti leidimus, pažymas,  pildyti statybų žurnalą, tačiau ji sutarčių dėl pastato statybos nesudarinėjo, nes tuo rūpinosi pats ieškovas, surasdamas statybininkus. Paruošus projektinę dokumentaciją ir gavus leidimą, atsakovė G. J. daugiau funkcijų neatliko, statybos objekte nedalyvavo. Teismas konstatavo, jog atsakovė G. J. nėra atsakinga ieškovui už jo patirtas išlaidas, šalinant defektus, nes ji statybos darbų neatliko.

Teismas nurodė, kad ieškovas savo asmeninėm reikmėm investavo lėšas į statybą (statė sau gyvenamąjį namą) ir pavedė tai atlikti fiziniam asmeniui V. L., kuris turi verslo liudijimą užsiimti šia veikla, bet rašytinė rangos sutartis nebuvo sudaryta. Byloje nustatyta, jog šalys (ieškovas ir atsakovas V. L.) sutarė tik dėl šių darbų: pamatų, sienų, stogo, langų, durų, kamino įrengimo ir dėl kainos, atsakovas V. L. organizavo darbus, pirko medžiagas statybai, o statybos darbus atliko kiti asmenys. 2011-09-09 ieškovas ir ypatingo statinio vadovas - atsakovas V. G. pasirašė paslėptų darbų patikrinimo aktą Nr. 4, kuriame fiksavo, jog darbai atlikti pagal projektą, betonas sutankintas, kiaurymių nėra, nukrypimų nuo projekto nėra. Tik vėliau statinio techninis prižiūrėtojas suorganizavo pastato apžiūrą ir 2012-03-04 statinio apžiūros akte užfiksuoti individualaus gyvenamo namo defektai. Teismas  nurodė,  kad iš liudytojo, kuris buvo statinio techninis prižiūrėtojas, parodymų matyti, jog tik kaminas sumūrytas ne iš projekte numatytų plytų, kiti nustatyti trūkumai, dėl kurių ekspertizė neatlikta, statybos procese galimi ir tai neturi įtakos namo patvarumui ir pastovumui.

Teismas nurodė, kad pagal projektinę dokumentaciją pamatai turi būti apšiltinami termoizoliacine medžiaga ir nutinkuojami drėgmei atspariu faktūriniu tinku. Statybininkai šių darbų neturėjo atlikti, nes šalys sutarė tik dėl pamatų, sienų, stogo, langų, durų įrengimo be jokių pakalimų, palėpių be apšiltinimo. Be to, ieškovas neįrodė, jog pamatai yra nekokybiški, kadangi liudytoju apklaustas statinio techninis prižiūrėtojas nepatvirtino, jog pamatas nekokybiškas, tai gali nustatyti tik ekspertai, o ieškovas atsisakė skirti ekspertizę. Byloje neįrodyta, jog pamatas statybininkų išlietas nekokybiškai ir labai silpnas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog aktas dėl pamato tinkamumo pasirašytas 2011-09-09, o defektų aktas surašytas 2012-03-04, t. y. po to, rudens - žiemos sezono, neapšiltinus ieškovui pamato laiku, kas galėjo įtakoti pamato patvarumą. Ieškovo ieškinį šioje dalyje teismas atmetė.

Teismas  nurodė, kad projektinėje dokumentacijoje numatyta, jog sienos turi būti apšildomos 15 cm. termoizoliacine medžiaga, pastatas turi būti apšiltintas, o stogo apšiltinamas numatytas 20 cm. storio termoizoliacine medžiaga. Taigi, ieškovo lėšų įdėjimas buvo numatytas jau projekte ir jis nesusijęs su nekokybiškai atliktais mūro darbais. Neįrodyta, jog mūrijimo darbai atlikti nekokybiškai, nes to nepatvirtino ir liudytojas V. M.. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog mūrijimo darbai atlikti nekokybiškai, kad tai buvo defektai, dėl kurių ieškovas patyrė išlaidas, todėl ir šioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad dūmtraukiams per visą aukštį naudojamos degtos pilnavidurės (keraminės) molio plytos, šito reikalavimo pagal projektą atsakovas V. L. nesilaikė, o statybos vadovas V. G. statybos žurnale to nefiksavo, bet jį pasirašė be pastabų, kaip tinkamai atliktą. Kadangi atsakovas V. L. buvo atsakingas už statybinių medžiagų aprūpinimą, pirkimą, buvo supažindintas su projektu, turėjo galimybę  nupirkti pagal projektą numatytas keramines plytas, bet to nepadarė, pažeidė projekte numatytą šį reikalavimą, todėl ieškovas buvo priverstas į dūmtraukį dėti indėklą, dėl kurio patyrė 800 Lt išlaidas (nuostolį).

            III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas E. V. apeliaciniu skundu (161–167 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-16 sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą: priteisti  iš atsakovų 5537,60 Lt nuostolių atlyginimą, panaikinti sprendimo dalį dėl 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų pritesimo atsakovei G. J., kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. 2011 lapkričio mėn. atliekant namo apdailą, pastebėta visą eilė statybos broko: labai silpni namo pamatai, namo sienos sumūrytos iš 3 rūšių blokelių su didelėmis kiaurymėmis, lietui lyjant sunkėsi vanduo į pastato vidų, vietomis sumūryta iš senų, suskaldytų, neatitinkančių standartinių reikalavimų, blokelių, nekokybiškai įstatyti ir užsandarinti langai, eilėje išorinių sienų zonų užfiksuoti sienų supleišėjimai. Akivaizdu, kad atsakovai panaudojo nekokybiškas, ne naujas medžiagas, nes nepateikė jokių duomenų apie pirktas medžiagas, tokiu būdu savanaudiškai taupydami. Todėl teismo išvada, kad atsakovės G. J. funkcijos baigėsi dokumentacijos tvarkyme, o statybos procese nedalyvavo, visiškai nepagrįsta ir paremta tik atsakovės parodymais teisme, nes ji nuolat dalyvavo statybos procese, pirko medžiagas, dalyvavo surašant defektų aktą. Ji neinformavo apie sudarytas sutartis su atsakingais asmenimis, kurie privalėjo vykdyti statybos priežiūrą, suklastojo jo parašą sutartyje su statybos techninės priežiūros vadovu V. M., todėl jis nežinojo, kas vykdo techninę priežiūrą, neinformavo, kas yra statybos vadovas.

2. Statybos techninės priežiūros vadovas V. M. bei ypatingo statinio vadovas V. G., nedalyvavo statybos procese, nekontroliavo statomo namo kokybės, nepildė statybos darbų žurnalo, nes viską tvarkė G. J., todėl dėl padaryto statybos broko pagal CK 6.760. 6d. turi atsakyti G. J., kuri ir privalo solidariai atlyginti tų asmenų veiksmais padarytus nuostolius. Teismo sprendimas, kad atsakovė G. J. tik tvarkė dokumentaciją, yra visiškai nepagrįstas, nustatytas tik žodiniu atsakovės teigimu. Teisėja be pagrindo nesivadovavo LR CK 6.760 str. 6d., atsakovei G. J. netaikydama atsakomybės už trečiųjų asmenų padarytus nuostolius.

3. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl netinkamai išlietų pamatų. Tai, kad išlietas namo pamatas neatitinka standartų, savo defektiniame akte nurodė atestuotas statinio techninės priežiūros vadovas V. M.. Teisme apklaustas atsakovas V. L. taip pat prisipažino, jog vienoje vietoje pamatas silpnas. Išlietas namo pamatas ne tik neatitinka standartų, bet ir išlietas ne pagal numatytą projektą, nes pagal projektą turėjo būti įrengti  juostiniai monolitiniai gelžbetonio pamatai, o atsakovai be jokio suderinimo išliejo gręžtinius pamatus, kurie yra vieni silpniausių ir labiau tinka tik stipriems gruntams. Dalyvaujant V. G. jis nepasirašė 2011 09 09 paslėptų darbų patikrinimo akto. Teismas nemotyvavo, kad išlietas pamatas ne pagal projekto reikalavimus. Pamatui buvo naudotas cementas, pirktas 2010-08-30, o pamatas išlietas 2011 m. rugsėjo mėn., kai cemento galiojimo laikas yra 6 mėn. Teismui buvo pateiktas cemento sertifikatas, tačiau teismas jo nepriėmė. Norėdamas apsaugoti pamatus, kad jie nebūtų ardomi išorinio poveikio, juos izoliavo , tam panaudojo papildomas lėšas.

4. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl sienų šiltinimo, teismas netinkamai vertino liudytojo V. M. parodymus, nes šis liudytojas bei aktas patvirtina, kad siūlės kreivos, nepilnai užpildytos, atsakovai nederino su ieškovu ir trečiuoju asmeniu dėl kitokio mūrijimo metodo taikymo. Akte yra aiškiai nurodyta, kad nekokybiškai atlikti išorės sienų mūrijimo darbai, blokelių mūro siūlės didele dalimi neužpildytos skiediniu ir pro jas sunkiasi vanduo, nepateikti blokelių sertifikatai. Šį defektą ieškovas pastebėjo dar prieš priduodant namą, bet atsakovai G. J. ir V. L. atsisakė ištaisyti padarytą broką.

5. Iš liudytojo V. M. parodymų ir jo surašyto defekto akto matyti, kad atsakovai G. J. ir V. L., taupydami medžiagas, neužtikrino, kad tinkamai būtų sumūrytos sienos, dėl ko nebuvo pasiekta varža, kuri turi būti ne mažiau 5, padarė ieškovui žalą. Tuo tikslu buvo atliekamas sienų šildymas iš vidaus (kas projekte nenumatyta) ir papildomas lubų perdangos šiltinimas (projekte numatytas šiltinimas 20 cm., tačiau papildomai šildyta dar 10 cm, nes šiluma nesilaikė viduje taip, kaip priklauso), kas nebuvo numatytas projekte. Todėl teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog mūrijimo darbai atlikti nekokybiškai ir tai buvo defektai, neatitinka tikrovės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (172 b. l.) atsakovė G. J. prašo  Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-16 sprendimą  palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas ir J. M. įgaliojo ją atstovauti valstybės ir kitose įstaigose dėl pastato statybai reikalingos dokumentacijos sutvarkymo. Apie statybinių medžiagų pirkimą, statybos darbų vykdymą nebuvo tartasi nei žodžiu, nei rašytinėmis sutartimis. Per įgaliojimo laiką jokių pretenzijų nebuvo pareikšta nei iš E. V., nei iš J. M., o tai reiškia, kad statybinė dokumentacija buvo sutvarkyta laiku ir kokybiškai.

   Atsiliepimu į apeliacinį skundą (173 b. l.) atsakovas V. L. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad statybos darbus vykdė ir statybines medžiagas pirko pagal E. V. nurodymus. Per visą statybos laiką jokių pretenzijų ieškovas  nereiškė. Medžiagos, kurias ieškovas E. V. išvardija kaip tariamojo broko taisymui, buvo sunaudotos tiems darbams, kurių nesitarė atlikti. Joks brokas nebuvo taisomas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

                                               teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas .        

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliantas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą iš dalies ir toje dalyje priimti naują sprendimą, priteisti iš atsakovų G. J., V. L. ir V. G. solidariai 5 537,60 Lt, panaikinti iš ieškovo  G. J. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Šioje byloje santykiai tarp sutarties šalių susiklostė ne statybos rangos, o vartojimo rangos teisiniai santykiai, o taip pat ginčas  kildinamas  iš atstovavimo santykių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog ginčo, kilusio iš vartojimo rangos sutarties, išsprendimui taikytinos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ ir antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos. CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos yra specialiosios to paties skyriaus pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normų atžvilgiu ir pagal tai išspręsti ginčui, kilusiam iš vartojimo rangos teisinių santykių, taikytinos prioritetiškai (LAT 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005, 2008 m. gruodžio 23 d. civilinė byla Nr. 3K-7-581/2008).

Atsakovas savo apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia nuostatomis, reglamentuojančiomis statybos rangą, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas negali vadovautis CK 6.681-6.699 straipsnių reikalavimais.

Pagal CK 6.672 straipsnio pirmąją dalį, pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

Pateikdamas apeliacinį skundą, apeliantas  išeina už ieškinio ribų ir apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, apibrėžia atsakovų atsakomybę 6337,70 Lt suma, prašydamas atsakovams taikyti solidarią atsakomybę šios sumos ribose. Tačiau ieškinyje prašė priteisti iš kiekvieno atsakovo tik po 2112,53 Lt. Toks draudimas yra numatytas CPK 312 straipsnyje. Ieškovas, reikšdamas teisme ieškinį, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą dispozityvumo teisę (CPK 13 str.), ieškinyje turi suformuluoti ieškinio dalyką bei faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).Būtent ieškinyje suformuluotas ieškinio dalykas  bei pagrindas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Apeliacinėje instancijoje ieškovas nebegali didinti reikalavimų apimties kiekvienam atsakovui ir prašyti priteisti  iš kiekvieno atsakovo daugiau, nei reikalavo ieškinyje. Atsakovai apie kitokius reikalavimus nebuvo informuoti bei nesigynė nuo tokių reikalavimų. Ieškovas apeliaciniame skunde apeliuoja į atsakovės G. J. kaip įgalioto asmens atsakomybę pagal CK 6.760 str. Nors ieškinyje ir nurodė šį straipsnį, tačiau pačiame ieškinyje ieškovas niekuo negrindė pastarosios atsakomybės, priešingai nurodo, kad pinigus už statybines medžiagas mokėjo atsakovui V. L., kuris jas pirko, vadovavo statybos darbams kartu su G. J. pasamdytu darbų vadovu V. G..

Apeliantas skunde kelia klausimą dėl netinkamos atsakomybės taikymo, t.y. dėl atsakomybės netaikymo įgalioto asmens G. J. atžvilgiu, bei tai, kad teismas padarė netinkamas išvadas ir nepagrįstai nepriteisė nuostolių, atsiradusių dėl `netinkamai sumontuotų pamatų, nekokybiškai atliktų išorės sienų mūrijimo darbų, dėl ko nebuvo pasiekiama reikiama šilumos varža. Nurodo, kad dėl nekokybiško mūro teko papildomai šildyti sienas iš vidaus bei apšildyti stogo perdangą, buvo atliekamas sienų šildymas iš vidaus, kas nenumatyta projekte, papildomas lubų perdangos šiltinimas (projekte numatytas šiltinimas 20 cm, tačiau papildomai šildyta dar 10 cm).

2011 gegužės 02 d. ieškovo E. V. ir trečiojo asmens J. M. išduotu įgaliojimu atsakovei G. J. be kitų pareigų, buvo pavesta ir sudaryti sutartis dėl pastato statybos, pirkti statybines medžiagas, vykdyti statybos darbus (9b.l.).Teismas iš byloje surinktų įrodymų pagrįstai nustatė, kad ji nesudarinėjo sutarčių dėl pastato statybos, statybos darbų neatliko,  tuo rūpinosi pats ieškovas, atsakovė pati nepasitelkė trečiųjų asmenų pavedimui vykdyti atliekant statybos darbus (9 b. l.). Byloje net nėra įrodymų, kad ši pavedimo sutartis buvo perduota atsakovei, nes ji nedalyvavo notarinėje kontoroje, sudarant šią sutartį. Statyba rūpinosi pats ieškovas, kuris surado statybininkus, su jais sudarė žodinę  statybos darbų sutartį, mokėjo pinigus. Tai teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme tvirtino pats ieškovas. Todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės (CPK 178,185 str.) ir sprendė klausimą dėl nuostolių priteisimo iš statybą vykdžiusio asmens atsakovo V. L. bei statybos vadovo atsakovo V. G..

Sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, pirmiausia byloje turėjo būti nustatyta, kad statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai, jų apimtį, ką turėjo įrodyti ieškovas, nes CPK 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

 Tai įrodžius, ieškovas turėjo įrodyti, kad buvo būtina atlikti ieškinyje nurodytus defektų šalinimo darbus bei kad ieškinyje nurodytos medžiagos buvo reikalingos šių defektų šalinimui, taip pat turėjo įrodyti, koks medžiagų kiekis buvo reikalingas šių defektų šalinimui, kad jos buvo panaudotos, t.y. įrodyti defektų šalinimo apimtį, nuostolių dydį. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad  buvo nulieti ne tokie pamatai, kurie numatyti projekte Tačiau ši aplinkybė nebuvo nurodyta ieškinyje, nebuvo įrodinėjama teisme bylos nagrinėjimo metu. Nors buvo išlieti ne tokios rūšies pamatai, tačiau tai dar neįrodo, kad jie nėra tinkami. Iš bylos medžiagos matyti, kad statybos eigoje ieškovas nereiškė pretenzijų dėl šių pamatų liejimo. Užsakovas sutiko su tokių pamatų rūšies įrengimu. Paslėptų darbų akte pasirašė ir ieškovas, kuris teisme neginčijo šio akto, neginčijo parašo autentiškumo. Nors apeliaciniame skunde ieškovas teigia nepasirašęs tokio akto, tačiau niekuo neįrodo šios aplinkybės, pažymėtina, kad šį įrodymą pateikė pats ieškovas (51 b.l.).Tas pats pasakytina ir apie ieškovo pateiktą Statinio statybos techninės priežiūros sutartį (11 b.l.), kurios teisme neginčijo.

Teismas atmetė  reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo dėl nekokybiškų pamatų, kaip neįrodytą (CPK 178,185 str.), su kuo teisėjų kolegija sutinka. Teisme liudytoju apklaustas atestuotas techninis prižiūrėtojas V. M. teigė, kad pamatų tvirtumą galima nustatyti ekspertizės metu, atkasus pamatus, kas reikalauja didelių lėšų (127-128 b. l.).Taip pat nurodė, kad pamatą galima sutvirtinti, bet šiuo atveju nereikia. Be to teismas vertino 2011-09-09 d. paslėptų darbų aktą, kur fiksuojamas pamatų įrengimo darbai, jų tinkamumas, betono sutankinimas, medžiagų panaudojimas. Techninis prižiūrėtojas nurodė, kad jis nekompetentingas nustatyti pamatų stiprumą, nes tam reikalingi specialūs instrumentai ir nurodė, kad šį punktą įrašė daugiau iš emocijų (128 b. l.). Defektų nustatymo akte nėra fiksuojama, kad visi pamatai yra nekokybiški. Atsakovas V. L. pripažino, kad pamatas buvo blogas ties slenksčiu. Be to pažymėtina, kad šie defektai nurodyti akte praėjus 5 mėnesiams po pamatų įrengimo. Sutiktina su teismo išvada, kad jo laiku neapšiltinus, tai galėjo turėti įtakos pamato patvarumui. Pamatų apšildymas termoizoliacine medžiaga buvo numatytas ir projektinėje dokumentacijoje (14 b. l.).Nors ieškovas nurodo, kad pamatus izoliavo ir iš vidaus, tačiau nepateikė įrodymų, kad buvo būtina tai atlikti.

Nors apeliantas  teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti cemento sertifikato kopiją, tačiau jo vertinimo apeliacijai nepateikė.

Ieškovas atsisakė byloje skirti teismo statybos ekspertizę, kurios metu būtų nustatyta, ar yra statybos defektai, jų pobūdis, jų šalinimui reikalingi darbai, jų apimtis. Ieškovas apsunkino jos skyrimą, nes tęsė kitus statybos darbus, atliko apšildymą ir pan. Ieškovas jos neprašė atlikti ir apeliaciniame teisme. Šiuo atveju teismas vertino pateiktus įrodymus, tame tarpe ir liudytojo V. M. parodymus teisme. Nors apeliantas teigė, kad teismas atsisakė apžiūrėti atneštus į teismą pamatų betono pavyzdžius, tačiau teismas pagrįstai atsisakė priimti šį įrodymą, jį vertinti, nes nėra fiksuota pavyzdžio paėmimo vieta, teismas neturi specialių žinių įvertinti pamatų stiprumą, o ieškovas atsisakė ekspertizės, kuri būtų įvertinusi esamus  defektus, jų ištaisymo galimybes, apimtis ir kt. aplinkybes. Ieškovo pareiga įrodinėti nebuvo suvaržyta, buvo nagrinėjamas privataus pobūdžio ginčas, neturintis viešojo intereso elementų, ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl bylą nagrinėjęs teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva rinkti įrodymus, pateiktuosius įvertino, nepažeidžiant jų vertinimo taisyklių.

Sutiktina su teismo išvadomis dėl kito apelianto ginčijamo  nuotolių rūšies-t.y. dėl  nekokybiškai atliktų išorės sienų mūrijimo darbų ir dėl to ieškovo nurodomų atsiradusių nuostolių vertinimo.

Tiek namo stogas, tiek sienos pagal projektą turėjo būti šiltinamos atitinkamu sluoksniu. Defektų nustatymo akte nėra fiksuojamas nekokybiškai atliktas darbų kiekis. Be to pats statybos techninis prižiūrėtojas liudytojas V. M. patvirtino, kad dalis mūrijimo darbų buvo atlikta taškiniu būdu, kas yra leidžiama, norint statybą vykdyti mažesnėmis išlaidomis, ir tai nėra laikoma nekokybiškai atliktu darbu. Posėdyje jis tik patvirtino, kad siūlės buvo kreivos, kai kur nepilnos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl šitokio mūrijimo  buvo sumažinta pastato šiluminė varža, dėl ko reikėjo kloti papildomą šildomąjį sluoksnį. Be to byloje ir nėra įrodymų, kad buvo padarytas didesnio storio apšiltinimas, negu numato projektinė dokumentacija bei nėra užfiksuotos faktinės aplinkybės, kad buvo apšiltinta iš vidaus. Ieškovas  šios aplinkybės neįrodinėjo teisme.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, detaliau jų nebekartoja. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė. Bylą nagrinėjęs teismas visus įrodymus įvertino pagal CPK 185 straipsnio taisykles, nurodė kiekvieno įrodymo ryšį su įrodinėjimo dalyku, jo patikimumą, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindo teigti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus; taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką, o įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2012, 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas nešališkai, visapusiškai ir objektyviai, pagal savo vidinį įsitikinimą teismo posėdyje išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, nė dėl vieno įrodymo atžvilgiu teismas nebuvo iš anksto vienaip ar kitaip nusiteikęs. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos CPK 185 straipsnio nuostatos.

Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį atsakovei G. J., iš ieškovo pagrįstai buvo priteistos jos atstovavimo išlaidos, kurios yra pagrįstos byloje pateiktais pinigų priėmimo kvitais, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą nustatytų dydžių (CPK 93 str.1 d.)(139-140 b. l.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines normas, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str.1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                            Laisvė Aleknavičienė

         Teisėjai                                                                                                   Danutė   Matiukienė

Vytautas Kursevičius